- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- 2K-25/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- ir UAB
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 400 MGL (50 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 400 MGL (50 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) – 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) – 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. A. Ž., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendis dėl UAB (duomenys neskelbtini) nuteisimo pakeistas taip: dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotos kaip tęstinė nusikalstama veika pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir UAB (duomenys neskelbtini) paskirta nauja bausmė – 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.) bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.), kvalifikuotos kaip tęstinė nusikalstama veika pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 10 d.) ir UAB (duomenys neskelbtini) paskirta nauja bausmė – 80 MGL (10 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 350 MGL (43 750 Lt) dydžio bauda. Kita Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalis dėl UAB (duomenys neskelbtini) nuteisimo palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugsėjo 29 d. įregistruota Alytaus miesto savivaldybės administracijoje (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Alytuje, (duomenys neskelbtini) nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž., kuris, vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jos naudai bei interesais ir 2003 m. gegužės–2004 gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su A. K., Vilniaus ir Alytaus miestuose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 40 302,63 Lt (PVM) ir 44 084,70 Lt (pelno mokestis) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o UAB (duomenys neskelbtini) tokią turtinę teisę įgijo, t. y:
J. A. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, A. K. pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas prekes ir paslaugas, tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir pelno mokestį, sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš A. K. įsigyti ir įtraukti juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. J. A. Ž., toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, pateikė A. K. UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB (duomenys neskelbtini). A. K., tęsdamas nusikalstamą veiklą, į jo paties valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių įmonių vardu įsigytų PVM sąskaitų-faktūrų blankus, UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), UAB „C“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (dėl PVM) ir UAB „A“, UAB „D“, UAB „B“ ir UAB „C“ dokumentus – UAB „D“ 2003 m. sausio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priedą Nr. 1 prie 2002 m. sausio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A“ 2003 m. liepos 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 29 d. priėmimo perdavimo aktą atliktų darbų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. gruodžio 11 d. priėmimo perdavimo aktą atliktų darbų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B“ 2003 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutartį, atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą, UAB „D“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), UAB „C“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (dėl pelno mokesčio) bei į kitus specialios apskaitos dokumentus naudodamasis kompiuterine technika, įrašė J. A. Ž. pateiktus žinomai melagingus duomenis apie tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas prekes ir paslaugas už 276 714,21 Lt (40 302,63 Lt PVM), taip pat parduotas paslaugas už 396 359,13 Lt. A. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, suorganizavo, kad R. A. ir V. J. UAB „A“ dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis patvirtintų savo, kaip direktorių, parašais, A. B. UAB „D“ dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis patvirtintų savo, kaip direktoriaus, parašu, o T. D. UAB „C“ dokumentuose įrašytus žinomai melagingus duomenis patvirtintų savo, kaip direktoriaus, parašu. A. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, visus šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė J. A. Ž. J. A. Ž., toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, ir žinodamas, kad pagal A. K. pateiktus dokumentus sandoriai neįvykę, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčio deklaracijas. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad J. A. Ž. pateiktuose UAB „A“, UAB „D“, UAB „B“ ir UAB „C“ PVM sąskaitose-faktūrose, kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB (duomenys neskelbtini) parduotos nebuvo, kad šios PVM sąskaitos-faktūros ir kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas už 2003 m. rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2004 m. balandžio mėnesius, pelno mokesčio deklaracijas už 2003, 2004 metus, taip 40 302,63 Lt sumažindami UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir 44 084,70 Lt pelno mokestį, PVM deklaracijas 2003 m. spalio 22 d., 2003 m. gruodžio 29 d., 2004 m. sausio 21 d., 2004 m. gegužės 24 d., o pelno mokesčio deklaracijas – 2004 m. rugsėjo 28 d. ir 2005 m. kovo 18 d. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus darbuotojams. Taip J. A. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo turtinę teisę į 40 302,63 Lt PVM pavidalo ir 44 084,70 Lt pelno mokesčio pavidalo valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o UAB (duomenys neskelbtini) tokią turtinę teisę įgijo.
Be to, UAB (duomenys neskelbtini) nuteista už tai, kad, atstovaujama direktoriaus J. A. Ž., kuris vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jos naudai ir interesais 2003 metų gegužės–2004 metų gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su A. K. Vilniaus ir Alytaus miestuose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal UAB „A“ 2003 m. liepos 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 29 d. priėmimo perdavimo aktą, atliktų darbų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. gruodžio 11 d. priėmimo perdavimo aktą, atliktų darbų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B“ 2003 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutartį, atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą, UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), UAB „C“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) sandoriai tarp UAB „A“, UAB „B“, UAB „C“ ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti 2003 m. rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2004 m. balandžio mėnesių UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas, o 2003 m. gegužės–2005 m. kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrininkų grupe vieninga tyčia veikdamas su A. K., Vilniaus ir Alytaus miestuose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal UAB „D“ 2003 m. sausio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priedą Nr. 1 prie 2002 m. sausio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A“ 2003 m. liepos 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 29 d. priėmimo perdavimo aktą, atliktų darbų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. gruodžio 11 d. priėmimo perdavimo aktą, atliktų darbų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „B“ 2003 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutartį, 2003 m. gruodžio atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą, UAB „D“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), UAB „A“ PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), UAB „C“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) sandoriai tarp UAB „A“, UAB „D“, UAB „B“, UAB „C“ ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti 2003, 2004 metų UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaracijas. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad minėti dokumentai yra suklastoti, J. A. Ž. nurodymu užpildė UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. sausio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2004 m. balandžio mėnesių PVM deklaracijas ir jų pirkimo (importo) PVM ataskaitą įrašė 40 302,63 Lt didesnę PVM sumą nei UAB (duomenys neskelbtini) realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM; užpildė 2003, 2004 m. pelno mokesčio deklaracijas ir skiltyse „Bendras mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ nepagrįstai sumažino pelną 44 084,70 Lt. J. A. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad PVM ir pelno mokesčio deklaracijose yra įrašyti žinomai melagingi duomenys, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pasirašė 2003 m. sausio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2004 m. balandžio mėnesių PVM deklaracijas bei 2003, 2004 m. UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaracijas ir taip suklastojo tikrus dokumentus. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, J. A. Ž. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams nurodė suklastotas PVM ir pelno mokesčio deklaracijas pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus darbuotojams. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams suklastotas PVM deklaracijas 2003 m. spalio 22 d., 2003 m. gruodžio 29 d., 2004 m. sausio 21 d., 2004 m. gegužės 24 d. ir suklastotas pelno mokesčio deklaracijas 2004 m. rugsėjo 28 d., 2005 m. kovo 18 d. pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Alytaus apskrities skyriaus darbuotojams, J. A. Ž. panaudojo suklastotus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Be to, UAB (duomenys neskelbtini) nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus J. A. Ž., kuris vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę jai atstovauti ir priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą, kuris, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jos naudai ir interesais 2003–2004 metų gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vieninga tyčia Alytuje, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y.:
J. A. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003–2004 metų laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Jis pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius“, 2003–2004 metų laikotarpiu žinodamas, kad tarp UAB „A“, UAB „D“, UAB „B“, UAB „C“ ir UAB (duomenys neskelbtini) realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suklastotus ir pateiktus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas sutartis, aktus, sąskaitas-faktūras su melagingais duomenimis. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) 2003–2004 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Šalies argumentai
Nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžius dėl juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti, nes neįrodyta, kad juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius mano, kad teismai neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, buvo padaryta esminių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismai nevertino baudžiamojoje byloje esančių įrodymų kaip visumos. Kasatorius, nurodydamas BK 20 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo nuostatas, atkreipia dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neigia gavusi kokią nors naudą iš nusikalstamos veikos padarymo metu ėjusio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas J. A. Ž., taip pat neigia žinojusi apie tai, jog šis asmuo užsiima nusikalstama veikla. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis pripažįstama, kad J. A. Ž. veikė UAB (duomenys neskelbtini) interesais ir iš nusikalstamos veikos bendrovė turėjo naudos, nors tai – vienas iš nusikaltimo sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į tai, kad visų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinamas J. A. Ž., tikslas ir motyvas buvo turto pasisavinimas, kurio schema ir motyvai buvo užvaldyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą taip, kad niekas nesužinotų apie daromą nusikalstamą veiką. Tik suklastojus dokumentus, pervedus bendrovėms pinigus ir perdavus PVM sąskaitas faktūras apskaitai buvo įmanoma paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir taip užvaldyti juridinio asmens turtą. Juridinis asmuo, nežinodamas apie fiktyvius sandorius, neturėjo galimybės išvengti šių padarinių. Kasatorius teigia, kad J. A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kuriomis jis veikdamas kartu su bendrininku A. K., šiam nurodžius ir pasiūlius būdą, kaip galima pasisavinti UAB (duomenys neskelbtini) pinigų, sutiko padaryti nusikalstamas veikas, dėl kurių pirmosios instancijos teismas priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį. Visus iš UAB (duomenys neskelbtini) pasisavintus pinigus J. A. Ž. bendrovei sugrąžino. Anot kasatoriaus, nusikalstamas veikas J. A. Ž. padarė siekdamas asmeninės naudos, padarė žalos ne tik valstybei, bet ir įmonei. UAB (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtų ir nusikalstamų direktoriaus J. A. Ž. veiksmų patyrė 396 359,13 Lt nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, tačiau į tai, kad šio tyrimo metu J. A. Ž. parodė, jog jo tikslas buvo pasisavinti iš juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) pinigus ir juos užvaldyti, o dokumentus perdavė juridinio asmens apskaitai tam, kad būtų paslėpta nusikalstama veika, neatsižvelgė. Teismas besąlygiškai patikėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2004 m. birželio 16 d. ir 2007 m. lapkričio 22 d. duotais parodymais, kuriuos paneigia tiek liudytojai, tiek loginė nusikalstamo veikos sumanymo grandinė, tačiau, kodėl galima tikėti J. A. Ž. ikiteisminiame tyrime ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, teismas nenurodė, juolab kad tokius parodymus paneigia liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir kaltinamojo parodymai teisme. J. A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu išsamiai paaiškino apie parodymų prieštaravimus. Liudytojas A. R. parodė, kad apie tai, jog J. A. Ž. klastoja bendrovės buhalterinius dokumentus ir grobsto bendrovės lėšas, jam nežinoma, jis tokioje veikloje nedalyvavo; liudytoja M. Ž. parodė, kad apie tai, jog bendrovės direktorius jai pateikdavo fiktyvius dokumentus, jai nebuvo žinoma, kad UAB „B“, UAB „A“, UAB „C“, UAB „D“ jai girdėtos įmonės, tačiau šių įmonių direktorių ar kitų atstovų ji nematė ir nepažįsta. Visus buhalterinius dokumentus, susijusius su šiomis bendrovėmis, jai perduodavo generalinis direktorius J. A. Ž. Apie sutarčių su bendrovėmis fiktyvumą teigė nežinojusi. Byloje, be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad J. A. Ž. iš įmonės pasisavintus pinigus būtų panaudojęs įmonės interesais ar naudai. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato UAB (duomenys neskelbtini) atstovės teisme advokatės V. Žukienės poziciją. Ji nurodė, kad įmonė pripažįsta faktinių aplinkybių visumos egzistavimą ir buvimą iš esmės, tačiau ne dėl įmonės kaltės. Nei bendrovės akcininkai, nei kiti šios įmonės darbuotojai, nei valdyba apie nusikalstamus įmonės direktoriaus veiksmus nežinojo. Anot kasatoriaus, nuosprendyje UAB (duomenys neskelbtini) kaltė visiškai nemotyvuota – taip pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas (apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus).
Atsiliepimu į nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas siūlo šį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad dalis kasacinio skundo argumentų yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu – tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismas išsamiai ir aiškiai argumentavo, kodėl ir remiantis kokiais įrodymais laiko įrodyta, kad nuteistas šioje byloje juridinis asmuo kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nustatyta, kad už juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) inkriminuotas nusikalstamas veikas yra numatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė BK specialiosios dalies atitinkamuose straipsniuose. Nusikalstamas veikas padaręs J. A. Ž. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, t. y. ėjo vadovaujančias (direktoriaus) pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis J. A. Ž. nusikalstamai veikė, siekdamas tik asmeninės naudos, o įmonė dėl jo veiksmų naudos neturėjo ir net patyrė žalos, prokuroras teigia, kad byloje esantys ir teismo įvertinti įrodymai duoda pagrindą daryti išvadą, jog nuteistojo J. A. Ž. veika neapsiribojo vien savanaudiškais tikslais ir turto pasisavinimu (dėl šio nusikaltimo juridinis asmuo nei kaltinamas, nei nuteistas nebuvo). Be turto pasisavinimo, buvo įvykdytos ir kitos nusikalstamos veikos – apgaulingas apskaitos tvarkymas, panaudotos suklastotos pelno mokesčio ir PVM deklaracijos, taip sumažinta privalomų sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių dalis bei panaikinta turtinė prievolė; taigi J. A. Ž. veikė ne tik savo asmeniniais, bet ir juridinio asmens interesais. BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, vertindamas įrodymus, teismas nepadarė, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. A. Ž. parodymai buvo vertinami viso proceso metu kaip visuma.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų. Precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kuriomis buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-95/2012, išnagrinėjusi bylą, kurioje faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateikė aktualius išaiškinimus dėl veikos, padarytos juridinio asmens naudai ir interesams, sampratos, nurodė aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti taikant BK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šioje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, būtina nustatyti, kur buvo naudojami fizinio asmens pasisavinti pinigai: fizinio asmens asmeniniams poreikiams ar bendrovės naudai ar interesais; būtina įvertinti, ar bendrovės panaudojimas nusikalstamoje veikoje buvo naudingas įmonės ūkinei veiklai, jos strategijai, perspektyvai, konkurencingumui ir pan.; būtina patikrinti fizinio asmens nusikalstamų veiksmų ryšį su bendrovės veiklos pobūdžiu bei organizacine struktūra, įvertinti, kaip kiti akcininkai (visuotinis susirinkimas) kontroliavo fizinio asmens veiksmus, ar jie turėjo informacijos apie jo neteisėtus veiksmus dėl pinigų išgryninimo, mokesčių išvengimo, ar nebuvo tokie veiksmai kitų akcininkų toleruojami, ar jiems vykdyti nebuvo sudarytos sąlygos.
Plenarinės sesijos nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, buvimą.
Įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl bendrovės turto – 396 359,13 Lt pasisavinimo asmeniniams poreikiams. Šis kaltinimas fiziniam asmeniui bei jame nustatytos konkrečios turto pasisavinimo padarymo aplinkybės suponavo ir kaltinimus juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 2 dalį. Teismai konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo panaudota J. A. Ž. neteisėtiems bei nusikalstamiems veiksmams atlikti, turėjo iš tokios veiklos naudą, nes tyčia įtraukus į buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras bendrovė turėjo naudos (sumažino 40 302,63 Lt PVM ir 44 084,70 Lt pelno mokesčius).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą, sukoncentravo dėmesį į juridinio asmens padarytų atskirų veikų kvalifikavimo (tęstinumo) ir paskirtos baudos dydžio klausimus, tačiau juridinio asmens atsakomybei reikšmingoms aplinkybėms reikiamo dėmesio neskyrė. Šis teismas nuosprendyje netgi pažymėjo, kad nėra svarbu nustatinėti, kur buvo panaudojami iš bendrovės J. A. Ž. pasisavinti pinigai. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad iš apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neaišku, kokia bylos medžiaga patvirtina J. A. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie generalinio direktoriaus iniciatyva „užjuodintus“ UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, kurie panaudoti tik šios įmonėms reikmėms, t. y. reprezentacijoms, įvairiems darbams objektuose, kai reikdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad išsamiais teisiniais motyvais pašalinti prieštaravimai tarp skirtingų J. A. Ž. parodymų dėl pasisavintų iš UAB (duomenys neskelbtini) pinigų panaudojimo.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovės direktorius J. A. Ž. veikė juridinio asmens naudai bei interesais, nes jo nurodymu tyčia įtraukus į buhalterinę apskaitą tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras, juridinis asmuo turėjo naudos sutaupydamas valstybei priklausančių piniginių lėšų. Ši išvada padaryta neatsižvelgus į byloje nustatytą ir kasatoriaus pabrėžiamą aplinkybę, kad J. A. Ž. pasisavinus 396 359,13 Lt bendrovės turto, pačiai UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala. Mechaniškai skaičiuojant akivaizdu, kad bendrovei padaryta žala paneigia tą naudą, kurią ši bendrovė objektyviai gavo sumažinus mokėtinus mokesčius (40 302,63 Lt PVM ir 44 084,70 Lt pelno mokestis). Tačiau, esant tokiai situacijai, juridinio asmens kaltumo klausimui spręsti turėjo būti atliktas vertinimas, ar fizinio asmens pastangomis dirbtinai sukurtos mokestinės lengvatos (šiuo atveju privalomų sumokėti mokesčių sutaupymas) buvo pakankamos ir realiai naudingos įmonės ūkinės veiklos perspektyvai, jos konkurencingumui, prestižui, ar tai suteikė įmonei kokių nors pranašumų. Juolab kad byloje yra duomenų apie bendrovės teiktą paramą, kurie teismų niekaip neįvertinti, neišsiaiškinta, iš kokių lėšų ir kieno iniciatyva ji buvo suteikta.
Kita vertus, turėjo būti ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, kaip kiti akcininkai kontroliavo J. A. Ž. veiksmus, ar jie turėjo informacijos apie jo pastangas naudojant bendrovę sukčiauti mokesčių srityje išgryninant ir paimant bendrovės valdomus pinigus, ar nebuvo pritarimo tokiems neteisėtiems direktoriaus veiksmams, tokių veiksmų toleravimo. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-582/2010, be kitų duotų nurodymų, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas privalomų iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo nustatytas įpareigojimas analizuoti duomenis, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimu ir kontrole, jos veiklos strategija, vadovybės bei darbuotojų kompetencija, kurie leistų nustatyti, ar juridinis asmuo turėjo motyvą pažeisti įstatymą, vengti mokėti mokesčius, neteisėtai sumažinti mokestines prievoles ir kokių priemonių įgyvendindami savo funkcijas ėmėsi nurodyti subjektai tam, kad išvengtų juridiniam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo.
Tačiau įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme apsiribojo tik nuteistojo J. A. Ž., liudytojos M. Ž. ir specialistės K. L. apklausa. Kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje neanalizuotas akcijų pasiskirstymas, neapklausti visi UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, neįvertinta, kaip akcininkai (visuotinis susirinkimas) kontroliavo direktoriaus J. A. Ž. veiksmus, ar jie turėjo informacijos apie byloje nustatytus pinigų išgryninimo, mokesčių išvengimo faktus, ar nebuvo šie neteisėti veiksmai kitų akcininkų toleruojami, ar jiems vykdyti nebuvo sudarytos sąlygos. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad neįvertinti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo tvarka surinkti duomenys (t. 2., b. l. 106-136) apie akcininko A. R. bendravimo su A. K. aplinkybes, nepatikrinti bylos duomenys, ar bendrovė buvo aktyvi siekdama iš fizinio asmens išieškoti pasisavintą bendrovės turtą, neįvertinta, kaip vykdomas UAB (duomenys neskelbtini) valdybos 2009 m. lapkričio 20 d. nutarimas, įpareigojantis J. A. Ž. atlyginti bendrovei padarytą žalą (t. 6., b. l. 32).
Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimo įvykdyti visų kasacinės instancijos teismo duotų privalomų nurodymų, nesiėmė priemonių nustatyti ir patikrinti visų svarbių bylos aplinkybių, reikalingų įvertinti BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Taigi, prieštaraujant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatai, teismo išvados dėl juridinio asmens atsakomybės sąlygų padarytos neišsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir nepašalinus atskirų bylos duomenų prieštaravimų.
Nurodyti BPK pažeidimai pripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 2 dalis). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei remdamasis suformuotais teismų praktikos dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų nustatymo išaiškinimais iš naujo patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuria Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendis dėl juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 20 straipsnio 2 dalį, ir 222 straipsnio 1 dalį pakeistas, ir bylą pagal nuteistojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalies nekeisti.