- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- e2-1103-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22068-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, Ergo Insurance SE
- Atsakovas
- D. Y.
- Trečiasis asmuo
- D. D.
- Advokatai
- Egidijus Vosylis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. Y., trečiasis asmuo D. D., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Y., prašydamas priteisti iš atsakovo 3595 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. spalio 12 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02-4699932 metų laikotarpiui (t. y. nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. spalio 19 d.) buvo apdrausta transporto priemonės Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2018 m. rugsėjo 18 d. transporto priemonė buvo parduota atsakovui, tačiau naujasis savininkas atsakovas nepranešė ieškovui apie transporto priemonės įsigijimą, t. y. neįvykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareigos nedelsiant pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą neįvykdymas vertinamas kaip draudėjo pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2416-611/2013).
3. Ieškovas teigė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu apdraustas automobilis susidūrė ir apgadino transporto priemonę Infiniti QX56. Po eismo įvykio buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, kurioje apdraustos transporto priemonės Citroen Xsara vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo ir padarytos žalos. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 7190 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė TPVCAPDĮ ir draudimo sutartyje nustatytų pareigų – nepranešė draudikui apie transporto priemonės perleidimą naujam savininkui ir draudimo rizikos pasikeitimą – atsakovas turi atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos (TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktas). Transporto priemonę įsigijęs naujasis savininkas atsakovas nebeatitinka tų kriterijų, kuriais vadovaujantis buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis su buvusiu transporto priemonės savininku, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų išmokėtos draudimo išmokos dalį – 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos (t. y. 3595 Eur).
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. Y. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Atsakovas nurodė, kad nepažeidė pareigos informuoti draudiką apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, nes draudžiamasis įvykis įvyko aštuntą dieną po apdraustos transporto priemonės savininkų pasikeitimo (2018 m. rugsėjo 26 d.), t. y. dar nesuėjus TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytam ir draudimo sutarties 3.2.3 punkte nurodytam 15 dienų terminui, per kurį naujas savininkas turi informuoti draudiką apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą. Pagal draudimo sutarties 3.2.3 punktą naujajam transporto priemonės savininkui atiteko draudėjo teisės bei pareigos pagal šią sutartį. Nei įstatyme, nei draudimo sutartyje nenustatyta jokių ribojimų asmeniui naudoti / eksploatuoti automobilį pagal paskirtį pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, kai naujajam transporto priemonės savininkui perduodama galiojanti draudimo sutartis ir ją patvirtinantys dokumentai.
5. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas neįrodė priežastinio reikalaujamos priteisti žalos ir draudiko neinformavimo nedelsiant ryšio. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkų pasikeitimas neturėjo įtakos draudimo rizikos padidėjimui, nes apdrausta transporto priemonė eismo įvyko metu nebuvo naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 10 metų, t. y. atsakovas šios kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą turi nuo 1999 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovo teigimu, ieškovo nurodoma teismų praktika – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2416-611/2013 – nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes jos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, D. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Trečiojo asmens teigimu, ginčo transporto priemonę jis pardavė atsakovui ir apie pasikeitusį jos savininką pranešė VĮ ,,Regitra“. Pareiga apie transporto priemonės savininko pasikeitimą pranešti draudimo bendrovei tenka naujajam savininkui atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Papildomai pabrėžė, kad įstatyme ir sutartyje įtvirtinta naujojo transporto priemonės savininko pareiga pranešti apie savininko pasikeitimą reiškia, kad pranešti būtina nedelsiant, prieš pradedant eksploatuoti automobilį, o nurodytas 15 dienų terminas aktualus tik tuo atveju, kai naujasis automobilio savininkas jo nenaudoja. Taip pat teigė, kad dėl automobilio perleidimo naujajam savininkui pasikeitė draudimo rizika, nes, nustatant draudimo įmokų dydį, atsižvelgiama į daug įvairių kriterijų, pavyzdžiui, taip pat ir į kliento lojalumą, sudarytų draudimo sutarčių skaičių, turėtų eismo įvykių kiekį ir kt.
8. Teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Nurodė, kad nepraleido 15 dienų termino pranešti ieškovui apie transporto priemonės savininko pasikeitimą. Be to, nagrinėjamu atveju automobilio savininkų pasikeitimas neturėjo įtakos draudimo rizikos pasikeitimui, t. y. rizika nepasikeitė ir turėjo galioti draudimo sutarties 3.2.3 punkte nurodyta draudimo apsauga – naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
9. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 12 d. draudikas Ergo Insurance SE ir draudėjas D. D. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4699932, kuria metų laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. spalio 19 d. apdrausta transporto priemonės Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (e. b. l. 5–6). 2018 m. rugsėjo 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi draudėjas D. D. pardavė automobilį Citroen Xsara atsakovui D. Y. (e. b. l. 8, 9), o kartu naujajam automobilio savininkui perdavė ir draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). 2018 m. rugsėjo 26 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo, vairavusio įsigytą automobilį, kaltės buvo apgadintas automobilis Infiniti QX56, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Eismo įvykį sukėlusio automobilio Citroen Xsara valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudikas ieškovas Ergo Insurance SE nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo dėl minėto eismo įvykio padarytą žalą – 7190 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 11). Draudikas 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į naująjį automobilio savininką atsakovą D. Y., reikalaudamas atlyginti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos (3595 Eur) dėl to, kad atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkte nustatytos pareigos nedelsiant pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą (e. b. l. 10). Atsakovui reikalavimo neįvykdžius, ieškovas su šiuo reikalavimu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi į teismą.
10. Byloje keliamas klausimas dėl TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pranešti draudikui apie automobilio savininko pasikeitimą įvykdymo termino ir šios pareigos neatlikimo pasekmių. Ieškovas nurodė, kad pranešti būtina nedelsiant, prieš pradedant naudoti įsigytą transporto priemonę, o, to nepadarius, draudikas negali įvertinti pasikeitusios draudimo rizikos. Naujasis savininkas nebeatitiko tų kriterijų, kuriais vadovaujantis buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis su buvusiu transporto priemonės savininku, todėl, ieškovo teigimu, jis įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas teigė, kad prievolę pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką jis turėjo įvykdyti per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos ir šis terminas eismo įvykio metu dar nebuvo suėjęs. Be to, nėra priežastinio draudiko neinformavimo nedelsiant ir reikalaujamos atlyginti žalos ryšio, nes nagrinėjamu atveju, pasikeitus automobilio savininkui, draudimo rizika nepakito – atsakovas, kaip ir buvęs savininkas, turėjo daugiau nei dešimties metų vairavimo stažą.
Dėl pareigos pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką įvykdymo termino
11. TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Analogiška pareiga atsakovui įtvirtinta ir perduotos 2017 m. spalio 12 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-4699932 3.2.3 punkte. Taigi, pagal šias įstatymo ir draudimo sutarties nuostatas, atsakovas, kaip naujasis transporto priemonės savininkas, turėjo pareigą pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė, t. y. nepranešė ieškovui apie nuosavybės teisės į automobilį perleidimą ir savo, naujojo savininko, duomenų. Taip pat atsakovas neginčija minėtos savo pareigos, tačiau kelia klausimą dėl jos įvykdymo laikotarpio, teigdamas, jog pareigai įvykdyti nustatytas 15 dienų nuo nuosavybės perėjimo terminas, o nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko šiam terminui nepasibaigus. Dėl to, atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimai nepagrįsti.
12. Lingvistiškai aiškinant įstatymo nuostatą, pagal kurią naujasis transporto priemonės savininkas apie nuosavybės teisės į automobilį perleidimą turi pranešti ,,nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos“, nėra aišku, ar sąvoka ,,nedelsdamas“ apima 15 dienų terminą ir reiškia, jog pranešti galima per 15 dienų, ar santykis tarp ,,nedelsdamas“ bei ,,per 15 dienų“ turėtų būti suvokiamas kitaip. Dėl to šią nuostatą būtina aiškinti sistemiškai su kitomis draudimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, taip pat atsižvelgiant į tokio teisinio reguliavimo tikslus.
13. Į šį teisės aiškinimo klausimą teismai yra pateikę atsakymą formuojamoje teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, kad naujasis transporto priemonės savininkas turi veikti aktyviai bei rūpestingai ir apie transporto priemonės įsigijimą, o taip pat apie savo duomenis, draudiką informuoti nedelsdamas, prieš pradėdamas naudoti ir vairuoti šią transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2416-611/2013). Teismai yra išaiškinę, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju transporto priemonės savininko pasikeitimą sieja su galimybe draudikui persvarstyti draudimo riziką (suteikiama draudikui tokia teisė), o pranešimo terminą nurodo – „nedelsdamas“ su galimybe, dėl tam tikrų priežasčių, jį atidėti iki 15 dienų. Priežastys, dėl kurių transporto priemonės savininkas nevykdytų jam nustatytos pareigos pranešti nedelsiant, o laikytųsi 15 dienų termino, galėtų būti tik tokios, kurios niekaip negalėtų įtakoti prievolių atsiradimo pagal perimtą draudimo sutartį, t. y. kai transporto priemone, dėl tam tikrų priežasčių, nesinaudojama. Naudojant transporto priemonę, nepranešus apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, savininkas turi prisiimti dėl to kylančią atsakomybę ir riziką. Priešingai aiškinant šią įstatymo nuostatą, formuluotė „nedelsdamas“ netenka prasmės, nes reikštų, jog visais atvejais transporto priemonės savininkas pranešimą gali pateikti per 15 dienų, o draudikas šiuo laiku netenka teisės persvarstyti draudimo riziką dėl pasikeitusio savininko, kas būtų nesąžininga draudiko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 2A-2416-611/2013; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-807-601/2016). Tai, kad naujasis transporto priemonės savininkas nebuvo praleidęs įstatyme nustatyto maksimalaus 15 dienų termino pranešti draudikui apie nuosavybės teisių perėjimą, reiškia tai, kad šiuo laikotarpiu draudimo sutartimi nustatyta draudimo apsauga galioja. Dėl šios priežasties draudikas atlygino eismo įvykyje, kurio kaltininkas – naujasis savininkas, padarytą žalą. Nepranešdamas draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat nepateikdamas savo duomenų bei nesumokėdamas papildomos draudimo įmokos dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tačiau vairuodamas transporto priemonę, naujasis savininkas prisiėmė iš tokių savo veiksmų kylančią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014).
14. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, įvertinus TPVCAPDĮ 4 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonės savininko pareigą užtikrinti, kad naudojama transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat transporto priemonės savininko pareigą veikti aktyviai ir rūpestingai, konstatuotina, jog naujasis transporto priemonės savininkas apie nuosavybės teisės perėjimą privalo nedelsdamas pranešti draudikui, t. y. per įmanomai trumpiausią laiką. Įtvirtintas 15 dienų terminas iš esmės siejamas su laikotarpiu, kuriuo veikia ankstesniojo transporto priemonės savininko sudarytos draudimo sutarties apsauga, taip pat tokiu reguliavimu sudaromos sąlygos įgyvendinti pareigą pranešti draudikui apie nuosavybės perėjimą išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių toks pranešimas užtrunka. Pažymėtina, kad pirmiau nurodyti teismų išaiškinimai pateikti jų nesiejant su faktinėmis bylų aplinkybėmis dėl draudėjų (senojo ir naujojo transporto priemonės savininkų) vairavimo stažo neatitikties, todėl atsakovo teiginiai dėl nesutampančių bylų faktinių aplinkybių nepaneigia šių teisės normų išaiškinimų aktualumo nagrinėjamai bylai.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, įsigijęs automobilį, ėmė jį eksploatuoti, tačiau apie pasikeitusį jo savininką draudikui nepranešė. Nors iki eismo įvykio nebuvo praėjęs 15 dienų terminas, tačiau atsakovas negalėjo nurodyti jokių svarbių objektyvių priežasčių, kodėl aštuonias dienas iki eismo įvykio nebuvo pranešęs draudikui savo duomenų ir neinformavo apie nuosavybės teisės į automobilį perėjimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus ir pažeidė TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje, draudimo sutarties 3.2.3 punkte įtvirtintą pareigą nedelsiant pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į automobilį perėjimą ir pateikti savo duomenis.
Dėl pareigos pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką nevykdymo pasekmių
16. TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą.
17. Teismai yra išaiškinę, kad naujajam transporto priemonės savininkui delsiant pranešti minėtą informacija draudikui, jis turi prisiimti tokio delsimo riziką ir pasekmes. Tokios pareigos pranešti apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą neįvykdymas gali būti vertinamas kaip draudėjo pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2416-611/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-115-590/2015; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-807-601/2016).
18. Taigi, teisės aktai nenustato konkrečių pareigos operatyviai pranešti draudikui apie transporto priemonės savininko pasikeitimą nevykdymo pasekmių ir neįtvirtina naujojo savininko atsakomybės vien už nurodytos informacijos nepranešimą. Neigiamos pasekmės siejamos su naujojo savininko rizika, kad delsimas pranešti gali būti vertinamas kaip draudėjo pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymas. Tokiu būdu, sprendžiant dėl delsimo pranešti apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą pasekmių, iš esmės nukreipiama į taisykles, taikytinas draudėjui nevykdant pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą.
19. Šią išvadą patvirtina teismų praktika, iš kurios matyti, kad atvejais, kai nustatytas pareigos nedelsiant pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką nevykdymas, teismai, spręsdami dėl naujojo savininko atsakomybės, vertino draudimo rizikos pasikeitimus, t. y. vertinama aplinkybė yra tai, ar savininko pasikeitimas turėjo įtakos rizikos padidėjimui / sumažėjimui (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014; 2016 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2416-611/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-115-590/2015; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-807-601/2016).
20. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia, jog vien delsimas pranešti (nepranešimas) draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perleidimą savaime automatiškai nelemia draudėjo (naujojo savininko) prievolės atlyginti draudikui dalį išmokėtos draudimo išmokos. Toks delsimas pranešti (nepranešimas) siejamas su draudėjo (naujojo savininko) rizika, kad, nepranešimo atveju, draudikas, neturėjęs galimybės įvertinti pakitusios rizikos, gali reikalauti dalį išmokos grąžinti, jei rizika pakito dėl transporto priemonės savininko pasikeitimo. Taigi, prievolės pranešti apie savininko pasikeitimą nevykdymas vertinamas kartu su draudimo rizika ir jos pokyčiais pasikeitus transporto priemonės savininkui.
Dėl draudėjo pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymo pasekmių
21. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; kt.). Draudimo šalių kooperavimasis leidžia draudikui prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą draudikui, todėl tokios bendradarbiavimo pareigos nevykdymas, t. y. informacijos apie padidėjusią riziką bei transporto priemonės savininko pasikeitimą nesuteikimas draudėjui gali lemti neigiamus padarinius, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atsakovas nevykdė draudimo sutartyje bei įstatyme nustatytos pareigos nedelsiant informuoti apie nuosavybės teisės į transporto priemonę pasikeitimą ir pateikti savo duomenis, ieškovas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo sumą ar jos dalį. Detaliau TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktas, kuris įtvirtina, jog draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant draudimo sutartyje nustatytas pareigas, t. y. draudėjui ar jo atstovui, pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, neinformavus draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
23. Šiame kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtinami kriterijai, kuriuos įvertinus nustatomas draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis: nustatytų pareigų pažeidimas, priežastinis ryšys su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Teismai yra išaiškinę, kad nustatant grąžinamos sumos dydį, be nurodytų, gali būti remiamasi ir kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013; Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-435-124/2013; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1407-264/2017). Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016). Dėl to, draudikui reikalaujant grąžinti dalį nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, turi būti nustatyta, kad draudimo rizika buvo pasikeitusi ir yra priežastinis pakitusios rizikos bei atsiradusių nuostolių ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad apie pakitusią draudimo riziką pranešti draudikui yra draudėjo pareiga, jos nevykdymo atveju draudėjui tenka našta įrodyti, jog draudimo rizika nebuvo pakitusi, jog nėra priežastinio informacijos nepateikimo ir atsiradusių nuostolių ryšio (CPK 178 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju iš 2017 m. spalio 12 d. draudimo sutarties Nr. 02-4699932 1.6 punkto matyti, kad draudimo rizika nustatyta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį šia sutartimi apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 10 metų, taip pat mokymui vairuoti; saugos paslaugoms teikti; policijos, greitosios pagalbos, gaisrinei tarnybai; mokamam keleivių ar pavojingų krovinių pervežimui; trumpalaikės nuomos paslaugai; ilgesnėms nei 28 dienų išvykoms į nurodytas valstybes. Taigi, draudėjas įsipareigojo užtikrinti, kad transporto priemonę vairuos tik asmenys, turintys ne mažesnį kaip 10 metų vairavimo stažą, ir ji nebus naudojama išvardytoms veikloms. Iš atsakovo pateiktos VĮ ,,Regitra“ 2019 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. (1.22)-24-774 matyti, kad atsakovui teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones suteikta 1990 metais (e. b. l. 107), t. y. jis turėjo daugiau nei 10 metų reikiamos kategorijos transporto priemonės vairavimo stažą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų naudojęs apdraustą transporto priemonę sutarties 1.6 punkte nurodytai veiklai ar vykęs į išvardytas valstybes (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, gavęs iš ankstesnio transporto priemonės savininko draudimo sutartį, galėjo susipažinti su joje nurodytomis aplinkybėmis, į kurias sudarant draudimo sutartį atsižvelgė draudikas vertindamas draudimo riziką ir apskaičiuodamas draudimo įmoką. Pagal draudimo sutarties sąlygas atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, jog jis neatitinka draudimo sutarties sąlygų, keliamų apdraustos transporto priemonės vairuotojui.
25. Ieškovas teigė, kad nagrinėjamu atveju draudimo rizika buvo pakitusi dėl pasikeitusio apdraustos transporto priemonės savininko. Grįsdamas šiuos teiginius, ieškovas pateikė teismui ieškovo Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovo 2019 m. lapkričio 26 d. pažymą apie rizikos vertinimo kriterijus, iš kurios matyti, kad sudarant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ieškovui reikšmingi tokie rizikos vertinimo kriterijai: draudėjo turimas draudimo laikotarpis / istorija, draudimo sutarčių trukmė, asmens (ne)nuostolingumo grupė, draudžiamųjų įvykių kiekis ir dažnis, draudimo išmokų dydis, draudėjo turimas vairavimo stažas, lojalumas draudikui, transporto priemonės naudojimo teritorija bei draudėjo pasirenkamos papildomos sąlygos (e. b. l. 93). Teismo manymu, dalis šių kriterijų, tokių kaip draudėjo lojalumas draudikui, vertintini kaip tam tikri ieškovo rinkodaros sprendimai, iš esmės nesusiję su draudimo rizika, kaip tokia. Dalis kriterijų, tokie kaip draudėjo (ne)nuostolingumo grupė, draudžiamųjų įvykių kiekis ir dažnis, vairavimo stažas ir pan., su draudimo rizikos vertinimu galėtų būti siejami, tačiau, kilus ginčui, draudikas turėtų pateikti įrodymus apie tokių aplinkybių egzistavimą konkrečiu atveju (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamai bylai skirtoje nurodytoje pažymoje draudikas, pasisakydamas dėl draudimo sutarties su atsakovu sudarymo sąlygų, nurodė, kad draudimo sutarties su atsakovu sudarymo atveju, taikant tas pačias draudimo sutarties 1.6 punkto sąlygas, draudikas draudimo kainą nustatytų didesnę; taip pat pažymėjo, jog atsakovas iki šio laikotarpio nėra turėjęs / sudaręs savo vardu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių su ieškovu. Taigi, iš šios pažymos matyti, kad ieškovas draudimo rizikos padidėjimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas nebuvo su ieškovu sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kad atsakovas iki šiol nebuvo ieškovo klientu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti padidėjusią riziką dėl savininko pasikeitimo, nes vien sutarčių su konkrečiu draudiku sudarymo faktas susijęs su kliento lojalumu, o ne draudimo rizikingumu. Daugiau argumentų, kuriais grįstų draudimo rizikos padidėjimą pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui konkrečiu nagrinėjamu atveju ir tokios rizikos padidėjimo priežastinį ryšį su atsiradusiais nuostoliais, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokių argumentų ieškovas nenurodė ir teismo posėdžio metu.
26. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į kriterijus, kuriuos įvertinus nustatomas draudimo rizikos pokytis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apdraustos transporto priemonės savininko pasikeitimas turėjo įtakos draudimo rizikos padidėjimui, todėl nėra nustatytas priežastinis prievolės pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką ir atsiradusios žalos ryšys (CPK 185 straipsnis). Nors nustatyta, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nesilaikė visų draudimo sutartyje nustatytų pareigų, t. y. neinformavo draudiko apie transporto priemonės savininko pasikeitimą ir nepateikė savo duomenų, tačiau atsakovas nepažeidė draudimo sutarties 1.6 punkto, pagal kurį įsipareigojo užtikrinti, kad transporto priemonę vairuos tik asmenys, turintys ne mažesnį nei 10 metų vairavimo stažą. Taip pat byloje nėra kitų duomenų apie pakitusią draudimo riziką, lyginant su buvusiu transporto priemonės savininku. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, jog delsimas pranešti apie transporto priemonės savininko pasiteikimą neturėjo įtakos draudimo rizikos pasikeitimui ir nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusiais nuostoliais, o ieškovas priešingų duomenų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį išmokėtos draudimo išmokos nagrinėjamu atveju laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2,07 Eur už VĮ ,,Regitra“ pažymą (t. 1, b. l. 79, 80, 106), iš viso – 652,07 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis).
28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 15,96 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo baigtį, t. y. į tai, kad ieškinys atmestas, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288) ieškinį atsakovui D. Y. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Priteisti atsakovui D. Y. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), 652,07 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), 15,96 Eur (penkiolika eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.