Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui D. K. dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo ir ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

10. 2021-12-30 nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorė E. P. nutraukė ikiteisminį tyrimą. Nurodė, jo ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 281 str. l d., kur numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad įtariamojo D. K. vairuota priemonė pagal technines charakteristikas turėtų būti priskirta prie motorinių transporto priemonių, todėl šiuo atveju ji vertintina kaip dviratis. Draudimo važiuoti dviračiu pėsčiųjų taku nei Kelių eismo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra, kaip ir taisyklių kaip turi būti atliekamas lenkimas dviratininkui, pasivijus kitą dviratininką, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendromis saugumo taisyklėmis, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>(Kelių eismo taisyklių 9 punktas). Taigi šiame ikiteisminiame tyrime nagrinėjamu atveju pažeistos elementarios saugaus elgesio taisyklės. Įtariamojo D. K. veika dėl nukentėjusiosios sužalojimo kvalifikuotina pagal BK 139 straipsnio 1 dalį pagal kilusias pasekmes - nukentėjusiosios patirtą sveikatos sutrikdymo mastą ir įtariamojo veikimo būdą - neatsargumą (nusikalstamą nerūpestingumą), vairuojant elektrinį paspirtuką. BK 139 straipsnis taikomas tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai nustatyta, kad D. K. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val., važiuodamas dviračių taku, (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinį paspirtuką kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją R. V., dėl ko nukentėjusioji griuvo, taip dėl neatsargumo padarydamas nukentėjusiajai R. V. (duomenys neskelbtini), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimu. BK 139 str. 3d. numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Apklausta kaip nukentėjusioji R. V. parodė, kad jai yra išaiškinta teisė rašyti pareiškimą dėl patirto sužalojimo, tačiau jį rašyti atsisako. Paspirtuką vairavusiam asmeniui pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tyrimo nustatytas aplinkybes bei nukentėjusiosios išreikštą nuomonę, jog ji pareiškimą rašyti atsisakanti, nes pretenzijų kaltininkui neturinti, vertintina, jog šiame ikiteisminiame tyrime nėra nukentėjusiojo skundo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Taip pat pažymėtina, kad prokurorui reikšti reikalavimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nėra pagrindo, nes tyrimo metu surinkti duomenys nesuponuoja vertinimo, jog padarytoji veika turi visuomeninę reikšmę arba šia nusikalstama veika padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių (bejėgiškos būklės, fizinių ar psichinių trūkumų, tarnybinės ar materialinės priklausomybės nuo kaltininko ar kitokių svarbių priežasčių) negali ginti teisėtų savo interesų (BPK 167 str. 2 d., 4 d.). Ikiteisminis tyrimas, nesant nukentėjusiojo asmens R. V. skundo, nutraukiamas.

Dėl prejudicinių faktų

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-519/2013, 3K-3-493/2012, 3K-3-378/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, kas reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

13. Taigi, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, o priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neturi oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje civilinėje byloje vertintinas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymuose įtvirtinta valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisė į žalą padariusį asmenį bei tokio asmens pareiga šią žalą atlyginti, tačiau regreso teisės apimtis nereglamentuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).

18. Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

19. Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti, ar ieškovių ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, teismas, pirmiausia, turi įvertinti, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltės klausimą ir priežastinį ryšį su žala. Ginčo dėl žalos dydžio, jos apskaičiavimo nėra.

20. CK 6.246 straipsnyje apibrėžti neteisėti veiksmai. Pirmojoje dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

21. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės atsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėjo, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, o būtent važiuojant dviračio taku, atsakovui pastebėjus priešais važiuojančią dviratininkę, kuri lėtino greitį, norint ją aplenkti, jam reikėjo laikytis saugaus atstumo, panaudoti garsinį signalą, o pamačius, kad dviratininkė stabdo, stengtis išvengti kliūties, tai yra mažinti greitį. Kaip nurodė R. V. teisme kaip liudytoja, ji artėdama prie vietos, kur reikėjo kirsti važiuojamąją dalį pradėjo stabdyti, ketino visiškai sustoti ir nulipusi nuo dviračio jį persivaryti per važiuojamąją dalį. KET taisyklių 59 p. numatyta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams; pagal KET 62 p. dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val., važiuodamas dviračių taku, (duomenys neskelbtini), atsakovas vairuodamas elektrinį paspirtuką kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančią nukentėjusiąją R. V., dėl ko nukentėjusioji griuvo, taip dėl neatsargumo padarydamas nukentėjusiajai R. V. (duomenys neskelbtini), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji R. V. (duomenys neskelbtini) apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 14:30 val. viena važiavo su jai priklausančiu dviračiu dviračių taku, esančiu netoli (duomenys neskelbtini). Iš dešinės pusės buvo kelias (duomenys neskelbtini). Važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Dviratis buvo tvarkingas. Matomumas buvo geras, švietė saulė, tačiau neakino, buvo su nuo saulės akiniais. Dviračių takas buvo visiškai tuščias. Važiuodama pradėjo pamažu stabdyti. Ir taip lėtai važiavo, tačiau pradėjo stabdyti, nes norėjo sustoti pilnai, kad nuliptų nuo dviračio ir po to jį persivarytų per pėsčiųjų perėją į dešinę pusę. Norėjo sustoti visiškai dėl to, nes priekyje buvo toks kaip kalniukas, pro kurį galvojo persivarys nulipus dviratį. Sulėtino dviračio greitį, tačiau visiškai sustojusi nebuvo, kai pajuto smūgį į dviračio galą. Smūgis teko dviračio galui, tačiau kur tiksliai - nematė. Nuo smūgio dviratis, o kartu su juo ir pati pavažiavo - pasistūmė į priekį ir iš karto griuvo į dešinę pusę. Kokiu atstumu smūgis pastūmė dviratį - pasakyti negali, nukrito ant prie pėsčiųjų perėjos esančio kalnelio. Nukrito ir pradėjo šaukti iš skausmo, nes skausmas (duomenys neskelbtini)buvo labai didelis. Tada pamatė, kad (duomenys neskelbtini). Pakėlusi galvą pamatė vyrą su paspirtuku. Vyras stovėjo, paspirtukas nebuvo nukritęs. Suprato, jog šis vyras įvažiavo su paspirtuku į dviračio galą. Vyras sakė "tu nerodei posūkio", o jam atsakė "kad niekur nesukau". Tada vyriškis paskambino greitajai med. pagalbai, kuri netrukus ir atvyko. Pati liko gulėti toje pačioje vietoje kur ir nukrito, stengėsi nejudėti. Kai ji krito, tai kartu krito ir jos dviratis. Jis nukrito jai ant kojos, kuri ir lūžo. Atvykę medikai dviratį nukėlė nuo kojos ir išvežė į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Jai diagnozavo (duomenys neskelbtini). Paguldė į ligoninę ir tą pačią dieną operavo - (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gulėjo ligoninėje, o šiuo metu gydosi namuose ir laukia reabilitacija. Yra perdavusi savo gyvybės draudimui, jog esą sužalota ir yra tvarkomi dokumentai. Dviratis po eismo įvykio neapgadintas ir grąžintas vyrui. Atsiprašė, jam jokių pretenzijų neturi. Mano, kad tyčios iš jo pusės dėl įvykio nebuvo, tai tiesiog - nelaimingas atsitikimas. Civilinio ieškinio nereikš. Yra išaiškinta teisė rašyti pareiškimą dėl patirto sužalojimo, tačiau jį rašyti atsisako. Paspirtuką vairavusiam asmeniui pretenzijų neturi.

24. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, jog R. V. (duomenys neskelbtini) 17:02 val. nustatytas 0,00 prom. girtumas. D. K. (duomenys neskelbtini) 14:56 val. nustatytas 0,00 prom. girtumas.

25. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Fotolentelės Nr. 3 (baudžiamoji byla, b. l. 18), paspirtuko ir dviračio buvimo vietos neatitinka faktinės situacijos, nes liudytoja R. V. paliudijo, kad atvykę medikai nukėlė nuo jos dviratį, medikai teisme tai paliudijo nurodę, kad svarbiausia buvo mobilizuoti sužeistą moterį, niekas negalvojo kur padėti dviratį, tačiau abu paliudijo, kad nukentėjusioji buvo parkritusi ant žemės, ant jos dviratis, gulėjo ant pakilimo (kalniuko) link dešinio krašto. Nors kaip tvirtina atsakovo atstovas Foto lentelėje Nr. 9 (baudžiamoji byla, b. l. 22), dešinėje pusėje fiksuotas ant galinio rato pritvirtinto bagažo nubrozdinimai, kurie galimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu, nukritus dviračiui ant asfaltuotos dangos dešine puse; tačiau teismo vertinimu labiau tikėtina, jei pasitvirtintų atsakovo versija, kad R. V. suko į dešinę pusę ir jau susidūrimo metu buvo pradėjusi manevrą, būtų apgadintas ir galinis ratas, nors kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokolo ant dviračio kėbulo, ratų, vairo nėra matyti deformacijų ar kitų apgadinimų, kurie būtų atsiradę galimai eismo įvykio metu, ant dviračio kėbulo matyti nubrozdinimai (baudžiamoji byla b. l. 29). Kad paspirtukas neapgadintas ir atsakovas nepatyrė sužalojimų, ginčo nėra.

26. R. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, jie sutapo detalėse, kad ji važiavo arčiau dešiniojo krašto, lėtino dviračio greitį, norėjo sustoti, nulipti nuo dviračio, kad jį persivaryti per važiuojamąją kelio dalį, tačiau pajuto paspirtuko smūgį į dviračio galą ir nukrito į dešinę pusę. Tuo tarpu atsakovas teisme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) važiavo vidurio taku, nors ir pripažino, kad matė, jog maždaug 50 m. likus iki dviratininkės, jis pastebėjo, kad ji lėtino greitį, tačiau teismo vertinimu nesilaikė saugaus atstumo, nesulėtino greičio, dėl ko įvyko susidūrimas. Kliūtis kaip nurodo atsakovas, nepateisina kilusių pasekmių, eismo dalyvis privalo būti atidus ir rūpestingas, kad išvengti kliūties, o kaip nurodė atsakovas, jis (duomenys neskelbtini)s greičio lėtinimą pamatė likus 50 m. iki dviratininkės. Teismo vertinimu atsakovas pateikia tik kaip gynybinę poziciją apie V. manevrą į dešinę nerodant posūkio ranką, nes kaip minėta būtų visiškai kitokie transporto priemonių apgadinimai. Be to ikiteisminio tyrimo metu atsakovas kaltę pripažino, jog važiuodamas su elektriniu paspirtuku turėjo apsilenkti dviratininkę iš kairės pusės, o ne iš dešinės. Dėl ko įvyko susidūrimas su dviračio vairuotoja, ji krito ir susižalojo. Nuoširdžiai gailisi, tai atsitiko netyčia, ir nors tai nėra prejudicinis faktas, tačiau vertinat šios civilinės bylos nustatytų aplinkybių kontekste, sutiktina su ieškovių pozicija, kad atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-287-684/2019). Dėl ko teismo vertinimu yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip eismo dalyvio laikytis saugaus atstumo, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos išvengti kliūties, kaip numatyta KET 9 p. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. K. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad <..> kai jis važiavo paspirtuku, priekyje pastebėjo dviratininkė, kuri taip pat važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis. <..> mačiau gan iš toli. Dviratininkė važiavo dviračio tako viduriu. Jis prie jos priartėjo ir su ja susilygino, tai yra privažiavo jei iš dešinės pusės. Kai susilygino, važiavo labai panašiu greičiu. Tarp jų atstumas buvo maždaug 1 m. Jiems susilyginus moteris be jokio perspėjimo signalo (tai yra posūkio rodymo) pradėjo daryti manevrą į dešinę pusę. Jis pamatęs, kad moteris be jokio įspėjamojo manevro suka į dešinę pusę dar pradėjo greitai stabdyti, vengdamas susidūrimo, bet atstumas buvo per mažas, o moters manevro greitis per didelis, kad būtų galima išvengti susidūrimo, dėl ko jie susidūrė. Nors atsakovas nurodė, kad manevro greitis buvo per didelis, tačiau (duomenys neskelbtini) nuosekliai tvirtino, kad manevro nebuvo, ji lėtino greitį, kad nuliptų nuo dviračio, tačiau nespėjo, nes pajuto smūgį.

27. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2021-11-05 specialisto išvados Nr. G 482/2021 (09), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 14 val. 34 min., Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dviračių take, neaiškiomis aplinkybėmis susidūrė dvi ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, t. y. elektrinis paspirtukas "Beaster scooter", kurį vairavo D. K. ir dviratis, kurį vairavo R. V.. Po pirminės medikų apžiūros VŠĮ "Marijampolės ligoninėje" R. V. nustatyta (duomenys neskelbtini). Medicinos dokumentų duomenys: Marijampolės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 21S-4603 kopijoje rašoma: gydėsi Traumatologijos ortopedijos skyriuje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dgn.: (duomenys neskelbtini). Skundžiasi dešinės čiurnos skausmu, deformacija, pėdos nevaldymu. Važiavo dviračiu ir susidūrė su paspirtuku. GMP atvežta į priėmimo skyrių, iš kur operaciniam gydymui stacionarizuota į traumatologijos skyrių. Objektyvi būklė: (duomenys neskelbtini) atliktose dešinės čiurnos 2-jų krypčių rentgenogramose: (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas: imobilizacija, perrišimai. Būklė išrašant: stabili, žaizda sugijo pirminiu būdu, išimti siūlai. Trofikos sutrikimai atitinka intervenciją ir traumos sunkumą. Laikinai nedarbinga. Gydytis pas šeimos gydytoją. R. V. klinikiniais duomenimis konstatuota (duomenys neskelbtini) buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, t. y. galimai su analogiškų savybių turinčiomis transporto dalimis, o taip pat galimai nukentėjusiai krentant ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais kelio važiuojamosios dalies nelygumais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. R. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai kontaktuojant su žalojančiu paviršiumi. R. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini). R. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. (baudžiamoji byla b. l. 65).

28. CK 6.248 straipsnyje apibrėžta kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2017 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

29. Šiuo atveju teismo vertinimu atsakovas nebuvo pakankamai atidus, matydamas, kad dviračio taku važiuoja dviratininkė, lėtina greitį, jis artėdamas prie dviratininkės, nesulėtino važiavimo greičio iki saugaus, kad išvengti kliūties, o atsiradus kliūčiai dviračių take, kliudė dviratininkę, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, kad, jeigu atsakovas būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. artėdamas prie dviratininkės, kai nepaneigta, kad ji važiavo arčiau dešinio krašto, lėtino greitį, siekė sustoti, atsakovas matydamas dviratininkės stabdymą, taip pat dešiniu krašto bandė ją pralenkti, kai tako plotas 2,6 m., niekaip negalėjo paaiškinti kodėl nelenkė iš kairės pusės, būdamas atidus nebūtų sukėlęs eismo įvykio bei padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Dviratininkės posūkio nerodymas į dešinę, kai ji nuosekliai tvirtino, kad manevro neatliko, o atsakovui to neįrodžius, nešalina jo atsakomybės dėl kilusių pasekmių. Liudytojais apklausti medikai teisme nurodė, kad dviratininkė buvo prie dešinio krašto link kalniuko, kas atitiko jos parodymus, nes nuo smūgio dviratis pajudėjo, parodymai nuoseklūs, atsakovo teismas paaiškinimus vertina kaip gynybinius, nes jie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios keitėsi esminėse detalėse, netgi kaltės, patikimų įrodymų dėl tyrėjos spaudimo, atsakovas nepateikė, netikėti ikiteisminio tyri medžiaga nėra teismui pagrindo. Todėl teismo vertinimu tarp atsakovo neteisėtų kaltų veiksmų yra priežastinis ryšys dėl kilusių pasekmių, tai yra žalos. Žalos dydžio atsakovas neginčijo.

30. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų t. y. dėl (duomenys neskelbtini), R. V. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnį, 14 straipsnio 2 dalį bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 nutarimu „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius paskyrė R. V. 2 925,75 Eur ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 2925,75 Eur dydžio žala. Dėl minėto eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota R. V., Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Įtarimas dėl nusikalstamos veikos buvo pareikštas D. K.. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje 2021-12-30 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nukentėjusiojo asmens skundo. Nutraukus ikiteisminį tyrimą žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. VSDFV Kauno skyrius 2022-03-16 pareiškė D. K. pretenziją Nr. (8.5)DV_S-22468, kurią įteikė registruotu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) 2022-04-11 VSDFV Kauno skyriuje buvo gautas 2022-04-07 D. K. prašymas, kuriuo asmuo nesutinka atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos. Atsisakymą atlyginti žalą motyvuoja tuo, jog ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ir jam baudžiamoji atsakomybė nekilo.

31. Informacinės sistemos duomenimis nukentėjusiajai buvo suteiktos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), buvo gydoma VšĮ Marijampolės ligoninėje stacionare, pacientei atlikta: (duomenys neskelbtini); VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: (duomenys neskelbtini); 2022-01-13 dėl (duomenys neskelbtini): fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija, suteikta suaugusiųjų pirmojo etapo didžiausios apimties ambulatorinė medicininės reabilitacijos paslauga; nuo 2022-01-28 iki 2022-02-28 atliko ambulatorinę reabilitaciją II. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau –PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 2114,88 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str. ir šiais žemiau nurodytais teisės aktais: Sveikatos apsaugos ministro 2020-04-29 įsakymu Nr. V-1010 ,,Dėl balo vertės patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436 ,,Dėl Specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo”; Sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, normatyvinės gydymo trukmės ir giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo, bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos ir medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai sąrašo tvirtinimo.“; Sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymu Nr. V-50 “Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo”. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 1 d. apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis. Sveikatos draudimo įstatymo 27 str. 1-2 dalyse numatyta, kad Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas kartą per mėnesį sveikatos priežiūros įstaigos pateikia tai teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Kartu su šiuo ieškiniu pateikia dokumentus patvirtinančius, kad VšĮ Marijampolės ligoninei iš PSDF biudžeto lėšų buvo apmokėtos R. V. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

32. Atsakovui D. K. 2022-03-07 buvo išsiųstas raginimas Nr. 10-287 dėl neatlygintos žalos PSDF biudžetui. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškiniai tenkintini visiškai.

Dėl procesinių palūkanų

33. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, ieškovei (II) iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 2 114,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34. Ieškinį patenkinus, ieškovams iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Ieškovė (I) pareiškė ieškinį dėl 2 925,75 Eur, už kurį mokamas 66 Eur žyminis mokestis ir ieškovės (II) 2 114,88 Eur, už kurį mokamas 48 Eur žyminis mokestis. Viso 114 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 12 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nuspren džia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 925,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 75 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Priteisti ieškovei Kauno teritorinės ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 114,88 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų 88 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000; taip pat 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą 2 114,88 Eur, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2022-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5060).

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12 Eur (dvylika eurų) už procesinių dokumentų įtrikimą (įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.