Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Nijolios Indreikienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei D. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys D. K. ir V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

ieškinį atmetė. priteisė iš ieškovo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, valstybei 3,98 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

nesutinkama su teismo argumentu, kad atsakovė 2013-10-31 nusipirkusi transporto priemonę, perdavusi ją vairuoti D. K., kuris jau 2013-11-06 sukėlė eismo įvykį Lenkijoje, nepraleido įstatymo nustatyto termino. Pagal TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. atsakovė apie transporto priemonės įsigijimą, o taip pat apie savo duomenis, draudiką turėjo informuoti nedelsdama, prieš pradedant naudoti transporto priemonę, pranešti draudikui ir su draudiku suderintomis sąlygomis draudimo sutartį pakeisti ar sudaryti kitą transporto priemonės draudimo sutartį; draudiko prisiimamos rizikos vertinimui bei draudimo įmokos nustatymui turi įtakos visi draudimo sutartyje nurodomi duomenys. Pasikeitus transporto priemonės savininkui pasikeičia esminiai duomenys reikšmingi rizikos vertinimui, todėl teismas nepagrįstai susiaurino draudimo rizikos vertinimo kriterijus. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovei tapus naujuoju transporto priemonės savininku, rizika pasikeitė, pateikė eilę rašytinių įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė. Pasikeitus savininkui rizika padidėjo, nes atsakovė neturi reikiamos vairuotojo pažymėjimo kategorijos įsigytai transporto priemonei vairuoti; atsakovė perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, kuris tik 1 m. turi reikiamą kategoriją, apdraustos transporto priemonės nevairuoja nuolatos, kai buvęs transporto priemonės savininkas trečiasis asmuo V. M. reikiamą kategoriją turi nuo 1997 m., sudaręs 33 draudimo sutartis ir jo kaip savininko vardu nėra registruota eismo įvykių; dėl to užsienio valstybėje įvyko eismo įvykis; eismo įvykio metu padaryta didelė žala - draudimo išmoka nukentėjusiems asmenims siekė net 7 168,21 Eur, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos;įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 dienas raštu draudikui pranešti apie įvykį. Atsakovė, kaip draudėja neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir Draudimo sutartyje 3.2.4 p. nustatytų pareigų, per 3 darbo dienas nepranešė draudikui apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, nepateikė draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų. Draudėjas taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji neinformavo ieškovo apie 2013-11-06 eismo įvykį. Priežasčių ir argumentų, kodėl ši įstatymu nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, atsakovė nepateikė. Teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą.

atmesti ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, apeliacinį skundą ir palikti galioti 2015-12-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2374-329/2015;priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, D. P., jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, apeliacinės instancijos teisme.

atsakovė teisės aktų bei draudimo sutarties reikalavimų, susijusių su pranešimu apie transporto priemonės savininko bei draudimo rizikos pasikeitimu, nepažeidė. Įstatyme numatyta terminas pranešti apie transporto priemonės savininko pasikeitimą įstatymas susieja ne su pradėjimu naudoti (vairuoti) transporto priemonę, o su jos nuosavybės teisės pasikeitimu. Be to, esant tokiam teisiniam reguliavimui, kuomet įstatymo leidėjo yra nustatytas aiškus prievolės įvykdymo terminas, atsakovei negali būti taikomos neigiamos pasekmės ir jos elgesys vertinamas kaip pažeidžiantis teisės aktų ar sutarties sąlygas;teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės savininke tapus atsakovei, padidėjo draudimo rizika. Ieškovė netinkamai aiškina teisės normas, reglamentuojančias šiuos santykius. Ieškovės ieškinio pagrindas, kiek tai susiję su 50 procentų draudimo išmokos grąžinimo reikalavimu, susijęs tik su pareigos pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką, nevykdymu, o aplinkybių apie padidėjusią draudimo riziką, ieškovė nenurodė kaip savo ieškinio pagrindo (neįrodinėjo);draudikas turi teisę į iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, tačiau tik tuo atveju, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėja sutartyje numatyta draudimo rizika. Šiuo atveju jokia draudimo rizika nepadidėjo. Draudimo sutarties rizikos aiškiai numatytos sutarties 1.6. p., jokių apribojimų dėl asmenų galinčių vairuoti transporto priemonę amžiaus, stažo, vykimo į užsienį ir t.t., nebuvo nustatyta. Nei viena ieškovės nurodytų aplinkybių nebuvo numatytos draudimo sutartyje bei nebuvo vertinamos skaičiuojant draudimo įmoką. Ieškovės bandymas pagrįsti rizikos padidėjimą vien su transporto priemonės savininko pasikeitimu, yra nepagrįstas;ieškovė apie eismo įvykį sužinojo laiku ir atsakovei jokios pretenzijos dėl to nereiškė. tai, jog nepranešimas apie eismo įvykį turėjo įtakos ieškovės pareigai išmokėti draudimo išmoką, turi įrodyti ieškovė, tačiau aplinkybių ieškovė neįrodinėja, apsiribodamas formaliu teiginių apie tariamą atsakovės padarytą TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. įtvirtintos pareigos ir tuo pagrindu reikalauja 20 proc. išmokos. Ieškovė neįrodė, jog dėl tariamai atsakovės padarytų sutarties pažeidimų, ji patyrė realią žalą. Ieškovė negalėjo įvardyti, kiek dėl tariamų atsakovės pažeidimų padidėjo draudimo iš moka (žala).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau nustatytas netinkamas materialinės teisės normų taikymas.

Nustatyta, kad 2013 m. spalio 18 d. su draudimo bendrove ERGO Insurance SE (ieškove) buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria metų laikotarpiui, t. y. nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2014 m. spalio 22 d., buvo apdrausta V. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2013 m. spalio 31 d. V. M., transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei D. P., kuri šį automobilį perdavė naudotis trečiajam asmeniui D. K.. 2013 m. lapkričio 6 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. K., atsitrenkė ir apgadino krovininį automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FELDBINGER, valst. (duomenys neskelbtini). Lenkijos Repsublikos Boczovv Kelių policijos pareigūnai, ištyrę eismo įvykį, nustatė, kad dėl autoįvykio kaltas krovininio automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. K., jis yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Apeliantė (ieškovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, (toliau – Taisyklės), šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 15 d. atlygino nuostolius, išmokėdama 7 168,21 Eur draudimo išmoką ir 1 075,22 Eur administravimo išlaidų.

Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepranešė ieškovei, kaip draudikui, apie transporto priemonės savininko pasikeitimą bei savo duomenų, kad būtų galima įvertinti pasikeitusią draudimo riziką. Taip pat nepranešė apie pakeistus transporto priemonės valstybinius numerius bei, per nustatytą terminą, nepranešė apie eismo įvykį. Todėl, vadovaudamasi TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ir Taisyklių 60.3 p., 60.5 p., 62.2 p., nurodydama, kad atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 8 str. 1 d., 12 str. 1 d. 5 p. reikalavimus, prašo iš atsakovės priteisti 50 proc. sumokėtos draudimo išmokos.

Ginčo esmė, - ar atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 8 str. 1 d., nepranešdama apie transporto priemonės savininko pasikeitimą ieškovei ir leisdama naudotis šia transporto priemone trečiajam asmeniui.

TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė nepraleido TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (ne vėliau kaip per 15 dienų), nes eismo įvykis įvyko 2013 m. lapkričio 6 d., t. y. nepraėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo (2013-10-31). Šiuo atveju pagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad atsakovė apeliantę apie apdraustos transporto priemonės savininko pasikeitimą turėjo informuoti nedelsdama, prieš pradėdama naudoti ir vairuoti šią transporto priemonę. Aiškinant šią įstatymo nuostatą, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju transporto priemonės savininko pasikeitimą sieja su galimybe draudikui persvarstyti draudimo riziką (suteikiama draudikui tokia teisė), o pranešimo terminą nurodo – „.nedelsdamas“ su galimybe, dėl tam tikrų priežasčių, jį atidėti iki 15 dienų. Priežastys, dėl kurių transporto priemonės savininkas nevykdytų jam nustatytos pareigos pranešti nedelsiant, o laikytųsi 15 dienų termino, galėtų būti tik tokios, kurios niekaip negalėtų įtakoti prievolių atsiradimo pagal perimtą draudimo sutartį, t. y. kai transporto priemone, dėl tam tikrų priežasčių, nesinaudojama. Naudojant transporto priemonę, nepranešus apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, savininkas turi prisiimti dėl to kylančią atsakomybę ir riziką. Priešingai aiškinant šią įstatymo nuostatą, formuluotė „nedelsdamas“ netenka prasmės, nes reikštų, jog visais atvejais transporto priemonės savininkas pranešimą gali pateikti per 15 dienų, o draudikas šiuo laiku netenka teisės persvarstyti draudimo riziką dėl pasikeitusio savininko, kas būtų nesąžininga draudiko atžvilgiu. Tokį šios įstatymo normos aiškinimą iš esmės patvirtina teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 2A-2416-611/2013).

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, nepranešdama iki eismo įvykio (per 6 dienas) apie transporto priemonės savininko pasikeitimą ir leisdama naudotis transporto priemone trečiajam asmeniui, pažeidė TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios pareigos nevykdymas vertintinas, kaip draudėjo (atsakovės) pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymas, kuris draudikui suteikia atgręžtinio reikalavimo teisę.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Šią tvarką detalizuojančių Taisyklių 62.2 punkte numatyta, kad, draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį - iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014).

Byloje nustatyta, kad atsakovė pažeidė nustatytą pareigą pranešti apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą bei pateikti savo duomenis. Transporto priemonės savininko pasikeitimas yra aplinkybė, kuri turi įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai draudimo rizikos padidėjimą/sumažėjimą susiejo tik su draudimo sutarties 1.6 punkte nurodytas kriterijais (nebus naudojama mokymui vairuoti ir pan.). Šiuo atveju neabejotinai transporto priemonių savininkų pasikeitimas turi įtakos draudimo įmokai, nes: 1) pradinis savininkas (V. M.) teisę vairuoti draudžiamą transporto priemonę turi nuo 1997 m., jis yra ilgametis apeliantės klientas, sudaręs 33 draudimo sutartis, jo vardu nėra registruota eismo įvykių, dėl ko, apeliantės teigimu, jo atžvilgiu yra prisiimama mažesnė rizika, kas sąlygoja mažesnę draudimo sutarties kainą; 2) naujasis transporto priemonės savininkas (atsakovė) neturi teisės vairuoti draudimo sutartimi apdraustos transporto priemonės (autovežio), kas, apeliantės teigimu, leidžia spręsti, jog naudojančių transporto priemonę asmenų ratas bus neapibrėžtas ir didins draudiko prisiimtą riziką; 3) naujasis transporto priemonės savininkas (atsakovė) perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui (D. K.), kuris turėjo tik vienerių metų stažą, vairuojant šios kategorijos transporto priemones, bei, kaip nustatyta, vienkartiniam pasinaudojimui.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovei tapus transporto priemonės savininke draudimo rizika padidėjo, o apie tai laiku neinformavus apeliantės, ši turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų išmokėtos sumos dalį - iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Kaip jau minėta, draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tokias kaip: 1) atsakovės pareigų pažeidimas - neinformavimas apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, kurį šalys skirtingai vertina; 2) atsakovė nevairavo transporto priemonės; 3) atsakovė perdavė vairuoti transporto priemonę turinčiam teisę vairuoti ją asmeniui, nors ir neturinčiam didelio šios kategorijos transporto priemonės vairavimo stažo; 4) perdavė transporto priemonę vienkartiniam pasinaudojimui bei užsienio valstybėje, 5) nebuvo pažeisti draudimo sutarties 1.6 punkte nustatyti transporto priemonės naudojimo apribojimai (nebus naudojama mokymui vairuoti ir pan.), sprendžia, jog apeliantei priteistina 25 procentai išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 2 063,86 Eur.

Apeliacinio skundo argumentai dėl TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto galimo pažeidimo nesvarstytini, nes tai neturi reikšmės priteistinos (grąžintinos) išmokos dydžiui, kadangi pripažinus, jog buvo padarytas minėtas pažeidimas, galimas grąžintinos išmokos dydis yra tik 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, kai priteista yra 25 procentai išmokėtos draudimo išmokos.

Ieškinį iš dalies patenkinus, iš atsakovės apeliantei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas, dėl ko sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 p. 2 d., 330 str.).

Apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 186 Eur sumokėtas žyminis mokestis (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose), 46,49 Eur vertimo išlaidos ir 18,79 Eur apeliantės atstovės kelionės išlaidos (išlaidos kurui), t. y. viso 251,28 Eur. Atsakovė prašo priteisti 500 Eur išlaidų, už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Ieškinys patenkintas 50 proc., todėl iš atsakovės apeliantei priteistina 125,64 Eur, o iš apeliantės atsakovei priteistina 250 Eur (CPK 93 str.). Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš apeliantės atsakovei priteistina 124,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, atstovaujamai ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 063,86 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt tris eurus 86 ct) žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, į. k. (duomenys neskelbtini), 124,36 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.