- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2-5236-1003/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01914-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- M. D.
- Advokatai
- Irma Bekerė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Irmai Bekerei, atsakovui M. D., jo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. K. pareikštu ieškiniu atsakovui M. D. prašo: nustatyti nepilnametės dukters S. S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters S. S. D. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-01 iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 700 Eur dukters S. S. D. išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi S. S. D. tvarką:
1.1. atsižvelgdamas į vaiko motinos slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinęs prieš vieną savaitę, tėvas turi teisę 2-3 kartus per savaitę darbo dienomis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei į ugdymo įstaigą tuo metu neina, ir grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 valandos;
1.2. nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų;
1.3. abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu rašytiniu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus, ir savo galimybes;
priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei ir atsakovui kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį pas atsakovo tėvus jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. S. D.. Ieškovė rūpinosi dukterimi, kasdiene jos priežiūra ir poreikiais, atsakovas važinėdavo į užsienį uždarbiauti. 2019 m. vasarą ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas palaiko intymius ryšius su kita moterimi. Šalys išsiskyrė ir nuo 2019-12-15 gyvena atskirai, kartu su ieškove gyvena šalių nepilnametė duktė. Šalims pradėjus gyventi atskirai, laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01 atsakovas tik epizodiškai, nereguliariai teikė išlaikymą vaikui, nupirkdamas savo nuožiūra vaikui reikalingų daiktų, todėl minimu laikotarpiu susidarė 700 Eur įsiskolinimas, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, įvertinus, jog atsakovas prie išlaikymo vienaip ar kitaip iš dalies yra prisidėjęs. Ieškovė nuolat materialiai aprūpina vaiką, perka maistą, drabužius, vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 567,75 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 120 Eur, pramogoms, laisvalaikiui, žaislams – 30 Eur, sveikatos ir higienos priežiūrai – 50 Eur, vaikui tenkančioms gyvenamojo būsto išlaidoms – 130 Eur, rūbams, avalynei – 100 Eur, ugdymo poreikiams – 50 Eur, kultūriniam ugdymui, atostogoms – 30 Eur, saugiam vaiko fondui – 57,75 Eur. Ieškovė dirba Šiaulių centro poliklinikoje registratore, jos gaunamos pajamos vidutiniškai yra 540 Eur kas mėnesį, atskaičius mokesčius. Ieškovė turi jos vardu registruotą automobilį „Pontiac Aztec“, 2010 metų laidos. Kito turto neturi. Gyvena pas motiną jos bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atsakovas dirba savo tėvų įsteigtoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna geras pajamas, kitų išlaikomų asmenų neturi, yra darbingas, sveikas, todėl gali teikti ieškovės prašomą 300 Eur išlaikymą dukteriai kas mėnesį. Atsižvelgiant, kad vaikas lieka gyventi su motina ir tik ji tenkins vaiko kasdienius poreikius, iš skyrium gyvenančio atsakovo priteistinas didesnis nei ½ dalis vaikui reikalingas išlaikymas. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra neprognozuojamo elgesio, pasiima ir grąžina dukterį ieškovei nesilaikydamas susitarto laiko, todėl ieškovė negali susiplanuoti savo dienotvarkės, nežino kada atsakovas atvažiuos ir kiek laiko praleis su vaiku.
Šalies argumentai
3. Ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad su atsakovu gyveno pas jo tėvus gyvenamajame name nuo 2013-11-15, gyveno kartu iki 2019-12-15. Atsakovui pradėjus negrįžinėti į namus nakvoti, pradėjus nesirūpinti vaiku, ji su vaiku išsikraustė gyventi į atsakovo išnuomotą butą kaimynystėje, nes šalia buvo vaiko darželis. Manė, kad vaikui bus patogiau gyventi nuomojamame bute. Atsakovas liko gyventi pas tėvus. Atsakovas suremontavo išnuomotą butą, t. y. perdažė virtuvę, patiesė kiliminę dangą, uždėjo žaliuzes, pakabino šviestuvus, nupirko baldus: rašomąjį stalą, minkštą dalį – kampą ir lovą vaikui, tačiau kai ji su vaiku išsikraustė iš nuomojamo buto, baldai liko pas atsakovą. Nuomos mokestį mokėjo atsakovas, apie 130 ar 160 Eur. Būsto mokesčius taip pat mokėjo atsakovas. Ji mokėjo už darželį, pirko maistą, leido pinigus vaiko pramogoms. Prie vaiko išlaikymo atsakovas grynais pinigais neprisidėjo. Kai pasiimdavo vaiką su savimi, atsakovas leisdavo savo pinigus vaiko poreikiams, pramogoms, pirkdavo maistą. Atsakovas nupirko vaikui telefoną. Nuomojamame bute gyveno iki 2020-04-09, vėliau persikraustė gyventi pas motiną. Mano, kad atsakovas galėjo neremontuoti nuomojamo būsto, nes nauda buvo tik nuomotojai. Ieškinyje nurodytos išlaidos vaikui yra pagrįstos. Bute gyvena tryse, veda bendrą ūkį su motina, vaiko maistui išleidžia apie 120 Eur. Vaiko pramogoms, t. y. kino teatrams, baseinui, ledo arenai, cirkui, mugėms, koncertams, kitoms pramogoms (ledams, popkornui, cukraus vatai), išleidžia apie 30 Eur kas mėnesį. Būsto išlaidas sudaro išlaidos skalbimo priemonėms, gaivikliams, muilui, šampūnui, patalynei, tualetiniam popieriui ir kt., be to, virtuvėje padarė remontą, pasikeitė virtuvinį komplektą, įstiklino balkoną, sudėjo naujas grindis, pirko buitinę įrangą: kaitlentę, orkaitę, arbatinuką. Planuoja pirkti vaikui lovą. Ji nežino, kiek sumoka būsto mokesčių, nėra jų paskaičiavusi. Priešmokykliniam vaiko ugdymui ji išleido apie 200 Eur. Vedė vaiką pas privatų odontologą, nes dėl nemokamų paslaugų reikia laukti eilėje, odontologui sumokėjo 150 Eur. Vaikui perka vitaminus, žuvų taukus, pakuotė kainuoja ir 8 Eur, ir 15 Eur. Perka vaikui sportinę avalynę, batus, striukes, kojines, apatinius ir kitus rūbus, grožio aksesuarus, reikia 100 Eur kas mėnesį. Vaiko ugdymui perka knygeles, jos kainuoja nuo 2 iki 5 Eur už vienetą. Perka vaikui flomasterius, klijus, guašą ir kt. Vaiko šokių užsiėmimams perka šokio batelius, aprangą. Kultūrinis vaiko ugdymas – tai poniai, moliuskai, kriauklės, sraigės, spektakliai, renginiai mokykloje. Į renginius važiuoja savo automobiliu, naudoja kurą. Vaiko fondas – tai vaiko vardu atidaryta sąskaita, į ją pervedami valstybės mokami vaiko pinigai. Ji turi automobilį, gauna apie 700 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Atsakovas dirba tėvams priklausančioje įmonėje, taigi, atsakovas gali planuotis darbo ir poilsio režimą, atlyginimo dydį. Atsakovas gauna papildomų pinigų ne atlyginimo forma, kas laikytina papildomomis pajamomis, tad gali teikti dukteriai ieškinyje nurodytą išlaikymą. Jos darbo grafikas yra slenkantis, sudaromas vieną mėnesį į priekį, ji dirba pamainomis, vieną kartą ryte nuo 7.30 val. iki 15.30 val., vėliau – vakare, nuo 13 val. iki 20 val. Iki mėnesio 28-30 dienos ji gali pateikti atsakovui ateinančio mėnesio darbo grafiką elektroniniu paštu. Atsakovas gali būti su vaiku, kai ji dirba. Mano, kad vaikas keliauti gali ir Lietuvos teritorijoje, išvykti vaikui į užsienį su tėvu yra nesaugu, atsakovas nėra atsakingas už savo veiksmus asmuo, vartoja alkoholį, nesaugiai vairuoja. Prieš duodama sutikimą išvežti vaiką į užsienį ir perduodama vaiko asmens tapatybės dokumentą, ji nori įvertinti informaciją dėl išvykimo sąlygų: šalį, kelionės maršrutą, galutinį tikslą. Jei vaikui bus nesaugu, sutikimas vykti į užsienį su vaiku nebus duotas. Ji nori galimybės kontroliuoti vaiko išvykimą į užsienį. Ji nesutinka leisti atsakovui išvežti dukterį į užsienį per metus iki 14 dienų. Atsakovas pasiima vaiką, esantį ikimokyklinio ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, apie 12.20 val. ir atveža į jos namus apie 20 val. Vaikas į jos namus grįžta piktas, irzlus, alkanas, nepailsėjęs, nemiegojęs ugdymo įstaigoje pietų miego, nepavalgęs pavakarių. Nesutinka, kad atsakovas pasiimtų vaiką penktadienį ir grąžintų sekmadienį. Gali atsakovas pasiimti vaiką šeštadienį ir sekmadienį, apie 11 val., jog vaikas galėtų ilgiau pamiegoti, tačiau be nakvynės, kad vaikas nebūtų traumuojamas. Sutinka, kad atsakovas, pranešdamas apie pasiėmimo laiką prieš dvi savaites, pasiimtų vaiką vasaros laikotarpiu 14 dienų, t. y. du kartus po savaitę, pasiimdamas, pavyzdžiui, šeštadienį nuo 10-11 val. ir grąžindamas vaiką kitą penktadienį 20 val. Mano, kad vaikas pas vieną iš tėvų galėtų būti per Kūčias, pas kitą – per Kalėdas, o dėl Naujųjų metų vaiko praleidimo pas atsakovą nesutinka, taip pat nesutinka, kad savo gimtadienio dieną vaikas būtų pas atsakovą, nes mano, kad šią dieną vaikas turi būti su ja. Apie vaiko pasiėmimą atsakovas turėtų pranešti prieš parą elektroniniu paštu, sms žinute. Mano, kad atsakovas gali dalyvauti vaiko rugsėjo 1 dienos šventėje, bet vaiką turi suruošti ji pati. Pranešimas apie šeimos gydytojo vizitą pas vaiką, vaiko vykimą į gydymo įstaigos stacionarą, polikliniką, greitosios medicinos pagalbos iškvietimą ir vaiko vykimą į medicinos įstaigą turi būti abipusis. Ji nesutinka, kad atsakovas skambintų dukteriai telefonu ir ji būtų įpareigota užtikrinti dukters bendravimą su tėvu, seneliais telefonu ar nuotolinio garso ir vaizdo priemonėmis per programas „Skype“, „Viber“, „Whatsup“ kiekvieną dieną iki 20 val. jai nedalyvaujant, nes tokiu bendravimu trikdomas jos laisvalaikis, vakarai, buvimas su vaiku. Ji nesutinka, kad vaiką atsakovas pasiimtų per savo tėvų gimtadienius, nes gimtadienių metu vartojamas alkoholis, vaikui daroma žala. Ji sutinka, kad šalių nepilnametė duktė Jonines su tėvu praleistų kas antrus metus, pasiimant vaiką birželio 23 dieną ir grąžinant jai birželio 24 dieną. Mano, kad karantino laikotarpiu atsakovas turi jai pranešti saviizoliacijos režimą, ar jo tinkamai laikosi. Nustatant atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką būtina atsižvelgti į atsakovo charakterio savybes, būdą, jog atsakovas meluoja, nesilaiko nustatytų reikalavimų, vėluoja grąžinti vaiką ieškovei, yra valdingas, konfliktiškas, todėl nėra pagrindo nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką. Prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, jog atsakovo atskirieji skundai buvo atmesti.
4. Atsakovas M. D. pareikštu priešieškiniu ieškovei A. K. prašo: įpareigoti ieškovę kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pateikti atsakovui nurodytu elektroniniu paštu dukters išlaikymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus tai sumai, kurią teismas priteis iš atsakovo dukters išlaikymui; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi S. S. D. tvarką:
4.1. atsakovas su dukterimi bendrauja tris pasirinktas darbo dienas per savaitę, pasiimdamas dukterį iš ieškovės gyvenamosios vietos ar darželio ir grąžindamas dukterį į ieškovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 valandą vakare. Apie ketinimą pasiimti dukterį atsakovas praneša ieškovei sms žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną;
4.2. atsakovas su dukterimi bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukterį iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį ne anksčiau kaip 8 valandą ryte arba po darželio/ mokyklos ir grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20 valandą vakare. Apie ketinimą pasiimti vaiką dukterį atsakovas praneša ieškovei sms žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną (pirmuoju savaitgaliu bus laikomas savaitgalis, einantis po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Atsakovas turi teisę leisti dukteriai savaitgalį būti pas savo tėvus;
4.3. atsakovas gali praleisti su dukterimi be perstojo 40 dienų vasarą, skaičiuojant, kad vasaros atostogos turi 90 dienų. Apie ketinimą pasiimti dukterį atostogoms ir tikslų dukters pasiėmimo bei grąžinimo laiką atsakovas praneša ieškovei sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi savaites;
4.4. poriniais metais atsakovas turi teisę pasiimti dukterį šv. Kūčių bei šv. Kalėdų šventėms, o ne poriniais metais – Naujųjų metų sutikimui bei šv. Velykų šventei. Poriniais metais atsakovas turi teisę pasiimti dukterį per jos gimtadienį ir rugsėjo pirmosios šventę (pirmaisiais metais bus laikomi tie metai, kuriais įsiteisėja teismo sprendimas);
4.5. atsakovui prašant, ieškovė turi suteikti jam visą informaciją apie dukters sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukterimi;
4.6. leisti atsakovui išsivežti dukterį už Lietuvos Respublikos ribų kartą per metus iki 14 dienų, įpareigojant ieškovę perduoti dukters asmens dokumentus atsakovui, kai jis praneša ieškovei, kad rengiasi su dukterimi išvykti į užsienį;
4.7. atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi telefonu (dukters telefono numeris (duomenys neskelbtini)), bei ieškovė įpareigotina leisti dukteriai telefonu bendrauti su seneliais, seneliams skambinant iš jų telefonų: (duomenys neskelbtini) (V. D.) ir (duomenys neskelbtini) (J. D.), analogiškai minėtiems asmenims leisti bendrauti ir per programas „Skype“, „Viber“, „Whatsup“ (su vaizdu) ir kt. pagalba kiekvieną dieną iki 20 val. nedalyvaujant ieškovei;
4.8. leisti atsakovui pasiimti dukterį išimtinai kiekvienų metų spalio 11 ir 24 dienomis, bei birželio 23, 24 dienomis, nes tai yra atsakovo, jo tėvų gimtadieniai bei Joninių šventė;
4.9. jei Lietuvoje būtų visuotinio karantino režimas, leisti atsakovui bendrauti su dukterimi tiesiogiai – betarpiškai pagal anksčiau nurodytas tvarkas;
4.10. leisti atsakovo ir ieškovės dukteriai bendrauti su atsakovo tėvais.
5. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės ieškiniu, t. y. sutinka su dukters gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat sutinka dukters išlaikymui mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas patvirtino priešieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad gyveno kartu su ieškove pas jo tėvus, tačiau pašlijus šalių santykiams, taip pat ieškovės ir atsakovo tėvų santykiams, jis 2019 metų rugsėjo mėnesį išnuomojo ieškovei butą Ginkūnuose šalia įprastos vaikui aplinkos. Jis padarė bute kosmetinį remontą: perdažė virtuvę, pakeitė kiliminę dangą, uždėjo roletus, užuolaidas, švietuvus, nupirko skalbimo mašiną, baldus, iš viso išleido apie 1500 Eur. Į butą ieškovė įsikėlė tik 2019 metų gruodžio mėnesį, nors galėjo gyventi ir nuo tų pačių metų rugsėjo mėnesio. Už buto nuomą jis mokėjo 140 ar 170 Eur, komunaliniai mokesčiai kainavo jam dar 40 – 90 Eur kas mėnesį. Jis duodavo ieškovei kas mėnesį apie 50 – 100 Eur grynais pinigais, papildomai pirko vaikui daiktus: batus, striukes, kombinezonus ir kt. Išvykų su vaiku metu taip pat patirdavo išlaidas, nes vyko į baseinus, kavines, zoologijos sodą. Kalėdoms padovanojo vaikui telefoną. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes ieškovė naudojosi nuomojamu butu, jame gyveno. Vaiko išlaikymui sutinka mokėti ieškovei po 200 Eur kas mėnesį, nes kai vaikas būna pas jį, jis rūpinasi vaiku, perka jam daiktus. Mano, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra per didelės. Jis dirba tėvo įmonėje, turi įsiskolinimų antstoliams. Pinigų jam duoda tėvai. Sveikatos problemų neturi. Ieškovė trukdo jam bendrauti su dukterimi, dėl savanaudiškų paskatų ji vis ieško priežasčių neduoti jam vaiko, ieškovė nesuvokia, kad abu tėvai turi lygias teises. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka nėra konkreti, todėl atmestina. Jis nesutinka, kad bendravimas būtų nustatytas atsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką, jis nenori būti vaiko aukle. Vaiką iš ugdymo įstaigos jis paima apie 12.20 val., nes nori daugiau pabendrauti su dukterimi, vaikas pas jį pavalgo, valgo naminį maistą, pagal poreikį pamiega. Kai reikia grįžti pas ieškovę, duktė tampa irzli, nenori važiuoti pas ieškovę, nori nakvoti pas jį. Nori su vaiku bendrauti ir kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukterį penktadienį po ugdymo, vakare nori kur nors išvažiuoti. Grąžintų vaiką ieškovei sekmadienį 19 valandą. Sutiktų bendrauti su vaiku dvi darbo dienas ir savaitgalį, o kai savaitgalį nebendrauja su dukterimi, tą savaitę bendrautų tris darbo dienas. Sutiktų pasimti vaiką vasaros laikotarpiu 36 dienas, minimaliai – 5 dienas, maksimaliai – 14 dienų iš eilės. Apie pasiėmimą įspėtų ieškovę prieš mėnesį. Vasaros laikotarpiu sutiktų pasiimti vaiką birželio 21 – 27 dienomis, liepos 5 – 11 dienomis, liepos 26 – rugpjūčio 1 dienomis, rugpjūčio 9 – 15 ir 23 – 29 dienomis. Kūčias vaikas praleidžia su atsakovu, o Kalėdų antrą dieną su ieškove. Rugsėjo 1 dienos šventėje gali dalyvauti abu tėvai, bet nuveda vaiką į šventę vienas iš tėvų. Dėl informacijos apie vaiką pateikimo vienas kitam sutinka, kad šalys turi informuoti vienas kitą elektroniniu paštu, telefono skambučiu apie vaiko sveikatos nukrypimus nuo normos, t. y. informuoti vienos valandos laikotarpiu, kai vaikas patenka į gydymo įstaigą, net ir konsultacijoms, kai yra planiniai apsilankymai pas gydytoją. Nori su vaiku išvykti į užsienį 14 dienų per metus, nori skambinti vaikui kada panorėjęs, švęsti su vaiku savo, vaiko, savo tėvų gimtadienius bei Joninių šventę, bendrauti betarpiškai su vaiku karantino laikotarpiu, kadangi dėl karantino rizikų nėra, jis ir jo tėvai saugosi viruso visais reikiamais būdais. Jis neprašo pagal bendravimo tvarkos 2 ir 10 punktus leisti dukteriai bendrauti su atsakovo tėvais. Prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
7. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Gimimo liudijimas patvirtina, kad šalys yra nepilnamečio vaiko S. S. D. tėvai (1 t., b. l. 9).
Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
9. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
10. Vertinant ieškovės ir atsakovo materialines ir šeimos aplinkos sąlygas matyti, kad šalys apsirūpinusios gyvenamuoju būstu, ieškovė kartu su dukterimi S. S. D. ir motina gyvena bute Šiauliuose. Atsakovas gyvena tėvams priklausančiame name Šiaulių rajone. Šalių gyvenamųjų vietų sąlygos, šalių finansinės galimybės yra tinkamos ir panašios patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi atskirus kambarius, tinkamus nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymui, žaidimams ir kt.) patenkinti, turi galimybes užtikrinti vaikui lankymąsi ugdymo įstaigoje, tinkamą medicininę priežiūrą. Šalys turi įgudžius ir pakankamas galimybes dirbti ir užsidirbti. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės ar atsakovo gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Spręstina, kad abi šalys yra tinkamos auginti ir rūpintis dukterimi, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
11. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
12. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su dukterimi S. S. D. gyvena kartu nuo vaiko gimimo, šalims nuo 2019 m. rudens pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi kartu su ieškove iš pradžių pas atsakovo tėvus, po to, nuomojamame bute, vėliau – pas ieškovės motiną. Bylos nagrinėjimo metu laikinoji vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 51-54). Šiuo metu vaikui yra suėję šešeri metai, vaikas lanko šalia gyvenamosios vietos esančią ugdymo įstaigą, todėl akivaizdu, kad jis betarpiškai prisirišęs prie ieškovės kaip artimiausio šeimoje asmens, jos artimųjų, įprastos gyvenamosios aplinkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, jos gyvenamoji aplinka netinkama vaikui tobulėti, augti, neužtikrinami, pažeidžiami vaiko interesai. Atsakovas taip pat sutiko, kad šalių dukters S. S. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą duodančios institucijos atstovė pripažino, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaiko interesus.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių nuomonę, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka, susiklostę vaiko ir tėvų santykiai, tarpusavio ryšys, bendravimas yra stabilūs, saugūs vaikui, užtikrinantys jo interesus. Ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnamečio vaiko interesus, tinkamą kasdieninių poreikių tenkinimą, todėl šalių nepilnametės dukters S. S. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. K. jos gyvenamojoje vietoje.
14. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neužkerta šalims galimybės ateityje, pasikeitus aplinkybėms, esant galimybei išklausyti vaiko nuomonę, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ketimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo
15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
16. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovė pateikė duomenis į bylą apie gaunamas pajamas. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019-12-27 pažymos apie uždarbį Nr. 234 matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2019-11-01 ieškovei išmokėtas 6471,91 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 539,34 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 19). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad šiuo metu gauna apie 700 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo duomenimis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė „Pontiac Aztec“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 metų laidos (1 t., b. l. 23). Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad ieškovė neturi nuosavybės teise įregitruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje (1 t., b. l. 155). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad po tėvo mirties apsigyveno pas motiną bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dalis šio buto po tėvo mirties priklauso ir ieškovei.
18. Ieškovė pateikė duomenis į bylą apie patirtas išlaidas vaiko pramogoms, ugdymui, ugdymo įstaigai, būsto išlaikymui ir mokesčiams, maistui, drabužiams, žaislams, kurui, būsto remontui ir įrangos įsigijimui, sveikatos priemonėms, kitų poreikių tenkinimui (1 t., b. l. 8, 12-16, 27, 29, 157-200; 2 t., b. l. 1-28, 30-31, 36-39, 121-185, 187-192, 196-201; 3 t., b. l. 35-43). Ieškovė pateikė duomenis, kad daro įmokas dukteriai į Saugų vaiko fondą, laikotarpiu nuo 2018-09-15 iki 2019-12-15 įmokėjo 641 Eur sumą, paskutinius keturis mėnesius įmokėdama po 57,75 Eur (1 t., b. l. 24). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad į Saugų vaiko fondą pervedami valstybės mokami Vaiko pinigai dukteriai. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad ji turi sveikatos problemų, dėl objektyvių priežasčių negali daugiau dirbti ir užsidirbti, turi su specialiaisiais poreikiais susijusių išlaidų.
19. Byloje esantys Sodros duomenys, Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-03-31 jam priskaičiuotas 6300,31 Eur darbo užmokestis arba vidutiniškai po 700,03 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 35-36, 59-60); už 2020 m. balandžio – rugsėjo mėnesius (6 mėnesiai) atsakovui išmokėtas 2285,47 Eur darbo užmokestis arba vidutiniškai po 380,91 Eur kas mėnesį (3 t., b. l. 2). Iš viešųjų registrų gautų duomenų matyti, kad atsakovas neturi nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje įregistruotų kilnojamųjų, nekilnojamųjų daiktų (1 t., b. l. 37-38). Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad pragyventi jam padeda tėvai, paremdami kas mėnesį piniginėmis sumomis. Atsakovas pateikė duomenis, kad iš jo gaunamų pajamų daromos kasmėnesinės išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus (3 t., b. l. 2), kitų rašytinių įrodymų apie patiriamas išlaidas atsakovas nepateikė. Teismui nepateikti duomenys apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl objektyvių priežasčių negali daugiau dirbti ir užsidirbti, kad turi išlaikomų asmenų, dėl kurių patiria papildomas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Įvertinus ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, specialiųjų poreikių nebuvimą, galimybes dirbti ir užsidirbti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygių galimybių principo, teikiant išlaikymą dukteriai, ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo sumos dalį ieškovės nurodytoms vaiko poreikių išlaidoms tenkinti.
21. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
22. Ieškovė pateikė į bylą išlaidų vaikui sąmatą ir paaiškinimus, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 567,75 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 120 Eur, pramogoms, laisvalaikiui, žaislams – 30 Eur, sveikatos ir higienos priežiūrai – 50 Eur, vaikui tenkančioms gyvenamojo būsto išlaidoms – 130 Eur, rūbams, avalynei – 100 Eur, ugdymo poreikiams – 50 Eur, kultūriniam ugdymui, atostogoms – 30 Eur, saugiam vaiko fondui – 57,75 Eur. Teismas nenustatė, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos, nevertinant išlaidų Saugiam vaiko fondui, būtų akivaizdžiai perteklinės, nepagrįstos. Pažymėtina, kad vaikui augant, atsiranda papildomi vaiko poreikiai, dėl jų ir pragyvenimo lygio kilimo didėja ir išlaidos vaikui, todėl vaiko išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus ne tik dabartines ieškovės nurodytas išlaidas, bet ir išlaidų vaiko poreikiams didėjimą ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
23. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikui būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnametės dukters interesus, teismas atsižvelgia ne tik į šiuo metu gaunamas šalių pajamas ir galimybes, tačiau ir į jų galimybes teikti išlaikymą dukteriai ateityje, nes teismo sprendimo taikymas būtų nukreiptas ir į ateitį, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme. Teismas neturi duomenų, kad šalys turi sveikatos problemų ir ateityje jų pajamos dėl to neišvengiamai mažės. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, atsakovo bendravimo su dukterimi intensyvumas nėra minimalus, atsakovas noriai ir betarpiškai bendrauja su dukterimi, pasiimdamas ją į savo gyvenamąją aplinką, tenkindamas dukters poreikius, patirdamas ir ateityje patirsiantis vaiko išlaikymo išlaidas maistui, žaislams, pramogoms, kitų vaiko poreikių tenkinimui. Taigi, atsakovas palaiko tėvo ir vaiko ryšį, papildoma dalimi prisideda ir prisidės prie vaiko poreikių tenkinimo ateityje. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos 57,75 Eur išlaidos Saugiam vaiko fondui nėra ieškovės patiriamos išlaidos, kaip paaiškino pati ieškovė, šie pinigai skiriami valstybės kaip Vaiko pinigai, kuriuos ieškovė perveda į atitinkamą fondą, taigi, Vaiko pinigus valstybė skiria abiems tėvams, iki vaikas sulauks 18 metų amžiaus, pagal valstybės formuojamą politiką Vaiko pinigų suma kiekvienais metais nuosekliai bus didinama, tokiu būdu ir valstybei prisidedant prie kiekvieno vaiko poreikių tenkinimo.
24. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 220 Eur kas mėnesį nuo 2020-04-01 iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė į bylą jas pagrindžiančių įrodymų, kad teikti vaikui 220 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį jam yra pernelyg sunku. Manytina, kad priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris šios galimybės neturi, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
25. Nustačius pagrįstą, atitinkantį protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrinantį šalių interesų pusiausvyrą bei vaiko interesus priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį, atmestinas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę teikti jam dukters išlaikymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kadangi ieškovė neprivalo įrodinėti teismo nustatytų, vaiko poreikius atitinkančių išlaidų pagrįstumo. Priešingas vertinimas sudarytų galimybę atsakovui nepagrįstai kontroliuoti ieškovės patiriamas išlaidas, pagilintų ir taip konfliktiškus šalių santykius.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, teigdama, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01 atsakovas tik epizodiškai, nereguliariai, teikė išlaikymą vaikui, nupirkdamas savo nuožiūra vaikui reikalingų daiktų, todėl minimu laikotarpiu susidarė 700 Eur įsiskolinimas, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, įvertinus, jog atsakovas prie išlaikymo vienaip ar kitaip iš dalies yra prisidėjęs.
27. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.
28. Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, atsakovui užmezgus santykius su kita moterimi ir išnuomojus ieškovei būstą Ginkūnuose. Atsakovas paaiškino, kad jis suremontavo ieškovei išnuomotą butą, t. y. perdažė virtuvę, patiesė kiliminę dangą, uždėjo roletus, užuolaidas, pakabino šviestuvus, nupirko skalbimo mašiną, baldus: rašomąjį stalą, minkštą dalį – kampą ir lovą vaikui, iš viso išleido apie 1500 Eur. Be to, atsakovas mokėjo būsto nuomos mokestį po 140-170 Eur kas mėnesį, mokėjo komunalinius mokesčius po 40-90 Eur kas mėnesį, duodavo ieškovei kas mėnesį apie 50-100 Eur grynais pinigais vaiko poreikiams, pirko vaikui rūbus, telefoną bei patyrė išlaidas vaiko pramogoms, nes vyko į baseinus, kavines, zoologijos sodą. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas padarė nuomojamo būsto kosmetinį remontą, nupirko baldus, mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius, leido pinigus vaiko poreikiams, kai pasiimdavo vaiką, t. y. pramogoms, maistui, padovanojo vaikui telefoną.
29. Kaip nepagrįstus teismas vertina ieškovės teiginius, kad atsakovas neprivalėjo remontuoti nuomojamo būsto, nes naudą gavo tik būsto savininkė. Abi šalys pripažino, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01 gyveno aptariamame bute, naudojosi atsakovo kosmetiškai suremontuotu butu, buitine technika, baldais, butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo verčiama gyventi atsakovo išnuomotame bute, negalėjo iš buto pasišalinti, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis ar kitoks smurtas.
30. Spręstina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01 iš esmės lygiavertiškai prisidėjo prie dukters gyvenimo sąlygų gerinimo, kasdienių poreikių tenkinimo, dukters išlaikymo, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01 atmestinas kaip nepagristas, neįrodytas.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
31. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė savo siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. Nustatant atsakovo ir dukters bendravimo tvarką svarbu atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, bendravimo intensyvumą, nustatytiną maksimalų vaiko poreikius atitinkantį tėvo ir vaiko bendravimą. Išvadą duodanti institucija išvadoje nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, todėl siekiant apginti vaiko interesus, kad vaikas, nepaisant tėvų nesutarimų, jaustųsi abiem vienodai svarbus, pritaria atsakovo pateiktai bendravimo tvarkai, kuri yra detalesnė, konkretesnė, o ieškovės pateikta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises, nes pagal jos patektą bendravimo tvarką tėvui suteikta teisė tik matytis su vaiku, bendrauti, ir ne daugiau (1 t., b. l. 111-113). Išvadą duodanti institucija nenurodė, kad tėvo elgesys, gyvenimo būdas kenkia vaiko interesams, kad būtina riboti tėvo ir vaiko bendravimą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl sprestina, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti tokią maksimaliai intensyvią tėvo bendravimo su dukterimi tvarką, kuri sukurtų ir užtikrintų vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, padėtų tėvams rasti kompromisą, sumažintų tarpusavio psichologinę įtampą, padėtų pradėti gerbti vienas kitą. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad vaikai išgyvena dėl konfliktų tarp jam artimiausių žmonių, todėl tėvams tenka pareiga elgtis teisingai, sąžiningai ir protingai, siekiant užtikrinti pirmiausia savo vaiko gerovę, o ne patenkinti asmeninius interesus.
35. Nustatydamas atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką teismas taip pat atsižvelgia į CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio, priešieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio, priešieškinio dalyku ir pagrindu.
36. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, atsižvelgiant į jos slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinus prieš vieną savaitę. Teismo vertinimu, bendravimo tvarkos nustatymas pagal ieškovės kintantį darbo grafiką neatitiktų šalių nepilnametės dukters interesų ir neužtikrintų visų suinteresuotų asmenų tarpusavio santykių, atsakovo bendravimo su dukterimi stabilumo, nes kiekvieną mėnesį tėvo ir vaiko bendravimo laikas taptų vis kitoks, tokia tvarka, teismo nuomone, nepašalintų šalių tarpusavio konfliktiškumo. Be to, teismo sprendimu bendravimo tvarka nustatytina į ateitį, tad nėra aišku, kiek ilgai ieškovė dirbs dabartinėje savo darbovietėje ar pareigose pagal kiekvieną mėnesį nustatomą grafiką, ar ateityje bus sudaromas grafikas, atsižvelgiant į ieškovės darbinių fukcijų pobūdį, ar ateityje, nesant darbo grafiko, vėl nekils šalims būtinybės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pažymėtina, kad esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, kyla ir ateityje gali kilti šalių konfliktai dėl informacijos apie kito mėnesio darbo grafiką atsakovui pateikimo terminų, formos, t. y. atsakovui dėl vienokių ar kitokių priežasčių nustatytais terminais negavus ieškovės darbo grafiko, tai galėtų išprovokuoti šalių konfliktą, inicijuoti atsakovo veiksmus dėl sankcijų ieškovei taikymo, atsakovo nuomone, jai tinkamai nevykdant nustatytos bendravimo tvarkos. Išvadą duodančios institucijos atstovė patvirtino, kad bendravimo tvarkos nustatymas pagal ieškovės darbo grafiką neatitiktų vaiko interesų ir neužtikrintų suinteresuotų asmenų santykių stabilumo, turėtų būti nustatomos konkrečios bendravimo dienos. Spręstina, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką neatsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką, o nustatant konkrečias dienas.
37. Posėdžių metu išsiskyrė šalių nuomonės dėl vaiko pasiėmimo laiko. Įvertinus, kad vaikas pradėjo lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą, o kitais metais pradės lankyti mokyklą, kurioje pietų miegas nebebus taikomas, tikslinga nustatyti, kad atsakovas gali pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai vaikas paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, jo pasiėmimas galimas 10 valandą ryte, toks laikas, teismo nuomone, atitinka vaiko interesus, tam pritaria ir išvadą duodanti institucija. Dėl vaiko grąžinimo į ieškovės gyvenamąją vietą šalių nuomonės sutapo, kad vaikas būtų grąžinamas iki 20 valandos vakare. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą, toks terminas, teismo vertinimu, yra pakankamas informuoti priešingą šalį apie ketinimus bendrauti su vaiku ar negalėjimą pasiimti vaiką (ji perduoti) dėl objektyvių priežasčių.
38. Nepagrįstas ieškovės draudimas bendrauti atsakovui su dukterimi kas antrą savaitgalį, teigiant, kad duktė bus traumuojama, jei atsakovas ją pasiims su nakvyne. Ieškovė nepateikė į bylą jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad vaikas tėvo aplinkoje yra traumuojamas, nakvojimas tėvo aplinkoje padarys dukteriai, jos asmenybės raidai žalą. Išvadą duodanti institucijos atstovė patvirtino, kad ieškovės elgesys neleidžiant dukteriai nakvoti pas tėvą pažeidžia šalių nepilnametės dukters interesus, vaikas gali būti pasiimamas į atsakovo aplinką penktadienį ir grąžinamas ieškovei sekmadienį. Pažymėtina, kad ieškovė posėdžio metu sutiko, jog ieškovas pasiimtų vaiką vasaros laikotarpiu 14 dienų, t. y. du kartus po savaitę, pasiimdamas, pavyzdžiui, šeštadienį nuo 10-11 val. ir grąžindamas vaiką kitą penktadienį 20 val., taigi, toks sutikimas dėl bendravimo vasarą patvirtina, kad ieškovė nemato grėsmių vaiko sveikatai, asmenybės raidai dėl to, jei vaikas nakvotų pas atsakovą jo gyvenamojoje vietoje.
39. Nors atsakovas prašo nustatyti, kad jis gali pasiimti vaiką bendravimui tris pasirinktas darbo dienas per savaitę, tačiau, teismo nuomone, tokia atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos ir faktiškai reikštų vaiko dviejų gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą. Pagal atsakovo siūlomą tvarką vaikas būtų pasiimamas į atsakovo aplinką praktiškai kas antrą darbo dieną, o tai pakenktų aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumui. Šalių duktė yra pakankamai maža, jai reikalinga stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas kas antrą dieną jai iki 20 val. praleidžiant tėvo namuose. Išvadą duodančios institucijos atstovė patvirtino, kad vienos darbo dienos per savaitę nustatymas bendravimui visiškai atitiktų šalių nepilnametės dukters interesus. Spręstina, kad atsakovui sudarytina galimybė bendrauti su dukterimi vieną dieną savaitėje (vieną savaitę trečiadienį, kitą savaitę ketvirtadienį, atsižvelgiant į savaitgalinį bendravimą). Toks atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis nustatymas neprieštarauja nei susiklosčiusiai teismų praktikai, nei paties vaiko interesams, priešingai, teismo nuomone, užtikrina stabilią vaiko namų aplinką.
40. Ieškovė prašo neleisti be vieno iš tėvų rašytinio sutikimo kitam iš tėvų išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Atsakovas prašo leisti jam išsivežti dukterį už Lietuvos Respublikos ribų kartą per metus iki 14 dienų. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpinasi dukterimi, netinkamai vykdo tėvo pareigas, savo elgesiu sukelia riziką, pavojų vaiko sveikatai, gyvybei, visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad atsakovo laikinas vykimas su vaiku į užsienį papramogauti, atostogauti, susipažinti su kitos valstybės kultūrinėmis vertybėmis, papročiais pažeistų vaiko interesus. Vaikas, keliaudamas už Lietuvos Respublikos ribų, turi galimybę susipažinti su kitų tautų kultūra, papročiais, gamtiniais skirtumais, praplėsti savo žinias, akiratį. Spręstina, kad vaiko laikinas vykimas į užsienį atitinka vaiko interesus. Vykimo su vienu iš tėvų ribojimas, negavus kito iš tėvų rašytinio sutikimo, teismo įsitikinimu, prieštarautų vaiko interesams, sudarytų galimybę itin konfliktiško santykio šalims manipuliuoti šia teise. Be to, kiekviena iš šalių tam tikras su išvyka susijusias aplinkybes gali įvertinti skirtingai, rasdama subjektyviai suvokiamas kaip pateisinamas priežastis neleisti išvykti. Išvadą duodančios intitucijos atstovė patvirtino, kad nagrinėjamu atveju rašytinio sutikimo gavimas neatitiktų vaiko interesų, neturi būti sudaromos kliūtys vaikui vykti laikinai į užsienį su vienu iš tėvų.
41. Atsakovas nurodo, kad nori su dukterimi praleisti vasaros laikotarpiu 40 dienų be perstojo. Teismo posėdyje patikslino reikalavimą dėl bendravimo su dukterimi vasaros laikotarpiu, prašydamas bendravimo su vaiku laiką nustatyti šiais laikotarpiais: nuo birželio 21 d. iki birželio 27 d., nuo liepos 5 d. iki liepos 11 d., nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 1 d, nuo rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 15 d., nuo rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 29 d., iš viso 35 dienas, įspėjant ieškovę apie dukters paėmimą prieš mėnesį. Atsakovo siūlomi laikotarpiai, teismo nuomone, neatitinka vaiko interesų, nes kelis vasaros mėnesius vaiko gyvenamoji aplinka keistųsi iš esmės kiekvieną savaitę, o tai pakenktų aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumui. Be to, vaiko paėmimas į atsakovo aplinką iš esmės kas antrą savaitę užkirstų galimybę šalims vasaros laikotarpiu ilgiau nepertraukiamai atostogauti su vaiku, planuoti ilgesnes nei savaitė keliones. Pažymėtina, kad į atsakovo nurodytą laikotarpį nuo birželio 21 d. iki birželio 27 d. patenka ir kasmetinė Joninių šventė, kurią su vaiku turi turėti galimybę švęsti tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Bendravimo tvarka nustatytina orientuojantis į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą.
42. Atsakovas prašo nustatyti, kad jis turi teisę poriniais metais pasiimti dukterį per rugsėjo 1 dienos šventę. Tačiau iš jo siūlomos šio sprendimo 41 punkte aptartos bendravimo tvarkos matyti, kad rugpjūčio 29 dieną jis vaiką grąžina ieškovei, kuri su vaiku būna iki rugsėjo 1 dienos šventės. Pažymėtina, kad rugsėjo 1 dienos šventė nėra asmeninė šalių šventė, dalyvauti vaiko šventėje kiekvienais metais turi teisę abu tėvai.
43. Atsakovas prašo nustatyti, kad poriniais metais jis turi teisę pasiimti dukterį per jos gimtadienį. Esant normaliems, abipusia pagarbą grįstiems šalių santykiams, abu tėvai turi teisę švęsti vaiko gimtadienį kartu, abipusiu susitarimu nustatyti gimtadienio vietą, laiką, pramogų turinį ir kt. Nagrinėjamu atveju šalių santykiai yra itin konfliktiški, grįsti abipusiu nepasitikėjimu, geranoriškumo, bendravimo, kompromiso siekimo stoka, todėl dukters gimtadienio šventimas dalyvaujant abiems tėvams gali įnešti destrukcijos, chaoso į vaiko šventę, padaryti vaiko raidai, psichikai didžiulę žalą. Sprętina, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti bendravimo tvarką vaiko gimtadienio dieną skyrium kiekvienai iš šalių, tačiau tokia tvarka šalims neužkerta galimybės, geranoriškai sutarus, abipusės pagarbos pagrindais, švęsti kartu vaiko gimtadienio šventę.
44. Atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovė turi suteikti jam visą informaciją apie dukters sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukterimi. Teismo posėdyje atsakovas patikslino, kad šalys turi informuoti viena kitą elektroniniu paštu, telefono skambučiu apie vaiko sveikatos nukrypimus nuo normos, t. y. informuoti vienos valandos laikotarpiu, kai vaikas patenka į gydymo įstaigą, net ir konsultacijoms, kai yra planiniai apsilankymai pas gydytoją. Ieškovė patvirtino, kad pranešimas apie šeimos gydytojo vizitą pas vaiką, vaiko vykimą į gydymo įstaigos stacionarą, polikliniką, greitosios medicinos pagalbos iškvietimą ir vaiko vykimą į medicinos įstaigą turi būti abipusis. Spręstina, kad tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų abiejų šalių interesus.
45. Atsakovas prašo leisti bendrauti su vaiku tiesiogiai pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką ir visuotinio karantino laikotarpiu, nurodydamas, kad tiek jis, tiek ir jo tėvai tinkamai naudoja apsaugos nuo COVID-19 priemones, dirba nuotoliniu būdu, vengia kontaktų su kitais asmenimis, todėl jo betarpiškas bendravimas su dukterimi nekelia grėsmės susirgti virusu nei dukteriai, nei ieškovei bei jos motinai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas karantino laikotarpiu turi jai pranešti, kai jam yra taikomas saviizoliacijos režimas. Išvadą duodančios institucijos atstovė paaiškino, kad atsakovas privalo laikytis saviizoliacijos, jei toks režimas jam yra taikomas, tačiau karantinas neturi trukdyti atsakovo ir dukters bendravimui. Spręstina, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgus į galimas ieškovo komandiruotes darbo reikalais bei šalyje nustatytą karantino režimą, kuris gali riboti didesnius kaip vieno namų ūkio kontaktus, t. y. atsakovas negalėtų susitikti ir betarpiškai bendrauti su dukterimi, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytas karantino režimas leistų kontaktus ir bendravimą tik tarp vienos šeimos, vieno namų ūkio narių, kadangi atsakovas nepriklauso ieškovės šeimai, neveda su ieškove bendro namų ūkio.
46. Atsakovas prašo nustatyti, kad turi teisę bendrauti su dukterimi tiek jis, tiek jo tėvai telefonu bei nuotolinio vaizdo ir garso transliavimo priemonėmis kiekvieną dieną iki 20 valandos nedalyvaujant ieškovei. Manytina, kad toks reikalavimas pažeistų ieškovės interesus, nes ji taip pat turi teisę be atsakovo įsikišimo būti, bendrauti, leisti laisvalaikį su vaiku, ieškovės asmeninio gyvenimo privatumas taip pat turi būti gerbiamas ir užtikrinamas, todėl atsakovui nustatytinas konkretus laikas du kartus savaitėje bendrauti su dukterimi telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis. Jo bendravimo su dukterimi laiku taip pat galimas atsakovo tėvų bendravimas su vaikaite.
47. Atsižvelgus į sprendimo 31-46 punktuose aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, įvertinus šalių nuomones, išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimus, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukterimi S. S. D. tvarka:
47.1. tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja trečiadienį tą savaitę, kurią nustatyta jo bendravimo su dukterimi tvarka savaitgalį, ir ketvirtadienį tą savaitę, kurią nenustatyta jo bendravimo su dukterimi tvarka savaitgalį, pasiimdamas dukterį iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 2 dienos iki gegužės 31 dienos;
47.2. tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukterį penktadienį iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Pirmuoju savaitgaliu, kuriuo M. D. bendrauja su dukterimi, laikomas savaitgalis, einantis po teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 2 dienos iki gegužės 31 dienos;
47.3. tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja (atostogauja) vasaros laikotarpiu šia tvarka: poriniais metais: pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos birželio 1 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 14 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos liepos 1 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą liepos 15 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos rugpjūčio 4 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą rugpjūčio 18 dieną iki 20 valandos; neporiniais metais: pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos birželio 17 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 30 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos liepos 16 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą liepos 31 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos rugpjūčio 16 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą rugpjūčio 31 dieną iki 19 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį M. D. praneša A. K. prieš vieną mėnesį sms žinute ar elektroniniu paštu;
47.4. tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja švenčių metu šia tvarka: poriniais metais: šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 20 valandos; pirmąją šv. Velykų dieną pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos; neporiniais metais: antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos gruodžio 31 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 20 valandos; antrąją šv. Velykų dieną pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1 ir 2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis;
47.5. poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja dukters gimtadienio dieną, pasiimdamas dukterį (duomenys neskelbtini) dieną iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu;
47.6. poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja Joninių dienos išvakarėse ir atsakovo gimimo dieną, pasiimdamas dukterį (duomenys neskelbtini) dieną iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 24 dieną iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu;
47.7. tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja atsakovo tėvų V. D. ir J. D. gimimo dienomis, pasiimdamas dukterį (duomenys neskelbtini) dieną ir (duomenys neskelbtini) dieną iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu;
47.8. tėvas M. D. turi teisę dalyvauti dukters S. S. D. rugsėjo 1 dienos šventėje;
47.9. savo bendravimo su dukterimi S. S. D. laiku tėvas M. D. turi teisę išsivežti dukterį atostogoms, pažintinei kelionei į bet kurią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro motinos A. K. sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį (kelionės vietą, trukmę, maršrutą, keliavimo būdą) informavęs A. K. sms žinute ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites, o jei kelionės į užsienį trukmė yra ne daugiau kaip trys paros, informavęs A. K. sms žinute ar elektroniniu paštu vėliau kaip prieš tris paras. Motina A. K. privalo užtikrinti tinkamą kelionei reikalingų dukters S. S. D. galiojančių dokumentų perdavimą tėvui M. D.;
47.10. tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) pirmadienį ir antradienį (du kartus per savaitę) laiku nuo 19 iki 20 valandos ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną. Apie ketinimą susisiekti su dukterimi ir bendrauti šiomis priemonėmis M. D. įsipareigoja pranešti (elektroniniu paštu ar sms žinute) A. K. ne vėliau kaip prieš vieną parą. A. K. turi skatinti ir palaikyti dukters bendravimą su tėvu telekomunikacijų priemonėmis. A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti tėvo ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus A. K. ligos atvejus arba jei su tuo sutinka M. D.. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki gegužės 31 dienos;
47.11. vasaros laiku, t. y. nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, skyrium nuo dukters buvimo laiku tėvas M. D. ir motina A. K. su dukterimi S. S. D. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) antradienį ir ketvirtadienį (du kartus per savaitę) laiku nuo 19 iki 20 valandos ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną. Apie ketinimą susisiekti su dukterimi ir bendrauti šiomis priemonėmis M. D. ir A. K. įsipareigoja pranešti (elektroniniu paštu ar sms žinute) vienas kitam ne vėliau kaip prieš vieną parą. M. D. ir A. K. turi skatinti ir palaikyti dukters bendravimą su kitu iš tėvų telekomunikacijų priemonėmis. M. D. ir A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti skyrium esančio tėvo (motinos) ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus su vaiku esančio tėvo (motinos) ligos atvejus arba jei su tuo sutinka skyrium nuo vaiko esantis tėvas (motina). Šiame punkte nustatyta M. D. ir dukters bendravimo tvarka netaikoma rugpjūčio 3 dieną;
47.12. tėvas M. D. ir motina A. K., kai duktė yra vieno iš tėvų žinioje, įsipareigoja vienos valandos laikotarpiu informuoti vienas kitą sms žinute ar telefono skambučiu apie vaiko sveikatos nukrypimus nuo normos, t. y. informuoti apie šeimos gydytojo vizitą pas vaiką, vaiko vykimą į gydymo įstaigos stacionarą, polikliniką, greitosios medicinos pagalbos iškvietimą ir vaiko vykimą į medicinos įstaigą;
47.13. paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laiku, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestos nepaprastosios padėties režimo metu tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja pagal 1-12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus atvejus, kai 1-12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas karantino režimas, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestos nepaprastosios padėties režimui, tėvo M. D. bendravimo su dukterimi S. S. D. tvarka, nustatyta 1-12 punktuose, galima tiek, kiek ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestos nepaprastosios padėties režimui. M. D. įsipareigoja informuoti A. K. apie karantino laikotarpiu jam taikomą saviizoliacijos režimą;
47.14. abu nepilnametės dukters S. S. D. tėvai turi teisę geranoriškai, abipusiu rašytiniu susitarimu keisti 1-12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus ir savo galimybes.
Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo
48. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 2070 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis, 1920 Eur teisinių paslaugų išlaidos (1 t., b. l. 30; 3 t., b. l. 67-87; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 1375 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 1300 Eur teisinių paslaugų išlaidos (1 t., b. l. 69; 3 t., b. l. 88; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Įvertinus šalių atstovų suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad šalių patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinį tenkinant iš dalies, įvertinus, kad 100 proc. tenkintinas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 73,33 proc. dalimi tenkintinas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, 33,33 proc. dalimi tenkintinas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atmestinas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo, t. y. tenkintina 51,66 proc. ieškinio reikalavimų dalis ir atmestina 48,34 proc. ieškinio reikalavimų dalis, taip pat įvertinus, kad 66,67 proc. dalimi tenkintinas ir 33,33 proc. dalimi atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 890,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos 789,23 Eur bylinėjimosi išlaidos.
49. Įvertinus ieškinio reikalavimus ir tenkintą jų dalį, valstybei priteistinas iš atsakovo 59 Eur žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
50. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 10,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atmestina 48,34 proc. ieškinio reikalavimų dalis ir tenkintina 66,67 proc. priešieškinio dalis, valstybei iš ieškovės priteistinos valstybei 5 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
51. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).
Dėl skubaus dalies teismo sprendimo vykdymo
52. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
53. CPK 281 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK nustatyti ne tik atvejai, kai teismo neįsiteisėjęs sprendimas pagal įstatymą būtų nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.), bet ir atvejai, kai teismui suteikiama teisė nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimą ar jo dalį arba nutartį (CPK 283 str.).
54. Byloje susiklostė situacija, kad bylos nagrinėjimo metu tapo akivaizdūs itin konfliktiški šalių santykiai, tolerancijos, pagarbos vienas kitam stoka. Priimdamas sprendimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkinti iš dalies, o nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, teismas vadovaujasi ir CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Spręstina, kad šalims nesutikus su galutiniu procesiniu teismo sprendimu bus inicijuojamas procesas apeliacinės instancijos teisme, bus atliekamos apeliacinio skundo (skundų) siuntimo apeliacinės instancijos teismui procedūros, taigi, vykstant apeliaciniam procesui atsakovas pagal sprendimu nustatytą bendravimo tvarką negalės bendrauti su dukterimi tol, kol apeliacinės instancijos teismas neišnagrinės apeliacinio skundo (skundų) dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taip pat pažymėtina, kad 2020-04-21 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, be to, iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka nėra nuosekli, išsami, ji buvo priimta karantino metu ir atsižvelgus į ieškovės suformuluotą prašymą bei pateiktus duomenis, dar nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės, nepasisakius dėl ieškinio, priešieškinio pagrįstumo. Spręstina, kad neleidus sprendimo dalies dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos vykdyti skubiai, galima situacija, jog tėvas vykstant apeliaciniam procesui su dukterimi negalės bendrauti teismo nustatyta tvarka dar ilgą laikotarpį, o tai neatitiktų šalių nepilnametės dukters poreikių, teisėtų interesų, todėl sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos vykdytina skubiai.
55. Naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020-04-21 nutartimi (1 t., b. l. 51-54).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti S. S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų), mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti tokią M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi S. S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja trečiadienį tą savaitę, kurią nustatyta jo bendravimo su dukterimi tvarka savaitgalį, ir ketvirtadienį tą savaitę, kurią nenustatyta jo bendravimo su dukterimi tvarka savaitgalį, pasiimdamas dukterį iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 2 dienos iki gegužės 31 dienos;
2) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukterį penktadienį iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Pirmuoju savaitgaliu, kuriuo M. D. bendrauja su dukterimi, laikomas savaitgalis, einantis po teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 2 dienos iki gegužės 31 dienos;
3) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja (atostogauja) vasaros laikotarpiu šia tvarka: poriniais metais: pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos birželio 1 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 14 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos liepos 1 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą liepos 15 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos rugpjūčio 4 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą rugpjūčio 18 dieną iki 20 valandos; neporiniais metais: pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos birželio 17 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 30 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos liepos 16 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą liepos 31 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos rugpjūčio 16 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą rugpjūčio 31 dieną iki 19 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį M. D. praneša A. K. prieš vieną mėnesį sms žinute ar elektroniniu paštu;
4) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja švenčių metu šia tvarka: poriniais metais: šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 20 valandos; pirmąją šv. Velykų dieną pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos; neporiniais metais: antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos gruodžio 31 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 20 valandos; antrąją šv. Velykų dieną pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1 ir 2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis;
5) poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja dukters gimtadienio dieną, pasiimdamas dukterį (duomenys neskelbtini) dieną iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu;
6) poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja Joninių dienos išvakarėse ir atsakovo gimimo dieną, pasiimdamas dukterį (duomenys neskelbtini) dieną iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 24 dieną iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu;
7) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja atsakovo tėvų V. D. ir J. D. gimimo dienomis, pasiimdamas dukterį (duomenys neskelbtini) dieną ir (duomenys neskelbtini) dieną iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu;
8) tėvas M. D. turi teisę dalyvauti dukters S. S. D. rugsėjo 1 dienos šventėje;
9) savo bendravimo su dukterimi S. S. D. laiku tėvas M. D. turi teisę išsivežti dukterį atostogų, pažintinei kelionei į bet kurią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro motinos A. K. sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį (kelionės vietą, trukmę, maršrutą, keliavimo būdą) informavęs A. K. sms žinute ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites, o jei kelionės į užsienį trukmė yra ne daugiau kaip trys paros, informavęs A. K. sms žinute ar elektroniniu paštu vėliau kaip prieš tris paras. Motina A. K. privalo užtikrinti tinkamą kelionei reikalingų dukters S. S. D. galiojančių dokumentų perdavimą tėvui M. D.;
10) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) pirmadienį ir antradienį (du kartus per savaitę) laiku nuo 19 iki 20 valandos ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną. Apie ketinimą susisiekti su dukterimi ir bendrauti šiomis priemonėmis M. D. įsipareigoja pranešti (elektroniniu paštu ar sms žinute) A. K. ne vėliau kaip prieš vieną parą. A. K. turi skatinti ir palaikyti dukters bendravimą su tėvu telekomunikacijų priemonėmis. A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti tėvo ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus A. K. ligos atvejus arba jei su tuo sutinka M. D.. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki gegužės 31 dienos;
11) vasaros laiku, t. y. nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, skyrium nuo dukters buvimo laiku tėvas M. D. ir motina A. K. su dukterimi S. S. D. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) antradienį ir ketvirtadienį (du kartus per savaitę) laiku nuo 19 iki 20 valandos ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną. Apie ketinimą susisiekti su dukterimi ir bendrauti šiomis priemonėmis M. D. ir A. K. įsipareigoja pranešti (elektroniniu paštu ar sms žinute) vienas kitam ne vėliau kaip prieš vieną parą. M. D. ir A. K. turi skatinti ir palaikyti dukters bendravimą su kitu iš tėvų telekomunikacijų priemonėmis. M. D. ir A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti skyrium esančio tėvo (motinos) ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus su vaiku esančio tėvo (motinos) ligos atvejus arba jei su tuo sutinka skyrium nuo vaiko esantis tėvas (motina). Šiame punkte nustatyta M. D. ir dukters bendravimo tvarka netaikoma rugpjūčio 3 dieną;
12) tėvas M. D. ir motina A. K., kai duktė yra vieno iš tėvų žinioje, įsipareigoja vienos valandos laikotarpiu informuoti vienas kitą sms žinute ar telefono skambučiu apie vaiko sveikatos nukrypimus nuo normos, t. y. informuoti apie šeimos gydytojo vizitą pas vaiką, vaiko vykimą į gydymo įstaigos stacionarą, polikliniką, greitosios medicinos pagalbos iškvietimą ir vaiko vykimą į medicinos įstaigą;
13) paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laiku tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja pagal 1-12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus atvejus, kai 1-12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas karantino režimas, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestos nepaprastosios padėties režimui, tėvo M. D. bendravimo su dukterimi S. S. D. tvarka, nustatyta 1-12 punktuose, galima tiek, kiek ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestos nepaprastosios padėties režimui. M. D. įsipareigoja informuoti A. K. apie karantino laikotarpiu jam taikomą saviizoliacijos režimą;
14) abu nepilnametės dukters S. S. D. tėvai turi teisę geranoriškai, abipusiu rašytiniu susitarimu keisti 1-12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus ir savo galimybes.
Priteisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 890,91 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 789,23 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 59 Eur (penkiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020-04-21 nutartimi.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.