Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-156-370/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-25
Bylos Nr.: e2A-156-370/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01107-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas: O. T., S. T.
Ieškovas: akcinės bendrovės Šiaulių banko

Civilinė byla Nr. e2A-156-370/2015Proceso Nr. 2-56-3-01107-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 36.10; 42.10;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O. T. ir S. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1433-657/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovams O. T. ir S. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Efezas“ ir Ko (šiuo metu įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB Šiaulių bankas (toliau tekste ir Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų O. T. ir S. T. ieškovui 400 409,29 Lt, t. y. 300 000 Lt negrąžinto kredito, 67 572,08 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 27 000 Lt delspinigių už kreditą ir 5 837,21 Lt delspinigių už palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad ieškovas pagal 2006-12-14 Kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-027-09 (toliau tekste – Kreditavimo sutartis) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais trečiajam asmeniui (skolininkui) UAB „Efezas“ ir Ko suteikė 300 000 Lt kreditą, jis turėjo būti grąžintas iki 2012-10-30 dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike (Kreditavimo sutarties 1.6, 2.2.7 punktai); už naudojimąsi suteiktu kreditu skolininkas įsipareigojo bankui mokėti 6 mėn. VILIBOR ir 2 proc. metinių palūkanų (Kreditavimo sutarties 3.1.1, 3.4.1 punktai). Šių prievolių įvykdymui užtikrinti 2006-12-14 Laidavimo sutartimis Nr. LS-2006-008-09 ir Nr. LS-2006-009-09 (toliau tekste – Laidavimo sutartys) atsakovai O. T. ir S. T. laidavo ieškovui, įsipareigodami atsakyti Bankui kaip solidarūs skolininkai visu savo turtu, jeigu UAB „Efezas“ ir Ko tinkamai nevykdys savo prievolių bankui pagal Kreditavimo sutartį. UAB „Efezas“ ir Ko nurodytą sutartį vykdė netinkamai, todėl ieškovas Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2009-06-19. Kauno apygardos teismas 2011-11-02 nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Efezas“ ir Ko iškėlė bankroto bylą, o 2012-02-02 nutartimi patvirtino AB Šiaulių banko 400 409,29 Lt finansinį reikalavimą, kylantį iš Kreditavimo sutarties, tačiau, pardavus visą BUAB „Efezas“ ir Ko priklausantį turtą, šis reikalavimas liko nepatenkintas. Ieškovas, neturėdamas galimybės išieškoti skolą iš skolininko BUAB „Efezas“ ir Ko, pareikalavo, kad įsipareigojimus už BUAB „Efezas“ ir Ko įvykdytų laiduotojai – O. T. ir S. T. pagal pasirašytas Laidavimo sutartis, tačiau jie savo įsipareigojimų neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų O. T. ir S. T. ieškovui AB Šiaulių bankui 300 000 Lt negrąžinto kredito, 67 572,08 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 27 000 Lt delspinigių už kreditą ir 5 837,21 Lt delspinigių už palūkanas, iš viso 400 409,29 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (400 409,29 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai O. T. ir S. T., atstovaujami advokatės K. Č., 2014-01-09 pateikė prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. preliminaraus sprendimo, prašydami panaikinti šį sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat pranešti Kauno apygardos prokuratūrai apie akivaizdų paaiškėjusį nusikaltimą, kad buvo suklastota ir panaudota 2007-10-31 sutartis, siekiant priteisti paskolą iš T., sustabdyti bylą.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodė, jog šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal S. ir O. T. pareiškimą, kuriame tiriama paskolos išdavimo teisėtumas, laidavimo, hipotekos lakšto pasirašymo aplinkybės. Tyrimas atliekamas, nes įtariama dėl banko darbuotojų ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų. Banko tuometinis valdytojas V. R. Kauno apygardos teismo jau yra pripažintas kaltu dėl kai kurių nusikalstamų veikų epizodų, neteisėtai išduodant paskolas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl T. epizodo, bet dėl prokuratūros kaltės byla teismui buvo atiduota, nesurašius kaltinamojo akto dėl šio epizodo. Dėl šios priežasties T. buvo priversti pakartotinai kreiptis dėl nusikalstamos veikos ištyrimo. Nustatyti Banko atstovo tyčiniai veiksmai, siekiant nuslėpti nuo įkaito davėjų esmines sandorio sudarymo aplinkybes. T. nedalyvavo ir nežino, kada buvo pasirašyta Kreditavimo sutartis, jos sąlygos su jais nebuvo aptariamos. Laidavimo sutarčių, hipotekos lakšto pasirašymo metu T. buvo įsitikinę, kad tokiu būdu padeda sūnui gauti lėšas dideliam avansui už perkamą namą sumokėti, o sūnus pinigus neabejotinai grąžins. Nežinojo, kad šie pinigai realiai buvo skirti refinansuoti UAB „Efezas“ ir Ko pagal 2006-11-15 kreditavimo sutartį gautą overdraftą. Prieš sudarant ginčo sandorius, bankas, atstovaujamas V. R., buvo piktavališkai susitaręs su kredito gavėju UAB „Efezas“ ir Ko. Prašė 2007-10-31 sutartį pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento, nes UAB „Efezas“ ir Ko nurodytas direktorius A. K. sutartyje negalėjo pasirašyti, kadangi 2007-08-08 mirė. Būtina atlikti ir 2006-12-14 Kreditavimo sutarties su BUAB „Efezas“ ir Ko ekspertizę, nes A. K. parašai įvairiuose dokumentuose akivaizdžiai yra skirtingi.

Ieškovas AB Šiaulių bankas atsiliepime į atsakovų O. T. ir S. T. prieštaravimus prašė Kauno apygardos teismo 2013-12-18 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, atsakovų prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą bei pranešti Kauno apygardos prokuratūrai apie akivaizdų paaiškėjusį nusikaltimą, kad buvo suklastota ir panaudota 2007-10-31 sutartis, siekiant priteisti paskolą iš T., atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-151/2012 atsakovų ieškinys dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo atmestas kaip nepagrįstas ir Laidavimo sutartys pripažintos galiojančiomis. Įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktų ir teisių santykių šalys negali ginčyti kitose bylose. Be to, stabdyti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas, atsižvelgdamas į laidavimo teisinių santykių specifiką, jog laidavimo prievolė, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, yra sąlyginio pobūdžio, kuris reiškia galimybę priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymo atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 1 d., 6.77 str., 6.81 str.), į šalių sudarytų Laidavimo sutarčių nuostatas, pagal kurias šalys susitarė, jog laiduotojai užtikrina Kreditavimo sutarties, sudarytos Banko su UAB „Efezas“ ir Ko, vykdymą ir yra solidariai atsakingi Bankui visomis savo lėšomis, jeigu paskolos gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolės Bankui pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarčių 1.1, 1.2, 4.1 p.), konstatavo, kad skolininkui BUAB „Efezas“ ir Ko Kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2012-10-30, negrąžinus Bankui suteikto kredito, jo pinigines prievoles, Bankui pareikalavus, privalo įvykdyti laiduotojai – atsakovai. Pagal Laidavimo sutartis laiduotojai atsako tiek už pagrindinės prievolės pagal Kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą, tiek už šalutinių prievolių (netesybų ir palūkanų) bei kitų piniginių reikalavimų, kylančių iš Kreditavimo sutarties, sumokėjimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai, kaip laiduotojai, pasirašydami Laidavimo sutartis, patvirtino, jog yra susipažinę su Kreditavimo sutarties sąlygomis, Kreditavimo sutartis su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais nėra nuginčyta, o Laidavimo sutarčių teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu, Laidavimo sutartys yra galiojančios, nes skoliniai įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį nėra įvykdyti, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Teismo vertinimu, atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01003-13 nesudaro pagrindo atsakovus atleisti nuo sutartinės prievolės įvykdymo. Atsakovams tinkamai neįvykdžius prievolės, praleidus prievolės įvykdymo terminą, teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.200 str., 6.210 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai O. T. ir S. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo paslaugų sutartį su advokate, kadangi jiems yra būtina advokatės kaip atstovės pagalba, kad jie, būdami senyvo amžiaus, neturėdami išsilavinimo, galėtų tinkamai dalyvauti procese ir apginti savo teises. 2014-05-28 buvo paskirtas teismo posėdis. Atsakovų advokatė K. Č. 2014-05-26 pateikė teismui prašymą atidėti nurodyto teismo posėdžio nagrinėjimą, kadangi pablogėjo jos sveikata (nuo pervargimo skaudėjo ir sukosi galva), todėl advokatė nusprendė pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnyje numatyta teise į poilsį ir kasmetines atostogas. Teismas šio prašymo netenkino ir neatidėjo 2014-05-28 posėdžio, todėl byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovų atstovei. Pasak apeliantų, teismo pozicija, kad teismo posėdžio data ir laikas buvo suderinti iš anksto, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniui ir pažeidžia atsakovų konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

Apeliantai taip pat pažymi, kad teismui užbaigus bylą teismo posėdyje, kuriame nedalyvavo jų atstovė, buvo pažeistos jų teisės, kadangi atsakovai negalėjo realizuoti savo teisės nuginčyti paskolos sandorį, o šią teisę jie norėjo realizuoti teikdami priešieškinį.

Be to, teismas skubotai užbaigdamas nagrinėti bylą, neturėjo galimybės ir neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių. Atsakovai kreipėsi į Nacionalinį žmogaus teisių gynimo centrą kuris, išnagrinėjęs susidariusią situaciją, kreipėsi į Antikorupcinę komisiją dėl T. teisių pažeidimo paskolos, įkeitimo teisiniuose santykiuose su AB Šiaulių banku. Komisija priėmė sprendimą perduoti atsakovų ir kitų nukentėjusių asmenų dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Atsiliepimas

Atsakovams dėl jų amžiaus, streso, emocinės įtampos neturint atstovo, teismui nebuvo nurodyta aplinkybė, kad 2014-09-15 Vilniaus apylinkės teisme bus nagrinėjamas skundas (bylos Nr. 2-22361-600/2014), kad Generalinė prokuratūra kreiptųsi į Kauno apylinkės teismą dėl proceso baigtoje civilinėje byloje atnaujinimo, kurioje buvo atmestas ieškinys dėl laidavimo sutarčių, hipotekos lakšto ginčijimo.

Apeliantai pažymi, kad AB Šiaulių bankui išduodant kreditą UAB „Efezas“ ir Ko, galbūt buvo padaryti pažeidimai civilinės ir baudžiamosios teisės aspektais; šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities VPK dėl kredito išdavimo teisėtumo, laidavimo, hipotekos lakšto pasirašymo aplinkybių, kadangi yra įtarimų dėl banko darbuotojų ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, jų bandymo nuslėpti nuo atsakovų esmines sandorio sudarymo aplinkybes. T. pažymi, kad jie nedalyvavo ir nežino, kada buvo pasirašyta kreditavimo sutartis, jos sąlygos su jais nebuvo aptartos. Laidavimo sutarčių, hipotekos lakšto pasirašymo metu atsakovai buvo įsitikinę, kad tokiu būdu padeda sūnui gauti lėšas didelės sumos avansui už perkamą namą sumokėti, o sūnus pinigus neabejotinai grąžins. Jiems nebuvo žinoma, kad pinigai iš tikrųjų buvo skirti refinansuoti UAB „Efezas“ ir Ko. Atliekamas ikiteisminis tyrimas yra labai svarbus, kadangi priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje tiesiogiai turi įtakos sprendžiamam ginčui šioje civilinėje byloje. Atsakovai nurodo, kad 2014-03-20 pateikė prašymą Kauno apygardos teismui sustabdyti civilinę bylą, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau teismas šį prašymą išnagrinėjo skubotai ir nepagrįstai jį atmetė.

Ieškovas AB Šiaulių bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovų atstovė K. Č., pateikdama prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nenurodė priežasčių, kurios galėtų būti laikomos pagrįstomis ir svarbiomis. Tai, kad ji į posėdį negalėjo atvykti dėl pervargimo ir pablogėjusios sveikatos ir dėl to nutarė pasinaudoti teise į poilsį pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį nelaikoma svarbia priežastimi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai netenkino prašymo sustabdyti civilinę bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu Laidavimo sutartis pripažino galiojančiomis, taigi šių aplinkybių nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 d.), be to, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą, nustatyti faktai gali turėti teisinės reikšmės atsakovų ir trečiojo asmens tarpusavio prievolėms, bet ne Banko, nes gali būti nustatyta, kad trečiasis asmuo nusikalstamais veiksmais padarė žalos atsakovams. Be to, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys neturi prejudicinės galios, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos ir laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantai pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir tokį prašymą pateikę atsakovai, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus jie išsamiai išdėstė paduotame apeliaciniame skunde, todėl prašymas netenkintinas (CPK 321, 322 str.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad: 1) teismas pažeidė jų teisę turėti atstovą ir teisę į teisminę gynybą, kadangi išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovų atstovei, kuri prašė atidėti teismo posėdį; 2) teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektą (CPK 320 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB Šiaulių bankas ir UAB „Efezas“ ir Ko 2006-12-14 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-027-09 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (2007-10-31 sutartis dėl 2006-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. KLL-2006-027-09 sąlygų pakeitimo) (toliau tekste – Kreditavimo sutartis), šia sutartimi Bankas suteikė UAB „Efezas“ ir Ko 300 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti ir overdraftui, suteiktam 2006-11-15 Kreditavimo sutartimi Nr. 0L-2006-104-09, refinansuoti. Už naudojimąsi suteiktu kreditu UAB „Efezas“ ir Ko įsipareigojo bankui mokėti 6 mėn. VILIBOR ir 2 proc. metines palūkanas (2007-10-31 sutarties 3.1.1. p.). Pagal 2007-10-31 sutarties 1.6., 2.2.7 punktus skolininkas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2012-10-30 grąžinimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais. Už prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą 2006-12-14 Laidavimo sutartimi Nr. LS-2006-008-09 bankui laidavo atsakovė O. T., o 2006-12-14 Laidavimo sutartimi Nr. LS-2006-009-09 laidavo atsakovas S. T., kurie šių Laidavimo sutarčių 1.1 punktu įsipareigojo visu jų turtu atsakyti Bankui už UAB „Efezas“ ir Ko prievoles pagal Kreditavimo sutartį tokia pat apimtimi, kaip ir UAB „Efezas“ ir Ko. Laidavimo sutarčių 1.2. punkte nustatyta, kad šalys susitarė, jog laiduotojo atsakomybė pagal šią sutartį yra solidarioji – laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, įsipareigoja atsakyti bankui visomis savo lėšomis, jei paskolos gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolės bankui pagal šių sutarčių 1.1. punkte nurodytą Paskolos sutartį, su kurios sąlygomis laiduotojai patvirtino, kad yra susipažinę (6.3 p.). Šios Laidavimo sutartys įsigalioja jų pasirašymo dieną ir galioja iki įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį visiško įvykdymo (7.1 p.).

Bankas 2009-06-19 raštu Nr. 0595/09 informavo trečiąjį asmenį UAB „Efezas“ ir Ko, kad nuo 2009-06-19 nutraukia šią Kreditavimo sutartį, kadangi ji nebuvo tinkamai vykdoma. Kauno apygardos teismas 2011-11-02 nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Efezas“ ir Ko iškėlė bankroto bylą, o 2012-02-02 nutartimi patvirtino AB Šiaulių banko 400 409,29 Lt finansinį reikalavimą. Skolininkui UAB „Efezas“ ir Ko iškėlus bankroto bylą ir nesant galimybių skolą susigrąžinti ne teisminiu keliu, AB Šiaulių bankas 2013-06-27 pranešimais Nr. 4340 ir Nr. 4341 pareikalavo iš laiduotojų O. T. ir S. T. įvykdyti 400 409,29 Lt įsipareigojimus, kylančius iš atitinkamų 2006-12-14 Laidavimo sutarčių, iki 2013-07-05, tačiau atsakovai šio reikalavimo neįvykdė. Iki nurodyto Banko kreipimosi į laiduotojus, Kauno miesto apylinkės teismas 2012-12-17 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-244-151/2012 pagal ieškovų O. ir S. T. ieškinį atsakovams AB Šiaulių bankui ir BUAB „Efezas“ ir Ko dėl hipotekos lakšto ir Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (tretieji asmenys notarė D. K. ir Beazley Fulonge Ltd), kuriuo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2013-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-945-260/2013 Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 400 409,29 Lt, šį reikalavimą kildindamas iš Laidavimo sutarčių.

Pažymėtina, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikta laidavimo samprata, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas priėmė sprendimą skubotai, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, netenkinęs prašymo sustabdyti bylą, kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl paskolos išdavimo teisėtumo, laidavimo, hipotekos lakšto pasirašymo aplinkybių.

Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tai, kad Laidavimo sutartys yra galiojančios, t. y. teismai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti jas negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl suklydimo ar apgaulės (CK 1.90, 1.91 str.), be to, Kreditavimo sutartis nėra nuginčyta, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Galiojantis CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą tais atvejais, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 d.). Prie tokių atvejų galima būtų priskirti ir atsakovų nurodytą atvejį, t. y. kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visais atvejais ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009). Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką vien ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimas, nesant surašyto kaltinamojo akto, kuriame būtų grindžiamas kaltinimas ir baudžiamosios bylos perdavimas teismui, kuris apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, nesuteikia pagrindo privalomam civilinės bylos sustabdymui CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Be to, ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje ir yra tik vieni iš įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Nagrinėjamu atveju, esant priimtiems ir įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams, kuriais buvo išsamiai išnagrinėtos Laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybės, atsakovų valios išraiška sudarant šias sutartis, bei nustatytas prejudicinę galią turintis faktas, kad Laidavimo sutartys yra galiojančios, Trilikauskai pripažino, jog suvokė, kad laiduoja už įmonę, kuriai bus suteiktas kreditas, ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovai pasirašė šias sutartis su Banku dėl apgaulės ar suklydimo (CK 1.90, 1.91 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismui nebuvo pakankamo pagrindo stabdyti bylą dėl atsakovų nurodomo ikiteisminio tyrimo, atliekamo pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimo), požymius, t. y. dėl apgaulės būdu iš atsakovų išgauto sutikimo laiduoti jų turtu už UAB „Efezas“ ir Ko kredito grąžinimą pagal Kreditavimo sutartį, nes šioje byloje dėl skolos pagal Laidavimo sutartis priteisimo atsakovams keliant klausimą, susijusį su Laidavimo sutarčių galiojimu, šių aplinkybių nebereikia iš naujo įrodinėti, kadangi jos yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 str. 2 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, 2014-03-20 posėdyje netenkinęs prašymo sustabdyti bylą, pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 300 straipsniu, teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės ir, nustačius, kad yra pažeidimų ar nusikalstamos veikos požymių, kreiptis į atitinkamas institucijas. Tam, kad būtų išaiškintos visos aplinkybės, teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti ir įpareigojo AB Šiaulių banką pateikti teismui mokėjimo pavedimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad nurodyto dydžio paskola buvo suteikta pagal kreditavimo sutartį ir buvo pervesta. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, siekė civilinio proceso tikslų, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės (CPK 2 str.).

Apeliantai nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant jų teisę į teisminę gynybą, teisę turėti atstovą, nes, būdami senyvo amžiaus, neturėdami išsilavinimo, dalyvaudami teismo posėdyje be atstovo, negalėjo teismui paaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, atsakovai pasirinko galimybę vesti bylą per atstovę – advokatę K. Č., tačiau ir patys dalyvavo bylos nagrinėjime. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai, 2014-01-09 pateikdami prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo, nurodė, kad byla bus vedama per advokatę K. Č., taip pat pridėjo 2014-01-09 atstovavimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovai O. T. ir S. T. pavedė advokatei K. Č. rengti užklausimus, atsiliepimus, ieškinius, prieštaravimus, skundus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje pagal AB Šiaulių banko ieškinį su teise pasirašyti atsakovų vardu. Kauno apygardos teismas 2014-01-13 nutartimi be kita ko nutarė teismo posėdį skirti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti. Kauno apygardos teismas 2014-02-03 nutartimi skyrė teismo posėdį 2014-02-24 9 val. Tik 2014-02-17 K. Č. pateikė teismui prašymą perkelti 2014-02-24 paskirto teismo posėdžio datą, kadangi Kauno apygardos teisme 2014-02-24 9 val. vyks teismo posėdis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-315/2013, kurioje yra 6 teisiamieji, o ji atstovauja nukentėjusį K. S.; bylos nagrinėjimo grafikas pasirašytinai buvo suderintas iš anksto; nurodė, kad jai netinka visas vasario mėn., kovo 3, 5, 6, 10, 12, 24, 18, 19, 27, 31 dienos. 2014-02-24 teismo posėdžio metu teismas, atsižvelgdamas į šį prašymą, nutarė posėdį atidėti 2014-03-20 13 val. 2014-03-20 teismo posėdžio metu dalyvavo atsakovai kartu su jų atstove advokate K. Č.; šiame posėdyje buvo svarstomas 2014-03-20 atsakovų atstovės K. Č. pateiktas prašymas sustabdyti civilinę bylą, kurio teismas netenkino, atmestas prašymas iškviesti ir apklausti liudytoju V. R.; teismas, suderinęs su šalių atstovais, nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2014-05-28 9 val., kad būtų išreikalauta civilinė byla dėl hipotekos lakšto ir Laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. 2014-05-26 teisme gautas K. Č. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji negali dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl pablogėjusios sveikatos, yra pervargusi, jai skauda ir sukasi galva, todėl nusprendė pasinaudoti konstitucine teise į poilsį ir išvykti atostogoms į užsienį nuo 2014-05-25 iki 2014-06-01; prašė neatvykimo priežastį pripažinti svarbia ir atidėti teismo posėdį, atsižvelgiant į užimtumą kitose bylose. 2014-05-28 teismo posėdžio metu teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovų atstovei K. Č., kadangi posėdžio data su ja buvo suderinta iš anksto ir posėdis dėl advokatės jau ne kartą buvo atidėtas, atsakovai šiame posėdyje dalyvavo patys, be atstovės, prašymų neteikė, palaikė jų prieštaravimuose išdėstytą poziciją; teismas sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2014-06-05.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista atsakovų teisė turėti atstovą, kadangi šia teise jie realiai naudojosi nuo prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo pateikimo dienos iki paskutinio teismo posėdžio datos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų atstovės neatvykimas į 2014-05-28 teismo posėdį nesutrukdė atsakovams dalyvauti jame, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis turimomis procesinėmis teisėmis, kurias teismas išaiškino teismo posėdžio pradžioje (CPK 42 str. 1 d., 243 str.). Pasak apeliantų, jie, neturėdami atstovo, nenurodė teismui aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas skundas (Nr. 2-22361-600/2014), jog Generalinė prokuratūra kreiptųsi į Kauno apylinkės teismą dėl proceso baigtoje civilinėje byloje atnaujinimo, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad byla dėl skolos priteisimo buvo išnagrinėta pažeidžiant atsakovų teises ir teisėtus interesus, netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinių įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį neįvykdymo teisines pasekmes, ar pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai Trilikauskai skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-04-08 nutarimo Nr. 13.12.-34 „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-244-151/2012“ pateikė 2014-04-25, taigi tiek atsakovai, tiek jų atstovė, žinodami, kad 2014-05-28 yra paskirtas teismo posėdis, ir manydami, kad ši aplinkybė yra reikšminga nagrinėjamai bylai, turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis teismui iki paskirto teismo posėdžio pradžios, siekdami, kad bylos nagrinėjimas nebūtų nepagrįstai užvilkintas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atstovė jau 2014-05-22 žinojo, kad negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl to, kad nutarė pasinaudoti teise į atostogas dėl pablogėjusios sveikatos būklės, ir jai, kaip profesionaliai teisės srities specialistei, buvo žinoma, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.).

Be to, teismas, nutardamas nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovų atstovei, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes (CPK 246 str. 2 d.). CPK 246 straipsnis, reglamentuojantis šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 2 dalyje be visa ko numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jie iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Taigi įstatymas teismui palieka diskrecijos teisę spręsti ar nurodomos šalies ar jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios. Pažymėtina, kad visais atvejais asmuo, norintis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad neatvykimo priežastis yra svarbi, t. y. kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į posėdį priežasties nepavyktų pašalinti. Kasacinio teismo praktika patvirtina, jog neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo kitose bylose, kitokio užimtumo ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą tenkinti šalies prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovų atstovė teismui nurodė, kad pablogėjo jos sveikata, tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų nepridėjo, tačiau pateikė įrodymus apie įsigytą lėktuvo bilietą tuo laikotarpiu, kai teismas su šalių atstovais 2014-03-20 posėdžio metu buvo suderinęs kito posėdžio datą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovų atstovei, kadangi jos pateiktas prašymas nepagrindė svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, priešingai, parodė atsakovų atstovės nepakankamai rūpestingą ir atidų procesinį elgesį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatytas prejudicinę galią turintis faktas, kad Laidavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą atsakovams dėl skolos priteisimo, yra galiojančios, teismai, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-244-151/2012 (apeliacine tvarka civ. b. Nr. 2A-945-260/2013) nustatė, kad nėra pagrindų pripažinti Laidavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindais (CPK 182 str. 2 p.), paminėta aplinkybė dėl generalinio prokuroro nutarimo ginčijimo, taip pat ir jų prie apeliacinio skundo pateiktas 2014-02-03 prašymas, adresuotas Nacionalinio žmogaus teisių gynimo centrui, ir 2014-06-19 Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcinės komisijos raštas dėl AB Šiaulių banko galbūt neteisėtos finansinės veiklos nepaneigia atsakovų prievolės įvykdyti Laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2014-06-05 galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėDanguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis