- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2-1031-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15357-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- E. M.-G.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Monika Šadbarė
dalyvaujant ieškovei E. M.-G., ieškovės atstovei advokatei Eglei Latauskienei, atsakovui R. V. (R. V.), atsakovo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šadbarei, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Linai Baranauskienei, Ilonai Ramaškienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M.-G. ieškinį atsakovui R. V. (R. V.) dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės E. M.-G. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui R. V. (toliau – ir atsakovas) dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuriuo prašoma: 1) nustatyti, kad atsakovas yra M. M.-G. faktinis tėvas; 2) nustatyti vaiko M. M.-G. gimimo įraše grafoje „tėvas“ R. V. duomenis; 3) iš atsakovo nepilnamečiui vaikui M. M.-G. priteisti 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, pervedant lėšas ieškovei į jos sąskaitą banke; 4) pavesti ieškovei nepilnamečio vaiko M. M.-G. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė su atsakovu trumpuoju laikotarpiu (2012 m. - 2013 m. pradžioje) turėjo artimus santykius, po kurių jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. M.-G. Atsakovas taikiuoju būdu de facto ir de jure atsisako pripažinti dukros tėvystę, nors de facto yra jos tėvystę pripažinęs ir už jos išlaikymą yra sumokėjęs 10 000 Eur sumą. Ieškovės mažametės dukros gimimo įraše, išduotame Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokių duomenų apie mergaitės faktinį tėvą, tačiau atsakovas retkarčiais ja rūpinasi ir galima traktuoti, kad vykdo kitas teisės aktuose numatytas tėvo pareigas.
3. Ieškovė nurodo, jog įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: šalių kartu praleistos atostogos užsienio valstybėse 2016 m.; šalių Susitarimas (2021 m. gegužės 12 d.) dėl dukros išlaikymo 10 000 Eur sumai; taip pat teismui apie atsakovo mažametės dukros tėvystę gali paliudyti ieškovės liudytojai: draugės E. B., I. M.; ieškovės mama – O. M.. Ieškovės nuomone, byloje tikslinga objektyviais pagrindais patvirtinti vaiko biologinę tėvystę ir skirti DNR ekspertizę.
4. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei vertindama tai, kad prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 250 Eur mokant kas mėnesį išlaikymą, atitinka tik minimalių vaiko poreikių tenkinimą, su ieškiniu ieškovė nepateikia detalesnės informaciją apie jos dukros poreikius ir jų rūšis. Ieškovės gaunamas apie 1 100 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) yra sąlyginai nepakankamas vaiko poreikiams užtikrinti, bei vertinama tai, kad auklėti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo turi abu tėvai vienodai, tokiu atveju, prašoma iš atsakovo suma yra lygiateisiška tėvo pareigos išraiška prisidedant prie vaiko išlaikymo, su kuriuo vaikas pastoviai gyvena. Atsakovo turtinė padėtis ieškovei nežinoma. Ieškovės duomenimis, atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis turėti darbo santykius be jokių apribojimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė pateikė teismui melagingus, tikrovės neatitinkančius faktus ir aplinkybes.
6. Atsakovas nurodo, jog 2013 metais ieškovė sudarė santuoką su V. G., jai būnant santuokoje gimė dukra M. M.-G. Dukters gimimo įraše buvo padarytas įrašas, kad vaiko biologinis vaiko tėvas yra V. G., taip pat vaikui buvo suteikta V. G. pavardė. Ieškovės pateiktas teismui gimimo įrašas yra išduotas (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, kas reiškia, kad ieškovei buvo išduotas naujas gimimo liudijimo išrašas.
7. Gimus M. M.-G., vaiko tėvu įrašytas V. G., kuris nuo vaiko gimimo dienos dalyvavo jo auginime, išlaikyme, ugdyme. Tarp vaiko ir ieškovės sutuoktinio V. G. susiklostęs ilgalaikis stiprus socialinis ryšis, taip pat stiprus ir glaudus emocinis ryšis, vaikas iki šiol savo tėvu pripažįsta tik V. G. ir jį myli. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas retkarčiais dalyvavo jos auklėjime, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovė iki vaiko gimimo, taip pat ir po vaiko gimimo neinformavo atsakovo, kad jis galimai gali būti faktinis jos vaiko tėvas. Pažymi, kad su ieškove niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nuolatinių, ilgalaikių santykių niekada nepalaikė, neplanavo turėti su ją vaikų, kurti šeimos. Laikotarpiu nuo 2012-2013 m. pradžios buvau susipažinęs ir turėjo artimus santykius tik su I. V., šių artimų santykių pasėkoje jiems gimė bendra dukra S. V..
Žemesnės instancijos teismas
8. Ieškovės teismui pateiktuose fotonuotraukose ieškovės dukra užfiksuota viena arba su ieškove. Teismui ieškovė nepateikė ne vienos fotonuotraukos, kurioje atsakovas būtų užfiksuotas kartu su nepilnamete arba su ieškove. Atkreipia dėmesį, kad 2016 m. sausio-vasario mėnesiais jo atostogos buvo iš anksto suplanuotos su kita mergina, su kuria kartu ir praleido jų bendras atostogas. Taip pat pažymi, kad 2016 m. sausio 30 d., kai ieškovė vyko atostogų, ji dar buvo santuokoje su V. G., Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimo pirmame puslapyje nurodyta, kad E. M.-G. ir V. G. tik (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė teismui nepateikė nei vienos nuotraukos, kur būtų užfiksuota, kad jie kartu vyko į kelionę ir kartu buvo per atostogas.
9. Papildomai atkreipia dėmesį, kad ieškovės socialiniuose tinkluose nuo vaiko gimimo dienos mergaitė įkeltose nuotraukose yra tik su V. G., su ieškove arba viena, tačiau niekur su atsakovu, kas patvirtina, kad ieškovė niekada nelaikė atsakovo faktiniu savo vaiko tėvu, jis nedalyvavo vaiko auginime, ugdyme, auklėjime, išlaikyme.
10. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktas išrašas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kur yra nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. atsakovas užsakė batutą mergaitės gimimo dienos proga, yra dar vienas ieškovės sukurtas melas – pateiktame išraše aiškiai užfiksuota, kad batuto nuomos sutartis pasirašymui buvo siųsta ieškovei, į jos elektroninį paštą, kur nurodyta, kad batutą turi atsiimti tas asmuo, kurio vardu sudaryta sutartis. Užsakymo rekvizituose yra nurodytas ne atsakovo telefono numeris, o ieškovės, todėl ieškovė, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir pasinaudodama savo tarnybinė padėtimi, gavo atsakovo asmens duomenis ir be jo sutikimo nurodė jį, kaip užsakovą bei perdavė jo asmens duomenis tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teigimu, ieškovė nuslėpė, kad 2021 m. V. G. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas apie tai sužinojo tada, kai 2021 m. pavasarį jam paskambino ieškovė ir pranešė, kad nuo šios dienos mergaitės faktinis tėvas yra atsakovas. Nesupratęs apie kokią tėvystę ieškovė kalba, pokalbio metu paprašė, kad pateiktų jam įrodymus, nes negalėjo tuo patikėti. Ieškovė pateikė jam ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovė jam paaiškino, kad 2012 metais turėjo su atsakovu vieną kartą artimus santykius, todėl mano, kad faktinis tėvas atsakovas. Atsakovas buvo psichologiškai priblokštas tokios žinios, pagalvojau gal ir tiesa. Ieškovė spaudė jį, kad jeigu neprisidės prie vaiko išlaikymo, sugriaus atsakovui visą gyvenimą ir padarys viską, kad jo tikroji dukra S. ir I. kartu su atsakovu negalėtų daugiau gyventi. Todėl nusprendė situaciją išspręsti geruoju, susitarė, kad sumokės jai 10 000 Eurų vaiko išlaikymui iki 2023 m. rugsėjo 28 d. ir pasirašė susitarimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės teismui pateiktas susitarimas yra suklastotas, nes 2021 m. gegužės 12 d. pasirašytas tarp atsakovo ir ieškovės susitarimas skiriasi, pateiktame susitarime teismui nėra atsakovo nurodytų asmens duomenų, nei parašo patvirtinančio susitarimo tikrumą. Ieškovės pateiktas teismui susitarimas buvo surašytas atsakovui nedalyvaujant.
12. 2022 metais ieškovė pradėjo iš atsakovo dar reikalauti pinigų vaiko išlaikymui, kai priminė jai apie pasirašytą susitarimą, ji pradėjo reikalauti, kad atsakovas pripažintų tėvystę pas notarą kuo greičiau.
13. Taip pat atsakovas nurodo, jog susipažinęs su 2021 m. gruodžio 1 d. Vilniaus rajono rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 4058-723/2021, buvo priblokštas – ieškovė teismo posėdžiuose nurodė, kad ji net nežino kas yra faktinis vaiko tėvas, neturi jokio supratimo apie V. G. minimą tariamai kitą, tikrąjį dukros biologinį tėvą, ir tariamai palaikomus ryšius su juo, nurodė, kad neturi ir niekada neturėjo jokių „alternatyvių“ dukros tėvystės variantų. Be to, nurodytoje byloje ieškovė nurodė, kad tikrai neturi galimybės nustatyti, kas galėtų būti tėvu, galimai ji buvo girta ir tiesiog neatsimena, kas galėtų būti tuo asmeniu, taip pat nurodė, kad jei būtu žinojusi, ar bent įtarusi, kad jos dukros tėvas yra ne V. G., ji be abejo būtų sutikusi su V. G. ieškiniu ir pati būtų reiškusi ieškinį dėl tėvystės nustatymo, jei tik žinotų kam tokį reikšti, jokių kitų artimų santykių su kitais asmenimis tuo metu, kai palaikė santykius su V. G. neturėjo.
14. Sužinojęs, kad ieškovė teismo posėdžiuose nurodė, kad net nežino, kas yra faktinis dukters tėvas, atsakovas suprato, kad buvo ieškovės apgautas, kad tapo tiesiog įrankiu siekti sau asmeninės, materialinės naudos. Atkreipia dėmesį, kad minėto teismo sprendimo 16 puslapyje yra paminėta, kad E. M.-G. lytiniai santykiai iki vaiko gimimo galėjo būti prieš pat (duomenys neskelbtini) Kalėdas arba iš karto po to. Minėtu laikotarpiu atsakovas turėjo artimus santykius tik su I. V..
15. Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovei mokėti 250 Eur negalės, nes jo atlyginimas yra 585 Eurų per mėnesį ir turi dukrą S. V.. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodyta liudytoja O. M. buvo apklausta civilinėje byloje Nr. e2-4058-723/2021, kurioje nurodė, kad E. M.-G. nuo 2010 m. pažinojo V. G., pora jie tapo maždaug nuo 2012 m. pradžios. Iki to laiko dukra kažkokio labai artimo draugo ar vaikino neturėjo. Jokie kiti vyrai, išskyrus ieškovą, jų namuose nesilankė ir jai nežinoma, kad dukra turėtų kokį nors kitą partnerį, išskyrus V. G..
16. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje.
17. Tarnyba nurodė, jog siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė su mažamete dukra ir su ieškovės motina O. M., gyvena 3 kambarių nuosavame name, nuosavybės teise priklausančiame ieškovės motinai. Būstas (apie 120 kv. m.) su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Namuose mergaitė turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi ugdymui, poilsiui bei laisvalaikiui skirti daiktai. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai.
18. Taip pat išklausyta mažametės nuomonė. Mergaitė mažai kalbėjo, tačiau nurodė, kad žino apie R. V., nes jai pasakė mama, kad yra toks vyras, kuris yra jos tėvas. Mažametė pasakojo, kad nori gyventi su mama, R. V. su ja nesimato, beveik nebendrauja, kartais atsiunčia dovanų, pokalbio pabaigoje mergaitė pasakė nelabai suprantanti, apie kokį tėtį kalbama.
19. Be to, telefonu bendrauta su atsakovu. Atsakovas pasakojo, jog su ieškove paskutinį kartą matėsi per mediacijos procesą, o iki tol matėsi prieš metus laiko. Atsakovas teigė, jog ieškovė grasino, kaltino ir reikalavo pinigų už vaiko išlaikymą. Pasak vyro, jis turėjo naują šeimą, todėl pasimetė ir suteikė ieškovei prašomą išlaikymo sumą 10 000 Eur. Atsakovas teigė, jog ieškovė pati nežino, kas yra vaiko tėvas, nes keliems vyrams yra sakiusi, jog tai jų dukra, bylinėjosi teisme. Atsakovas aiškino, jog nėra gyvenęs su ieškove, nėra jos matęs nėščios, vaiką pamatė tik jau vyresnio amžiaus. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškinio reikalavimais ir nori, kad būtų paskirta DNR ekspertizė.
20. Tarnybos vertinimu, jeigu atsakovas nepripažins, kad yra mažametės biologinis tėvas, tikslinga paskirti DNR ekspertizę, nesant galimybės atlikti DNR ekspertizės – tėvystė gali būti nustatyta kitais byloje surinktais įrodymais.
21. Pasisakydama dėl ieškovės prašomo priteisti periodinio išlaikymo, Tarnyba nurodė, jog Sodros duomenų bazės išraše nurodyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos vidutinis gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro apie 2000 Eur, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir jo vidutinės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro nuo 1500 iki 2500 Eur. Neįgalumo tarnybos nustatymo tarnybos duomenų bazės išraše nenurodyta, kad ieškovei ir atsakovui būtų nustatytas neįgalumas.
22. Tarnybos vertinimu, jeigu bus nustatyta, kad atsakovas yra mažamečio vaiko tėvas, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio mažamečiam vaikui bei ieškovės esamą turtinę padėtį, iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažamečiam vaikui, užtikrins mažamečio vaiko poreikius. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 252 straipsniu Tarnyba nurodė galutinę išvadą pateiksianti po įrodymų ištyrimo.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
23. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį pilna apimtimi.
24. Papildomai ieškovė paaiškino, kad atsakovas teigia, jog ieškovė jį terorizavo dėl pinigų, tačiau praėjus tiek laiko, neprašė jų grąžinti. Pasak ieškovės, atsakovas – suktas, gudrus žmogus. Mediacijoje tempė laiką, bandė išsisukti nuo DNR ekspertizės, sutiko ją atlikti, tuomet nurodė negalintis atvykti, gal 2 kartus teko keisti datas. Kelis kartus buvo vyta į (duomenys neskelbtini) dėl DNR ekspertizės, tačiau atsakovas pranešdavo, kad neatvyks. Mediacija atsakovui buvo būdas išvengti teismo. Ieškovė teigia sulaukusi daug grasinimų, jei kreipsis į teismą, kad darbe bus problemų, kad kreipsis į imuniteto tarnybą. Ieškovės teigimu, kiek jai žinoma, atsakovas prieš kitus asmenis tokiais būdais ir pasiekia savo tikslus, yra agresyvus. Pernai buvo suimtas už tai, kad moteriai su kibiru į veidą davė. Dėl jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio / tarnybinio patikrinimo ieškovė paaiškino, jog buvo priimtas sprendimas, kad nėra pagrindo jo atlikti, tada pateiktas pareiškimas prokuratūrai, galiausiai dėl klausimų gausos pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo apklaustas atsakovas, ji. Įtarimų nepareikšta.
25. Pasak ieškovės, su atsakovu susipažino, kai dar buvo studentė, maždaug 2010-2012 metais, vasarą. Susipažino atsitiktinai, kartu su pažįstama I. Su drauge buvo pasiklydę soduose, jis sustojo su mašina, pasisiūlė pavėžėti, pakeliui užsuko į (duomenys neskelbtini), pasirodė gan draugiškas. Nusprendė parodyti savo namą, nuvažiavo, dar pakepė kažką, apsikeitė telefonais, po to dar susitiko. Bet pradžioje buvo sumelavęs savo vardą (sakė, kad R.), metus (vaizdavosi 10 metų jaunesniu). Kurį laiką su atsakovu bendravo, po to kurį laiką nebendravo, tuo laiku pradėjo draugauti su V. G.. Tuomet sužinojo, kad V. G. buvo jai neištikimas, todėl laikinai išsiskyrė. Tada galimai iš pykčio susitiko su atsakovu, buvo lytinis aktas, jo metu naudojo apsaugos priemones. Po to susitaikė su V. G. ir jai net nekilo klausimų, kad vaikas V. G.. Kai V. G. kreipėsi su ieškiniu, jai buvo staigmena, buvo sukrėsta, nenorėjo R. V. traukti į bylą. Ieškovė buvo išsipasakojusi atsakovui apie V. G. ieškinį.
26. Iki bendravimo su V. G., su atsakovu ieškovė teigia bendravusi pakankamai ilgai (ir laminatą rinko, ir baldus jo bute).
27. Po vestuvių su V. G., atsakovas bandė jai skambinti, tačiau ji pasakė, kad jai nebeįdomu. Vėliau, kai atsakovas sužinojo, kad ieškove su V. G. skiriasi, vėl pradėjo skambinėti. Ilgai kalbėdavo, dažnai skambindavo.
Šalies argumentai
28. Ieškovė paaiškino, kad po skyrybų su V. G., R. V. vėl pradėjo jai skambinėti, stengėsi palaikyti draugiškus santykius. Atvažiuodavo į svečius, net ieškovės mamai padėdavo, bendraudavo. Taip pat su atsakovu ir vaiku vyko į kelionę į Tenerifę. Tačiau fotografuodavo atskirai tik ieškovę arba vaiką, bet be savęs kartu. Pasak ieškovės, atsakovas atvykdavo ir į (duomenys neskelbtini), ir pas mamą, žaisdavo su dukra, kepdavo žuvį, pas D. važiuodavo su dukra. Atsakovas bendraudavo tai su ieškove ir dukra, tai su mama. Būdavo, kad padėdavo paimti dukrą, kai buvo nagrinėjama ankstesnė byla. Tenerifėje buvo kartu. Kelionę pirkosi kartu, atsakovas siūlėsi ieškovei padėti. Už kelionę kiekvienas mokėjosi už save.
29. Pasak ieškovės, atsakovas jai pranešė, kad taip pat neoficialiai atliko testą ir minėjo, kad ne savo vardu atliko tyrimą. Atsakovas buvo patenkintas, kad testas buvo teigiamas, vaidino džiaugsmą. Jai tyrimo rezultatų nedavė, tuomet pasiūlė duoti jai pinigus. Susitarime nurodyta, jog pinigai – už vaiko išlaikymą, todėl neprieštaravo. Tą patį vakarą prieš duodamas pinigus, atsakovas paskambino, pasakė, kad draugės paštu atsiųsti rezultatai. Sakė, jog vaistinėje užsisakė rinkinuką, reikėjo daryti seilių testą, be tapatybės duomenų atsiunčia tyrimo atsakymus. Tuo metu ieškovei klausimas nekilo, vėliau dukra sakė, kad daktarą žaidė. Teismui pateikto įrašyto pokalbio metu kalbėta būtent apie tą testą. Tuo metu atsakovas reikalavo V. G. sprendimo.
30. Pasak ieškovės, atsakovas dažnai atvažiuodavo, su vaiku bendraudavo, turėjo laiko bet kada paimti tyrimą. Taip pat ieškovės teigimu, anksčiau atsakovas dukrą labai girdavo, aukštindavo, pildydavo jos užgaidas, putas pildydavo. Į bylą pateikti vaizdo įrašai, kaip jie kartu su dukra dainuoja. Dukra netgi turėjo atsakovo telefono numerį Šiuo metu visiškai nustojo bendrauti, skambino porą kartų dukrai grasindamas.
31. Dėl perduotų pinigų ieškovė paaiškino, kad pradžioje atsakovas atvažiavo pas ją prie namų, tada nuvažiavo pas jį į namus į (duomenys neskelbtini) su jo mašina. Perdavė 1 aukšte (kur yra virtuvė, katilinė). Susitarimas surašytas tą pačią dieną. Ieškovė matė tik tapkutes prie laiptų, bet žmonių nebuvo. Susitarime nurodytas būtent toks terminas, nes atsakovas taip reikalavo. Būtent atsakovas pasiūlė 10 000 Eur ir liepė įrašyti „už minėtą laikotarpį daugiau pinigų nereikalausiu“.
32. Apie teismui pateiktus pokalbius paaiškino, jog atsakovas aiškino, kad davė pinigus ir ieškovė turėtų nieko nedaryti, nenustatinėti tėvystės. Apie situaciją pasipasakojo mamai, po to draugei, dabar jau kaip ir visi žino.
33. Pradžioje pradėjo bendrauti geruoju, gal pas notarą pripažinti tėvystę, bet po to prasidėjo išsisukinėjimai – po pusmečio, po metų.
34. Pasak ieškovės, atsakovas su V. G. niekada nebuvo pažįstamas, tačiau žinojo apie jo egzistavimą. V. G. pasakė, kad jam pasakė kažkoks anoniminis asmuo, tačiau draugė sakė, kad V. G. buvo jai skambinęs ir klausęs R. V. kontaktų.
35. Ankstesnės bylos nagrinėjimo metu sakė, kad nežino, kas yra vaiko tėvas, nes pati buvo įsitikinusi, kad V. G. buvo tėvas, be to, su atsakovu saugojosi, bet matomai nesėkmingai. Panašiu laikotarpiu kitų vaikinų ieškovė teigia neturėjusi, kitų vakarėlių nebuvo. Ankstesnės bylos metu buvo sukrėsta, nesugalvojo įtraukti R. V., nenorėjo traumuoti vaiko. Ieškovės įsitikinimu, DNR tyrimas parodytų atsakovo tėvystę.
36. Pasak ieškovės, dukra lanko fortepiono klasę, tarptautiniame konkurse užėmė (duomenys neskelbtini) vietą (kainuoja apie 300 Eur pusmečiui), taip pat nešioja (duomenys neskelbtini) (keičia kas pusmetį, nes pradėjo (duomenys neskelbtini)).
37. Dėl situacijos su batutais ieškovė paaiškino, kad su atsakovu tarėsi, kad bus gimtadienis ir kad batutas būtų smagu. Pas atsakovą yra didelė darbinė mašina (dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo Toyota Hilux su atidaroma priekaba), kad jis galėtų paimti batutą, užtai buvo užrašyti jo duomenys, kad jis galėtų paimti. Tačiau dėl orų batutą atšaukė – dukters gimtadienis vyko žaidimų kambaryje.
Šalies argumentai
38. Ieškovės teigimu, iš jos nebuvo iniciatyvos daryti DNR tyrimą. Kai buvo byla su V. G., pradžioje ji prieštaravo šiam tyrimui (dukra bijo duoti kraują), bet po to sutiko.
39. Šiuo metu dukra tėvu labiau laiko V. G., bet ieškovė jai yra pasakiusi, kad tėvas yra atsakovas. Dukra buvo jam paskambinusi, tačiau atsakovas ją pasiuntė į užpakalį, išvadino durne.
Šalies argumentai
40. Ieškovė paaiškino, kad santuoką su V. G. nutraukė (duomenys neskelbtini), tačiau kartu jau negyveno apie metus.
41. Dėl prašomo priteisti išlaikymo momento ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl išlaikymo dukrai prašo nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. (pagal pasirašytą susitarimą).
42. Apie DNR tyrimo rezultatus atsakovas jai pranešė pinigų padavimo dieną. Po DNR tyrimo ieškovei per messenger programėlę skambinėjo atsakovo draugė N. G. (pavardę sužinojo per bendrus pažįstamus).
43. Taip pat pasak ieškovės, pas atsakovą visą gyvenimą konspiracijos, visur kreipiasi iš kitų elektroninių paštų.
Šalies argumentai
44. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su D. V. susipažino per atsakovą, o ne (duomenys neskelbtini), niekada gyvenime jokių artimų santykių su juo neturėjo, be atsakovo niekada nematė, jokiame bute su juo nebuvo. Pas atsakovą niekada nematė, nepastebėjo, kad kas nors gyventų kaip sugyventinis, be to jo požiūris buvo neigiamas. Atsakovą į oro uostą, keliaujant į Tenerifę, atvežė atsakovo brolis P. V.. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovas sakė, kad su N. G. turėjo ne tik draugiškus santykius, be to, pats ieškovei pasakojo, kad N. yra kvietęs policiją, kai ši buvo neblaivi.
45. Dėl merginos Tenerifėje ieškovė paaiškino, kad tai yra S. iš Vokietijos, rusakalbė, atvyko su šeima. Atsakovas su jomis susipažino ir su jomis bendravo, nuotraukų yra ir pas ieškovę. Be to, jachta kelionėje taip pat buvo užsakyta, privati.
46. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas vis neva atsitiktinai kažkur su ja susitinka, atvažiuoja. Be to, jei būtų toks tikras, kad ne jis tėvas ar tikrai turėtų sveikatos problemų, galėjo atlikti kitą tyrimą ar giminaitį pakviesti. Ji teigia skambinusi į Affidea, kitas klinikas, DNR tyrimas daromas ir iš seilių, taigi krešumas nėra svarbus.
47. Taip pat ieškovė pabrėžė, jog teismas sprendimo, kuriuo nuginčyta tėvystė, 46 punkte ją įpareigojo kreiptis nedelsiant dėl tėvystės nustatymo, todėl ji kreipėsi į mediaciją.
Šalies argumentai
48. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad šalys 2012-2013 metais turėjo trumpus artimus santykius, ieškovė net neabejojo, kad atsakovas naudosis 2019 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kūno neliečiamumo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas sumokėjo 10 000 Eur už mergaitės išlaikymą. Prieš ieškovę pradėtas tarnybinis patikrinimas nutrauktas. Artimą ryšį atsakovas paneiginėja atsitiktinėmis aplinkybėmis, nors apie ieškovę pateikia daug privačios informacijos. Be to, kreipiasi į ją kaip į (duomenys neskelbtini) asmeniniais klausimais. Tai paneigia atsakovo strategiją, kad su ieškove jis nebendrauja, o 10 000 Eur padavė apimtas euforijos ar pan.
49. Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 12 d. pažymoje nėra nurodyta jokių sveikatos sutrikimų, be to, periodiškai daromi laboratoriniai instrumentiniai tyrimai sergant (duomenys neskelbtini), vadinasi, atliekami klasikiniai kraujo tyrimai ir tai nesukėlė jokių kontraindikacijų. Dėl į bylą pateiktos 24 metų senumo epikrizės atstovė pažymėjo, kad atsakovas nesugebėjo per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį pateikti kitų gydymo įstaigų pažymų.
50. Ieškovės atstovės manymu, byloje yra 3 kategorijos duomenų: kartu praleistas laikas, sumokėti 10 000 Eur bei atsisakymas daryti DNR tyrimą.
51. Ieškovės atstovės vertinimu, dėl atostogų užsienyje išsivystė serialas – atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kelionės užsakymą kartu su turiste, bent susirašinėjimo su ja. Atsakovo pakviestas liudytojas vos netapo dar vienu kandidatu į tėvus. Atstovės vertinimu, prisikviesti ir išmokyti kalbėti liudytojai nieko negali patvirtinti. Atsakovo neiginiai apie į bylą pateiktą vaizdo įrašą paneigiami paties vaizdo įrašo emociniu fonu, mergaitės nesivaržymu (matyti, kad ne svetimas asmuo), atsakovas matė, kad kompanija jam artima, miela, o ne atvažiavo tik konsultacijai.
52. Dėl reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo atstovė nurodė, jog šiuo metu prašoma suma jau mažesnė už orientacinį dydį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neteikė įrodymų apie minimalius mergaitės poreikius. Finansiniai duomenys į bylą pateikti. Taip pat nuo 2023 m. kovo mėnesio matyti, kad atsakovas bando bloginti savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą, nedarbingumą.
53. Taip pat atstovė atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo byloje buvo skirta bauda mamai atsisakymą daryti DNR. Liudytojas D. V. nepateikė prašymo įtraukti jį į bylą ir siekti būti tėvu. Atkreipė dėmesį, kad liudytojas yra I. V. brolis. Atsakovas vaiko S. V. tėvu gimimo įraše įrašytas tik po ieškinio teismui pateikimo. Taip pat ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Šalies argumentai
54. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad ieškovės teiginiai melagingi. Nurodė, jog nenori atlikti DNR testo, nes nenori atskleisti savo asmens duomenų, be to, forumuose rašo, kad tyrimo rezultatai gali būti suklastoti, o DNR laboratorija irgi turi ryšių (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepasitiki ieškove, todėl nenorėjo daryti DNR. Be to, pasak atsakovo, intervencijos jam nerekomenduojamos – per mažas kiekis trombocitų, kraujas ilgai nekreša, pusę dienos turi praleisti gydymo įstaigoje po kraujo paėmimo.
Atsiliepimas
55. Atsakovo teigimu, sausio mėnesį jam skambino ieškovė, reikalaudama dar pinigų. Ieškovę atsakovas teigiantis pažįstantis tik iš matymo.
56. Pasak atsakovo ieškovė pas jį atvažiavo su Nissan Juke apie pusę 12 val. nakties, daužė vartus (trečiadienį). Reikalavo 30 000 Eur, tačiau atsakovas pasakė, kad turi tik 10 000 Eur, pasirašė susitarimą. Ieškovė jam paskambino porą dienų iki pasirašymo. Dienos metu atsakovė važiavo ir prie jo pripuolė.
57. Su I., pasak atsakovo, santykiai prasidėjo 2012 m. vasarą, iki šiol bendrauja normaliai. Dukrą S. išlaiko, teikia po 200 Eur/mėn. išlaikymą žodinio susitarimo pagrindu. S. gimimo liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
58. Atsakovas paaiškino, kad N. G. – jo draugė, (duomenys neskelbtini).
59. Atsakovo teigimu, jis dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turėjo Toyota Hilux. Tarnybinės mašinos su GPS, „kuzove“ lentynos, batuto neįdėsi.
60. Atsakovo teigimu, po išsiskyrimo su ieškove nebendravo, buvo vienkartiniai santykiai, kurių metu saugojosi. Taip pat, jo teigimu, bendravo 1 dieną (tik kai susipažino), miegojo tą vienintelį kartą. Ieškovės dukrą matė porą kartų, per atostogas matė pirmą kartą, niekada nebuvo pasilikęs su dukra vienas. Niekas neprivers jo būti vaiko tėvu.
61. Atsakovas pripažino, kad ieškovės pateiktuose pokalbių įrašuose – jis. Paaiškino, kad tikėjosi per metų laikotarpį surasti daugiau įrodymų, kad jis – ne tėvas. Kad surinkti daugiau informacijos apie ankstesnį sprendimą, nuvažiavo pas V. G., matė gal 2-3 kartus. Pasirašydamas susitarimą jau teigia supratęs, kad yra apgautas. 10 000 Eur sumokėjo išprievartautas.
62. Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovė meluoja, kad jį į oro uostą vežė brolis. Pas „(duomenys neskelbtini)“ į butą teigia vežęs jis pats, ten jie gėrė ir t. t.
63. Atsakovas paaiškino, jog pateiktame vaizdo įraše jis atvažiavo pabendrauti su S., o ne su vaiku.
64. Taip pat atsakovas nurodė, kad teisme jis nėra buvęs 10 metų. Ieškovė, net gavusi pinigus, ankstesnio teismo proceso metu sakė, kad nežino, kas vaiko tėvas.
65. Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, jog esminę reikšmę byloje turi įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovės pozicija prieštaringa, ankstesnėje byloje ieškovė teigė, kad jokių kitų vyrų nebuvo, neatsimena, nebent buvo girta. Ieškovė buvo nesąžininga ir siekė išlaikyti V. G.. Ankstesnėje byloje ieškovė taip pat nenorėjo atlikti DNR tyrimo. Iki pat 2021 m. gruodžio ieškovė laikėsi pozicijos, kad nežino, kas yra tėvas, jei ne V. G., o 2022 m. sausį prasideda pasikeitusi pozicija, kryptinga veikla atsakovo atžvilgiu.
66. Atsakovo atstovės teigimu, atsakovas atsisakė DNR tyrimo dėl ieškovės tarnybinės padėties, be to, turi su sveikata susijusių problemų. Problemos egzistavo jau 1999 metais. Išrašai nebuvo skirti nagrinėjamai bylai, bet tai nepaneigia jų teisingumo.
67. Atstovės teigimu, atsakovo paaiškinimai nuoseklūs, tuo tarpu ieškovės – prieštaringi. Dėl DNR tyrimo prašo vadovautis kasacinio teismo praktika. Mano, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš šių sąlygų: bendro gyvenimo, bendro vaiko auklėjimo, išlaikymo. Atsakovas nelaiko savęs vaiko tėvu. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų apie bendrą gyvenimą, vaiko auklėjimą, apie tai, kad atsakovas paiminėdavo vaiką iš mokyklos. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad vaikas matė atsakovą kelis kartus. Po santuokos nutraukimo atsakovas atsirado jos gyvenime ir pradėjo daugiau bendrauti. Ieškovė įrodinėjo, kad santuoka su V. G. nutrūko 2017 metais, bet vaikas tėvu laikė jį, V. G. vaiku rūpinosi, auklėjo 8 metus. Ieškovė tėvystę įrodinėja 2016 m. atostogų nuotraukomis, vaizdo įrašais, batuto užsakymu. Atstovės nuomone, būtent ieškovė turėjo pagrįsti, kad jie kartu su atsakovu planavo kelionę, kartu keliavo. Be to, 2016 metais santuoka dar nebuvo nutraukta, todėl negalėjo planuotis kelionės. Dėl batuto pati ieškovė patvirtino, kad panaudojo atsakovo duomenis, tačiau neįrodė, kad gavo atsakovo sutikimą. Be to, viskas vyko 2021 metais, kai jau vyko tėvystės nuginčijimo byla, todėl ieškovė domėjosi, rinko įrodymus naujai bylai. Atsakovas dėl tokio duomenų rinkimo yra pateikęs skundą. Be to, atsakovas su tarnybiniu automobiliu net nebūtų galėjęs batuto paimti.
Atsiliepimas
68. Atsakovo atstovė atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė nurodė, jog su atsakovu turėjo vienkartinius lytinius santykius, kurių metu saugojosi, todėl tikimybė 1 ir 100, vadinasi atsakovas objektyviai negali būti vaiko tėvu.
69. Pasak atsakovo atstovės, ieškovės nurodomos susipažinimo aplinkybės skiriasi ikiteisminiame tyrime, tėvystės nuginčijimo byloje ir šioje byloje. Be to, 2012 m. vasarą atsakovas buvo santykiuose su kita moterimi ir turi vaiką.
70. Atstovės nuomone, ieškovė neįrodė, kad atsakovas intensyviai dalyvavo vaiko gyvenime – liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nors jos nurodė panašias aplinkybes apie vakarėlius, šašlykų kepimą, bet paprašytos patikslinti, negalėjo, be to, prieštarauja kitiems teiktiems paaiškinimams.
71. Dėl byloje pateiktų sausio mėnesio garso įrašų atsakovo atstovė nurodė, jog jie atlikti provokaciniu būdu, be perspėjimo, kad jie įrašinėjami. Formuluotės, kad formuluotės „duok DNR ekspertizę“, provokuoja. Be to, sausio 15 d. įrašo 31 minutę atsakovas atsako, kad jis ne tėvas. Taip pat liudytoja N. G. paneigė ieškovės aplinkybes, patvirtino atsakovo. Apie tyrimo egzistavimą nesutampa pačios ieškovės paaiškinimai. Atstovės teigimu, joks tyrimas nebuvo atliekamas, ieškovė nesugebėjo įrodyti, kokiu būdu buvo paimti vaiko seilių mėginiai. Atkreipia dėmesį, kad 2021 metais buvo karantinas, galiojo draudimas bendrauti daugiau nei 2 šeimos ūkiams.
72. Taip pat atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad mediacijos metu DNR ekspertizė buvo derinama taip, lyg būtų daroma pirmą kartą, vadinasi, iki tol joks tyrimas nebuvo atliekamas.
Šalies argumentai
73. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl 10 000 Eur perdavimo taip pat skiriasi – pasak atsakovo atstovės, pinigai perduoti po nesėkmingos bylos dėl tėvystės nuginčijimo baigties. Ieškovė atvažiavo pas atsakovą, išreikalavo, nurodė, kad jis yra vaiko tėvas, o šis patikėjo.
74. Taip pat atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad jei pilnai vadovautis 10 000 Eur sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu, tai ieškovė turėtų reikalauti išlaikymo nuo rugsėjo, o ne nuo ieškinio padavimo dienos. Vadinasi, ji pati to nelaiko išlaikymu.
75. Dėl liudytojo D. V. atsakovo atstovė nurodė, kad jis paliudijo, kad turėjo intymių santykių su ieškove 2012 m. gruodį, kadangi ieškovė neatsimena, tai gali būti ir liudytojas tėvu. Dėl ieškovės liudytojų atstovė nurodė, kad O. M. supainiojo ežerų pavadinimus, liudytoja E. ieškovę pažįsta 10 metų, tačiau atsakovą matė tik kelis kartus, be to žinojo, kad atsakovas nenorėjo atlikti DNR tyrimo.
76. Atsakovo atstovės vertinimu, ieškovė bando pritempinėti kiekvieną atsitiktinį susitikim su atsakovu. Tai lemtų vaiko interesų pažeidimą, t. y. teisę žinoti tikrąjį tėvą. Tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai tėvystės santykiai, teismo sprendimas pažeistų socialinius santykius. Atsakovas niekada nebendravo su vaiku ir nebendraus ateityje, todėl dirbtinių socialinių santykių įteisinimas pažeistų vaiko interesus. Atmetus reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, atmestinas ir reikalavimas dėl išlaikymo. Taip pat atstovė prašo atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, turimą dar 1 išlaikytinį, kuriam moka 200 Eur, į tai, kad motina gauna vaiko pinigus.
77. Byloje liudytoja apklausta O. M. (ieškovės mama) paaiškino, kad iš pradžių buvo viskas aišku – vestuvės, šeima, kol V. nenuginčijo tėvystės. Pasak liudytojos, su R. pradėjo daugiau bendrauti po skyrybų, kai R. sutiko važiuoti į kelionę. Bendraudavo gan dažnai, važiavo ir pas jį į svečius, ir jis atvažiuodavo. Su dukra labai gražiai bendravo, ir baseiną pripūsdavo, ir t. t. Apie tėvystę su ieškove jos nekalbėjo, bet po to, kai V. G. nuginčijo tėvystę, liudytoja pradėjo įtarti, kad R. V. gali būti tėvu – dėl santykių su vaiku, dėl to, kad jis apsidžiaugė, kad jis tėvas. Bet labai nenorėjo, kad viskas būtų oficialu. Kai važiuodavo pas R., nematė, kad kažkas pas jį gyventų. Jis pats kviesdavo. Apie atsakovo antrą dukrą nežino nieko. Visada sakė, kad jis apskritai neturi vaikų. Pokalbių apie tėvystę liudytoja neprisimena. Apie 10 000 Eur prievartavimą iš R. V. niekada nieko negirdėjo. Pas ją nevažiavo, nereikalavo.
78. Liudytojos teigimu, su R. V. artimiau pradėjo bendrauti, kai buvo aptarinėjamas skrydis į Tenerifę, maždaug 2016 m. pradžioje. Su V. G. ieškovė tuo metu jau nebegyveno, nežino, ar buvo oficialiai išsiskyrę. Su V. G. susitikinėjo dėl vaiko.
79. Liudytoja paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo bendravimas ne visai kaip poros. Bet jis atvažiuodavo, bendraudavo su vaiku, 1-2 kartus per mėnesį, liudytoja nurodė netgi žinanti, kur gyvena atsakovo tėvas. Jai buvo keista, kad R. davė pinigus. Ankstesnio teisminio proceso metu dukra su atsakovu bendravo. Bendrauti nustojo, kai ji padavė ieškinį.
80. Su atsakovu daug bendravo apie 2016 metus, 2021 metais jau nežino, nes dukra atskirai gyvena. Pas atsakovą liudytoja nurodė buvusi mažiausiai 5 kartus, dar 2 kartus – pas jo tėvą. Apsilankymų metu eidavo prie ežero, namo antrame aukšte, terasoje atsakovas pripūtė baseiną, pripylė vandens, putų jos anūkei.
81. Liudytoja E. B. (ieškovės draugė) paliudijo, kad su ieškove pažįstamos 9-10 metų, buvo kolegės, draugės. Atsakovą yra mačiusi porą kartų – per ieškovės 31-ąjį gimtadienį. Iš ieškovės pasakojimų žino, kad galimai atsakovas mergaitės tėvas, bet atsakovas to nepripažįsta. Kai matėsi, santykis buvo draugiškas, atsakovas atvažiavo, atvežė lemputes šaldytuvui pakeisti. Žinojo, kad seniai pažįstami, bet nežinojo, nuo kada. Atrodė, kad jie geri draugai. Kai paaiškėjo, kad V. G. ne mergaitės tėvas, ieškovė iškart pasakė, kad R. tėvas, jokių abejonių iš ieškovės pusės nebuvo. Ieškovė su liudytoja pasidalino, kad atsakovas sumokėjo 10 000 Eur, po to – kad nesutiko pripažinti tėvystės. Minčių, kad ieškovė „išmušė“ pinigus nekilo. Apie gautus pinigus ieškovė pasisakė maždaug keleto dienų bėgyje. Po pinigų padavimo, ieškovė pasakojo, kad atsakovas nenorėjo būti oficialiai įrašytas. Pasvarstymai dėl R. V. tėvystės buvo dar iki pinigų padavimo. Kai buvo ieškovės 31-asis gimtadienis, atsakovas liudytoją paėmė nuo jos namų ir nuvežė į gimtadienį. Pasak liudytojos, ieškovė dažnai vykdavo atostogauti, žino, kad yra buvusi atostogauti ir su atsakovu kartu.
82. Liudytoja I. P.-Y. (ieškovės draugė) nurodė, kad su atsakovu susipažino maždaug 2010 metais, kartu su ieškove. Tuo metu su V. G. ieškovė dar nebendravo. Negali įvardinti, kada pradėjo bendrauti su V. G.. Po to su atsakovu matėsi ieškovės gimtadienyje prieš 2,5 metų, atsakovas padovanojo ieškovei baltą siurblį-robotą. Anksčiau buvo išvažiavęs atostogauti su vaiku prie jūros, lygtai į Ispaniją. Važiavo planuotai kartu. Bendravimą palaikė iki visų tų įvykių. Galvojo, kad vaiko tėvas – V. G., daugiau nelabai domisi. Liudytoja paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo 1 klasės, bendrauja. Pasak liudytojos, su atsakovu iš pradžių bendravo gan artimai, galimai kaip pora. Liudytojos teigimu, atsakovas atvažiuodavo pas ieškovės motiną, į svečius, kepdavo šašlykus, bendraudavo ir su vaiku.
83. Taip pat liudytoja paaiškino, kad V. G. prieš keletą metų jai skambino, klausė R. telefono.
84. Liudytojas D. V. (ieškovo pažįstamas) nurodė, jog su ieškove susipažino maždaug 2012 metų pavasarį. 2012 metų rudenį turėjo santykių su ieškove. Atsakovas su I. (jo seserimi) susipažino 2012 m. vasaros pradžioje, 3 metus gyveno kartu, po to pradėjo gyventi atskirai. Prie S. išlaikymo atsakovas prisideda.
85. Kai liudytojas susipažino su ieškove, ji buvo vieniša. Santykių su ieškove liudytojas teigia turėjęs maždaug 2012 metų rudenį, gal 4 savaitės iki Kalėdų.
86. Taip pat liudytojo teigimu, būtent jis vežė atsakovą į oro uostą prieš kelionę, ieškovės nematė. Liudytojo teigimu, atsakovas jam sakė, kad turi susitikti su Šveicarijos vokiete.
87. Pasak liudytojo, atsakovas santykius su ieškove turėjo 2012 m. vasaros pradžioje, o jis – maždaug 2012 m. gruodį. Taip pat nurodė, jog ieškovė pas jį nėra buvusi. Liudytojo teigimu, atsakovas jam apie jokius ryšius su ieškove nepasakojo.
88. Vėliau liudytojas nurodė, jog su ieškove linksminosi naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Maždaug 2012 m. lapkritį važiavo į butą su „(duomenys neskelbtini)“.
89. Liudytojo teigimu, jis atsakovą į oro uostą vežė vienintelį kartą. Apie 10 000 Eur nieko nežino.
90. Liudytoja N. G. paaiškino, kad su atsakovu nuo 2017 m. bendrauja draugiškai, niekada dėl jo problemų neturėjo. Su ieškove nebuvo pažįstama iki 2021 m. pavasario. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojos, ieškovė, atvykusi pas atsakovą, rėkė „Kas čia per „kurvos“ pas tave namie, tuoj aš jas išvarysiu“. Po kurio laiko susirado ją facebook‘e, norėjo pasiaiškinti, kodėl ją taip vadina, ieškovė nepakėlė ragelio, tai liudytoja ją užblokavo. Po to susitiko parduotuvėje. Ieškovė paklausė, ko skambino, o ji paklausė, kodėl ją „kurva“ vadino. Šiuo metu liudytoja teigė dirbanti (duomenys neskelbtini), jokio tyrimo per jos el. paštą atsakovas neužsakė. Ieškovę facebook‘e rado per grupę „(duomenys neskelbtini)“. Apie pinigus atsakovas paaiškino tik tada, kai prasidėjo teisminis procesas. Pranešimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo gauta. Taip pat liudytoja nurodė, jog apie S. ji žino, ieškovės dukters nematė, neigė paėmusi ieškovės dukrą iš muzikos mokyklos.
91. Tarnyba pateikė byloje žodinę išvadą, kurioje palaikė į bylą pateiktą rašytinę išvadą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė DNR tyrimui neprieštaravo, prieštaravo tik atsakovas. Tarnybos vertinimu, prašomas priteisti išlaikymo dydis priteistinas, jis užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl tėvystės nustatymo
93. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė E. M.-G. yra vaiko M. M.-G., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie M. M.-G. tėvą nėra. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4058-723/2021 buvo nustatyta, kad V. G. nėra vaiko M. M.-G. biologinis tėvas, o M. M.-G. nėra V. G. biologinis vaikas bei panaikinta (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo dalis, kad V. G. yra M. M.-G. tėvas. Tuo pačiu sprendimu E. M.-G. išaiškinta, kad ji, atsižvelgdama į savo nepilnamečio vaiko interesus, turėtų kuo skubiau kreiptis pas notarą arba į teismą dėl vaiko tėvystės pripažinimo ar nustatymo.
94. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.
95. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
96. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Pažymėtina, kad apie ekspertizės atsisakymą spręstina ne vien iš nenuvykimo į ekspertinę įstaigą fakto ir to priežasčių, kartu vertintina ir atsakovo pozicija skiriant ekspertizę, jos pagrindimas, samprotavimai apie ekspertizės būtinumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Kaip minėta, atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes reglamentuoja CK 3.148 straipsnis, papildomai CPK 389 straipsnis, kuriuose išskiriami du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019 papildomai išaiškinta, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).
97. Nagrinėjamu atveju nustatyta (patvirtina) eilė duomenų, kad atsakovas R. V. vengė DNR ekspertizės atlikimo, iš esmės nesant tam objektyvių priežasčių. Teismo proceso metu atsakovas negalėjimą atlikti DNR ekspertizės grindė medicininėmis priežastimis (neva blogu kraujo krešumu), tačiau teismo gauti duomenys iš atsakovo prašymu pažymą išdavusios gydytojos, patvirtina, kad pacientas gydomas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, dažniausiai lankosi dėl (duomenys neskelbtini), stebimas dėl (duomenys neskelbtini), periodiškai atliekami reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Aiškių lėtinių susirgimų nebuvo nustatyta. <...> Medicininių kontraindikacijų pacientui atlikti įvairius tyrimus ar kitas intervencijas nėra (2023 m. kovo 23 d. DOK-49704). Taip pat toje pažymoje nurodyta, kad 2023 m. sausio 5 d. pacientas kreipėsi konsultacijai ir nurodė, kad darbe jo reikalaujama dažnai atlikti kraujo tyrimus. Šios intervencijos jam sukelia nemalonius pojūčius, blogai jaučiasi kraujo ėmimo metu, todėl paprašė rekomendacijos išvengti dažno kraujo ėmimo darbe. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys, kuomet buvo prašoma gydytojos išduoti melagingą pažymą, motyvuojant netikromis priežastimis ir tokios pažymos pateikimas teismui, rodo atsakovo ypatingą nesąžiningumą, siekį klaidinti teismą, bandant pateisinti savo nepagrįstą atsisakymą atlikti ekspertizę.
98. Tuo tarpu atsakovo pateikta 1999 m. kovo 6 d. epikrizė iš gydymo įstaigos, visų pirma, nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovui būtų nustatyta nuolatinė diagnozė, susijusi su (duomenys neskelbtini) (pažymoje minimas (duomenys neskelbtini) būklė ir nurodoma, kad galutinė išvada dėl diagnozės bus gavus (duomenys neskelbtini) duomenis), be to, vėlesnių pažymų, susijusių su 1999 m. ligos pasekmėmis (kaip minima pačioje epikrizėje) atsakovas selektyviai nepateikė. Galiausiai, prieš daugiau nei 20 metų surašytas dokumentas, vertinant šios bylos įrodymų visetą (ypatingai ją lyginant su 2023 m. kovo 22 d. medicinos dokumentų išrašu, kuriame užfiksuota, jog lėtinių susirgimų atsakovui nenustatyta), neleidžia daryti išvados, kad atsakovas ir šiuo metu turėtų tokio rimtumo sveikatos problemų, kurios trukdytų iš jo paimti mėginius DNR ekspertizei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog DNR tyrimas gali būti atliekamas ne tik iš kraujo ėminių, bet ir kitų biologinių terpių (pvz., seilių).
99. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog mediacijos proceso metu atsakovas buvo sutikęs atlikti DNR ekspertizę, tačiau sutartu laiku dėl įvairių priežasčių, nesusijusių su teismui nurodyta priežastimi (kraujo nekrešėjimu), neatvykdavo, kas rodo, kad iki bylai pasiekiant teismą, atsakovas savo sveikatos būklės nevertino kaip kliūties DNR atlikimui.
100. Tuo tarpu atsakovo nurodytos kitos priežastys, susiję su tariamomis spekuliacijomis, galimai klaidingais rezultatais ar ieškovės daromu poveikiu, visiškai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais ir laikytini subjektyviais atsakovo samprotavimais, pasirinkta gynybos strategija, siekiant išvengti ekspertizės atlikimo. Atsakovui teismo posėdžių metu ne kartą buvo išaiškinta apie jo atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes tokio pobūdžio bylose, tačiau atsakovas įvairiausiais būdais išsisukinėjo, dėstydamas savo samprotavimus, pagrįstus neaiškių forumų komentarais ir pan., taip vengdamas moksliniais įrodymais pagrįsto tyrimo atlikimo.
101. Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas vengė ir atsisakė DNR ekspertizės atlikimo. Atsakovui nepagrindus jokių pateisinamų savo tokio elgesio priežasčių, tokį atsakovo elgesį (atsisakymą atlikti DNR ekspertizę) galima vertinti kaip sąmoningą vengimą ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas (neatlikta ekspertizė) būtų patvirtinusi (contra spoliatorem prezumpcija), kadangi nekonstatuotas atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę svarbių priežasčių, paneigiančių jo tėvystę, buvimas. Toks atsakovo elgesys (atsisakymas DNR ekspertizės atlikimo, teismo klaidinimas, pateikiant melagingas pažymas ir pan.), bei byloje nustatytų aplinkybių visetas (pateikti ir ieškovės papildomai įrodymai – 2022 m. sausio mėnesio (t. y. po sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo priėmimo) ieškovės pokalbiai su atsakovu, iš kurių matyti, kad atsakovas buvo neoficialiai atlikęs tyrimą tėvystei nustatyti ir žinojo rezultatus, kad jis vaiko tėvas, tačiau dėl neaiškių priežasčių nesutiko pripažinti vaiko tėvystės pas notarą, nurodydamas, kad davė 10 000 ir ieškovė turi laukti metus, taip pat grasino ieškovei, kad pradės elgtis pagal kitą taktiką, pradės atakuoti ieškovę iš visų pusių, ir žiniasklaidą, ir prokuratūrą pritrauks; taip pat atsakovas nurodo, kad „niekas nuo nieko neatsisako, jei atsisakytų, jokių alimentų nemokėtų, pinigus padaviau“ ir pan.; į bylą pateiktos nuotraukos, vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, iš kurių akivaizdu, jog atsakovas tiek su ieškove, tiek su jos dukra bendravo tikrai ne vieną kartą ir ne atsitiktinai, paties ieškovo pasirašytas raštas dėl išlaikymo vaikui sumokėjimo ir t. t.) leidžia pripažinti tokį atsakovo elgesį siekiu išvengti tiesioginio įrodymo, kad jis yra ieškovės dukters tėvas, gavimo.
102. Taigi, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nebuvo suinteresuotas šioje byloje be svarbių priežasčių DNR tyrimo atlikimu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas DNR ekspertizę atsisakė atlikti be svarbių priežasčių. Taigi toks atsakovo atsisakymas atlikti DNR ekspertizę laikytinas kaip papildomas argumentas greta kitų įrodymų, pripažįstant ieškovės vaiko tėvystę.
103. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
104. Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai dėl jos ir atsakovo bendravimo buvo įrodinėjami ir kitais bylos duomenimis. Byloje pateikti ieškovės ir atsakovo pokalbiai apie atliktą tyrimą (iš kurių tikėtinai matyti, kad atsakovas supranta, jog tikėtinai jis yra vaiko tėvas, pyksta ant ieškovės, kam jai reikia oficialaus tėvystės nustatymo ir pan.), taip pat teisme liudijo ieškovės motina (O. M.), draugės (E. B., I. P.-Y.), kurios patvirtino, jog atsakovas su ieškove bendravo ne tik atsitiktinių susitikimų metu (dalyvavo ir ieškovės gimtadienyje, atvežė dovaną, t. y. ten vyko ne atsitiktinai, bendravo draugiškai, kartu leisdavo laisvalaikį, kepdavo šašlykus ir pan.). Liudytojų, apklaustų ieškovės iniciatyva, paaiškinimai nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp jų paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų nenustatyta. Nežymūs neatitikimai gali būti paaiškinami praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu. Taigi, šie įrodymai (jų visuma) kartu su įrodymu (atsakovo vengimu atlikti DNR ekspertizę), tikėtinai patvirtina, kad atsakovas R. V. yra nepilnamečio vaiko M. M.-G. tėvas. Minėta, kad atsakovas turėjo objektyvią galimybę atlikti ekspertizę ir tokiu būdu gauti įrodymą, patikimai patvirtinantį ar paneigiantį tėvystę, tačiau ja pasinaudoti nepagrįstai atsisakė.
105. Atsakovo paaiškinimai dėl ieškovės pateiktų pakankamai gausių įrodymų grindžiami išimtinai tik atsitiktinumais (ieškovės šventėje atsidūrė netyčia, prie veršiuko mergaitė nufotografuota su atsakovu fone – taip pat atsitiktinai, kelionėje Tenerifėje susitiko netyčia, o ten buvo su moterimi, kurios net kontaktų teismui negalėjo nurodyti, susirašinėjimų su minėta vokiete bei kelionės planavimo su ja įrodymų taip pat nepateikė). Be to, juose gausybė neatitikimų, nelogiškumų (pradžioje teigė, kad su ieškove bendravo tik 1 kartą ir tik tą kartą turėjo lytinius santykius, po to paaiškėjo, kad su ieškovės dukra bendravo 3-4 kartus (nors ieškovę buvo matęs tik 1 kartą gyvenime), tuomet – kad buvo susitikęs su ieškove ir kitur – Tenerifėje, šventėje ir pan.).
106. Pažymėtina, jog ieškovė net neįrodinėjo, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį – iš ieškovės nuoseklių paaiškinimų (kuriuos patvirtino ir liudytojos) matyti, jog iš pradžių šalys susipažino, kurį laiką bendravo, po to buvo nutolę, o 2012 metais, kai ieškovė buvo laikinai išsiskyrusi su tuometiniu vaikinu (vėliau tapusiu jos sutuoktiniu), turėjo lytinių santykių su atsakovu. Atsakovas šio fakto nepaneigė – iš esmės buvo netgi nenuoseklus – vieną kartą teigdamas, jog lytinių santykių turėjo galbūt anksčiau, vasarą, vėliau – kad gal ir ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau tuo metu saugojosi ir pan. Tačiau net vidutiniškai sąmoningam žmogui yra aišku, kad skirtingų lyčių asmenims turėjus bent vienkartinius lytinius santykius yra tikimybė prasidėti nėštumui.
107. Atsakovo iniciatyva kviestų liudytojų parodymai nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių. Be to, liudytojos N. G. parodymai, susiję su pinigų perdavimo ieškovei 2021 metais aplinkybėmis ir jų vėlesniu kontaktavimu apskritai nėra susiję su tėvystės fakto nustatymu, kadangi liudytoja paaiškino apie daug vėlesnio laikotarpio aplinkybes.
108. Liudytojo D. V. parodymai taip pat nelaikytini patikimais ir reikšmingais nagrinėjamai bylai. Pats liudytojas painiojosi laikotarpiuose, nurodydamas kada neva turėjo lytinių santykių su ieškove (pradžioje keletą kartų aiškino, jog tai įvyko rudenį, vėliau savo poziciją pakeitė, kad gal gruodį). Be to, juos vertinant sistemiškai byloje surinktų įrodymų visete, matyti, jog jie yra derinami prie atsakovo pozicijos, tačiau neatitinka ieškovės pateiktų įrodymų, kitų liudytojų parodymų (ir dėl apsilankymo pas „(duomenys neskelbtini)“, ir dėl vykimo į oro uostą ir pan.).
109. Taip pat atmestinos kaip nereikšmingos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pinigų perdavimo 2021 m. gegužės 12 d. ieškovei ir vėliau jos atžvilgiu pradėtų tyrimų. Tai niekaip nepaneigia fakto, jog 2012 metais šalys turėjo lytinių santykių, po kurių ieškovė pastojo. Be to, įvertinus bylos įrodymų visumą, pokalbių metu atsakovo ieškovei išsakytus grasinimus karjeros sužlugdymu ir pan., manytina, jog atsakovo inicijuoti ikiteisminiai procesai ir įvairūs skundai iš esmės buvo atlikti siekiant daryti poveikį ieškovei bei palankaus sau rezultato siekimą. Taip pat nereikšmingais laikytini ir atsakovo teiginiai dėl panašiu laikotarpiu turėtų kitų santykių bei dukros S. gimimą. Šios aplinkybės neįrodo, jog būnant santykiuose su vienu žmogumi, nėra jokios galimybės turėti lytinių santykių su kitu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš paties atsakovo pateikto S. V. (kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini)) gimimo įrašo matyti, jog nors gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini), tačiau duomenys apie tėvą R. V. jame įrašyti tik (duomenys neskelbtini).
110. Kiti atsakovo argumentai (susiję su anksčiau priimtu teismo sprendimu dėl tėvystės nuginčijimo, ankstesnio teismo proceso metu teiktais paaiškinimais) taip pat laikytini nereikšmingais ir jie nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių. Be to, ieškovė paaiškino, dėl kokių priežasčių tuo metu teikė būtent tokius paaiškinimus (tuo metu pati buvo įsitikinusi, kad vaiko tėvas buvo V. G. ir t. t.). Taigi esminių neatitikimų tarp ieškovės ir liudytojų paaiškinimų bei ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių nenustatyta.
111. Tarnyba, teikusi byloje išvadą, taip pat palaikė ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir prašė šį reikalavimą tenkinti, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnis), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), daroma išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, jog ieškovės vaiko M. M.-G. tėvas yra atsakovas R. V., todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkinamas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos medžiagą, toks teismo sprendimas atitiks vaiko interesus ir bus teisingas.
Dėl periodinio išlaikymo priteisimo
112. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės M. M.-G. tėvai.
113. Iš byloje pateikto įrodymo (2021 m. gegužės 12 d. Susitarimo tarp E. M.-G. ir R. V.) ir ieškovės bei paties atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ieškovei 2021 m. gegužės 12 d. yra sumokėjęs 10 000 Eur sumą už vaiko išlaikymą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Ginčo tarp šalių dėl šio fakto nėra. Ieškovė šį dokumentą (pavadintą susitarimu) pasirašė bei nurodė, kad už minėtą laikotarpį daugiau pinigų nereikalaus. Ieškiniu nėra reikalaujama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau vertinant atsakovo poziciją teismo proceso metu akivaizdu, jog atsakovas siekia išvengti bet kokių ryšių su vaiku, inter alia – teikti jam tolimesnį periodinį išlaikymą.
114. Taigi yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
115. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
116. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri 2022 m. sudarė 730 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Atskaičius mokesčius 2023 metais ši suma sudaro apie 633,20 Eur (2022 metais – apie 533,65 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Taigi įskaičius pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, teikiamą vaiko išmoką (kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur), vertintina, kad orientacinis vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis, kurio dydžio nereikia įrodinėti 2023 metais yra 275 Eur (2022 metais buvo 230 Eur).
117. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo yra vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
118. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur periodinį išlaikymą (t. y. šiuo metu net nesiekiantį orientacinio kriterijaus pagal teismų praktiką), taigi jo ieškovė net neprivalo įrodinėti. Teismo vertinimu, toks išlaidų dydis laikytinas (vertinamas) realiu, protingu ir papildomo įrodinėjimo taip pat nereikalauja.
119. Vertinant tėvų (ginčo šalių) turtinę padėtį, matyti, kad ieškovė dirba, gauna nuolatines pajamas (atskaičius mokesčius apie 1 100 Eur sumą), nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas taip pat dirba, jo teigimu, gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur/mėn., atsakovas turi nekilnojamojo turto (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Kita vertus, iš Tarnybos pateiktų ir teismo iniciatyva iš Liteko informacinės sistemos ištrauktų dokumentų matyti, jog iki 2022 m. gegužės mėnesio pabaigos atsakovas dirbo ne tik (duomenys neskelbtini) (su kuria sudaryta terminuota sutartis), bet ir (duomenys neskelbtini) (neterminuota darbo sutartis) ir jo vidutinės pajamos tuo laikotarpiu sudarė apie 2 773 Eur, kas rodo, kad atsakovas yra pajėgus gauti ženkliai didesnes už minimalias pajamas. Taip pat teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų.
120. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl gali dirbti ir gauti nuolatines pajamas, kad užtikrinti savo vaiko poreikius. Mažesnis išlaikymas (nei nustatytas pagal poreikius) gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, be to, pats išlaikymo dydis – 250 Eur/mėn., nėra vertinama kaip ženkli suma ir atitinka išlaikymo dydžio orientacinius kriterijus teismų praktikoje.
121. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. liepos 20 d., tačiau byloje pateiktas abiejų šalių pasirašytas susitarimas dėl 10 000 Eur vaiko išlaikymo lėšų sumokėjimo patvirtina, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. 10 000 Eur dydžio išlaikymą vaikui yra sumokėjęs, t. y. už 28,5 mėnesio trukmės laikotarpį po vidutiniškai 351 Eur/mėn.
122. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovo R. V. nepilnametės dukters M. M.-G. išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo 2023 m. rugsėjo 26 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai į jos sąskaitą banke, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motiną E. M.-G.; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
123. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
124. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
125. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo sumokėjusi už ieškinį 94 Eur žyminį mokestį (t. y. už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo), nuo kitų reikalavimų (periodinio išlaikymo) žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog patyrė 3 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.
126. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė 1 700 Eur atstovavimo išlaidų.
127. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (99 proc., t. y. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo – 98 proc.). Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 415,50 Eur atstovavimo išlaidų bei 94 Eur sumokėto žyminio mokesčio (už 100 proc. tenkintą reikalavimą dėl tėvystės nustatymo), viso – 3 509,50 Eur.
128. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 1 procentas ieškinio reikalavimų atmesta, atsakovui iš ieškovės priteistina 17 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus priešpriešinį įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 492,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
129. Taip pat, už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo mokėtinas 68 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 mėn. = 3 000 Eur x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 68 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 98 proc. ieškinio reikalavimo dėl periodinio išlaikymo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 98 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už šį reikalavimą, t. y. 67 Eur (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
130. Taip pat šioje byloje patirta 53,28 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 99 procentai ieškinio reikalavimų, 99 procentai šių išlaidų, t. y. 52,75 Eur priteistina iš atsakovo.
131. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija 5 Eur dydžio sumos (53,28-52,75=0,53 Eur), todėl valstybei nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. M.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. M.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodant kad vaiko M. M.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. M.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai ieškovei E. M.-G. į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę E. M.-G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. M.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 492,50 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 52,75 Eur (penkiasdešimt du Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 67 Eur (šešiasdešimt septyni Eur) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.