Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In Subsidium“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-2662-577/2011 pagal bendraieškovių N. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „In Subsidium“ ieškinį atsakovams I. M. – Ž. ir viešajai įstaigai „Progresum“ dėl bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo proceso metu ieškovė N. Š. ir atsakovas VšĮ „Progresum“ sudarė taikos sutartį ir pareiškė prašymą teismui ją patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tai patvirtina šios aplinkybės: 1) proceso metu (atsiliepime į ieškinį ir pareiškime dėl ieškinio atsisakymo) apeliantas laikėsi pozicijos, kad ieškinys nepagrįstas, o atskirajame skunde teigia priešingai, taigi, atskirasis skundas gali būti atmestas CPK 7 straipsnio 2 dalies ir 42 straipsnio 5 dalies pagrindu; 2) atsakovė I. M.-Ž. yra apelianto UAB „In Subsidium“ vadovė, vadinasi, apeliantas realiai yra atstovaujamas atsakovės I. M.-Ž., kas ir lėmė jo pozicijos pasikeitimą, taigi, darytina išvada, kad atskirasis skundas reiškiamas išimtinai atsakovės interesais, kas nesuderinama su sąžiningu procesu, nes apeliantas atstovauja priešingų šalių (bendraieškio ir atsakovo) interesams; 3) ieškovės vertinimu, atskirasis skundas buvo pareikštas, siekiant vilkinti procesą, nes apelianto deklaruojami imperatyvių normų pažeidimai nesusiję su apeliantu, o atsakovai nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, neskundė.Net jeigu skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo padaryti formalūs pažeidimai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, tai galėtų būti pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ieškovės manymu, analizuojant visą CPK 44 straipsnį, galima pagrįstai teigti, kad įstatymų leidėjo valia buvo apibrėžti kiekvieno iš bendrininkų teisę laisvai įgyvendinti dispozityvumo principą, pavyzdžiui, 44 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu, o 44 straipsnio 4 dalis įtvirtina kiekvieno iš bendrininkų teisę savarankiškai vesti bylą. Šiuo atveju, jei atsakovai manė, kad skundžiama nutartis pažeidžia jų teises ir interesus, jie turėjo visas galimybes ją skųsti. Atsakovams nepasinaudojus šia teise, nėra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartimi būtų neteisingai išspręstas klausimas, net jei jos priėmimo metu buvo padaryti tam tikri formalūs pažeidimai. Nei apeliantas, nei teismas neturėtų išeiti iš šalių reikalavimų ribų, t.y. ginti atsakovės I. M.-Ž. interesus, jai pačiai nepasinaudojus skundo teise.

CPK 44 straipsnio 3 dalyje numatyta bendros taisyklės, kad taikos sutarčiai sudaryti būtinas visų bendrininkų sutikimas, išimtis, t.y. visų bendrininkų sutikimas nėra būtinas, kai taikos sutartis sudaroma neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Ieškovės reikalavimai solidariems atsakovams teisine prasme vertintini kaip savarankiški. Taikos sutartimi ieškovė atsisakė reikalavimo VšĮ „Progresum“ atžvilgiu ir neprarado teisės įgyvendinti savo reikalavimą atsakovei I. M.-Ž., todėl laikytina, kad pagal CPK 44 straipsnio 3 dalį visų bendrininkų sutikimas nėra būtinas. Taikos sutartimi nebuvo pažeisti I. M.-Ž. interesai, nes ja nebuvo sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas. Be to, pati atsakovė nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo neskundė.Nagrinėjamu atveju nėra būtinas apelianto, kaip bendraieškovo sutikimas, nes pareikštas ieškinys turi netiesioginiam ieškiniui būdingų požymių. Pagal teismų praktiką, bendraieškis, kurio vardu pareikštas reikalavimas (šiuo atveju – apeliantas) neturi teisės bylos nagrinėjimo metu, pažeisdamas kreditoriaus (šiuo atveju – ieškovės N. Š.) interesus, atsisakyti savo reikalavimo kaip ieškovas ar sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Vadinasi, taikos sutarties sudarymo teisė yra išimtinai ieškovės N. Š. prerogatyva. Kadangi apeliantas nesutinka su ieškiniu, laikytina, kad taikos sutarties sudarymas jo teisių nepažeidžia. Ieškinyje nurodyta, kad visus veiksmus, susijusius su nurodyta žala apeliantui, galimai atliko atsakovė I. M.-Ž., todėl atsakovas VšĮ „Progresum“ negali būti atsakingas už kitų asmenų veiksmais galimai padarytos žalos apeliantui atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria yra patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp vieno iš ieškovų ir vieno iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliantas skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą būtent ir motyvuoja teismo patvirtintos taikos sutarties prieštaravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t.y. CPK 44 straipsnio 3 dalyje reglamentuotai procesinio bendrininkavimo taisyklei, pagal kurią taikos sutarties sudarymui būtinas visų bendrininkų sutikimas. Taip pat, apelianto teigimu, skundžiama teismo nutartis, priimta pažeidus procesines teisės normas, nes teismas taikos sutarties tvirtinimo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, neinformavęs visų byloje dalyvaujančių asmenų, be to, sudaryta taikos sutartis pažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė N. Š. pareiškė netiesioginį ieškinį UAB „In Subsidium“ vardu, kuriuo prašė priteisti UAB „In Subsidium“ naudai žalos atlyginimą iš atsakovų I. M.-Ž. ir VšĮ „Progresum“ kaip solidariai už nuostolių UAB „In Subsidium“ padarymą atsakingų asmenų. Taigi, byloje susiklostė tokia dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis: N. Š. ir UAB „In Subsidium“ – bendraieškiai, kuomet kreditorius (N. Š.) reiškia ieškinį skolininko UAB „In Subsidium“ naudai, nes pats skolininkas neįgyvendina savo teisių ir dėl to pažeidžiami kreditoriaus interesai; I. M.-Ž. ir VšĮ „Progresum“ – bendraatsakoviai, kurių atsakomybė grindžiama solidaria prievole atlyginti nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje Nr. 29 yra nurodyta, kad nepriklausomai nuo skolininko (nagrinėjamu atveju - UAB „In Subsidium“ ) teisinės padėties iškeltoje civilinėje byloje, skolininkas neturi teisės atleisti savo skolininką (nagrinėjamu atveju – atsakovus) nuo prievolės įvykdymo ar pareikšti, kad prievolė neegzistuoja, nes tai pažeistų kreditoriaus teises į skolininko turtą. Dėl to skolininkas–ieškovas, kurio vardu pareikštas reikalavimas, neturi teisės bylos nagrinėjimo metu, pažeisdamas kreditoriaus interesus, atsisakyti savo reikalavimo kaip ieškovas ar sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Be to, pagal CPK140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymą, atsakovo pripažinimą ieškinio ir šalių taikos sutarties sudarymą, 4 dalį teismas gali nepriimti atsisakymo nuo ieškinio. Nagrinėjamoje byloje ne skolininkas UAB „In Subsidium“, o kreditorius N. Š. prašoma patvirtinti taikos sutartimi atsisakė nuo reikalavimo vieno iš atsakovų atžvilgiu. Nors cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje tokia situacija neaptarta, o atsakovo VšĮ „Progresum“ atsiliepime į atskirąjį skundą išreikštas samprotavimas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas išaiškinimas dėl negalimumo skolininkui sudaryti taikos sutartį reiškia, jog taikos sutarties sudarymo teisė yra išimtinai ieškovės N. Š. prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo samprotavimu nesutinka. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į netiesioginio ieškinio tikslą – vieno bendraieškio siekį apginti kito bendraieškio interesus, laikytina, kad jie veikia kaip procesiniai bendrininkai ir nei vienas bendraieškis negali atlikti procesinių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami kito bendraieškio interesai. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė N. Š., atsisakiusi reikalavimo vieno iš solidaraus atsakovo atžvilgiu, pažeidė bendraieškio – apelianto interesus, nes galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas vieno, o ne dviejų atsakovų atžvilgiu sumažina apelianto galimybes įvykdyti pilna apimtimi teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad bendraieškiai veikia kaip procesiniai bendrininkai ir pagal CPK 44 straipsnio 3 dalį, taikos sutarties sudarymui būtinas jų abiejų sutikimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį, nes teismas patvirtino taikos sutartį, kuri pažeidžia imperatyvias įstatymo (CPK 44 straipsnio 3 dalies) nuostatas, o tvirtindamas tokią sutartį teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvą.

Be to, teismas, išnagrinėjęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, neinformavęs apie šio klausimo nagrinėjimą visų byloje dalyvaujančių asmenų, pažeidė CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimą, o tuo pačiu bylos dalyvių teisę išreikšti savo poziciją dėl visų procese pareikštų reikalavimų, kurių tenkinimas turi įtakos jų teisėms ir interesams.

Nesutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą pateikta ieškovės N. Š. pozicija, kad šiuo atveju, net ir esant formaliems procesiniams pažeidimams, nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, nes, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, šie pažeidimai galėtų būti pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, daro išvadą nagrinėjamu atveju procesiniai pažeidimai nelaikytini neesminiais ar formaliais, nes teismo nutartis pažeidžia imperatyvias CPK 42 straipsnio 2 dalies ir 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantui, t.y. vienam iš bendraieškių nesutinkant su taikos sutarties sąlygomis, kurios pažeidžia jo interesus, prašymas tvirtinti taikos sutartį netenkinamas.

Kadangi atskirasis skundas tenkinamas, ieškovės N. Š. prašymas skirti UAB „In Subsidium“ baudą už piktnaudžiavimą procesu, atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės N. Š. ir atsakovo viešosios įstaigos „Progresum“ prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.