- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-115-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21303-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. J.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-28934-807/2014 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui R. J. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 540,68 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-16 sprendimu už akių ieškinį tenkino.
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes tik 2014-10-16 sužinojo iš antstolio, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas už akių. Nurodė, kad teismas pažeidė procesinius įstatymus – nepranešė atsakovui apie iškeltą bylą, jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir ginti teises. Paaiškino, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 str. 1 d. turėjo 15 dienų terminą draudėjas turi pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į automobilį perėjimą, nurodyti savo duomenis. Prašė teismą vadovautis LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. ir atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, nes atsakovas, neturintis gyvenamosios vietos, apie civilinės bylos iškėlimą informuotas tinkamai, kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo praleidęs 3 mėnesių terminą.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-11 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad terminą atsisakytina atnaujinti, nes pareiškėjas R. J. praleido 3 mėnesių procesinį terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat nėra proceso atnaujinimo pagrindų. Civilinėje byloje Nr. 2-28934-807/2014 buvo nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, todėl atsakovas apie iškeltą bylą informuotas LR CPK 130 str. įstatyme nustatyta tvarka. Viešo paskelbimo būdu apie iškeltą civilinę bylą atsakovas buvo informuotas 2014-06-30. Atsakovas, kuris yra nenurodęs gyvenamojo adreso, apie iškeltą bylą ir priimtą sprendimą už akių informuotas tinkamai. Teismui jokie nauji įrodymai, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti procesą, nepateikti.
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Paaiškino, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas nenurodė jokio LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo procesui atnaujinti. Atsakovas teigia, kad jis nurodė du pagrindus procesui atnaujinti – aiški proceso teisės normos taikymo klaida ir aiški materialinės teisės normos aiškinimo klaida, kurie kiekvienas individualiai gali būti pagrindas atnaujinti procesą. Pasisakydamas dėl proceso teisės normų pažeidimo pareiškėjas nurodo, kad šioje situacijoje išskirtini du momentai – informavimas apie civilinės bylos iškėlimą ir informavimas apie sprendimo už akių priėmimą. LR CPK 285 str. 7 dalyje numatytas tik vienintelis priimto sprendimo už akių (patvirtintos kopijos) įteikimo neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai būdas - išsiuntimas. Įteikimas viešo paskelbimo būdu tokiu atveju nenumatomas. Priimto sprendimo už akių patalpinimas LITEKO sistemoje negali būti prilyginamas sprendimo už akių išsiuntimui. Kadangi teismo sprendimas už akių atsakovui nustatyta tvarka nebuvo įteiktas (išsiųstas), todėl faktiškai jis neturėjo galimybės paduoti teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatytu terminu. Aplinkybė, kad atsakovas laiku negavo teismo sprendimo už akių, faktiškai lėmė, jog jis prarado galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą. LR CPK 368 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių procesinis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o ne nuo pačių aplinkybių atsiradimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai šio termino pradžią sieja su sprendimo už akių priėmimo data. Atsakovas apie ieškovo pareikštą ieškinį ir teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2014-10-16, kai iš antstolio gavo su vykdymo proceso pradėjimu susijusius dokumentus. Taigi negalima teigti, kad procesinis terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo pasibaigęs. Prašymo pateikimo metu buvo pasibaigę tik terminai, susiję su priimto sprendimo už akių peržiūrėjimu (LR CPK 287 str. 1 d.). Būtent todėl atsakovas ir prašė atnaujinti procesą, o ne peržiūrėti sprendimą už akių. Pasisakydamas dėl aiškios materialinės teisės normų taikymo klaidos pareiškėjas nurodo, kad teismas tiek skundžiamoje nutartyje, tiek sprendime už akių vadovavosi tik ieškovo argumentais. Pareiškėjo nuomone, teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytą pareigą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įvykdė, tačiau visiškai nepasisakė dėl prašyme išdėstytų atsakovo argumentų, pagrindžiančių, kad sprendime už akių buvo padaryta aiški materialinės normos taikymo klaida. Ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, tik jeigu būtu visos žemiau nurodytos sąlygos: (i) atsakovas per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo raštu nepranešė draudikui (ieškovui) apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą; (ii) transporto priemonės savininko pasikeitimas padidino draudimo riziką; (iii) nepranešimas priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu ir/ar atsiradusios žalos dydžiu. Šiuo atveju nė vienos iš minėtų sąlygų nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad CPK 368 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi įstatymas įpareigoja atidžiai išnagrinėti ir įvertinti konkrečias bylos aplinkybes ir nustatyti ne tik kada asmuo sužinojo, bet ir kada privalėjo sužinoti (subjektyvus faktorius) aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindus. Pareiškėjas R. J. nei ieškinio pateikimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, nors tokia pareiga nustatyta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme. Teismui taip pat nepavyko sužinoti pareiškėjo gyvenamosios vietos, nors jis turi prieigą prie įvairių valstybės registrų., todėl darytina išvada, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu buvo įteikti pagristai ir laikytina, kad Pareiškėjas sužinojo apie civilinės bylos jo atžvilgiu iškėlimą. Ieškovo įsitikinimu, gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo, turi prisiimti riziką, susijusią su dėl šios pareigos nevykdymu atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis. Pareiškėjas apie bylos iškėlimą buvo informuotas dar prieš teismui priimant sprendimą už akių (viešo paskelbimo būdu). Kadangi Pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, todėl galėjo realizuoti savo procesines teises bei turėjo galimybę vykdyti procesines pareigas. Šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, domėtis bylos nagrinėjimo eiga, pateikti įrodymus (CPK 42 str. 5 d.). Jei Pareiškėjas būtų naudojęsis savo teisėmis bei vykdęs pareigas, jis būtų sužinojęs, kad 2014-07-16 bus priimtas teismo sprendimas. Pareiškėjas apie jo nurodomą pagrindą proceso atnaujinimui (aiški materialinės normos taikymo klaida), turėjo sužinoti būtent tuomet, kai buvo paskelbtas sprendimas už akių, t. y. 2014-07-16. Nepaisant to, Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise kreiptis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o dėl proceso atnaujinimo kreipėsi (2014-10-28) suėjus naikinamajam 3 mėnesių terminui (terminas baigėsi 2014-10-16), todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
CPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalių nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nebuvo žinoma nei atsakovo gyvenamoji, nei darbo vieta, ieškovas kuratoriaus atsakovui neprašė skirti, todėl šių aplinkybių pagrindu procesiniai dokumentai pagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 130 straipsnio 3 dalį procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai apie civilinės bylos pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui buvo įteikti 2014-06-30. Teismo sprendimas už akių LITEKO sistemoje buvo patalpintas priėmimo dieną (2014-07-16). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas už akių negali būti įteiktas viešo paskelbimo būdu. CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad nežinant adresato gyvenamosios ir darbo vietos procesiniai dokumentai gali būti įteikti viešo paskelbimo būdu. CPK 116 straipsnis numato, kad teismo procesiniai dokumentai – tai proceso metu teismo priimti dokumentai. Kadangi teismo sprendimas už akių taip pat yra teismo procesinis dokumentas, todėl šiuo atveju jis turėjo būti įteiktas viešo paskelbimo būdu. Kadangi teismo sprendimas už akių nebuvo įteiktas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad terminas proceso atnaujinimui skaičiuotinas ne nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, bet nuo 2014-10-16, t.y. nuo dienos, kada atsakovas objektyviai sužinojo apie priimtą sprendimą už akių. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinį terminą. Tačiau šis proceso teisės normų pažeidimas neturėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui – atsakovas apie patį teisminį procesą buvo informuotas tinkamai, todėl apelianto argumentai dėl proceso atnaujinimo proceso teisės normų pažeidimo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepagrįstai nesiaiškino ir nevertino apelianto nurodomų aplinkybių, susijusių su transporto priemonės savininko pasikeitimu. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių neatsižvelgė į šias aplinkybes: (i) transporto priemonės savininko pasikeitimo momentą; (ii) į tai, ar buvo suėjęs terminas pranešti apie transporto priemonės savininko pasikeitimą draudikui; (iii) ar savininko pasikeitimas turėjo įtakos rizikos padidėjimui/sumažėjimui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškindamas šių nurodytų aplinkybių, netinkamai taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl buvo padaryta aiški materialinės teisės normos taikymo klaida, kuri šiuo atveju yra esminė.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-28934-807/2014 nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus tokio prašymo pateikimo terminų (CPK 368 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-28934-807/2014 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.