Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. J. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ bankroto byloje, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ABC autodalys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl termino atnaujinimo

15. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo patvirtinti finansinį reikalavimą padavimo terminui atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatomas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti finansinio reikalavimo laiku (CPK 178 straipsnis).

17. Pažymėtina tai, kad kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti tam, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Baltijos aruodas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo administravimo centras“. Nurodyta nutartimi, be kita ko, išaiškinta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartis dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. balandžio 25 d. Teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos aruodas“ priežiūros institucijai – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (toliau – AVNT) išsiųsta 2024 m. balandžio 26 d. Nemokumo procesų administravimo portale nurodytas kreditorių reikalavimo pareiškimų terminas – 2024 m. gegužės 27 d. (https://nemokumas.avnt.lt/public/case/edit/info?uuid=0a6419ce-8dc1-17f4-818e-449b0c4e05f1).

19. Taigi BUAB „Baltijos aruodas“ kreditoriai savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus nemokumo administratorei turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 27 d. (imtinai). Pareiškėja į nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2024 m. liepos 29 d., t. y. daugiau negu du mėnesius praleidusi terminą finansiniam reikalavimui pateikti.

20. Pareiškėja termino praleidimą pateikti savo kreditorinį reikalavimą grindžia tuo, kad tik 2024 m. liepos 23 d. pokalbio su UAB ,,Baltijos aruodas“ direktoriumi metu, dėl 2023 m. bendrovei suteiktos paskolos grąžinimo, sužinojo, kad Bendrovei iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorės vertinimu pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Taip pat nurodė, jog pareiškėjos nebuvo informavęs apie Bendrovei iškeltą bankroto bylą.

21. Nors pareiškėja, kaip Bendrovės kreditorė, turi pareigą domėtis asmens, kuriam ketinama pareikšti finansinį reikalavimą, turtine padėtimi, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėja faktiškai nebuvo informuota apie bankroto bylos iškėlimą. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja apie Bendrovei iškeltą bankroto bylą sužinojo anksčiau nei 2024 m. liepos 23 d. Be to, terminas praleistas nežymiai bei nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad tokiu būdu yra vilkinamas bankroto procesas ir pan.

22. Teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą, remdamasis išdėstytais motyvais, sprendžia, kad pareiškėja yra praleidusi terminą finansiniam reikalavimui BUAB „Baltijos aruodas“ nemokumo byloje pateikti, o jos nurodytos priežastys, dėl kurių praleido šį terminą, gali būti pripažįstamos svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą, todėl prašymas tenkintinas ir terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinamas.

Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo

23. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

24. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Ž. J. pateikė prašymą dėl 10 390 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, kurį sudaro 5 500 Eur palūkanos ir 4 890 Eur delspinigiai dėl laiku negrąžintos paskolos. Nemokumo administratorė, nesutikdama su pareiškėjos reikalavimu, tvirtina, jog didžioji dalis paskolos buvo pervesta UAB „ABC autodalys“ bei Paskolos sutartyje numatytos 5 proc. mėnesinės palūkanos nepagrįstai didelės, todėl turėtų būti mažintinos.

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjos Ž. J. ir UAB „Baltijos aruodas“ 2023 m. vasario 24 d. sudaryta Paskolos sutartis, kurios pagrindu pareiškėja suteikė Bendrovei 25 000 Eur paskolą, o Bendrovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2023 m. balandžio 24 d. bei mokėti 5 procentų mėnesines palūkanas. Paskolos grąžinimo terminas 2023 m. balandžio 24 d. susitarimu pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Sutartyje atliktas įrašas, jog pinigus prašoma pervesti į UAB „ABC autodalys“ sąskaitą.

27. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. AB Swedbank mokėjimo pavedimu pervedė UAB „ABC autodalys“ 20 000 Eur sumą, taip pat 2023 m. kovo 17 d. mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Baltijos aruodas“ 5 000 Eur sumą.

28. UAB „ABC autodalys“ pagal Paskolos sutartį atliko šiuos grąžinimus: 2023 m. rugpjūčio 29 d. - 10 000 Eur; 2023 m. rugsėjo 4 d. - 5 000 Eur; 2023 m. rugsėjo 11 d. – 2 000 Eur; 2023 m. rugsėjo 19 d. – 1 500 Eur; 2023 m. rugsėjo 29 d. – 1 000 Eur; 2023 m. spalio 19 d. – 2 000 Eur; 2023 m. spalio 30 d. – 2 500 Eur; 2023 m. lapkričio 10 d. – 1 000 Eur; 2023 m. lapkričio 24 d. – 1 000 Eur; 2023 m. gruodžio 1 d. – 1 000 Eur, iš viso UAB „ABC autodalys“ grąžino pareiškėjai 27 000 Eur sumą.

29. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2dalis).

30. Kasacinis teismas išaiškino, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad atsirastų šalių teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 14 punktas; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 14 punktas).

31. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra gausi ir išplėtota. Teismo ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reglamentavimo nulemtos taisyklės. Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 15 punktas). Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 25, 26 punktai).

32. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė Paskolos sutartį ginčija CK 6.875 straipsnio pagrindu, jog Bendrovė faktiškai gavo tik 5 000,00 Eur, nes 20 000,00 Eur faktiškai gavo UAB „ABC autodalys“. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

33. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovei buvo suteikta 25 000 Eur paskola. Paskolos sutartyje atliktas įrašas, jog pinigai turėtų būti pervedami UAB „ABC autodalys“ bei Bendrovės buvęs vadovas patvirtino, jog atliko šį įrašą ir, jog prašė pareiškėjos 20 000 Eur sumą pervesti UAB „ABC autodalys“. Pareiškėjos pateiktas AB Swedbank sąskaitos Nr. LT93 7300 0100 8920 9573 išrašas patvirtina, jog pareiškėja 2023 m. vasario 27 d. pervedė UAB „ABC autodalys“ 20 000 Eur sumą ir 2023 m. kovo 17 d. pervedė UAB „Baltijos aruodas“ 5 000 Eur sumą. Kadangi pareiškėja 20 000 Eur sumą pervedė UAB „ABC autodalys“ paskolos gavėjo prašymu, laikytina, kad Bendrovė gavo visą Paskolos sutartyje nurodytą paskolos sumą – 25 000 Eur. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nemokumo administratorė neprašo pripažinti Paskolos sutarties negaliojančia.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų

34. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

36. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 39 punktas). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 46 punktas).

37. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pirmiau nurodyta taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

38. Bendrovė Paskolos sutarties 2 punkte įsipareigojo mokėti pareiškėjai 5 proc. mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskolos pinigais. Taigi šalys susitarė dėl didesnio, negu nustatyta įstatyme, palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė negalėjo derėtis dėl jų dydžio. Bendrovė yra juridinis asmuo ir sudarydama sutartis galėjo įvertinti palūkanų dydį, taip pat sutarčių nevykdymo padarinius.

39. Nemokumo administratorės nurodoma aplinkybė, kad Sutartyje nurodyta palūkanų norma 10 kartų viršija komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią Paskolos sutarties sudarymo momentu, kuri sudarė nuo 5,02 proc. iki 6,87 proc. per metus, nepagrindžia, jog šalys negalėjo susitarti dėl didesnių palūkanų. CK 6.228 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties šalies teisė reikalauti teismo pakeisti sutarties sąlygas. Bendrovei tiko toks palūkanų dydis, ji neprašė pareiškėjos sumažinti palūkanų, nepareiškė ieškinio, kuriuo prašytų pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti palūkanų dydį. Šalys, pasinaudodamos sutarties laisvės principu, susitarė dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti šalių laisva valia susitartą palūkanų dydį (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

40. Kadangi paskola buvo suteikta 2023 m. vasario 24 d., o terminas paskolai grąžinti baigėsi 2023 m. rugpjūčio 24 d., laikytina, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos už 6 mėnesių laikotarpį. Minėta, kad mėnesinės palūkanos yra 5 proc., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos sudaro 7 500 Eur (palūkanos apskaičiuojamos tokia tvarka: 25 000 Eur x 0,05 = 1 250 Eur/mėn.; 1 250 Eur x 6 mėn.). Pareiškėja šiuo atveju prašo patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą dėl 5 500 Eur palūkanų už minėtą terminą, kadangi UAB „ABC autodalys“ sumokėjo 2 000 Eur.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjos reikalavimas patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 5 500 Eur sumos (palūkanų) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

42. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo patvirtinti jos finansinį reikalavimą dalyje dėl 4 890 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. balandžio 25 d.

45. Nustatyta, kad pareiškėja ir Bendrovė Paskolos sutarties 4 punktu susitarė, kad paskolos gavėjas (Bendrovė) iki nustatyto termino negrąžinęs nustatytos paskolos sumos, už suteiktą paskolą įsipareigoja mokėti paskolos davėjui (pareiškėjai) 0,2 proc. netesybų – delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos tą dieną negrąžintos pinigų sumos. Taigi šiuo atveju šalys sulygo, kad delspinigiai mokami tik už negrąžintą paskolą. Byloje nustatyta, kad visa paskola grąžinta 2023 m. lapkričio 10 d. (likę mokėjimai dengti palūkanoms), todėl pareiškėja nepagrįstai delspinigius paskaičiavo iki 2024 m. balandžio 25 d.

46. Teismo vertinimu, delspinigių suma, taikant 0,2 proc. normą už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos tą dieną negrąžintos pinigų sumos sudaro 1 147 Eur (250 Eur + 180 Eur + 140 Eur + 128 Eur + 130 Eur + 220 Eur + 77 Eur + 22 Eur):

46.1. 2023 m. rugpjūčio 24 d. – 2023 m. rugpjūčio 29 d. (5 dienos)

· Negrąžinta suma – 25 000 Eur;

· 25?000 Eur × 0,002 × 5 d. = 250 Eur delspinigių.

46.2. 2023 m. rugpjūčio 29 d. – 2023 m. rugsėjo 4 d. (6 dienos)

· Negrąžinta suma: 25?000 Eur ? 10?000 Eur = 15?000 Eur;

· 15?000 Eur × 0,002 × 6 d. = 180 Eur delspinigių.

46.3. 2023 m. rugsėjo 4 d. – 2023m. rugsėjo 11 d. (7 dienos)

· Negrąžinta suma: 15?000 Eur ? 5?000 Eur = 10?000 Eur;

· 10?000 Eur × 0,002 × 7 d. = 140 Eur delspinigių.

46.4. 2023 m. rugsėjo 11 d. – 2023 m. rugsėjo 19 d. (8 dienos)

· Negrąžinta suma: 10?000 Eur ? 2?000 Eur = 8?000 Eur;

· 8?000 Eur × 0,002 × 8 d. = 128 Eur.

46.5. 2023 m. rugsėjo 19 d. – 2023 m. rugsėjo 29 d. (10 dienų)

· Negrąžinta suma: 8?000 Eur ? 1?500 Eur = 6?500 Eur;

· 6?500 Eur × 0,002 × 10 d. = 130 Eur delspinigių.

46.6. 2023 m. rugsėjo 29 d. – 2023 m. spalio 19 d. (20 dienų)

· Negrąžinta suma: 6?500 Eur ? 1?000 Eur = 5?500 Eur;

· 5?500 Eur × 0,002 × 20 d. = 220 Eur delspinigių.

46.7. 2023 m. spalio 19 d. – 2023 m. spalio 30 d. (11 dienų)

· Negrąžinta suma: 5?500 Eur ? 2?000 Eur = 3?500 Eur;

· 3?500 Eur × 0,002 × 11 d. = 77 Eur delspinigių.

46.8. 2023 m. spalio 30 d. – 2023 m. lapkričio 10 d. (11 dienų)

· Negrąžinta suma: 3?500 Eur ? 2?500 Eur = 1 000 Eur;

· 1?000 Eur × 0,002 × 11 d. = 22 Eur delspinigių.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad Bendrovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė pareigą laiku grąžinti paskolą, pareiškėjos prašymas patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 4 890 Eur delspinigių patvirtinimo tenkintas iš dalies ir patvirtinamas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas dėl 1 147 Eur delspinigių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies pareiškėjos Ž. J. prašymą.

Atnaujinti terminą pareiškėjai Ž. J. kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Patvirtinti Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 647,00 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) kreditorinį reikalavimą (5 500,00 Eur palūkanos ir 1 147 Eur delspinigiai).

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.