Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-17 · Civilinė byla Nr. e2S-328-590/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-21Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-17Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-21Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2017-12-14Vilniaus apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2018-11-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
e2S-328-590/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21303-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
UAB „DSP Plius“
Atsakovas
G. M., UAB „Magera“
Civilinė byla Nr. e2S-328-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21303-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 72.; 95.4.1.; 122.2.; 122.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „DSP Plius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DSP Plius“ ieškinį atsakovams G. M. ir UAB „Magera“ dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „DSP Plius“ ieškiniu teismo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovių 76 902,09 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas; 2) įpareigoti atsakoves nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – uždrausti atsakovams G. M., UAB „Magera“ patiems ar per trečiuosius asmenis vykdyti sudarytas sutartis su UAB „DSP Plius“ klientais, ir įpareigoti nesudarinėti naujų sutarčių ir neparduoti prekių UAB „DSP Plius“ klientams pagal pridedamą sąrašą vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti jo ir atsakovo UAB „Magera“ 2014 m. gruodžio 12 d. sudarytą taikos sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi atsisakė patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovo UAB „DSP Plius“ ir UAB „Magera“. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimais iš esmės prašoma taikyti deliktinę civilinę atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Dėl prievolės solidarumo (specifinio materialiųjų teisinių santykių požymio) kyla taip pat ir tam tikrų procesinių teisinių padarinių – privalomas procesinis bendrininkavimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi pagal nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštą ieškinį atsakovus sieja privalomo bendrininkavimo procesinis teisinis santykis. Pagal CPK 44 straipsnio 3 dalį, be kita ko, taikos sutarčiai sudaryti būtinas visų bendrininkų (nagrinėjamoje byloje esant pasyviajam skolininkų daugetui – bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Iš teismui pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad joje susitarta pripažinti aplinkybes, kurios iš esmės yra tiek atsakovo UAB „Magera“, tiek kitos atsakovės G. M. civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal CK 6.12 straipsnį, jeigu skolą pripažįsta vienas ši bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams. Aptariamą taikos sutartį sudarė tik ieškovas ir vienas bendraatsakovas UAB „Magera“. Teismo nutartimi patvirtinus nagrinėjamoje byloje pateiktą ieškovės ir vienos iš bendraatsakovių taikos sutartį, tokiu teismo procesiniu sprendimu būtų nuspręsta dėl kitos privalomos bendraatsakovės, kuri nesudarė (nepasirašė) taikos sutarties, materialiųjų teisių ir pareigų (t. y. deliktinės civilinės atsakomybės).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „DSP Plius“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – partvirtinti taikos sutartį. Nurodo, kad taikos sutartyje nėra peržengti ieškiniu keliami reikalavimai, todėl CPK 44 straipsnio 3 dalies taikos sutartis nepažeidžia. Taikos sutarties 1 punktu atsakovas pripažino būtent patikslinto ieškinio reikalavimus, jokių naujų reikalavimų ar įsipareigojimų taikos sutartis nenumato. Faktinių aplinkybių patvirtinimas išreiškia atsakovo UAB „Magera“ taikos sutarties 1 punkte nurodytą valią, kad jis pripažįsta ieškinio reikalavimus. Ieškinį pripažinti nėra draudžiama, kaip ir nėra uždrausta atsakovui pripažinti tam tikras faktines aplinkybes. Kreditoriaus ir vieno iš solidariųjų bendraskolių santykiai dėl prievolės vykdymo (prievolės pripažinimas, reikalavimo atsisakymas) nesudaro pagrindo teigti, kad kreditorius neturi teisės sudaryti taikos sutarties tik su vienu iš solidariųjų bendraskolių. Taikos sutartimi UAB „Magera“ pripažino patikslintą ieškinį pilna apimtimi. Šalys tarpusavio nuolaidų būdu susitarė, kad atsakovas UAB „Magera“ kompensuos 15 000 Lt sumą. Taikos sutarties 9 punktas numato, kad ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis, išsaugo teisę reikalauti žalos atlyginimo, kiek jo nepadengia atsakovo sumokėta suma, iš solidarios atsakovės G. M.. Civilinio kodekso 6.6. straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi kreditorius turi teisę pasirinkti, iš kurio skolininko reikalauti prievolės be to, ar jos visos, ar dalies. Kitaip tariant, prezumpcija, kad solidariųjų bendraskolių dalys yra lygios, yra taikoma tik pačių bendraskolių tarpusavio atgręžtiniams reikalavimams, tačiau kreditoriaus atžvilgiu ji nėra reikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas solidariems atsakovams. Taigi atsakovus sieja solidarioji atsakomybė, kuri kildinama iš bendro materialinio teisinio santykio ir to paties ginčo. Toks iš materialiosios teisės kylantis atsakovų bendrininkavimas laikytinas privalomuoju (CPK 43 straipsnio 1 dalis). CPK 140 straipsnio 3 dalis suteikia teisę proceso šalims bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį ir pripažinti ieškinį reikalingas visų bendrininkų sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai atlikti neviršijant kiekvieno iš jų reikalavimų ar įsipareigojimų (CPK 44 straipsnio 3 dalis). Skundžiama nutartimi atsisakyta patvirtinti taikos sutartį sudarytą tarp ieškovo ir vieno solidaraus skolininko, t.y. atsakovo UAB „Magera“. CK 6.14 str. 1 d. nustatyta, jog teismo sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš solidariųjų bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams. Minėtas straipsnis nustato privalomąjį procesinį bendrininkavimą solidariosios prievolės atveju. Todėl solidariosios atsakomybės atveju teismas gali tvirtinti tik tokią taikos sutartį, kuri yra sudaryta su abiem solidariais atsakovais (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1327-160/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1088/2013)). Kadangi pateikta taikos sutartis prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms solidariąją atsakomybę ir privalomąjį procesinį bendrininkavimą, pirmosios instancijos teismas ją tvirtinti atsisakė pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius