Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tadeuš Osipovič bei civilinio ieškovo UAB „T. p.“ įgalioto atstovo P. B. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

2.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. nustatytų reikalavimų, kai nusikalstamą veiką apibūdinančios faktinės aplinkybės jame nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013). Tai reiškia situaciją, kai kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022).

2.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje turi visas BPK 219 str. nurodytas kaltinamojo akto struktūrines dalis. Tai, ar kaltinamajame akte išdėstytų bei nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyti, sprendžia teismas. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismas turi vertinti bylos duomenis bei priimti vieną BPK 303 str. 1 d. numatytų nuosprendžių rūšių. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022‑05‑27 nutartis, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 02-2-00704-21 (teisminis bylos Nr. 1- 1357-369/2022) perduoti prokurorui trūkumams pašalinti, laikytina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

3.10. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio prasme, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-7-28-303/2017, 2K-122-511/2017, 2K-620-677/2015, 2K-P-95/2012). Toks ryšys turi būti konkretus, neatsitiktinis. Paprastai apie šį ryšį gali būti sprendžiama atsižvelgiant į juridinio asmens organizacinę struktūrą, juridinio asmens veiklą reglamentuojančius teisės aktus, veiklos kryptis, tikslus ir pan., taip pat jų įgyvendinimo būdus. Nesant teisiškai reikšmingo padarytos nusikalstamos veikos ryšio su juridiniu asmeniu, sprendžiama, kad juridinis asmuo nėra kaltas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-30-788/2017).

3.11. Nustatant ryšį tarp juridinio asmens ir nusikalstamos veikos, padarytos fizinio asmens, atitinkančio BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, be kitų aplinkybių, gali būti atsižvelgiama ir į tai, ar akcininkai žinojo, skatino, toleravo ir kt. vadovo nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-7-28-303/2017, 2K-9-303/2015, 2K-P-95/2012, 2K-25/2012). Šiuo atveju akcininkams nebuvo žinoma apie direktorės L. S. daromą nusikalstamą veiklą ir tai nuo akcininkų buvo slepiama. Nors teismas atkreipė dėmesį į tai, kad L. S. neva nusikalstamą veiklą vykdė akcininkų paskatinta, tačiau viskas buvo atvirkščiai. Būtent L. S. nuolat ragindavo ieškoti „schemų” mokėtiniems mokesčiams sumažinti, motyvuodama per dideliais mokamais mokesčiais. Tačiau akcininkų pozicija buvo visuomet kategoriška, t. y. jokių mokesčių slėpimų ir įmonės veikla turi būti organizuojama griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tokia pareiga buvo numatyta ir direktorei darbo sutarties 9.5 p.

3.12. Akcininkų griežta pozicija buvo ne tik dėl to, kad pačios įmonės veikla yra licencijuota bei griežtai kontroliuojama valstybės, bet ir pačių akcininkų atstovų (galutinių naudos gavėjų) veikla yra licencijuota. Įmonės 45% akcijų valdančios UAB „T.“ 100% akcininkas ir įgaliotas atstovas yra P. B., kuris yra advokatas, o 35% akcijų valdančios UAB „A.“ akcininkas ir atstovas yra T. M., kuris yra pilotas. T. y. akcininkų, kaip fizinių asmenų veikla yra taip pat licencijuota, susijusi su nepriekaištinga reputacija (pavyzdžiui LR Advokatūros įstatymo 7 str. 4 punktas) ir t. t., todėl neteisėti UAB „T. p.“ vadovės veiksmai pakenktų ne tik pačiai įmonei, bet ir akcininkams asmeniškai.

3.13. Kitas motyvas, dėl kokios priežasties buvo griežtai draudžiama direktorei L. S. vykdyti neteisėtus veiksmus ar kitaip bet kokiais būdais mažinti įmonės mokamus mokesčius bei nurodyta organizuoti įmonės veiklą tik griežtai laikantis LR įstatymų reikalavimų, yra tai, kad dar 2018 metais buvo nustatytas direktorė L. S. ne mažesnis kaip 68 000 eurų įmonės lėšų grobstymas (trūkumas kasoje ir atostogos įmonės sąskaita). Tuo metu buvo susitarta, kad L. S. lėšas grąžins įmonei (buvo pasirašyta paskolos sutartis) ir griežtai laikysis įstatymų reikalavimų. Nuo tada akcininkai pradėjo aktyviau domėtis įmonės bei direktorės veikla, tačiau L. S. slėpė nuo akcininkų savo neteisėtus veiksmus (pvz. Dėl D. Š. atleidimo iš darbo, pareikšdama, kad atleidimą „suformins“ pati, nes ji priėmė jį į darbą, todėl turi ir atleisti. Buhalteriams paskaičiavus 2 mėn. išeitinę kompensaciją, būtų paaiškėjusi jau tuomet neteisėta L. S. veikla dėl išmokamų išeitinių kompensacijų dydžio). Taigi, akivaizdu, kad akcininkai ne tai kad „patarė“ organizuoti darbuotojų prastovas, bet griežtai buvo prieš bet kokią neteisėtą veiklą. L. S. parodymai neva „akcinikai „patarė “priimti sprendimus dėl prastovų“ yra ne kas kita, kaip gynybinė pozicija bei siekis atkeršyti ne tik įmonei, bet ir akcininkams asmeniškai už kreipimąsi su pareiškimu į prokuratūrą. Tokia L. S. pozicija neparemta jokiais įrodymais byloje.

3.15. BK 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 23 str. 2 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką savanoriškas atsisakymas – tai sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas, kurį asmuo priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos.

3.16. L. S. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 207 str., yra tęstinė, todėl nebuvo pabaigta, UAB „T. p.“ sužinojusi apie L. S. nusikalstamą veiką nedelsiant nutraukė 2021 m. liepos 22 d. direktorės J. B. įsakymu Nr. 399, bei nedelsiant panaikino nusikalstamos veikos padarinius, t. y. 2021 m. rugpjūčio 3 d. grąžino Užimtumo tarnybai gautas išmokas. Atsižvelgiant į tai, UAB „T. p.“ ne tik kad nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ir savanoriškai atsisakė (nutraukė) direktorės L. S. nusikalstamą veiką.

3.17. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte aprašyta L. S. inkriminuojama nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius. Veikos aprašymas atitinka BK normų, pagal kurias ši veika buvo kvalifikuota, turinį. Kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 2 d., 207 str. 2 d. dalyje, padarymo būdas – neteisėtas subsidijų gavimas klastojant dokumentus asmeniniais interesais. Susipažinus su kaltinamojo akto turiniu, aišku ir kokiais bylos duomenimis grindžiama ši L. S. inkriminuojama veika: liudytojų parodymais, dokumentais ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog L. S. veikė įmonės naudai bei interesais, nesant UAB „T. p.“ kaltės bei savanoriškai nutraukus L. S. pradėtą nusikalstamą veiką ir esant BPK 3 str. 1 d. numatytoms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, bei kaltinamajam aktui atitinkant BPK 219 str. reikalavimus, teismo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundai tenkinami.

1. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas grąžino bylą prokurorui, nurodydamas, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, kadangi iš kaltinimo turinio neaišku, kokios buvo dokumentų suklastojimo ir kreditinio sukčiavimo aplinkybės, taip pat kaltinimas nepareikštas juridiniam asmeniui UAB „T. p.“, kurios naudai veikė buvusi šios įmonės vadovė L. S.

3. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (BPK 234 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 3 dalį) bylos perdavimas prokurorui galimas esant šių dviejų sąlygų visumai: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-156-1020/2020; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-77-318/2018; 2019 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 1S-142-318/2019).

4. Kaltinimas L. S. pareikštas pagal BK 207 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji suklastojo tikrus dokumentus ir apgaulės būdu savo ir UAB „T. p.“ naudai iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo subsidiją ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent, ji laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. būdama UAB „T. p.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę veikti įmonės vardu ir vienasmeniškai priimti sprendimus, turėdama išankstinį sumanymą apgaulės būdu UAB „T. p.“ ir savo naudai įgyti Užimtumo tarnybos lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo dokumentus – 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „T. p.“ direktorės įsakymą Nr. 376 Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos, 2021 m. vasario 8 d. UAB „T. p.“ direktorės įsakymą Nr. 382 Dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos, 2021 m. vasario 23 d. pasiūlymą įgyvendinti remiamo įdarbinimo priemonę dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio gavimui, kuriuos pateikė UAB „T. p.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“ buhalterei J. P.. UAB „E.“ buhalterė J. P. veikdama pagal L. S. 2021 m. vasario 1 d. įgaliojimą, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, kiekvieną mėnesį į Užimtumo tarnybą siuntė konkrečius prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus (iš viso 6 darbuotojai – L. J., D. Š., M. G., R. L., J. B. ir G. D.), kuriems buvo paskelbtos dalinės prastovos, konkrečiai pagal 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 4 d., 2021 m. balandžio 15 d., 2021 m. gegužės 14 d. prašymus, ko pasėkoje iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 metų kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais į UAB „T. p.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, buvo gautos išmokos (darbuotojų darbo užmokesčio) subsidijavimui iš viso – 11 465,81 Eur, dėl ko Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patyrė didelę žalą.

5. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Kita vertus, kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

6. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo akto turinys išdėstytas taip ir tiek, kiek būtina nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą ir nagrinėjant bylą teisme atitinkamai teisiškai jas įvertinti. Kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje turi visas BPK 219 str. nurodytas kaltinamojo akto struktūrines dalis, o tai, ar kaltinamajame akte išdėstytų bei nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

7. Šiame kontekste pastebėtina, jog pagal BPK 287 straipsnį teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, taigi, nustačius, kaltinamojo akto trūkumus, visų pirma turi būti sprendžiama apie galimybę juos ištaisyti teisme. Paminima ir tai, jog remiantis BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos teismas, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis arba kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Taigi kaltinimas, tiek faktinių bylos aplinkybių, tiek veikos kvalifikavimo aspektu gali būti keičiamas ir nagrinėjant bylą teisme.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorės 2022 m. kovo 17 d. nutarimu atmestas įtariamosios L. S. gynėjo advokato G. Danėliaus prašymas pareikšti įtarimą juridiniam asmeniui UAB „T. p.“, nurodant, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie rodytų, jog įmonei „T. p.“ turėtų būti pareikštas įtarimas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Aptariamu atveju tokių duomenų prokurorės nenustatyta. Pažymima ir tai, kad įtariamoji L. S. vienasmeniškai teikė prašymus dėl prastovų, kiti akcininkai šių aplinkybių nežinojo. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareikšti juridiniam asmeniui „T. p.“ įtarimo (t. 2, b. l. 171-173).

9. BPK 164 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai prokuroras sprendžia, ar pakanka duomenų tam, kad asmeniui būtų pareikštas pranešimas apie įtarimą.

10. Kaip minėta, prokurorė savo poziciją dėl UAB „T. p.“ patraukimo baudžiamojon atsakomybėn jau išreiškė, t. y. prokurorė ikiteisminio tyrimo metu nenustatė, apie įtarimą UAB „T. p.“ nepranešė. Pastebėtina, jog šio sprendimo nedaro neteisėtu tai, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, numatytos BK 20 straipsnyje, pateikti pranešimą apie įtarimą juridiniam asmeniui, kadangi vien šių sąlygų buvimas, nenustačius kitų kaltinimą pagrindžiančių aplinkybių, nereiškia, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 257 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi, bet kuriuo atveju, teismas, manydamas, kad baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiama ir UAB „T. p.“, apie tai gali pranešti prokurorui bylos nagrinėjimo teisme metu.

12. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs bylos duomenis, surašyto kaltinamojo akto turinį bei prokuroro, civilinio ieškovo atstovo skundo argumentus, daro išvadą, kad priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, susijusių su BPK 219 straipsnyje nurodytais reikalavimais, kurių negalima ištaisyti teisme, taip pat esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos nurodant jų padarymo būdą, aplinkybes, veikų aprašymai atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos (BK 207 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 2 dalis) turinį, o kaltinimo nepareiškimas UAB „T. p.“ nekliudo tęsti proceso L. S. atžvilgiu, kadangi teismas, be kita ko, turi galimybę apklausti juridinio asmens atstovą ir kitus asmenis apie aplinkybes, susijusias su kaltinimu, bei spręsti, kaip buvo panaudotos galimai nusikalstamu būdu įgytos lėšos, kas buvo naudos gavėjas ir kt., ir juridiniam asmeniui neturint kaltinamojo procesinio statuso.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Atmesti kaltinamosios L. S. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.