Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-128-894/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: e2A-128-894/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01138-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: D. K.
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-128-894/2023Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01138-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.16.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinius atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė iš atsakovo D. K. (toliau ir atsakovas) priteisti 2 925,75 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. įvykusio eismo įvykio metu, susidūrus atsakovo vairuojamam elektriniam paspirtukui „Beaster scooter“ ir R. V. vairuojamam dviračiui, nukentėjo apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu R. V. , kuri dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, t. y. dėl dešinės blauzdos kaulų lūžimo ir šokikaulių išnirimo, buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. vasario 17 d. Ieškovas, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsniu, 14 straipsnio 2 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais paskyrė R. V. 2 925,75 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. vasario 17 d. Atsakovas nesutiko atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, nes jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl R. V. buvo nutrauktas ir jam baudžiamoji atsakomybė nekilo. Ieškovo nuomone, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į išmokėtas sumas iš žalą padariusio asmens.

3. Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė iš atsakovo D. K. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui 2 114,88 Eur žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

4. Ieškinyje nurodė, kad Informacinės sistemos duomenimis nukentėjusiajai R. V. buvo suteiktos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 6 d. dėl abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio, čiurnos nukentėjusioji buvo gydoma VšĮ Marijampolės ligoninėje stacionare, pacientei atlikta: nervų blokada, čiurnos lūžio, esant diastazei, atvira repozicija su šeivikaulio arba kulkšnies vidine fiksacija; VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: 2021 m. lapkričio 4 d. dėl stebėjimo po lūžio gydymo: ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos; 2021 m. gruodžio 6 d. dėl sąnario kontraktūros, čiurna ir pėda: ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos; 2022 m. sausio 13 d. dėl abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio, čiurnos: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija, suteikta suaugusiųjų pirmojo etapo didžiausios apimties ambulatorinė medicininės reabilitacijos paslauga; nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. vasario 28 d. atlikta ambulatorinė reabilitacija. Suteiktų paslaugų kaina 2 114,88 Eur. Nurodė, kad Teritorinės ligonių kasos VšĮ Marijampolės ligoninei iš PSDF biudžeto lėšų apmokėjo R. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir gydymą. 2021 m. lapkričio 18 d. įtariamojo apklausos protokole atsakovas pasirašytinai nurodė, jog dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino. Atsakovo neteisėtą veiką, priežastinį ryšį bei kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys. Atsakovas nesilaikė CK 6.263 straipsnio numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovės nuomone, pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinius tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 925,75 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 114,88 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą 2 114,88 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , „Swedbank“, AB, b. k. 73000; priteisė iš atsakovo valstybei 114 Eur žyminį mokestį ir 12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. 14 val. 34 min. (duomenys neskelbtini) , dviračių take susidūrė dvi ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, t. y. elektrinis paspirtukas „Beaster scooter“, kurį vairavo atsakovas, ir dviratis, kurį vairavo R. V. . Po pirminės medikų apžiūros VšĮ Marijampolės ligoninėje R. V. nustatyta dešinės kojos blauzdos kaulų lūžiai. Dėl įvykio Marijampolės apskrities VPK 2021 m. rugsėjo 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33484-21. Atsakovo kaip įtariamojo veika dėl nukentėjusiosios sužalojimo kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 14.30 val., važiuodamas dviračių taku elektriniu paspirtuku kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją R. V. , dėl ko nukentėjusioji griuvo, taip dėl neatsargumo padarydamas nukentėjusiajai dešinės blauzdos kaulų lūžimą ir šokikaulio išnirimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorės 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nukentėjusiajai atsisakius rašyti pareiškimą dėl patirto sužalojimo.

7. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio kaltininko, nes atsakovas teigė, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, o eismo įvykio kaltininkė yra nukentėjusioji R. V. , kuri sukdama į dešinę pusę nerodė posūkio.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, o priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neturi oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

9. Teismas nustatė, kad R. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, jie sutapo detalėse, kad ji važiavo arčiau dešiniojo krašto, lėtino dviračio greitį, norėjo sustoti, nulipti nuo dviračio, kad jį persivaryti per važiuojamąją kelio dalį, tačiau pajuto paspirtuko smūgį į dviračio galą ir nukrito į dešinę pusę. Tuo tarpu atsakovas teisme nurodė, kad R. V. važiavo vidurio taku, nors ir pripažino, kad dviratininkę pamatė maždaug 50 m likus iki jos, matė, kad dviratininkė lėtino greitį, tačiau, teismo vertinimu, nesilaikė saugaus atstumo, nesulėtino greičio, dėl ko įvyko susidūrimas.

10. Teismas atsakovo neteisėtais veiksmais pripažino saugaus atstumo nesilaikymą, kad būtų išvengta kliūties, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte. Teismo vertinimu, atsakovas nebuvo pakankamai atidus, matydamas, kad dviračio taku važiuoja dviratininkė, lėtina greitį, jis artėdamas prie dviratininkės, nesulėtino važiavimo greičio iki saugaus, kad išvengti kliūties, o atsiradus kliūčiai dviračių take, bandydamas dviratininkę aplenkti iš dešinės pusės, ją kliudė. Atsakovo pateiktą poziciją apie R. V. manevrą į dešinę nerodant posūkio ranka, teismas pripažino gynybine atsakovo pozicija. Nurodė, kad dviratininkės posūkio nerodymas į dešinę, kai ji nuosekliai tvirtino, jog manevro neatliko, o atsakovui to neįrodžius, nepašalina atsakovo atsakomybės dėl kilusių pasekmių. Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų kaltų veiksmų ir kilusių pasekmių. Teismas nustatė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, t. y. dėl dešinės blauzdos kaulų lūžimo ir šokikaulio išnirimo, R. V. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. vasario 17 d., dėl ko jai buvo paskirta 2 925,75 Eur ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. vasario 17 d. Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2 925,75 Eur dydžio žala.

11. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog už R. V. suteiktas gydymo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Marijampolės ligoninei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų buvo sumokėta 2 114,88 Eur. Atsakovas ieškovų reikalaujamos priteisti žalos atlyginimo dydžio neginčijo. Kadangi atsakovas atsisakė atlyginti žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir PSDF biudžetui, teismas, remdamasis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, ieškovų reikalavimus pripažino pagrįstais ir įrodytais.

12. Teismas, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl procesinių palūkanų, ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 2 114,88 Eur sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

13. Kadangi ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, teismas, ieškinius patenkinęs visiškai, ieškovo už ieškinį mokėtiną 66 Eur ir ieškovės mokėtiną už ieškinį 48 Eur žyminį mokestį bei 12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisė iš atsakovo valstybei.

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinius atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašė vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ir kitokiu pagrindu, nei nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų netyrė ir dėl jų nepasisakė, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika;

14.2. Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi vienpusėmis išvadomis;

14.3. Teismas visiškai nenagrinėjo galimo nukentėjusiosios neatsargumo laipsnio, nevertino ir dėl to nepasisakė. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad sąlytis buvo ne į R. V. dviračio galą, bet į galinės dalies dešinę pusę. R. V. nurodė, kad smūgis teko dviračio galui, tačiau kur tikrai – nematė. Ji teigė, kad nuo smūgio iš karto griuvo į dešinę pusę. Taip pat reikšmingi šiai bylai R. V. parodymai, kad „vyras iš karto man pradėjo sakyti: tu nerodei posūkio“. Tikėtina, kad R. V. suko į dešinę. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktos nuotraukos, kuriose galima įžiūrėti paspirtuko stabdymo kelią ir R. V. padėtį, kada ji gulėjo ant žemės;

14.4. Teismas nepasisakė dėl nukentėjusiosios bendro pobūdžio pareigos vykdymo. Pagal KET 62 punktą, dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. R. V. važiuojant arčiau dviračių tako kairiojo krašto ir sukant į dešinę nepastebėjus, kad iš paskos važiuoja atsakovas, įvyko eismo įvykis. Dėl šio eismo įvykio kilimo yra kalta R. V. , nes KET 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, o KET 106 punkte numatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto;

Žemesnės instancijos teismas

14.5. Teismas rėmėsi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai nustatyta, jog dėl neatsargumo atsakovas sužalojo nukentėjusiąją. Teismų praktikoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-156-370/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006);

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

15.1. Teismas teisingai vertino neteisėtus atsakovo veiksmus. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus, ir matydamas, kad dviračio taku važiuoja dviratininkė, lėtina greitį, atsakovas artėdamas prie dviratininkės nesulėtino važiavimo greičio iki saugaus, siekdamas išvengti kliūties, kliudė dviratininkę, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikdyta sveikata;

Šalies argumentai

15.2. Apelianto teigimas, jog bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai nėra pažeista, nes neva nebuvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, yra nepagrįstas;

15.3. Apelianto veika ikiteisminiame tyrime buvo kvalifikuojama ne kaip kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, bet pagal kilusias pasekmes – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, apeliantui nebuvo keliamas baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, bet tai nepaneigia, jog apeliantas pažeidė Kelių eismo taisykles;

15.4. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota, jog apeliantas pripažino, kad važiuodamas su elektriniu paspirtuku turėjo apsilenkti dviratininkę iš kairės pusės, o ne iš dešinės. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog nors ir jo vairuojamas elektrinis paspirtukas turėjo garso signalą, tačiau jo nepanaudojo, neįvertino ir nesilaikė saugaus atstumo. Visa tai patvirtina, jog tarp minėtų apelianto neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys;

15.5. R. V. veikė pagal KET 59 ir 62 punktų reikalavimus. Apeliantas neįrodė, kad R. V. būtų atlikusi sukimo manevrą. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl R. V. sužalojimo. Tai, kad teismas sprendime tiesiogiai neįvardijo pačios R. V. neatsargumo klausimo, nereiškia, jog šis klausimas buvo nenagrinėtas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

16.1. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai nustatyta, jog dėl neatsargumo atsakovas sužalojo nukentėjusiąją. Atsakovas prisipažino kaltu. Nors ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra laikoma prejudiciniais faktais, tačiau tai yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovo kaltę dėl 2021 m. rugsėjo 26 d. dviračių take kilusio eismo įvykio;

16.2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas nei žalos faktas, nei jos dydis, nei jos pagrindimas;

Šalies argumentai

16.3. Apelianto teiginiai, kad teismas nevertino nukentėjusiosios galimo neatsargumo bei apie tai, kad susidūrimas įvyko dėl nukentėjusiosios kaltės, yra nepagrįsti. Kitaip nei žalą padariusio asmens, nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. R. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, buvo nuoseklūs, sutapo detalėse. R. V. neatliko jokio staigaus manevro, laikėsi Kelių eismo taisyklių ir nesudarė kliūties kitiems eismo dalyviams. Atsakovo parodymai teisme skyrėsi nuo parodymų ikiteisminiame tyrime. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl lenkė nukentėjusiąją iš dešinės, kodėl pamatęs kliūtį nepasinaudojo garsiniu signalu, kodėl nesilaikė KET 126 ir 128 punktuose numatytų reikalavimų, pirmiausia – saugaus atstumo. R. V. , elgėsi taip kaip numato KET 62 punktas, tai yra važiavo arčiau dešiniojo dviračių tako krašto, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent dėl nukentėjusiosios neatsargumo, neapdairumo įvyko susidūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovų reikalavimai dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo

19. Apeliantas (atsakovas) D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyta atsakovo, o ne ginčo eismo įvykio metu nukentėjusios R. V. kaltė dėl eismo įvykio kilimo, iš esmės argumentuodamas teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.

20. Apelianto teigimu, jis nėra pažeidęs bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi nebuvo pažeistos Kelių eismo taisyklės. Tokį apelianto argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.

21. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022).

22. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog atsakovas pažeidė savo, kaip eismo dalyvio, pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktai).

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi visiškai nenagrinėjo ir nevertino galimo nukentėjusiosios neatsargumo laipsnio, ir dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.

24. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Aptariama CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo. Ši Civilinio kodekso norma gali būti taikoma tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 32 punktas).

25. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad eismo įvykis įvyko todėl, kad dviračių take priešais jį dviračiu važiavusi R. V. važiavo arčiau dviračių tako kairiojo krašto ir, nepastebėjusi iš paskos važiuojančio paspirtuko, bei neparodžiusi posūkio ženklo, suko į dešinę. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog atsakovas D. K. , teikdamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, net penkis kartus pakartojo, kad R. V. važiavo dviračių tako viduriu (2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 28 min. 00 s.). 2021 m. rugsėjo 26 d. baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas D. K. taip pat nurodė, kad dviratininkė važiavo dviračių tako viduriu (baudžiamoji byla, b. l. 67-69). 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V. nuosekliai teigė, kad ji važiavo dviračių tako dešinės pusės pakraščiu. Liudytoja paaiškino, kad prieš pat pajuntant smūgį į dviračio galinę dalį, ji buvo visai sulėtinusi greitį, norėdama nulipti nuo dviračio ir jokio manevro nedarė (2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 16 min.). Analogiškus paaiškinimus R. V. pateikė ir 2021 m. spalio 7 d. baudžiamojoje byloje apklausiama kaip liudytoja (baudžiamoji byla, b. l. 49-53). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo paaiškinimų keitimas sau naudinga linkme, t. y. nurodant, kad R. V. važiavo arčiau dviračių tako kairiojo krašto, pripažintinas jo gynybine pozicija byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo paaiškinimai, susiję su R. V. važiavimu nesilaikant dviračių tako dešiniojo krašto ir (ar) staigaus manevro sukant į dešinę atlikimu, byloje nesant pateiktų objektyvių tokius paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti buvus R. V. , kaip eismo įvykyje nukentėjusio asmens, kaltę, lėmusią žalos atsiradimą ir (ar) jos padidėjimą Civilinio kodekso 6.282 straipsnio prasme.

26. Apeliantas aplinkybę, jog nukentėjusioji R. V. transporto priemonių susidūrimo metu, nerodydama posūkio, suko į dešinę pusę, be kita ko, įrodinėjo Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Minėti dokumentai, pasak atsakovo D. K. , patvirtina, kad sąlytis buvo ne į R. V. dviračio galą, bet į galinės dalies dešinę pusę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 26 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2021 m. gruodžio 30 d. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniu, nustatė, jog šiuose dokumentuose užfiksuota, kad dviračio užpakalinio bagažo dešinėje pusėje yra matyti nubrozdinimai, kurie atsirado galimai eismo įvykio metu (baudžiamoji byla, b. l. 134-138). Teisėjų kolegija sprendžia, jog dviračio užpakalinio bagažo dešinėje pusėje užfiksuoti nubrozdinimai, į bylą nepateikus objektyvių duomenų, patvirtinančių tokių dviračio apgadinimų atsiradimo laiką ir (ar) mechanizmą, nesudaro pagrindo išvadai, kad R. V. ginčo transporto priemonių susidūrimo momentu atliko posūkio į dešinę pusę manevrą.

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas visiškai nenagrinėjo galimo nukentėjusiosios neatsargumo laipsnio, jo nevertino ir dėl to nepasisakė. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto teiginiu neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas teisingai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką, nurodydamas, jog „byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio kaltininko, nes atsakovas teismui tvirtino, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, priešingai teigia, kad eismo įvykio kaltininkė yra nukentėjusioji R. V. , civilinėje byloje apklausta kaip liudytoja, kai dviračiu sukdama į dešinę pusę nerodė posūkio“ (žr. teismo sprendimo 11 punktą). Teismas vertino esant labiau tikėtina, kad „tuo atveju, jei pasitvirtintų atsakovo versija, kad R. V. suko į dešinę pusę ir jau susidūrimo metu buvo pradėjusi manevrą, būtų apgadintas ir galinis ratas, nors kaip matyti iš 2021-09-26 daiktų apžiūros protokolo ant dviračio kėbulo, ratų, vairo nėra matyti deformacijų ar kitų apgadinimų, kurie būtų atsiradę galimai eismo įvykio metu, ant dviračio kėbulo matyti nubrozdinimai (baudžiamoji byla b. l. 29)“ <...> „Teismo vertinimu atsakovas pateikia tik kaip gynybinę poziciją apie V. manevrą į dešinę nerodant posūkio ranka, nes kaip minėta būtų visiškai kitokie transporto priemonių apgadinimai“ (žr. teismo sprendimo 25-26 punktus). Aptarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai akivaizdžiai patvirtina, kad teismas visų byloje esančių įrodymų kontekste tyrė eismo įvykio aplinkybes, vertino abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų (ne)teisėtumą, šių veiksmų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis.

28. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apelianto nurodomas aplinkybes, be kita ko, patvirtina D. K. į bylą pateiktos nuotraukos (2022 m. rugpjūčio 23 d. dokumento numeris DOK-33644 priedai). Teisėjų kolegija, ištyrusi aptariamas nuotraukas, nustatė, kad priešingai, nei teigia apeliantas, iš minėtų nuotraukų nėra galimybės nustatyti R. V. padėties, buvusios po to, kai ji, susidūrus transporto priemonėms, nugriuvo ir gulėjo po dviračiu ant žemės. Minėtose nuotraukose dviratis yra užfiksuotas paguldytas ant vejos, augančios pėsčiųjų ir dviračių tako kelkraštyje. Baudžiamojoje byloje esančiame 2021 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietą apžiūrėjusio tyrėjo Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog abu įvykyje dalyvavę asmenys paaiškino, kad jų transporto priemonės yra patrauktos iš galimai eismo įvykio vietos. Nurodė, kad dviratis trukdė suteikti pirmąją būtinąją pagalbą R. V. , todėl medikai dviratį nuo pėsčiųjų ir dviračių tako patraukė ant vejos. Taip pat nesutiktina su atsakovo vertinimu, jog iš minėtų nuotraukų galima nustatyti paspirtuko stabdymo kelią. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonių stabdymo kelias galimai galėjo būti nustatomas (išmatuojamas) pareigūnams ir (ar) specialistams apžiūrint įvykio vietą iškart po įvykio, lyginant žemėje padarytus įspaudus su įvykyje susidūrusių transporto priemonių ratų (padangų) paviršiumi, jų išmatavimais. Tokių įrodymų į bylą atsakovas nėra pateikęs (CPK 178 straipsnis).

29. Apelianto teigimu, šiai bylai reikšmingi R. V. parodymai, kad „vyras iš karto man pradėjo sakyti: tu nerodei posūkio“. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje esančiame 2021 m. spalio 7 d. Liudytojo apklausos protokole užfiksuota: liudytoja R. V. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. iškart po transporto priemonių susidūrimo vyras (teismo pastaba – D. K. ) sakė „tu nerodei posūkio“, o ji jam atsakė „kad niekur nesukau“. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji važiavo arčiau dešiniojo krašto, lėtino dviračio greitį, norėjo sustoti, nulipti nuo dviračio, kad jį persivarytų per važiuojamąją kelio dalį, tačiau pajuto paspirtuko smūgį į dviračio galą ir nukrito į dešinę pusę, buvo nuoseklūs. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau aptartus nukentėjusiosios R. V. parodymus ir (ar) patvirtintų buvus nukentėjusio asmens kaltę dėl žalos kilimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. neatliko jokio staigaus manevro, laikėsi Kelių eismo taisyklių ir nesudarė kliūties kitiems eismo dalyviams (žr. teismo sprendimo 29 punktą), buvo padaryta įvertinus įrodymų visumą pagal savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), nepažeidžiant įrodymų pakankamumo, sąsajumo ir leistinumo taisyklių.

30. Apeliantas teigia, kad teismas rėmėsi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai nustatyta, jog dėl neatsargumo atsakovas sužalojo nukentėjusiąją, nors teismų praktikoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas aiškiai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje ir prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje civilinėje byloje vertintino kaip rašytinį įrodymą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (žr. teismo sprendimo 13 punktą). Todėl nėra pagrindo spręsti buvus įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų pažeidimą.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).

32. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktas).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Ieškovės nepateikė prašymo atlyginti jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė