Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei D. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir pagal atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui M. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir su tuo susijusių reikalavimų

16. Šioje civilinėje byloje ieškovas reikalavimą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatant sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, argumentuoja tuo, kad pas atsakovę vaikui neužtikrinama saugi aplinka, taip pat atsakovė riboja tėvo bendravimą su vaiku.

17. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, kad vaikui neužtikrinama saugi gyvenamoji aplinka pas atsakovę, vaiko akivaizdoje vartojami alkoholiniai gėrimai, atsakovės ir jos sugyventinio namuose nuolat vyksta konfliktai, vaiko motina riboja vaiko bendravimą su ieškovu. Pabrėžia, kad Tarnyba ne kartą nustatė vaiko teisių pažeidimus.

20. Tarnybos į bylą pateiktoje išvadoje nurodoma, kad pagal Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenis, šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. sausio 31 d. ieškovo M. J. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, taip pat nuo 2025 m. vasario 20 d. ieškovui taikoma atvejo vadyba, skiriamos socialinės paslaugos. Nuo 2022 m. sausio 14 d. atsakovės D. P. šeimai taikoma atvejo vadyba, skirtos socialinės paslaugos.

21. Byloje pateikti Tarnybos duomenys apie šiuos nepilnamečio P. J. teisių ir teisėtų interesų pažeidimus:

21.1. 2022 m. sausio 5 d. į Skyrių kreipėsi nepilnamečio P. J. motina D. P. ir nurodė, kad tėvas nenori parvežti vaiko namo. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o nepilnamečio P. bendravimas nustatytas su tėvu, vaiko tėvų susitarimu. 2022 m. sausio 14 d. Tarnyba atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

21.2. 2025 m. vasario 14 d. Tarnyba iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą (Nr. (duomenys neskelbtini) kad D. P. sugyventinis būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,74 prom. neblaivumas) sudavė moteriai į veidą, ištino akis, muša ne pirmą kartą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis skiriamas ne pirmas. Namuose trys nepilnamečiai vaikai, vienas iš jų nepilnametis P. J.. Konflikto metu vaikai namuose miegojo. 2025 m. vasario 20 d. Tarnyba atlikusi vaiko situacijos vertinimą nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei nustatė vaiko teisių pažeidimą į tinkamas gyvenimo sąlygas (Nr. (duomenys neskelbtini)).

21.3. 2025 m. balandžio 7 d. gautas pranešimas iš M. J. (Nr. (duomenys neskelbtini) kuris informavo, kad jo sūnus P. J. svečiavosi pas jį ir jis turi vaiką po pietų pristatyti mamai. Vyras išsakė pastebėjimus, kad jo sūnus atsisako vykti pas mamą, nes nori likti su tėčiu. Pasak M. J., jam vaikas teigia, kad jam tuose namuose nepatinka, kadangi kartu gyvena mamos sugyventinis. Vyro teigimu, jis jau kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vyksta mediacijos procesas. 2025 m. balandžio 18 d. Tarnyba atliko nepilnamečio P. J. situacijos vertinimą ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, taip pat nustatė vaiko teisių pažeidimą į tinkamas gyvenimo sąlygas (Nr. (duomenys neskelbtini)

21.4. 2025 m. gegužės 20 d. gautas pranešimas iš M. J. (Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. pranešė, kad vaiko motina nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku. Nustatytu laiku jam neduoda vaiko. 2025 m. gegužės 26 d. Tarnyba atlikusi vaiko situacijos vertinimą nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, taip pat nustatė vaiko teisių pažeidimą į tinkamas gyvenimo sąlygas (Nr. 8VSV-1061).

21.5. 2025 m. birželio 19 d. Tarnybos specialistei vaiko motina D. P. pranešė, kad skyriumi gyvenantis vaiko tėvas teisme siekia nusistatyti vaiko gyvenamąją vietą pas save, tačiau pats tėvas šiuo metu nesilaiko laikinosios bendravimo tvarkos su vaiku, numatytu laiku vaiko nepasiima. 2025 m. liepos 1 d. Tarnyba atlikusi vaiko situacijos vertinimą nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, taip pat nustatė vaiko teisių pažeidimą į tinkamas gyvenimo sąlygas, be to, nustatytas rizikos veiksnys: 25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (abu tėvai) (Nr. 8VSV-1265).

22. Skyriaus 2025 m. vasario 19 d. situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025 m. vasario 14 d. gautas pranešimas iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato, kad D. P. sugyventinis A. B. sudavė moteriai į veidą, smurtas artimoje aplinkoje ne pirmas kartas, namuose trys nepilnamečiai vaikai, taip pat P. P., konflikto metu vaikai miegojo. Atvykus policijos pareigūnams D. P. paaiškino, kad jai esant namuose savo kambaryje, gulint lovoje įvykusio žodinio konflikto metu neblaivus A. B. (1,74 prom. neblaivumas) sudavė rankos kumščiu į veidą. 2025 m. vasario 19 d. situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog vaiko situacijos vertinimo metu vaikas teigė, kad jam nepatinka mamos sugyventinis A. B., nes jis geria alų. Nurodyta, kad vaikas smurto fakto nematė, nes miegojo, tačiau auga aplinkoje, kurioje smurtaujama ir vartojamas alkoholis. Šiame Tarnybos sprendime buvo nustatytas rizikos veiksnys: 25.3.9. kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai; taip pat nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nurodyta, kad vaiko motinai reikalinga pagalba – psichologo konsultacijos dėl patirto smurto ir savivertės kėlimo, pozityvios tėvystės kursai.

23. Tarnyba teismui pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad Skyriaus atstovė, siekdama ištirti atsakovės D. P. šeimos aplinkos sąlygas, 2025 m. gegužės 16 d. lankėsi atsakovės ir nepilnamečio P. J. gyvenamojoje vietoje. Tarnybos atstovei bendraujant su P. J., jis nurodė, kad nori gyventi pas mamą. Paklausus vaiko, kaip jis sutaria su mama ir tėčiu, vaikas atsakė, jog su mama ir tėčiu sutaria gerai. P. pasiteiravus, kaip jis sutaria su broliu, berniukas atsakė, kad būna, jog brolis paima jo daiktus, paslepia ir tada jis ieško savo daiktų. Vaiko paklausus, kiek laiko jis nori praleisti su tėčiu, vaikas atsakė, kad nori ir toliau dvi dienas per savaitę praleisti pas tėtį, o likusias dienas namuose, kur ir gyvena. Taip pat vaikas nurodė, kad jam yra svarbūs abu tėvai ir norėtų, kad mama su tėčiu kartu gyventų, bet yra kaip yra.

24. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad D. P. deda pastangas rūpindamasi savo nepilnamečiais vaikais, jie yra švarūs, pamaitinti, laiku pristatomi į gydymo įstaigą, esant problemoms, susijusioms su vaikais, moteris pateikia reikiamą informaciją. Atsakovė domisi vaiko ugdymusi. D. P. gyvenamoji aplinka tvarkinga. Paskutiniu metu šeimoje konfliktai tarp D. P. ir jos sugyventinio nestebimi (2025 m. gegužės 22 d. Molėtų socialinės paramos centro raštas Nr. SŽ-485). Teismo posėdyje Tarnybos atstovė pagarsinusi išvadą, papildomos informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, konfliktus ar alkoholio vartojimo problemas atsakovės šeimoje nepateikė, nurodė, kad šiuo nėra priežasčių, kodėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista.

28. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. vasario 14 d. atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje neblaivus atsakovės sugyventinis smurtavo prieš atsakovę, vaikai įvykio nematė, kadangi miegojo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės sugyventinis sprendžia alkoholio priklausomybės problemą, daugiau smurto ar alkoholio vartojimo atvejų nenustatyta. Nors ieškovas laikosi pozicijos, kad sūnui gyvenant pas atsakovę neužtikrinama saugi aplinka, pažymėtina, kad Tarnyba, reaguodama į 2025 m. vasario 14 d. smurto atsakovės šeimoje atvejį, vaikui nesaugios aplinkos nenustatė, o nustatė vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimą. Išvadoje Tarnyba nurodė, kad nenustatė objektyvių priežasčių, leidžiančių abejoti kurio nors iš tėvų gebėjimu tinkamai rūpintis vaiku. Nors ieškovas akcentuoja ir 2025 m. balandžio bei gegužės mėn. nustatytus vaiko teisių pažeidimus, pažymėtina, kad Tarnyba 2025 m. balandžio 18 d. ir 2025 m. gegužės 26 d. atliko nepilnamečio P. J. situacijos vertinimus ir nustatė vaiko teisių pažeidimą į tinkamas gyvenimo sąlygas dėl aplinkybių, susijusių su bendravimo su vaiku tvarka. Tai neleidžia daryti išvados apie nesaugią vaikui aplinką atsakovės gyvenamojoje vietoje. Minėti vaiko teisių pažeidimai yra sąlygoti tėvų nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

30. Tarnybos apibendrinimai apie ieškovo ir atsakovės šeimas sudaro pagrindą išvadai, kad nei ieškovo, nei atsakovės šeimoje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip keliančios nesaugią aplinką šalių sūnui. Išvadą teikianti institucija ir byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šiuo metu abu tėvai gali tinkamai rūpintis vaiku ir užtikrinti jo gerovę.

31. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu (žr. šio sprendimo 18 p.), sprendžia, kad nenustačius, jog esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinybė keisti vaiko gyvenamąją vietą, kuri nusvertų vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumo poreikį. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetamas.

32. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmetami ir ieškovo reikalavimai dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui iš atsakovės priteisimo, ieškovo paskyrimo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, kaip išvestiniai.

Dėl ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos

33. Patikslintame ieškinyje prašoma, teismui netenkinus ieškovo patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų – pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-732/2018 nustatytą ieškovo M. J. bendravimo su sūnumi P. J. bendravimo tvarką, nustatant tokią jų bendravimo tvarką:

33.1. M. J. praleidžia su sūnumi P. J. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Jeigu vaiko tėvui M. J. yra ne darbo diena, sūnus paimamas po pamokų iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos). Jeigu vaiko tėvui M. J. yra darbo diena, sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val., ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą, laikotarpyje nuo 19:00 iki 20:00 val. Jei neketina pasinaudoti savo teise praleisti jam priklausančią dieną su vaiku, vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki susitikimo dienos, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

33.2. M. J. praleidžia su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Jeigu vaiko tėvui M. J. yra ne darbo diena, sūnus paimamas kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio penktadienį po pamokų iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos). Jeigu vaiko tėvui M. J. yra darbo diena, sūnus paimamas kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio penktadienį iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val. Jeigu vaiko tėvas M. J. negali pasiimti vaiko kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio penktadienį, sūnus paimamas kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 11:00 val. iki 12:00 val. Vaiko tėvas M. J. grąžina sūnų į namus sekmadienį, laikotarpyje nuo 16:00 iki 18:00 val. Jei neketina pasinaudoti savo teise praleisti jam priklausančius kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, ar jeigu sūnus paimamas kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio šeštadienį, vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki susitikimo dienos, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

33.3. Nepilnamečio sūnaus P. J. gimimo dieną (gruodžio 2 d.) nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, poriniais metais sūnus praleidžia su motina D. P., neporiniais metais praleidžia su tėvu M. J..

33.4. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su motina D. P..

33.5. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su tėvu M. J..

33.6. Poriniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 d. (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su motina D. P..

33.7. Neporiniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 d. (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su tėvu M. J.. Jeigu vaiko tėvui M. J. gruodžio 24 d. yra ne darbo diena, sūnus paimamas po pamokų iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos), o jeigu nėra pamokų sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 11:00 val. iki 12:00 val. Jeigu vaiko tėvui M. J. yra darbo diena, sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 15:00 val. iki 17:00 val. Vaiko tėvas M. J. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val. Jei neketina pasinaudoti savo teise praleisti su vaiku jam priklausančias neporiniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 d. (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki susitikimo dienos, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

33.8. Poriniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. sausio 2 d. (Naujųjų metų pirmoji diena ir antroji diena), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su tėvu M. J.. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., laikotarpyje nuo 11:00 val. iki 12:00 val. ir gražinamas į jo gyvenamąją vietą sausio 2 d., laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val.

33.9. Neporiniais metais, gruodžio 31d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. sausio 2 d. (Naujųjų metų pirmoji diena ir antroji diena), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su motina D. P..

33.10. Poriniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su motina D. P..

33.11. Neporiniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su tėvu M. J.. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį), laikotarpyje nuo 11:00 val. iki 12:00 val. ir gražinamas į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį), laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val.

33.12. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvas M. J. bendrauja su sūnumi jo kasmetinių atostogų metu ne mažiau kaip 14 dienų per metus. Apie savo atostogas praneša vaiko motinai D. P. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki atostogų pradžios. Kai nepilnamečio sūnaus P. J. motinai D. P. tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą M. J..

33.13. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvas M. J. bendrauja su sūnumi jo vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 30 dienų. M. J. sūnaus P. J. motinai D. P. apie šias vasaros atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko vasaros atostogų pradžios ir suderina konkrečias kalendorines bendravimo datas.

33.14. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvas M. J. bendrauja su sūnumi pusę sūnui skirtų žiemos atostogų laiko. Vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki susitikimo dienos, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

33.15. Nepilnamečio sūnaus P. J. motinos D. P. gimimo dieną (duomenys neskelbtini)ar jos šventimo dieną, kuri gali nesutapti su faktine vaiko motinos D. P. gimimo diena, vaikas praleidžia su motina D. P..

33.16. Nepilnametis sūnus P. J. tėvo M. J. gimimo dieną (duomenys neskelbtini)ar jos šventimo dieną praleidžia su tėvu M. J.. Vaiko tėvas M. J. paima vaiką P. J. iš vaiko gyvenamosios vietos atitinkamą dieną, laikotarpyje nuo 15:00 val. iki 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki gimtadienio ar jos šventimo dienos, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

33.17. Nepilnamečiui sūnui P. J. susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai (nedelsiant) informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą ir sudaro galimybes aplankyti vaiką gydymo ar kitoje įstaigoje, sūnaus buvimo vietoje.

33.18. Bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. J. tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama tik šalių tarpusavio susitarimu, gali būti žodine tvarka. Jei bendravimo tvarkos pakeitimai yra nuolatinio pobūdžio, turi būti sudaryta nauja sutartis ir teikiama tvirtinti teismui.

33.19. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvui M. J. išvykus dirbti į užsienį vaiko tėvas su sūnumi bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, tačiau atsižvelgus į vaiko ugdymo procesą.

33.20. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvui M. J. atliekant darbą užsienyje, jam suteiktų laisvadienių metu, vaiko tėvas nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, grįžęs į Lietuvos Respubliką praleisti jam suteiktų darbdavio laisvadienio dienų, su sūnumi praleidžia pusę jam skirtų laisvadienio dienų. Vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki grįžimo į Lietuvos Respubliką praleisti jam suteiktų darbdavio laisvadienių, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną apie grįžimą ir numatomą susitikimą su vaiku ir jo paėmimą. Suderinęs su vaiko motina sūnų paima po pamokų iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) su nakvyne, ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą po septynių dienų nuo jo paėmimo iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos), laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val. Vaiko tėvas M. J. viso šio bendravimo metu užtikrina nepertraukiamą sūnaus ugdymo procesą, sūnų pristatydamas į jo ugdymo įstaigą ir jį paimdamas.

33.21. Nei vienas iš tėvų be kito tėvo sutikimo neturi teisės išsivežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos. Kiekvienas iš vaiko tėvų, planuodami su vaiku laikinai išvykti į užsienio valstybę, įsipareigoja vienas kitam pranešti apie kelionės trukmę, vietą ir planuojamo sugrįžimo laiką, taip pat sudaryti visas galimybes bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P. J. telefonu ar kita ryšio priemone.

33.22. Vaiko motina D. P. privalo nedelsiant perduoti nepilnamečio sūnaus P. J. asmens dokumentus vaiko tėvui M. J., esant reikalingumui (pvz. su vaiku vykstant į užsienio šalį). Išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaiko motina turėjo perduoti vaiko asmens dokumentus vaiko tėvui, pastarasis privalo nedelsiant grąžinti sūnaus asmens dokumentus vaiko motinai D. P..

33.23. Oficialiomis D. P. ir M. J. informacijos keitimosi ir tarpusavio komunikavimo priemonėmis laikyti jų asmeniniais mobiliojo ryšio telefonais perduodamas telefonines SMS žinutes ir atliekamus skambučius į asmeninius naudojamus mobiliųjų ryšio telefonus žodiniam bendravimui.

33.24. Pasikeitus šalių telefono numeriams, kiekviena iš šalių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoja apie tai viena kitą.

35. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. J. tvarka. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų, išskyrus vieną atvejį, kai vasarą atsakovė nesutiko leisti ieškovui išsivežti sūnų prie jūros, argumentuodama, kad tai neatitiktų teismo nustatytos laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, daugiau iš esmės konfliktų dėl ieškovo bendravimo su vaiku po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nevyksta.

36. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

37. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

38. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

39. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji sutinka su ieškovo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarka, taigi tarp šalių ginčo šioje apimtyje nėra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šalims sutariant dėl nustatytinos bendravimo su vaiku tvarkos, Tarnyba jai neprieštarauja.

40. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (ieškovui) maksimaliai bendrauti su vaiku ir atitiks šalių nepilnamečio vaiko poreikius, todėl esant šalių sutarimui dėl bendravimo tvarkos, ji tvirtintina, joje atliekant korekcinio pobūdžio pataisymus, nekeičiančius jos esmės. Atsižvelgdamas į vaiko amžių ir vaiko interesus teismas pakoreguoja bendravimo tvarkos 19 punktą, numatant, kad tėvas su sūnumi bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, tačiau atsižvelgus ne tik į vaiko ugdymo procesą, bet ir jo dienos bei miego režimą.

41. Ieškinio dalis dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkintina ir pakeistini Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-732/2018 patvirtintos taikos sutarties 11, 13–15, 17 punktai, nustatant patikslintame ieškinyje nurodytą ieškovo M. J. bendravimo su sūnumi P. J. bendravimo tvarką.

42. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi stengtis bendradarbiauti ir, kiek įmanoma, sklandžiau komunikuoti, dėti maksimaliais pastangas išvengti konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į jų nepilnamečio sūnaus interesus ir būtinybę bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina, kad šalys bendru sutarimu gali keisti šią bendravimo tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, vaiko poreikius ir savo galimybes, apie tai informuodamos vienas kitą iš anksto.

43. Pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus poreikiui koreguoti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, dėl teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo

45. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y., esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad, visų pirma, teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

46. Nagrinėjamu atveju atsakovė grįsdama priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodo, kad teismo sprendimu priteistas kasmėnesinis išlaikymas ir ieškovo mokamas 100 Eur per mėnesį išlaikymas sūnui yra pernelyg mažas ir neatitinka realių bei būtinų vaiko poreikių.

47. Kaip minėta, Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-732/2018 nustatytas išlaikymas vaikui po 80 Eur, indeksuojant sutartą išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

48. Teismas pažymi, kad šiuo metu visuotinai žinoma aplinkybė, jog nuo 2018 m. ženkliai išaugo tiek prekių, tiek paslaugų kainos, yra pasikeitusi šalies ekonominė padėtis. Taigi nuo 2018 metų iš esmės pasikeitė ir išaugo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaidų suma. Akivaizdu, kad 2018 m. nustatytas 80 Eur per mėnesį išlaikymo dydis objektyviai nebėra pakankamas patenkinti būtinųjų jo poreikių (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei jų bei jų atstovų pasisakymų teismo posėdžio metu, su tuo sutinka abi šalys.

49. Vertindamas, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, teismas pažymi, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, anksčiau nustatytas 80 Eur išlaikymo dydis sudaro tik 10,3 %, skaičiuojant nuo pusės šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto 2025 metams minimalios mėnesinės algos dydžio, atskaičius mokesčius (apie orientacinį kriterijų priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti išsamiau šio sprendimo 53–55 punktuose).

50. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad anksčiau nustatytas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra nepakankamas, kad būtų tinkamai tenkinami nepilnamečio P. J. poreikiai, kad yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės (nepilnamečio sūnaus poreikiai), sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį. Teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su šiais Tarnybos išvadoje išdėstytais argumentais.

51. Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė žaidžia azartinius lošimus ir tam naudoja ieškovo jai pervestas vaiko išlaikymu skirtas lėšas, teismas nustatė, jog į bylą pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. žaidė azartinius lošimus (mokėjimai UAB „Top sport“) ir šiuo laikotarpiu 3 kartus tai darė iškart po to, kai ieškovas jai pervedė lėšas sūnaus išlaikymui. Nors toks atsakovės elgesys laikytinas neatsakingu ir neatitinkančiu geriausių vaiko interesų, teismo vertinimu, jis nepaneigia skyrium gyvenančio tėvo pareigos teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą vaikui, taip pat neturi įtakos vaiko poreikių dydžiui. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina tik pavienius dalies ieškovo pervestų lėšų naudojimo azartiniams lošimams atvejus (3 kartai), buvusius 2024 m. balandžio – gegužės mėn. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad D. P. deda pastangas rūpindamasi savo nepilnamečiais vaikais, jie yra švarūs, pamaitinti, gyvenamoji aplinka tvarkinga, šiuo metu abu tėvai gali tinkamai rūpintis vaiku ir užtikrinti jo gerovę. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė netinkamai rūpinasi sūnumi ar kad šiuo metu (nuo 2024 m. birželio mėn.) netinkamai naudoja jo išlaikymui skirtas lėšas.

52. Teismas, ištyręs ir išanalizavęs bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat išklausęs Tarnybos išvadą, pateiktą į bylą, konstatuoja neabejotiną poreikį bei pagrindą keisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-732/2018 nustatytą išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo dydžio.

53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

54. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

55. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 yra patvirtinusi 2025 metais taikomą 1 038,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur sumą. Taigi bendra šalių vaikui šiuo metu išlaikyti skirtina suma, taikant orientacinį minimalios algos kriterijų, sudarytų 777,39 Eur, o vieno iš sutuoktinių – 388,69 Eur (777,39 Eur/2).

57. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

58. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

60. Iš byloje esančių duomenų, taip pat šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės sūnus šiuo metu yra 7 metų amžiaus. Ieškovas dirbo iki 2025 m. liepos mėnesio, šiuo metu niekur nedirba, yra darbingas. VĮ Registrų centro informacinės sistemos duomenimis ieškovas M. J. neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų. Ieškovas neturi registruotino turto. Atsakovė pastovaus darbo neturi, yra darbinga. VĮ Registrų centro informacinės sistemos duomenimis atsakovė D. P. turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto nevaldo. AB „Registra“ duomenimis, atsakovė turi vieną automobilį, tačiau jo dalyvavimas eisme draudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą atsakovei mokama po 195 Eur išmoka vienam vaikui kas mėnesį (viso 389,2 Eur už du vaikus, t. y. ir kitam atsakovės išlaikytiniui).

61. Teismo nuomone, atsakovės nurodyti vaiko poreikiai, įvertinus Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes ir faktus, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus dėl vaiko poreikių, visuotinai žinomas aplinkybes, yra pagrįsti ir realūs, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei vaiko geriausius interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas nesutinka su atsakovės nurodyta vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma, jis pats reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovės 350 Eur išlaikymą vaikui, nurodė 850 Eur vaiko poreikiams reikalingą sumą, kuri esmingai nesiskiria nuo atsakovės nurodytos sumos. Kaip minėta, šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan.

62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad šalių finansinė padėtis nėra pakankama tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, vaikui reikalingo išlaikymo suma mažinama išmokos vaikui dydžiu. Įvertinus tai, kad ieškovo ir atsakovės sūnui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokama išmoka šiuo metu sudaro 195 Eur, sprendžiant klausimą dėl ieškovo teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 685 Eur (880 Eur – 195 Eur = 685 Eur).

63. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

64. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

65. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį ir atsakovės, o taip pat ir paties ieškovo nurodytus sūnaus poreikius, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena (šiuo atveju su atsakove), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, ieškovo ir atsakovės nepilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas didintas iki 300 Eur per mėnesį. Nors ieškovas šiuo metu nedirba, pažymėtina, kad ieškovas yra pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, todėl teismas daro išvadą, kad bylos duomenų visuma leidžia teigti, jog ieškovas, būdamas jaunas darbingo amžiaus asmuo, nesant duomenų apie kokias nors objektyviai pagrįstas priešingą išvadą suponuojančias priežastis, gali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, kuris būtinas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.

66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu (priešieškiniu) dėl išlaikymo padidinimo dienos.

67. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, priešieškinis tenkinamas iš dalies ir pakeistinas Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-732/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punktas, priteisiant iš ieškovo nepilnamečio vaiko P. J. išlaikymui 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. 2025 m. gegužės 29 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

68. Pabrėžtina, kad atsakovė vaiko išlaikymui skirtas lėšas privalo naudoti išimtinai vaiko interesais.

69. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

70. Teismo sprendimas dėl išlaikymo padidinimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

72. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu (8.28Mr)ATP-C-2025-03506 atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. APD-2025-10702 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 431,66 Eur.

73. Atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, tenkinant 86 proc. reikalavimo, todėl priteistina 86 proc. išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei, t. y. 371 Eur. Ieškovui iš atsakovės priteistina 14 proc. jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą, susijusią su ieškovo atsikirtimais į priešieškinį, t. y. atsiliepimo į priešieškinį parengimą bei atstovavimą teisme nagrinėjant bylą pagal priešieškinį (500 Eur x 14 proc.), ir mokesčio VĮ Registrų centrui už informacijos apie turtą užsakymą ir paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (6,33 Eur x 14 proc.) t. y. 71 Eur.

74. Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindiniai reikalavimai atmesti, tenkintas su patikslintu ieškiniu pareikštas papildomas ieškovo reikalavimas – netenkinus pagrindinių reikalavimų, nustatyti detalią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, su kuria atsakovė sutiko. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovės priteistina 50 proc. išlaidų, ieškovo patirtų už patikslinto ieškinio parengimą (200 Eur x 50 proc.) ir žyminio mokesčio už patikslintu ieškiniu pareikštą papildomą reikalavimą (114 Eur x 50 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), t. y. 157 Eur. Taigi, viso ieškovui iš atsakovės priteistini 228 Eur (71 + 157) bylinėjimosi išlaidų, o likusios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

75. Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Esant tokioms aplinkybėms, proporcingai patenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 79 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo: (300 – 80) Eur x 12 mėn. x 3 proc.)) už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

76. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur ir vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 150, 259 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinio dalį dėl šalių nepilnamečio vaiko P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui iš atsakovės priteisimo, ieškovą M. J. a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, atmesti.

Ieškinio dalį dėl ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo tenkinti ir pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-732/2018 patvirtintos taikos sutarties 11, 13–15, 17 punktus, nustatant tokią ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. M. J. praleidžia su sūnumi P. J. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Jeigu vaiko tėvui M. J. yra ne darbo diena, sūnus paimamas po pamokų iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos). Jeigu vaiko tėvui M. J. yra darbo diena, sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val., ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą, laikotarpyje nuo 19:00 iki 20:00 val. Jei neketina pasinaudoti savo teise praleisti jam priklausančią dieną su vaiku, vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki susitikimo dienos, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

2. M. J. praleidžia su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Jeigu vaiko tėvui M. J. yra ne darbo diena, sūnus paimamas kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio penktadienį po pamokų iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos). Jeigu vaiko tėvui M. J. yra darbo diena, sūnus paimamas kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio penktadienį iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val. Jeigu vaiko tėvas M. J. negali pasiimti vaiko kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio penktadienį, sūnus paimamas kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio šeštadienį iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 11:00 val. iki 12:00 val. Vaiko tėvas M. J. grąžiną sūnų į namus sekmadienį, laikotarpyje nuo 16:00 iki 18:00 val. Jei neketina pasinaudoti savo teise praleisti jam priklausančius kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, ar jeigu sūnus paimamas kiekvieno mėnesio antro ir ketvirto savaitgalio šeštadienį, vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki susitikimo dienos, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

3. Nepilnamečio sūnaus P. J. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, poriniais metais sūnus praleidžia su motina D. P., neporiniais metais praleidžia su tėvu M. J..

4. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su motina D. P..

5. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su tėvu M. J..

6. Poriniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 d. (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su motina D. P..

7. Neporiniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 d. (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su tėvu M. J.. Jeigu vaiko tėvui M. J. gruodžio 24 d. yra ne darbo diena, sūnus paimamas po pamokų iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos), o jeigu nėra pamokų sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 11:00 val. iki 12:00 val. Jeigu vaiko tėvui M. J. yra darbo diena, sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos, laikotarpyje nuo 15:00 val. iki 17:00 val. Vaiko tėvas M. J. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val. Jei neketina pasinaudoti savo teise praleisti su vaiku jam priklausančias neporiniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 d. (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki susitikimo dienos, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

8. Poriniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. sausio 2 d. (Naujųjų metų pirmoji diena ir antroji diena), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su tėvu M. J.. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., laikotarpyje nuo 11:00 val. iki 12:00 val. ir gražinamas į jo gyvenamąją vietą sausio 2 d., laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val.

9. Neporiniais metais, gruodžio 31d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. sausio 2 d. (Naujųjų metų pirmoji diena ir antroji diena), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su motina D. P..

10. Poriniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su motina D. P..

11. Neporiniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis), nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus P. J. praleidžia su tėvu M. J.. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį), laikotarpyje nuo 11:00 val. iki 12:00 val. ir gražinamas į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį), laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val.

12. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvas M. J. bendrauja su sūnumi jo kasmetinių atostogų metu ne mažiau kaip 14 dienų per metus. Apie savo atostogas praneša vaiko motinai D. P. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki atostogų pradžios. Kai nepilnamečio sūnaus P. J. motinai D. P. tampa žinomas jos kasmetinių atostogų laikas, ji apie tai nedelsiant informuoja vaiko tėvą M. J..

13. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvas M. J. bendrauja su sūnumi vaiko vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 30 dienų. M. J. sūnaus P. J. motinai D. P. apie šias vasaros atostogas su vaiku praneša ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko vasaros atostogų pradžios ir suderina konkrečias kalendorines bendravimo datas.

14. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvas M. J. bendrauja su sūnumi pusę sūnui skirtų žiemos atostogų laiko. Vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki susitikimo dienos, apie numatomą susitikimą su vaiku ir jo paėmimą praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

15. Nepilnamečio sūnaus P. J. motinos D. P. gimimo dieną (duomenys neskelbtini)ar jos šventimo dieną, kuri gali nesutapti su faktine vaiko motinos D. P. gimimo diena, vaikas praleidžia su motina D. P..

16. Nepilnametis sūnus P. J. tėvo M. J. gimimo dieną (duomenys neskelbtini)ar jos šventimo dieną praleidžia su tėvu M. J.. Vaiko tėvas M. J. paima vaiką P. J. iš vaiko gyvenamosios vietos atitinkamą dieną, laikotarpyje nuo 15:00 val. iki 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki gimtadienio ar jos šventimo dienos, apie planuojamą susitikimą su vaiku ir jo paėmimą praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną.

17. Nepilnamečiui sūnui P. J. susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai (nedelsiant) informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą ir sudaro galimybes aplankyti vaiką gydymo ar kitoje įstaigoje, sūnaus buvimo vietoje.

18. Bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. J. tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama tik šalių tarpusavio susitarimu, kuris gali būti sudarytas žodine tvarka. Jei bendravimo tvarkos pakeitimai yra nuolatinio pobūdžio, turi būti sudaryta nauja sutartis ir teikiama tvirtinti teismui.

19. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvui M. J. išvykus dirbti į užsienį vaiko tėvas su sūnumi bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, tačiau atsižvelgus į vaiko ugdymo procesą ir jo dienos bei miego režimą.

20. Nepilnamečio sūnaus P. J. tėvui M. J. atliekant darbą užsienyje, jam suteiktų laisvadienių metu, vaiko tėvas nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, grįžęs į Lietuvos Respubliką praleisti jam suteiktų darbdavio laisvadienio dienų, su sūnumi praleidžia pusę jam skirtų laisvadienio dienų. Vaiko tėvas M. J. iš anksto, ne vėliau kaip likus 1 dienai iki grįžimo į Lietuvos Respubliką praleisti jam suteiktų darbdavio laisvadienių, praneša vaiko motinai D. P. sms žinute, arba žodžiu paskambindamas į vaiko motinos D. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną apie grįžimą ir numatomą susitikimą su vaiku ir jo paėmimą. Suderinęs su vaiko motina sūnų paima po pamokų iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) su nakvyne, ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą po septynių dienų nuo jo paėmimo iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos), laikotarpyje nuo 16:00 val. iki 18:00 val. Vaiko tėvas M. J. viso šio bendravimo metu užtikrina nepertraukiamą sūnaus ugdymo procesą, sūnų pristatydamas į jo ugdymo įstaigą ir jį paimdamas.

21. Nei vienas iš tėvų be kito tėvo sutikimo neturi teisės išsivežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos. Kiekvienas iš vaiko tėvų, planuodami su vaiku laikinai išvykti į užsienio valstybę, įsipareigoja vienas kitam pranešti apie kelionės trukmę, vietą ir planuojamo sugrįžimo laiką, taip pat sudaryti visas galimybes bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P. J. telefonu ar kita ryšio priemone.

22. Vaiko motina D. P. privalo nedelsiant perduoti nepilnamečio sūnaus P. J. asmens dokumentus vaiko tėvui M. J., esant reikalingumui (pvz. su vaiku vykstant į užsienio šalį). Išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaiko motina turėjo perduoti vaiko asmens dokumentus vaiko tėvui, pastarasis privalo nedelsiant grąžinti sūnaus asmens dokumentus vaiko motinai D. P..

23. Oficialiomis D. P. ir M. J. informacijos keitimosi ir tarpusavio komunikavimo priemonėmis laikyti jų asmeniniais mobiliojo ryšio telefonais perduodamas telefonines SMS žinutes ir atliekamus skambučius į asmeninius naudojamus mobiliųjų ryšio telefonus žodiniam bendravimui.

24. Pasikeitus šalių telefono numeriams, kiekviena iš šalių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoja apie tai viena kitą.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-732/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, priteisiant iš ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. 2025 m. gegužės 29 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną D. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 79,00 Eur (septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660), 371,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) išlaidų valstybei už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630) ir 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją, sąskaitą įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės, taikytas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi – nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. J. tvarką.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.