Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei ir Eglei Valinčienei, dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei Ilonai Skaisgirienei, atsakovės D. P. atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, trečiojo asmens D. K. atstovei advokato padėjėjai Živilei Žukaitienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei D. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys D. K. ir V. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (el. bylos popierinio varianto 102 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos, iki teismo posėdžio iš trečiojo asmens negauta jokių prašymų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad 2013 m. spalio 18 d. A. K. su draudimo bendrove ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02 -2389928, kuria metų laikotarpiui, t.y. nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2014 m. spalio 22 d., buvo apdrausta V. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (el. bylos ieškinio priedo 2 lapas).

2013 m. spalio 31 d. draudimo sutartį sudaręs asmuo - tretysis asmuo V. M. transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei D. P. (el. bylos ieškinio priedo 3 lapas).

2013 m. lapkričio 6 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. K., atsitrenkė ir apgadino krovininį automobilį SCANIA, valst. Nr. GDA FL93 su puspriekabe FELDBINGER, valst. Nr. FG 94844. Lenkijos Repsublikos Boczovv Kelių policijos pareigūnai ištyrę eismo įvykį, nustatė, kad dėl autoįvykio kaltas krovininio automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. K., jis yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą (el. bylos ieškinio priedo 8-15 lapai).

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, (toliau – Taisyklės) šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje Sopockie Towarzystwo Ubiezpieczien ieškovas 2014-04-15 atlygino nuostolius, išmokėdamas 7 168,21 Eur draudimo išmoką ir 1 075,22 Eur administravimo išlaidų (el. bylos ieškinio priedo 5, 6 lapai).

2014-04-22 ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, reikalaudamas už TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. reikalavimų pažeidimą ir remdamasis TPVCAPDĮ 22 str. bei Taisyklių 62.2 p. grąžinti ieškovui 50 proc. išmokėtos draudimo sumos, t.y. 14 231,49 Lt / 4121,72 Eur, dėl 2013-11-06 kilusio eismo įvykio Lenkijoje (el. bylos ieškinio priedo 4 lapas).

Atsakovei nesumokėjus reikalaujamos grąžinti draudimo išmokos sumos, ieškovas pateikė teisme ieškinį atsakovei priteisti iš jos 50 proc., t.y. 4 121,72 Eur, išmokėtos draudimo sumos, remiantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. ir Taisyklių 60.3 p., 60.5 p., 62.2 p., nurodydamas, kad atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 8 str. 1 d., 12 str. 1 d. 5 p. reikalavimus ir todėl ieškovas įgijo teisę susigrąžinti 50 proc. draudimo išmokos.

Atsakovė nesutinka su ieškiniu, teigdama, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. reikalavimus, nes eismo įvykio metu dar nebuvo pasibaigęs terminas informuoti ieškovą apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą ir savo duomenis; taip pat ieškovas neįrodė, kaip išmokėtas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės tariamais TPVCAPDĮ 8 str. 1 d., 12 str. 1 d. 5 p. reikalavimų pažeidimais.

TPVPDĮ 22 str. numato atvejus, kada draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nustato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 str. nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo; jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės) 62.2 papunktis numato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad atsakovė transporto priemonę įsigijo 2013-10-31. Eismo įvykis, kuriame dalyvavo apdrausta atsakovei priklausanti transporto priemonė, įvyko 2013-11-06. TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. numatyta, kad pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisėsi transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Taigi, eismo įvykio metu atsakovė nebuvo praleidusi TPVCAPDĮ numatyto termino informuoti ieškovą apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą ir savo duomenis, todėl ji negali būti laikoma pažeidusia TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. reikalavimus. 2013-10-18 Draudimo sutarties 1.6 p. numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti, saugos paslaugoms teikti, policijos, greitosios pagalbos, gaisrinei tarnybai, mokamam keleivių ar pavojingų krovinių (ADR) pervežimui; jei įvertinta draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, raštiškas pranešimas draudikui apie tai turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja (el. bylos popierinio varianto 52 b.l.). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad 2013-11-16 eismo įvykio metu vairuojant atsakovei priklausančią transporto priemonę būtų pažeisti Sutarties 1.6 p. išvardyti rizikos veiksniai. Rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (CK 6.1010 str.). Nagrinėjamu gi atveju, kaip jau minėta, ieškovas neįrodė ir byloje nebuvo nustatyta, kad po transporto priemonės savininko pasikeitimo ar eismo įvykio metu būtų pasikeitę 2013-10-18 Draudimo sutarties 1.6 p. išvardyti rizikos veiksniai, jokių kitų apribojimų (vairuotojo amžiaus, stažo ir pan.), nebuvo nustatyta, todėl darytina išvada, kad pasikeitus transporto priemonės savininkui ir įvykus eismo įvykiui, Draudimo sutartyje ieškovo įvertinta draudimo rizika nepasikeitė. Todėl atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

TPVPDĮ 12 str. numatyta, kad draudėjas turi per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas; pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus; padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį; laikytis draudiko nurodymų.

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Įstatymas suteikia draudikui materialinę subjektinę teisę reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, šios teisės realizavimo mastas yra tiesiogiai susijęs su neigiamų turtinių pasekmių dėl transporto priemonės valdytojo pareigų nevykdymo kilimu draudikui, t. y. didesnės draudimo išmokos išmokėjimu nei tikėtinai būtų buvusi išmokėta, jeigu draudėjas/transporto priemonės valdytojas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis, kaip ieškinio pagrindu nesirėmė aplinkybėmis ir neįrodinėjo, kad atsakovės sutartinės pareigos informuoti ieškovą ir teiki jam duomenis apie 2013-11-06 eismo įvykį pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydžiui. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji neinformavo ieškovo apie 2013-11-06 eismo įvykį, tačiau byloje nėra jokių leistinų įrodymų ir duomenų, kad draudimo išmokos dydis būtų buvęs mažesnis, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą per 3 d. pranešti ieškovui apie jai priklausančios transporto priemonės sukeltą avariją. Todėl teismo nuomone dėl atsakovės padaryto pažeidimo (draudimo sutarties nesilaikymo) išmokėtos žalos dydis nepadidėjo, nes ieškovas trečiajam asmeniui visais atvejais būtų išmokėjęs tokio paties dydžio draudimo išmoką. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės pareigų nevykdymo ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos TPVCAPDĮ 22 str. s d. ir 12 str. 1 d. 5 p. pagrindu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes TPVCAPD įstatymas imperatyviai nurodo, jog už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014 pripažino, kad už draudimo sutarties pažeidimą, kai transporto priemonės savininkas pasikeitus draudimo rizikai neinformuoja draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, yra atsakingas draudėjas – transporto priemonės savininkas. TPVCAPDĮ 2 str. 17 p. numatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu trečiajam asmeniui D. K. atsakovei priklausanti transporto priemonė buvo perleista laikinai naudotis, atsakovės ir trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad tai buvo vienkartinis atsakovės leidimas pasinaudoti transporto priemone MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai pasirinko atsakovą savo reikalavimams reikšti.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos yra teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini visa apimtimi – CPK 178 str.

Ieškinį atmestus iš ieškovo priteistina valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 3,98 Eur.

Atsakovas ir trečiasis asmuo D. K. byloje buvo atstovaujami advokatų, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir teismo išėjimo priimti sprendimą nepateikė patirtų atstovavimo išlaidų, todėl teismas neturi pagrindo spręsti išlaidų atlyginimo atsakovui ir trečiajam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288, buveinės adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT87 7300 0100 7306 9075, esanti banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, valstybei 3,98 Eur (tris eurus 98 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.