- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2-275-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01257-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tomas Venckus, Vigintas Višinskis
- Kategorijos
- 3.4.4.5.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) Ž. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas Ž. J. finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos aruodas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-530-1187/2025, buvęs Nr. eB2-1213-1187/2024), nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Verslo administravimo centras“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 25 d. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Baltijos aruodas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. spalio 9 d. ir 2024 m. spalio 21 d. nutartimis buvo patikslintas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Ž. J. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. liepos 31 d. pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jos 10 390 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2024 m. liepos 23 d. pokalbio su bendrovės direktoriumi metu dėl 2023 metais bendrovei suteiktos paskolos grąžinimo sužinojo, jog bendrovei iškelta bankroto byla. 2024 m. liepos 29 d. nemokumo administratorei elektroniniu paštu pareiškė finansinį reikalavimą, tačiau nemokumo administratorė nurodė, kad terminas tokiam reikalavimui pareikšti yra pasibaigęs.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. vasario 24 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu pareiškėja suteikė bendrovei 25 000 Eur paskolą. Bendrovė įsipareigojo ne tik grąžinti paskolą, bet ir mokėti 5 proc. mėnesio palūkanas. Paskolos gražinimo terminas – 2023 m. balandžio 24 d., kuris 2023 m. balandžio 24 d. susitarimu buvo pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Bendrovė, suėjus paskolos grąžinimo terminui, 25 000 Eur paskolos ir palūkanų už 6 mėn. – 7 500 Eur negrąžino. Paskolos sutarties 4 punkte taip pat numatyta, kad paskolos gavėjas, iki nustatyto termino negrąžinęs paskolos, moka 0,2 proc. netesybas (delspinigius) už kiekviena? pavėluotą dieną nuo visos tą dieną negrąžintos pinigų sumos. Bendrovė paskola? dalimis pradėjo grąžinti 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir yra grąžinusi 27 000 Eur, tačiau dar liko skolinga 5 500 Eur palūkanas ir 4 890 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. Iš viso bendrovės skola – 10 390 Eur.
4. 2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad paskola buvo išmokėta dviem bankiniais pavedimais: 2023 m. vasario 27 d. – 20 000 Eur ir 2023 m. kovo 17 d. – 5 000 Eur. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Baltijos aruodas“ direktorius Kęstutis Krutulis žodžiu paprašė 20 000 Eur pervesti ne LUAB „Baltijos aruodas“, o kitai įmonei – UAB „ABC autodalys“ ir šią aplinkybę įrašė ranka paskolos sutartyje. Pagal paskolos sutarties 2 punktą bendrovė įsipareigojo mokėti 5 proc. mėnesio palūkanas. Tokios palūkanos buvo nustatytos todėl, kad paskola buvo trumpalaikė ir labai rizikinga – bendrovė turėjo finansinių problemų ir paskolos grąžinimo užtikrinimui nebuvo įkeistas joks turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjos Ž. J. prašymą patenkino iš dalies: atnaujino terminą pareiškėjai finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino pareiškėjos 6 647 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Baltijos aruodas“ bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad LUAB „Baltijos aruodas“ kreditoriai savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus nemokumo administratorei turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 27 d. (imtinai). Pareiškėja į nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2024 m. liepos 29 d., t. y. daugiau negu du mėnesius praleidusi terminą finansiniam reikalavimui pateikti.
7. Nors pareiškėja, kaip bendrovės kreditorė, turi pareigą domėtis asmens, kuriam ketinama pareikšti finansinį reikalavimą, turtine padėtimi, tačiau, teismas nustatė, kad pareiškėja faktiškai nebuvo informuota apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Teismas įvertino ir tai, kad terminas praleistas nežymiai ir nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog tokiu būdu yra vilkinamas bankroto procesas ir pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėja yra praleidusi terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Baltijos aruodas“ nemokumo byloje pateikti, o jos nurodytos priežastys, dėl kurių praleido šį terminą, pripažįstamos svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą, todėl prašymą tenkino ir terminą pareikšti finansinį reikalavimą atnaujino.
8. Teismas pripažino, kad bendrovei buvo suteikta 25 000 Eur paskola. Kadangi pareiškėja 20 000 Eur pervedė UAB „ABC autodalys“ paskolos gavėjo prašymu, teismas laikė, jog bendrovė gavo visą paskolos sutartyje nurodytą paskolos sumą – 25 000 Eur.
9. Bendrovė paskolos sutarties 2 punktu įsipareigojo mokėti pareiškėjai 5 proc. mėnesio palūkanas už naudojimąsi paskolos pinigais. Teismas pažymėjo, kad bendrovė yra juridinis asmuo ir sudarydama sutartis galėjo įvertinti palūkanų dydį, taip pat sutarčių nevykdymo padarinius. Todėl nemokumo administratorės nurodoma aplinkybė, kad paskolos sutartyje nurodyta palūkanų norma 10 kartų viršija komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, kuri sudarė nuo 5,02 proc. iki 6,87 proc. per metus, nepagrindžia, jog šalys negalėjo susitarti dėl didesnių palūkanų. Bendrovei tiko sutartas palūkanų dydis, ji neprašė pareiškėjos sumažinti palūkanų, nepareiškė ieškinio, kuriuo prašytų pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti palūkanų dydį. Šalys, pasinaudodamos sutarties laisvės principu, susitarė dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad nėra pagrindo mažinti šalių laisva valia susitartą palūkanų dydį.
10. Kadangi paskola buvo suteikta 2023 m. vasario 24 d., o terminas paskolai grąžinti baigėsi 2023 m. rugpjūčio 24 d., teismas laikė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos už 6 mėnesius. Mėnesio palūkanos pagal paskolos sutartį yra 5 proc., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos sudaro 7 500 Eur (palūkanos apskaičiuojamos tokia tvarka: 25 000 Eur x 0,05 = 1 250 Eur/mėn.; 1 250 Eur x 6 mėn.). Pareiškėja prašė patvirtinti jos finansinį reikalavimą dėl 5 500 Eur palūkanų už minėtą terminą, kadangi UAB „ABC autodalys“ sumokėjo 2 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas patvirtinti 5 500 Eur jos finansinio reikalavimo dalį (palūkanas) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja taip pat prašė patvirtinti jos 4 890 Eur delspinigių finansinio reikalavimo dalį, apskaičiuotą nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. Teismas nurodė, kad šalys sulygo, jog delspinigiai mokami tik už negrąžintą paskolą. Kadangi visa paskola grąžinta 2023 m. lapkričio 10 d. (kiti mokėjimai dengti palūkanoms), teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepagrįstai delspinigius apskaičiavo iki 2024 m. balandžio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas įvertino, kad delspinigių suma, taikant 0,2 proc. normą už kiekvieną pavėluotą dieną už visą tą dieną negrąžintą pinigų sumą, sudaro 1 147 Eur. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos prašymą patvirtinti jos 4 890 Eur delspinigių finansinio reikalavimo dalį patenkino iš dalies ir patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą dėl 1 147 Eur delspinigių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėja Ž. J. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalį dėl delspinigių dydžio ir patvirtinti jos 9 713 Eur finansinį reikalavimą (5 500 Eur palūkanos ir 4 213 Eur delspinigiai). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas delspinigius skaičiavo tik už paskolos sumą, tačiau jų neskaičiavo ir už palūkanas, dėl to iš dalies priėmė neteisingą nutartį. Vertinant paskolos sutarties esmę, jos 4 punkto sąlygas, delspinigiai mokami už visą negrąžintą sumą. Visa negrąžinta suma – tai ne tik paskola, bet ir palūkanos, jei jos nebuvo sumokėtos.
13.2. Priteisdamas delspinigius tik už laiku negrąžintą paskolos sumą, teismas atėmė iš pareiškėjos teisę reikalauti netesybų už laiku negrąžintą pelną, t. y. už palūkanas.
13.3. Teismas apskaičiavo delspinigius už paskolos sumą – 25 000 Eur, tačiau turėjo pradėti juos skaičiuoti už 32 500 Eur (25 000 Eur paskola ir 7 500 Eur palūkanos). Palūkanos turi būti skaičiuojamos už 6 mėnesius, nes paskolos sutartimi šalys sutarė dėl paskolos grąžinimo po 2 mėnesių (paskola buvo suteikta 2023 m. vasario 24 d. ir turėjo būti grąžinta 2023 m. balandžio 24 d.), tačiau 2023 m. balandžio 24 d. susitarimu jos grąžinimo terminas buvo pratęstas dar 4 mėnesiams – iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Sutarties sąlygos nebuvo keistos, todėl palūkanų dydis už naudojimąsi paskola 6 mėnesius yra 7 500 Eur (25 000 x 5 proc. x 6 mėn.).
13.4. Atskirajame skunde apeliantė pateikė analogišką skundžiamoje nutartyje nurodytą skaičiavimo metodiką, nes byloje nėra ginčo dėl pinigų grąžinimo datos, sumų, taip pat nėra ginčo ir dėl vėlavimo dienų. Apeliantės apskaičiuota iš viso delspinigių suma sudaro 4 213 Eur.
Atsiliepimas
14. Atsakovės LUAB „Baltijos aruodas“ nemokumo administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nemokumo administratorė nurodo, kad iš esmės sutinka su teismo nutarties motyvais (nutarties 34–47 punktai) ir jų nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjos prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą dėl 4 890 Eur delspinigių patenkintas iš dalies ir patvirtintas finansinis reikalavimas dėl 1 147 Eur delspinigių atsakovės LUAB „Baltijos aruodas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi dėl neapskųstos nutarties dalies (dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo dalies dėl palūkanų patvirtinimo) teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo sąlygų
17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).
Žemesnės instancijos teismas
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (kreditorė) Ž. J. kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama patvirtinti jos 10 390 Eur dydžio finansinį reikalavimą LUAB „Baltijos aruodas“ bankroto byloje; kartu su prašymu pateikė turimus juos pagrindžiančius įrodymus. Nemokumo administratorė su prašymu nesutiko, nurodė, kad jis paduotas praleidus terminą ir nėra svarbių priežasčių jam atnaujinti. Taip pat prašė nepatvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo ir dėl to, kad jis yra nepagrįstas iš esmės.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą patenkino iš dalies, dėl delspinigių dalies konstatavęs, kad paskolos sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog delspinigiai mokami tik už negrąžintą paskolą ir apskaičiavo, jog delspinigių suma, taikant 0,2 proc. normą už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos tą dieną negrąžintos paskolos sumos, sudaro 1 147 Eur.
21. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad visa negrąžinta suma – tai ne tik paskola, bet ir palūkanos, jei jos nebuvo sumokėtos, todėl pirmosios instancijos teismas delspinigius turėjo skaičiuoti ne tik už paskolos sumą, tačiau ir už laiku nesumokėtas palūkanas.
Dėl pareiškėjos Ž. J. finansinio reikalavimo dėl delspinigių dalies apskaičiavimo ir (ne)tvirtinimo
22. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pagrindinis netesybų bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje, nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Vadinasi, šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę.
24. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, taip pat ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021 28 punktas).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir bendrovė paskolos sutarties 4 punktu susitarė, jog paskolos gavėjas (bendrovė) iki nustatyto termino negrąžinęs nustatytos paskolos sumos už suteiktą paskolą įsipareigoja mokėti paskolos davėjui (pareiškėjai) 0,2 proc. netesybų – delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos tą dieną negrąžintos pinigų sumos.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys sulygo, jog delspinigiai mokami tik už negrąžintą paskolą, atitinkamai perskaičiavo prašomų patvirtinti delspinigių sumą ir pareiškėjos finansinį reikalavimą patenkino iš dalies. Apeliantė mano, kad paskolos sutarties 4 punkte įtvirtinta nuoroda „nuo visos tą dieną negrąžintos pinigų sumos“ reiškia ir apima ne tik negrąžintą paskolos sumą, tačiau ir nesumokėtas palūkanas, todėl delspinigiai turėjo būti skaičiuojami ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo nesumokėtų palūkanų. Taigi byloje kilo ginčas dėl šalių paskolos sutarties 4 punkto aiškinimo.
27. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016; 2024 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-403/2024). Taigi šiuo atveju svarbu ne tik lingvistiškai aiškinti paskolos sutarties nuostatas, bet ir atsižvelgti į paskolos sutarties dalyką, esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes.
28. Šalių paskolos sutarties dalykas – 25 000 Eur paskola (paskolos sutarties 1 punktas). Paskolos sutarties 4 punkte šalys susitarė dėl sankcijų paskolos gavėjui (bendrovei) taikymo laiku negrąžinus paskolos dalyko (paskolos sumos) ir nustatė, kad „paskolos gavėjas iki nustatyto termino negrąžinęs nustatytos paskolos sumos už suteiktą paskolą įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,2 proc. netesybų – delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos tą dieną negrąžintos pinigų sumos“. Taigi paskolos sutartyje kalbama tik apie laiku nesugrąžintą paskolos sumą ir nepasisakoma, kad delspinigiai bus skaičiuojami ir už nesumokėtas palūkanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks šalių susitarimas paskolos sutartyje akivaizdžiai rodo, kad buvo susitarta skaičiuoti delspinigius tik už tą dieną negrąžintą paskolos sumą, neįskaičiuojant palūkanų. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino atitinkamą paskolos sutarties sąlygą.
29. Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne tik į lingvistinį paskolos sutarties sąlygos aiškinimą, bet ir įvertinti sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, esmę ir tikslą. Minėta, kad netesybos pasižymi akcesoriškumu, t. y. šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Kadangi paskolos dalykas yra paskolos suma (25 000 Eur), o netesybos yra išvestinė prievolė, kuri atsirado dėl pagrindinės prievolės (paskolos nemokėjimo) nevykdymo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog šalių paskolos sutarties 4 punkte susitarimo tikslas buvo skaičiuoti delspinigius tik nuo negrąžintos paskolos sumos. Šiuo atveju šalims nesusitarus kitaip (aiškiai nenurodžius, kad delspinigiai skaičiuojami ir nuo nesumokėtų palūkanų), remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, laikytina, kad delspinigiai skaičiuojami būtent už paskolos dalyką. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad delspinigiai mokami tik už negrąžintą paskolą. Dėl to nesutikti su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu delspinigių dydžiu, nėra.
30. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas delspinigius tik už laiku negrąžintą paskolos sumą, atėmė iš pareiškėjos teisę reikalauti netesybų už laiku negrąžintą pelną (palūkanas), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kitoks paskolos sutarties aiškinimas, nesant aiškaus nurodymo, jog delspinigiai skaičiuojami ir už nesumokėtas palūkanas, prieštarautų ne tik šalių valiai (sutartis būtų aiškinama išimtinai pareiškėjos naudai ir bendrovės nenaudai), sutarties prasmei ir (ar) jos tikslams, tačiau ir protingumo bei teisingumo principams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl kitokio paskolos sutarties 4 punkto aiškinimo yra nepagrįsti ir atmestini.
31. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir atsižvelgdamas į paskolos sutarties turinį, teisingai apskaičiavo delspinigių sumą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, apeliantė teisės į jos už atskirojo skundo parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.
34. Kitų prašymų dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.