Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); UAB „Š. P.“ pagal BK 271 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); D. V. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). D. V. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir byla jam nutraukta.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo Sveigedo Stoškaus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Ališauskaitės apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų asmenų ir išteisintojo juridinio asmens atstovo bei gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, t. y.: 2010 m. balandžio 23 d. Šilutės rajono savivaldybės administracija gavo UAB „Š. P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. 49 „Dėl paruošiamųjų statybos darbų“, kuriuo prašoma sudaryti komisiją dėl pagal 2010 m. vasario 22 d. rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93 numatytiems pradėti vykdyti projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ paruošiamiesiems statybos darbams trukdančių želdinių pašalinimo. Šį prašymą nagrinėti persiuntus A. K., kaip (duomenys neskelbtini) seniūnui, jis, vadovaujantis 2008 m. liepos 1 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-586 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos sudarymo“, eidamas (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininko pareigas, nagrinėdamas šį prašymą, pažeidė šiuo įsakymu patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos nuostatų 9.6 punktą, kuris numato, kad teigiamo sprendimo atveju komisijos pirmininkas išrašo su reikalingomis institucijomis suderintą leidimą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.5.3 punktą, kuriame pasakyta, kad leidimą savivaldybė derina su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kai medžiai ir krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, 2010 m. gegužės 17 d. išdavė leidimą Nr. 4 kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, kuriuo leidžiama UAB „Š. P.“ Šilutės r., Minijos k., vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, pašalinti 148 savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo juostoje, nesuderinęs jo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padalinio atstovu. Leidimo pagrindu laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 6 d. Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Minijos kaime, Minijos upės pakrantėse, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir Nr. 8827/0003:918, UAB „Š. P.“ išpjovė 251 įvairių rūšių lapuočių medį, kurie yra Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10322), vertingi elementai; taip kaltinamasis pažeidė šios vertybės autentiškumą, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, nes diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir valstybės tarnybos autoritetą.

1.1. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad suniokojo valstybės saugomą teritoriją, nes vadovaujantis 2008 m. liepos 1 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-586 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos sudarymo“, eidamas (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininko pareigas, pažeisdamas pirmiau minėtus teisės aktus bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame pasakyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes, 2010 m. gegužės 17 d. išdavė minėtą leidimą Nr. 4, nesuderinęs jo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovu, dėl to minėtu laiku ir vietoje UAB „Š. P.“ išpjovė 251 medį ir taip suniokojo valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, nes želdiniai yra šios vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus buvo pažeistas šios vertybės autentiškumas.

2. D. V. buvo kaltinamas suniokojęs valstybės saugomą teritoriją, t. y. 2010 m. vasario 22 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijai pasirašius rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93 su UAB „Š. P.“, pagal kurią UAB „Š. P.“ įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti kaltinime nurodytus Minijos kaimo krantinių sutvarkymo darbus, 2010 m. balandžio 7 d. UAB „Š. P.“ direktoriaus įsakymu Nr. V-10 paskyrus jį šio statinio statybos vadovu, būdamas atsakingas už šio statinio statybos darbų organizavimą ir techninį vadovavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame pasakyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kuris numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.11 punktą, kur pasakyta, kas statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą; 59.12 punktą, kur pasakyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, statybos leidimą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus, – pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 15.2 punktą, kur parašyta, kad darbo projekto pagrindu vykdomi statybos darbai; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, kur nurodyta, kad tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, turi būti gaunamas savivaldybės leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, taip pat pažeisdamas rangos sutarties sąlygas, numatančias, kad prieš pradėdamas darbus rangovas privalo su statybų techninės priežiūros vadovu suderinti techninį darbo projektą, kartu ir detalius brėžinius, nurodant kokybės reikalavimus bei darbų vykdymo sąlygas ir technologines montavimo instrukcijas; neturėdamas šio statinio techninio ir darbo projekto, taip pat neturėdamas galiojančio saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams reikalingo leidimo, organizavo ir davė nurodymą UAB „Š. P.“ darbuotojams atlikti paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus – Šilutės r., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Minijos k., Minijos upės pakrantėse, pirmiau minėtuose žemės sklypuose išpjauti visus medžius. UAB „Š. P.“ darbuotojai, vykdydami jo nurodymą, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. išpjovė 251 įvairių rūšių lapuočių medį, kurie augo kultūros paveldo objekto – Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės – teritorijoje, ir taip suniokojo valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, nes želdiniai yra šios vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas.

2.1. Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir byla jam nutraukta, tačiau ši teismų sprendimų dalis kasacine tvarka neapskųsta.

3. UAB „Š. P.“ buvo kaltinama tuo, jog suniokojo valstybės saugomą teritoriją, t. y.: 2010 m. vasario 22 d. su Šilutės rajono savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93, pagal kurią įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti kaltinime nurodytus Minijos kaimo krantinių sutvarkymo darbus, tačiau pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 7.1.1 punkte nurodytą reikalavimą, kad techninio projekto sklypo plano sutvarkymo dalyje nurodomi pažintiniai duomenys apie žemės sklypą, tarp jų – esami želdiniai, taip pat nurodomi sklypo paruošimo statybai darbai, tarp jų medžių ir krūmų iškirtimas; 14.3 ir 14.5 punktus, kur parašyta, kad techninio projekto pagrindu gaunamas statybos leidimas, rengiamas darbo projektas; 15.2 punktą, kur parašyta, kad darbo projekto pagrindu vykdomi statybos darbai; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, taip pat pažeidė rangos sutarties sąlygas, numatančias, kad prieš pradėdamas darbus rangovas privalo su statybų techninės priežiūros vadovu suderinti techninį darbo projektą, kartu ir detalius brėžinius, nurodant kokybės reikalavimus bei darbų vykdymo sąlygas ir technologines montavimo instrukcijas; projektinės dokumentacijos parengimas atliekamas pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 180 ir jo priedus bei pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir kitus šį procesą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis Minijos kaimo krantinės ir prieplaukos (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r. sav. detaliuoju planu ir Kintų gyvenvietės generaliniu (bendruoju) planu; techninio ir darbo projektų rengimas, derinimas ir įforminimas – tiekėjas parengia techninį ir darbo projektus, išsaugodamas Minijos kaimo istorinę formą, planinę – erdvinę struktūrą, atsižvelgiant į tuos elementus ir aspektus, kurie išreiškia Minijos kaimo bei jo apsupties istorinę, kraštovaizdžio, gamtinę, funkcinę ir kitas vertes, neturėdama šio statinio techninio ir darbo projekto, taip pat neturėdama galiojančio saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams reikalingo leidimo, organizavo ir atliko paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Minijos kaime, Minijos upės pakrantėse, pirmiau įvardytuose žemės sklypuose išpjovė 251 įvairių rūšių lapuotį medį, kurie augo kultūros paveldo objekto – Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, ir taip suniokojo valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, nes želdiniai yra šios vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas.

4.4. Prokuroras pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs ieškinį dėl kaltinimuose inkriminuotos situacijos padarytos žalos civilinio proceso tvarka (civilinė byla Nr. 2-389-253/2012), padarė iš esmės priešingas išvadas, nei baudžiamosios justicijos teismai, nors jas grindė tomis pačiomis ginčo santykį reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismai teisingai nustatė, kad atsakovų veiksmai be tinkamai išduoto ir suderinto leidimo minėtuose žemės sklypuose iškertant medžius yra neteisėti, taip pat kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors šie sprendimai, kaip nurodė apeliacinis teismas, neturi prejudicinės galios, tačiau iš esmės kardinaliai priešingų išvadų padarymas dėl to paties įvykio, remiantis tais pačiais teisės aktais, prokuroro nuomone, suponuoja prieštaringą nuomonę apie teisingumą.

4.6. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-95/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Š. P.“ žinojo ir skatino D. V., kaip statybos vadovo, veiksmus Minijos kaime, iškertant medžius, nes dėl jų kirtimo UAB „Š. P.“ su prašymu kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybę ir gavus netinkamą (negaliojantį) leidimą pradėjo darbus, nors pagal pasirašytą rangos sutartį, visų pirma, turėjo parengti techninį ir darbo projektus. D. V. kaip statybos vadovo įgaliojimai numatyti įvairiose statybų teisės aktuose ir jo pareiginiuose nuostatuose, iš kurių darytina išvada, kad jis, kaip statybos vadovas, objekte turėjo visus įgaliojimus veikti UAB „Š. P.“ vardu kaip šios bendrovės atstovas ir jis davė nurodymą UAB „Š. P.“ darbininkams vykdyti medžių pjovimą. Darydami išvadas dėl juridinio asmens atsakomybės, žemesnių instancijų teismai netinkamai interpretavo BK 20 straipsnio nuostatas ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 271 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Kasaciniame skunde ginčijamas BK 271 straipsnio 1 dalies taikymas nurodant, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Šioje byloje vertinant, ar UAB „Š. P.“ atliktas medžių išpjovimas Minijos kaime, Minijos upės pakrantėse, buvo teisėtas (ar tokiam kirtimui buvo reikalingas leidimas), buvo keliamas klausimas, kokiais teisės aktais vadovaujantis turi būti vykdoma polderių priežiūra ir eksploatacija bei kuris teisės aktas ir kaip reguliuoja teisinius santykius vykdant tokius darbus – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintas Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas (toliau – ir Kriterijų sąrašas). Kaltinime nurodyti želdiniai buvo išpjauti vykdant Europos Sąjungos finansuojamus krantinių tvarkymo darbus kaip augę ant pylimų polderių, vadovaujantis minėto Aprašo 10.1 punktu, kuriame nustatyta, kad medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui leidimo nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose. Tuo tarpu kasatorius įsitikinęs, kad šiuo atveju medžių šalinimas buvo negalimas, atsižvelgiant į Kriterijų sąrašo 3.2 punkto nuostatas, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius.

6.1. Taigi minėti norminiai aktai reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintas Kriterijų sąrašas pateikia kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, tačiau nereguliuoja teisinių santykių dėl saugotinų medžių ir krūmų apsaugos (jos būdo, tvarkos, šiuo atveju – galimybės kirsti (šalinti), tokios galimybės įgyvendinimo, tvarkos ir pan.), o Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Aprašas numato konkrečią saugotinų medžių ir krūmų kirtimo tvarką. Byloje nesant duomenų, kad iškirsti medžiai būtų buvę specialiai sodinti, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jie laikytini savaime išaugusiais, dėl to Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, reguliuojantis želdynų veisimą, tvarkymą bei apsaugą, jiems netaikomas. Taip pat teismas konstatavo, kad net jei iškirsti medžiai būtų pripažinti saugotinais, UAB „Š. P.“ atliktų veiksmų vis tiek negalima laikyti neteisėtais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 20 straipsnio 3, 5 dalimis, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, o želdinių apsaugą vykdant statybos darbus reglamentuoja Aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintos Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės, kurių 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, būtina gauti savivaldybės leidimą, išduodamą vadovaujantis jau minėtu Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Aprašu, kurio 4.10 punkte nurodyta, jog saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose. Aprašo 10.1 punkte, kuriuo ir vadovavosi medžių kirtimą vykdžiusi UAB „Š. P.“, nurodyta, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose. Atlikę teisės aktų analizę teismai padarė išvadą, kad leidimas iškirsti medžius nuo Minijos kaime esančių polderių nebuvo reikalingas, todėl UAB „Š. P.“ atlikti veiksmai buvo teisėti. Nesutikti su tokiu norminių aktų aiškinimu kolegija neturi pagrindo.

6.2. Byloje teismai nustatė, kad polderiai yra dirbtinai pastatyti statiniai, skirti apsaugoti vietoves nuo vandenų išsiliejimo ir užtvindymo, ant kurių pagal jų statybos ir funkcionavimo principus medžiai negali augti, tačiau Mingės (Minijos) kaime dėl nepakankamo finansavimo polderių priežiūrai jie buvo apleisti, netvarkingi, apaugę želdiniais. Kaltinime nurodytuose sklypuose polderių dambų (pylimų) šlaituose augę medžiai dambų šlaitų pastovumui ir stabilumui turėjo neigiamą poveikį (želdiniai tampa deformacijų, paplovimų priežastis, trukdo potvynių vandenims laisvai tekėti, dėl to potvynių vandens lygis paaukštėja, aplinkos plotų apsėmimas padidėja, sukelia pavojų dambų šlaitų pastovumui ir stabilumui, be to, gali tapti ledų sangrūdų priežastis), kuris trukdė polderiams funkcionuoti, komplikavo jų naudojimą bei priežiūrą ir sudarė netvarkomo kultūros vertybės objekto vaizdą. Medžių iškirtimas ribotame Minijos upės dambų (pylimų) ruože buvo tikslinga numatytų dambų rekonstrukcijos darbų prielaida ir vertinamas kaip teritorijos sutvarkymas, numatytas teritorijų planavimo dokumentuose bei aktualus tiek rekreacijos, turizmo plėtrai, tiek vertingųjų Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo saugomų savybių – žvejų sodybų, apsaugai, tiek užtikrinant pačių gyventojų bei jų turto saugą. Esant tokioms teismų nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog teismų padaryta išvada, kad teritorijos sutvarkymas iškertant medžius negali būti vertinamas kaip saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimas ar suniokojimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 271 straipsnyje. Byloje teismai nenustatė, kad iškirtus želdinius saugomai teritorijai buvo padaryta kokia nors konkreti žala ar poveikis, dėl kurio teritorijos neliko ar ji prarado savybes, dėl kurių ji buvo pripažinta saugoma, ir šių savybių jau neįmanoma atkurti.

6.3. Kolegija konstatuoja, kad byloje nenustačius medžių neteisėto kirtimo fakto ir to, kad kilo padarinių, t. y. kad tai pakenkė saugomos teritorijos mokslinei, ekologinei, kultūrinei ar kitokiai vertei ar buvo padaryta žala ekosistemai ir pan., nėra pagrindo teigti, kad teismai padarė teisės taikymo klaidų. Šioje byloje teismai teisingai aiškino norminių aktų nuostatas ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, išteisindami A. K., D. V. ir UAB „Š. P.“ pagal BK 271 straipsnio 1 dalį.

Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

7. Kasaciniame skunde keliamas ir juridinio asmens UAB „Š. P.“ baudžiamosios atsakomybės klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

7.1. Šioje baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad D. V. UAB „Š. P.“ ėjo darbų vykdytojo pareigas ir turėjo įgaliojimus veikti darbų objekte, tačiau šiame juridiniame asmenyje nėjo vadovaujančių pareigų, sprendimų bendrovės vardu nepriiminėjo, neturėjo įgaliojimų atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Be to, kaip pirmiau minėta, teismai konstatavo, kad jokie neteisėti veiksmai, pažeidžiantys teisės aktus, atliekant darbus tvarkant Minijos kaime esančius polderių šlaitus, nebuvo atlikti. Taigi, nenustačius fizinio asmens kaltės, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje, išdėsčius motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, į esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė ir į analogišką kasaciniame skunde išdėstytam apeliacinio skundo argumentą dėl sprendimo civilinėje byloje prejudicinės galios.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatoriaus argumentais teismų sprendimus naikinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų teismų sprendimų panaikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus kasacinį skundą atmesti.