Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-05-12 · Civilinė byla Nr. e2A-263-372/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-12Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
e2A-263-372/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01914-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
M. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-263-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01914-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijus Mockevičius, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5236-1003/2020 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Teismo prašė: 1) nustatyti dukters S. S. D. gyvenamąją vietą kartu su motina; 2) priteisti iš atsakovo dukters naudai materialinį išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-01 iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo dukters naudai 700 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01 po 200 Eur/mėn.; 4) nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: a) atsižvelgdamas į vaiko mamos slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinęs prieš vieną savaitę, tėvas turi teisę 2–3 kartus per savaitę darbo dienomis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei į ugdymo įstaigą tuo metu neina, ir grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 valandos; b) nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų; c) abu tėvai, remdamiesi protingumo principu, galės abipusiu rašytiniu susitarimu keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus, ir savo galimybes; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ilgą laiką su atsakovu gyveno kaip pora, neįregistravę santuokos. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė, atsakovas pripažino tėvystę, suteikė vaikui savo pavardę. Ieškovė augino vaiką, rūpinosi kasdiene jo priežiūra ir poreikiais, atsakovas važinėdavo į užsienį uždarbiauti. 2019 m. vasarą ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas jau kurį laiką palaiko intymius ryšius su kita moterimi. Šalys išsiskyrė ir nuo 2019-12-15 gyvena atskirai. Nepilnametė duktė gyvena su motina. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, bendravimo su juo tvarkos. Atsakovas nereguliariai ir nepakankamai skiria lėšų dukters išlaikymui, kartais nuperka daiktų, tačiau tokia parama nėra pakankama.

3. Ieškovė nurodė, kad nuo pat gimimo iki šiol vaikas gyvena su motina, atsakovas, susiradęs kitą moterį, šeimą paliko. Ieškovė materialiai aprūpina savo vaiką, sudaro palankias sąlygas jam augti, vystytis, lavintis. Šiuo metu ieškovė su dukterimi gyvena kartu su savo mama jai priklausančiame bute. Vaikas turi atskirą kambarį, visus jam reikalingus baldus bei daiktus. Tarp ieškovės ir dukters yra susiklostęs glaudus ryšys, mergaitė dar yra maža, todėl jai reikalinga motinos priežiūra. Atsakovas dukters akivaizdoje elgiasi agresyviai, žemina ir užgaulioja jos motiną, todėl vaikas tėvo prisibijo. Atsakovas važinėja dirbti į užsienį, grįžęs dažnai keičia gyvenamąsias vietas, nesugeba užtikrinti vaikui dienos režimo, todėl vaiko gyvenamoji vieta teismo turėtų būti nustatyta su motina.

4. Ieškovė nurodė, jog vaikas lanko lopšelį-darželį. Ieškovė viena augina ir prižiūri vaiką, atsakovas menkai ir nereguliariai prisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė nebeišgali pati viena patenkinti visų vaiko poreikių, atsakovas turėtų skirti savo turtinei padėčiai proporcingą dalį išlaikymo, reikalingo bendriesiems vaiko poreikiams tenkinti, tinkamai pasirūpinti vaiko buitimi, maitinimu, lavinimu, sveikata, papildomu vaiko ugdymu ar pramogomis. Iš viso vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai po 567,75 Eur. Ieškovė nurodė, kad dirba, jos gaunamos pajamos vidutiniškai yra 540 Eur/mėn., atskaičius mokesčius. Ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė, kito turto ji neturi. Atsakovas dirba savo tėvų įsteigtoje įmonėje, gauna geras pajamas, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi galimybę skirti prašomą priteisti išlaikymą savo dukrai. Atsakovas nėra ligonis, jis yra darbingas, sveikas vyras, todėl turi pareigą dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų skirti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su motina ir tik ji tenkins jo kasdienius poreikius, iš skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti priteista kiek daugiau nei 1/2 vaikui reikalingo išlaikymo, t.y. 300 Eur per mėnesį nuo 2020-04-01 iki vaiko pilnametystės.

5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nuo bylos šalių išsiskyrimo 2019-12-15 iki 2020-04-01 išlaikymą vaikui teikė tik epizodiškai, nereguliariai, nupirkdamas savo nuožiūra vaikui reikalingų daiktų. Susidarė įsiskolinimas, iš atsakovo priteistina 700 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01, skaičiuojant po 200 Eur/mėn. x 3,5 mėn. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja šiek tiek mažesnėmis įmokos sumomis, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas prie išlaikymo vienaip ar kitaip iš dalies yra prisidėjęs.

6. Ieškovė akcentavo, jog neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su savo dukra, tačiau atsakovas, įgyvendindamas savo teisę bendrauti su vaiku, pažeidžia ieškovės bei paties nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Atsakovas atvyksta nepranešęs, grąžina vaiką motinai, nesilaikydamas susitarto laiko. Atsakovo elgesys neprognozuojamas, ieškovė negali susiplanuoti savo dienotvarkės, nežino, kada atsakovas atvažiuos ir kiek laiko praleis su vaiku. Ieškovės vertinimu, yra reikalinga nustatyti aiškią bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė prašė nustatyti tokią tvarką, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra, bet kartu ir ji žinotų, kada yra tėvo bendravimo su vaiku laikas ir ji galėtų planuotis savo gyvenimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. A. M. D. pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Teismo prašė: 1) iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį, nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo dukters gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove; 2) atsakovas moka po 200 Eur/ mėn. išlaikymą dukrai, lėšų valdytoja uzufrukto teisės pagrindu paskirti ieškovę; 3) atsakovas gali išsivežti dukrą iki 14 dienų per metus be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo; 4) atmesti ieškinį dalyje dėl 700 Eur skolos priteisimo; 5) nenagrinėti ieškinio reikalavimo dėl abiejų tėvų galimybės keisti bendravimo tvarką; 6) tenkinti atsakovo priešieškinį, nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: 1) atsakovas su dukra bendrauja 3 pasirinktas darbo dienas per savaitę, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ar darželio ir grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 valandą vakare; apie ketinimą pasiimti dukrą atsakovas praneša ieškovei SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną; 2) atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį ne anksčiau kaip 8 valandą ryte, arba po darželio / mokyklos ir grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20 valandą vakare; apie ketinimą pasiimti dukrą atsakovas praneša ieškovei SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną (pirmuoju savaitgaliu bus laikomas savaitgalis einantis po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); atsakovas turi teisę leisti dukrai savaitgalį būti pas atsakovo tėvus; 3) atsakovas gali praleisti su dukra be pertraukos 40 dienų per vasarą, skaičiuojant, kad vasaros atostogos turi 90 dienų; apie ketinimą pasiimti dukrą atostogoms ir tikslų pasiėmimo ir dukters grąžinimo laiką atsakovas praneša ieškovei SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi savaites; 4) poriniais metais atsakovas turi teisę pasiimti dukrą Kūčių bei Kalėdų šventėms, o neporiniais metais – Naujųjų metų sutikimui bei Velykų šventei; poriniais metais atsakovas turi teisę pasiimti dukrą per jos gimtadienį ir rugsėjo pirmosios šventę (pirmaisiais metais bus laikomi tie metai, kuriais įsiteisėja teismo sprendimas); 5) atsakovui prašant, ieškovė turi suteikti jam visą informaciją apie dukters sveikatą, pasiekimus ugdymo įstaigoje ir užklasinėje veikloje bei nedelsdama pranešti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su dukra; 6) leisti atsakovui išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų kartą per metus iki 14 dienų; įpareigoti ieškovę perduoti dukters asmens dokumentus atsakovui, kai jis praneša ieškovei, kad rengiasi su dukra išvykti į užsienį; 7) atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telefonu (dukros telefonas (duomenys neskelbtini)), bei ieškovė įpareigotina leisti dukrai telefonu bendrauti su seneliais, seneliams skambinant iš jų telefonų: (duomenys neskelbtini) (V. D.) ir J. D. (duomenys neskelbtini), analogiškai minėtiems asmenims leisti bendrauti ir per programas „Skype“ „Viber“, „Whatsup“ (su vaizdu) ir kt. kiekvieną dieną iki 20 val., nedalyvaujant ieškovei; 8) leisti atsakovui pasiimti dukrą išimtinai kiekvienų metų spalio mėn. (duomenys neskelbtini) dienomis, bei birželio (duomenys neskelbtini) dienomis, nes tai yra atsakovo tėvų gimtadieniai, bei Joninių šventė; 9) jei Lietuvoje būtų visuotinio karantino režimas, leisti bendrauti atsakovui su dukra tiesiogiai – betarpiškai pagal nurodytas tvarkas; 7) leisti atsakovo ir ieškovės dukrai bendrauti su atsakovo tėvais.

Atsiliepimas

8. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog šalių dukra gyventų kartu su ieškove. Atsakovas pažymėjo, jog neigia, kad yra agresyviai nusiteikęs prieš ieškovę, ją užgaulioja ir žemina, ar yra agresyvus dukters atžvilgiu. Atsakovo vertinimu, tai yra deklaratyvūs ieškovės teiginiai; atsakovas nėra įtrauktas į socialinės rizikos grupę, teistas už smurtą ar pan.

9. Atsakovas nurodė, kad sutinka iš dalies su reikalavimu dėl dukters išlaikymo ir sutinka teikti 200 Eur mėnesinį išlaikymą dukrai. Atsakovas pažymėjo, kad jis papildomai išleidžia dukters poreikiams tenkinti kas mėnesį po 50–100 Eur. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, galėjo iškart kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo po 2019-12-15, tačiau ji jokia forma nereikalavo išlaikymo dukteriai, atsakovas nebuvo jokia forma įpareigotas mokėti po 200 Eur išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkinimas būtų nesąžiningas, prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams.

10. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pageidavimas leisti jam pasiimti dukrą „atsižvelgiant į vaiko motinos slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinus prieš vieną savaitę“ neproporcingai apsunkina jo galimybes pasiimti vaiką, tokį procesą daro nepatogų. Jei būtų taikomos sąlygos, kad atsakovas turi derintis prie ieškovės darbo grafiko, tai būtų akivaizdžiai pažeidžiamas lygiateisiškumo tarp tėvų principas, vienam iš jų nuolatos derinantis prie kito darbo grafiko. Derinimasis prie motinos darbo grafiko sukuria sąlygas, kad atsakovas negali planuoti savo laiko su dukra, o turi prieš tai gauti nurodymus iš motinos darbdavio – darbo grafiką. Atsakovo vertinimu, tai yra neproporcinga, neteisinga ir pažeidžianti tėvo interesus sąlyga.

11. Atsakovas nurodė, jog sutinka leisti ieškovei išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų bei atsakovo sutikimo iki 14 dienų.

12. Atsakovas pažymėjo, kad priešieškiniu, nesant geranoriškumo iš ieškovės pusės, pageidauja teismo tvarka nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, bei įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie panaudojamus vaiko išlaikymo pinigus. Atsakovas akcentavo, kad dukra turi teisę bendrauti su seneliais iš tėvo pusės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti nepilnamečio vaiko S. S. D. gyvenamąją vietą su motina A. K.. P. S. S. D. iš M. D. išlaikymą po 220 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. A. K. paskiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti tokią M. D. bendravimo su dukterimi S. S. D. tvarką: 1) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja trečiadienį tą savaitę, kurią nustatyta jo bendravimo su dukterimi tvarka savaitgalį, ir ketvirtadienį tą savaitę, kurią nenustatyta jo bendravimo su dukterimi tvarka savaitgalį, pasiimdamas dukterį iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 2 dienos iki gegužės 31 dienos; 2) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukterį penktadienį iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Pirmuoju savaitgaliu, kuriuo M. D. bendrauja su dukterimi, laikomas savaitgalis, einantis po teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 2 dienos iki gegužės 31 dienos; 3) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja (atostogauja) vasaros laikotarpiu šia tvarka: poriniais metais: pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos birželio 1 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 14 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos liepos 1 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą liepos 15 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos rugpjūčio 4 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą rugpjūčio 18 dieną iki 20 valandos; neporiniais metais: pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos birželio 17 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 30 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos liepos 16 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą liepos 31 dieną iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos rugpjūčio 16 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą rugpjūčio 31 dieną iki 19 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį M. D. praneša A. K. prieš vieną mėnesį sms žinute ar elektroniniu paštu; 4) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja švenčių metu šia tvarka: poriniais metais: Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 20 valandos; pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos; neporiniais metais: antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos gruodžio 31 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 20 valandos; antrąją Šv. Velykų dieną pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1 ir 2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis; 5) poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja dukters gimtadienio dieną, pasiimdamas dukterį lapkričio 27 dieną iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu; 6) poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja Joninių dienos išvakarėse ir atsakovo gimimo dieną, pasiimdamas dukterį birželio 23 dieną iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 24 dieną iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu; 7) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja atsakovo tėvų V. D. ir J. D. gimimo dienomis, pasiimdamas dukterį (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu; 8) tėvas M. D. turi teisę dalyvauti dukters S. S. D. rugsėjo 1 dienos šventėje; 9) savo bendravimo su dukterimi S. S. D. laiku tėvas M. D. turi teisę išsivežti dukterį atostogų, pažintinei kelionei į bet kurią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro motinos A. K. sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį (kelionės vietą, trukmę, maršrutą, keliavimo būdą) informavęs A. K. sms žinute ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites, o jei kelionės į užsienį trukmė yra ne daugiau kaip trys paros, informavęs A. K. sms žinute ar elektroniniu paštu vėliau kaip prieš tris paras. Motina A. K. privalo užtikrinti tinkamą kelionei reikalingų dukters S. S. D. galiojančių dokumentų perdavimą tėvui M. D.; 10) tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) pirmadienį ir antradienį (du kartus per savaitę) laiku nuo 19 iki 20 valandos ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną. Apie ketinimą susisiekti su dukterimi ir bendrauti šiomis priemonėmis M. D. įsipareigoja pranešti (elektroniniu paštu ar sms žinute) A. K. ne vėliau kaip prieš vieną parą. A. K. turi skatinti ir palaikyti dukters bendravimą su tėvu telekomunikacijų priemonėmis. A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti tėvo ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus A. K. ligos atvejus arba jei su tuo sutinka M. D.. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki gegužės 31 dienos; 11) vasaros laiku, t. y. nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, skyrium nuo dukters buvimo laiku tėvas M. D. ir motina A. K. su dukterimi S. S. D. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) antradienį ir ketvirtadienį (du kartus per savaitę) laiku nuo 19 iki 20 valandos ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną. Apie ketinimą susisiekti su dukterimi ir bendrauti šiomis priemonėmis M. D. ir A. K. įsipareigoja pranešti (elektroniniu paštu ar sms žinute) vienas kitam ne vėliau kaip prieš vieną parą. M. D. ir A. K. turi skatinti ir palaikyti dukters bendravimą su kitu iš tėvų telekomunikacijų priemonėmis. M. D. ir A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti skyrium esančio tėvo (motinos) ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus su vaiku esančio tėvo (motinos) ligos atvejus arba jei su tuo sutinka skyrium nuo vaiko esantis tėvas (motina). Šiame punkte nustatyta M. D. ir dukters bendravimo tvarka netaikoma rugpjūčio 3 dieną; 12) tėvas M. D. ir motina A. K., kai duktė yra vieno iš tėvų žinioje, įsipareigoja vienos valandos laikotarpiu informuoti vienas kitą sms žinute ar telefono skambučiu apie vaiko sveikatos nukrypimus nuo normos, t. y. informuoti apie šeimos gydytojo vizitą pas vaiką, vaiko vykimą į gydymo įstaigos stacionarą, polikliniką, greitosios medicinos pagalbos iškvietimą ir vaiko vykimą į medicinos įstaigą; 13) paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laiku tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja pagal 1–12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus atvejus, kai 1–12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas karantino režimas, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestos nepaprastosios padėties režimui, tėvo M. D. bendravimo su dukterimi S. S. D. tvarka, nustatyta 1–12 punktuose, galima tiek, kiek ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam karantino, Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestos nepaprastosios padėties režimui. M. D. įsipareigoja informuoti A. K. apie karantino laikotarpiu jam taikomą saviizoliacijos režimą; 14) abu nepilnametės dukters S. S. D. tėvai turi teisę geranoriškai, abipusiu rašytiniu susitarimu keisti 1–12 punktuose nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgdami į realias aplinkybes, vaiko poreikius bei norus ir savo galimybes. Priteisti A. K. iš M. D. 890,91 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti M. D. iš A. K. 789,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti valstybei iš M. D. 59 Eur žyminį mokestį. Priteisti valstybei iš A. K. 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

14. Teismas nurodė, kad abi šalys yra tinkamos auginti ir rūpintis dukterimi, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

15. Teismas darė išvadą, kad dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka, susiklostę vaiko ir tėvų santykiai, tarpusavio ryšys, bendravimas yra stabilūs, saugūs vaikui, užtikrinantys jo interesus. Teismas vertino, kad ieškovė tinkamai užtikrina šalių nepilnamečio vaiko interesus, tinkamą kasdieninių poreikių tenkinimą, todėl sprendė, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

16. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, specialiųjų poreikių nebuvimą, galimybes dirbti ir užsidirbti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygių galimybių principo, teikiant išlaikymą dukteriai, ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo sumos dalį ieškovės nurodytoms vaiko poreikių išlaidoms tenkinti.

17. Teismas spendė, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 220 Eur kas mėnesį nuo 2020-04-01 iki vaiko pilnametystės. Teismas vertino, kad ši suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas nurodė, jog atmestinas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę teikti jam dukters išlaikymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kadangi ieškovė neprivalo įrodinėti teismo nustatytų, vaiko poreikius atitinkančių išlaidų pagrįstumo.

18. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01 iš esmės lygiavertiškai prisidėjo prie dukters gyvenimo sąlygų gerinimo, kasdienių poreikių tenkinimo, dukters išlaikymo, todėl ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2019-12-15 iki 2020-04-01 teismas atmetė kaip nepagristą.

19. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad tėvo elgesys, gyvenimo būdas kenkia vaiko interesams, kad būtina riboti tėvo ir vaiko bendravimą, todėl sprendė, kad yra tikslinga nustatyti tokią maksimaliai intensyvią tėvo bendravimo su dukterimi tvarką, kuri sukurtų ir užtikrintų vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, padėtų tėvams rasti kompromisą, sumažintų tarpusavio psichologinę įtampą, padėtų pradėti gerbti vienas kitą. Teismas pažymėjo, kad bendravimo tvarkos nustatymas pagal ieškovės kintantį darbo grafiką neatitiktų šalių nepilnametės dukters interesų ir neužtikrintų visų suinteresuotų asmenų tarpusavio santykių, atsakovo bendravimo su dukterimi stabilumo, nepašalintų šalių tarpusavio konfliktiškumo.

20. Teismas nurodė, jog yra tikslinga nustatyti, kad atsakovas gali pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai vaikas paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, jo pasiėmimas galimas 10 valandą ryte; vaikas būtų grąžinamas iki 20 valandos vakare. Teismas sprendė, jog apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys turi pranešti viena kitai prieš vieną parą.

21. Teismas nurodė, kad ieškovės draudimas bendrauti atsakovui su dukterimi kas antrą savaitgalį, teigiant, kad duktė bus traumuojama, jei atsakovas ją pasiims su nakvyne, yra visiškai nepagrįstas.

22. Nors atsakovas prašė nustatyti, kad jis gali pasiimti vaiką bendravimui tris pasirinktas darbo dienas per savaitę, teismas sprendė, kad tokia atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos ir faktiškai reikštų vaiko dviejų gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą. Teismas nurodė, kad atsakovui sudarytina galimybė bendrauti su dukterimi vieną dieną per savaitę, toks atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis nustatymas neprieštarauja nei susiklosčiusiai teismų praktikai, nei paties vaiko interesams, užtikrina stabilią vaiko namų aplinką.

23. Teismas nurodė, kad vaiko laikinas vykimas į užsienį atitinka vaiko interesus, o vykimo su vienu iš tėvų ribojimas, negavus kito iš tėvų rašytinio sutikimo, prieštarautų vaiko interesams, sudarytų galimybę itin konfliktiško santykio šalims manipuliuoti šia teise.

24. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bendravimo tvarka nustatytina orientuojantis į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą.

25. Teismas nurodė, jog dalyvauti vaiko rugsėjo 1-osios šventėje kiekvienais metais turi teisę abu tėvai.

26. Teismas nurodė, jog yra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką vaiko gimtadienio dieną skyrium kiekvienai iš šalių, tačiau tokia tvarka šalims neužkerta galimybės, geranoriškai sutarus, abipusės pagarbos pagrindais, švęsti kartu vaiko gimtadienio šventę.

27. Teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų abiejų šalių interesus, taip pat atsižvelgti į galimas atsakovo komandiruotes darbo reikalais bei šalyje nustatytą karantino režimą, kuris gali riboti didesnius kaip vieno namų ūkio kontaktus.

28. Atsakovas prašė nustatyti, kad turi teisę bendrauti su dukterimi tiek jis, tiek jo tėvai telefonu bei nuotolinio vaizdo ir garso transliavimo priemonėmis kiekvieną dieną iki 20 valandos nedalyvaujant ieškovei. Teismas vertino, kad toks reikalavimas pažeistų ieškovės interesus, nes ji taip pat turi teisę be atsakovo įsikišimo būti, bendrauti, leisti laisvalaikį su vaiku, ieškovės asmeninio gyvenimo privatumas taip pat turi būti gerbiamas ir užtikrinamas. Teismas sprendė, kad atsakovo bendravimo su dukterimi laiku taip pat galimas atsakovo tėvų bendravimas su vaikaite.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

7. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovė (apeliantė) A. K. prašo: 1. iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020-12-22 sprendimu nustatytą M. D. bendravimo su dukterimi tvarką: 1) papildyti Bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktus nuostata: „Šiame punkte nustatyta M. D. ir dukters bendravimo tvarka netaikoma neporiniais metais lapkričio 27 dieną“; 2) pakeisti Bendravimo tvarkos 2 p. ir nustatyti, kad M. D. grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos; 3) papildyti Bendravimo tvarkos 4 p. nurodant, kad „šiame punkte švenčių metu laikoma: gruodžio 31 d. – sausio 1 d., Šv. Velykų pirma, antra dienos, Šv. Kūčių diena, Šv. Kalėdų pirma, antra dienos“; 4) iš teismo nustatytos Bendravimo tvarkos pašalinti 6 p.; 5) papildyti Bendravimo tvarkos 9 p. nuostata: „Tėvas M. D., grįžęs su vaiku iš kelionės, privalo visus vaiko dokumentus grąžinti motinai ne vėliau kaip vaiko grąžinimo į motinos A. K. gyvenamąją vietą dieną“; 6) iš dalies pakeisti Bendravimo tvarkos 10 p., sumažinant atsakovo bendravimą su vaiku telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) iki vieno karto per savaitę (antradienį); 7) iš Bendravimo tvarkos 10 punkto pašalinti nuostatą: „A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti tėvo ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus A. K. ligos atvejus arba jei su tuo sutinka M. D.“; 8) papildyti Bendravimo tvarkos 12 p. nuostata: „1-11 punktuose nustatyta bendravimo tvarka netaikoma S. S. D. ligos metu, esant reikalingai jos slaugai“; 9) papildyti Bendravimo tvarką nauju 15 p. ir jį išdėstyti taip: „M. D. jam nustatyto bendravimo su dukra S. S. D. metu įsipareigoja sudaryti sąlygas ir įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais iš jo pusės (vaiko seneliais ir kt.)“; likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2020-12-22 sprendimą palikti galioti; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

7.1. Ieškovė iš esmės sutinka su teismo nustatytos Bendravimo tvarkos 1 ir 2 p., tačiau šie Bendravimo tvarkos punktai nėra suderinti su Bendravimo tvarkos 5 p. numatančiu, kad poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja dukters gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)). Vadinasi neporiniais metais, vaikas savo gimtadienį nevaržomai turėtų teisę praleisti su motina, tačiau jeigu atsitiktų taip, kad neporiniais metais vaiko gimtadienis (duomenys neskelbtini) sutaptų su Bendravimo tvarkos 1 ir 2 p. nustatyta M. D. teise bendrauti su vaiku, tai vaikas neturėtų galimybės savo gimtadienio atšvęsti su mama. Siekiant išvengti galimų ginčų bei užtikrinti vaiko interesus, tikslinga papildyti Bendravimo tvarkos 1 ir 2 p. nuostata: „Šiame punkte nustatyta M. D. ir dukters bendravimo tvarka netaikoma neporiniais metais (duomenys neskelbtini)“.

7.2. Ieškovė nesutinka, kad po bendravimo savaitgaliais vaikas būtų grąžinamas iki 20 val. Vaikas, grįžęs iš bendravimo su tėvu, turi turėti pakankamai laiko adaptuotis savo gyvenamoje aplinkoje, susitvarkyti buities bei higienos reikalus, išsimaudyti, pasiruošti mokyklai ir pan., todėl į gyvenamąją vietą tėvo turėtų būti grąžinamas anksčiau. Dėl šių priežasčių tikslinga iš dalies pakeisti Bendravimo tvarkos 2 p. ir nustatyti, kad M. D. grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos.

7.3. Bendravimo tvarkos 4 p. teismas nustatė M. D. bendravimą su dukterimi švenčių metu. Teismas taip pat nustatė, jog šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1 ir 2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis. Tačiau teismas Bendravimo tvarkoje neapibrėžė, kokios konkrečiai dienos yra reglamentuojamos bendravimo tvarka švenčių metu. Atsižvelgiant į tai, kad tvarka nustatyta tik M. D., tai švenčių dienomis, kuriomis atsakovui nenumatyta teisės bendrauti su vaiku, tokią teisę turi vaiko motina. Atsakovas interpretuoja Bendravimo tvarką sau palankia linkme ir ja piktnaudžiauja, todėl siekiant išvengti ginčų ateityje, yra tikslinga papildyti Bendravimo tvarkos 4 p. įtraukiant švenčių meto apibrėžimą ir nurodant, kad šiame punkte švenčių metu laikoma: Gruodžio 31 d. – sausio 1 d., Šv. Velykų pirma, antra dienos, Šv. Kūčios, Šv. Kalėdų pirma, antra dienos. Esant aiškiam švenčių meto apibrėžimui, ir švenčių dienai sutapus su savaitgaliu, bus aišku, jog reikalinga vykdyti Bendravimo tvarkos 4 p., o ne 2 p.

7.4. Bendravimo tvarkos 6 p. yra įtrauktas į Bendravimo tvarką per klaidą, todėl jį būtina pašalinti. Teismas konstatavo, kad Joninių šventę su vaiku turi turėti galimybę švęsti tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, tačiau Bendravimo tvarką nustatė tokią, kad Jonines su vaiku turi teisę praleisti tik atsakovas, nes pagal Bendravimo tvarkos 3 p. neporiniais metais M. D. su vaiku praleidžia nuo birželio 17 iki birželio 30 d., t.y. laikotarpį, į kurį įeina Joninės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo gimtadienis, o pagal Bendravimo tvarkos 6 p., poriniais metais, atsakovas vėl gi turės teisę pasiimti vaiką Joninėms ir savo gimtadieniui. Poriniais metais šį laikotarpį, sutinkamai su Bendravimo tvarkos 3 p., turi teisę nepertraukiamai praleisti su vaiku (atostogauti) ieškovė. Bendravimo tvarkos 6 p. prieštarauja vaiko tėvų interesų pusiausvyrai bei teismo motyvams, kuriais remiantis priimtas sprendimas, todėl jis naikintinas.

7.5. Esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, atsakovui M. D. teismo turėtų būti nustatyta lygiavertė pareiga, grįžus su vaiku iš kelionės, visus vaiko dokumentus grąžinti motinai ne vėliau kaip vaiko grąžinimo į motinos A. K. gyvenamąją vietą dieną, todėl tikslinga papildyti Bendravimo tvarkos 9 p. šia nuostata.

7.6. Iš dalies keistinas Bendravimo tvarkos 10 p., sumažinant atsakovo bendravimą su vaiku telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) iki vieno karto per savaitę (antradienį). Atsakovui yra nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka, suteikiant teisę su vaiku bendrauti tiesiogiai; atsakovas turės galimybę su vaiku bendrauti tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, praleisti ilgas vasaros atostogas, todėl jo papildomi skambinėjimai tik trukdytų ieškovės asmeniniam gyvenimui bei drumstų jos praleidžiamą laiką su vaiku. Vaikui yra ribojamas ekranų (televizorius, kompiuteris, telefonas) laikas iki 1 val. per dieną, todėl skirti šį laiką bendravimui su tėvu vaikas labai nenori. Be to, yra būtina iš šio punkto pašalinti nuostatą, jog „A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti tėvo ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus A. K. ligos atvejus arba jei su tuo sutinka M. D.“. Byloje yra duomenų apie ieškovės pamaininį darbą vakarais, todėl būdama darbe, ji niekaip negalės pati asmeniškai tokio teismo sprendimo įvykdyti ir užtikrinti dukters bendravimo telekomunikacijų priemonėmis.

7.7. Bendravimo tvarkos 12 p. yra nustatyta tėvų pareiga informuoti vienam kitą apie dukters sveikatos nukrypimus nuo normos. Tačiau tuo pačiu teismas turėjo įvertinti ir Bendravimo tvarką vaiko ligos atveju, tačiau to nepadarė. Vaikui susirgus, karščiuojant, esant gulimam, tausojančiam režimui, įprasta bendravimo tvarka neturėtų būti taikoma ir atsakovas neturėtų turėti teisės reikalauti vaiko bendravimui, todėl būtina papildyti Bendravimo tvarkos 12 p. nuostata: „1-11 punktuose nustatyta bendravimo tvarka netaikoma dukters S. S. D. ligos metu, esant reikalingai jos slaugai“.

7.8. Vaiko seneliai J. ir V. D. ieškovės atžvilgiu pateikė teismui savo atskirą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-13629-1028/2020 dėl jų bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo. Toks procesinis D. elgesys galimai sąlygotas siekiu, vaiko seneliams kooperuojantis su vaiko tėvu, gauti dar daugiau laiko bendravimui su vaiku, atitinkamai atimant jį iš vaiko motinos. Skundžiamu sprendimu vaiko tėvams nustatyta abiem po lygiai laiko praleisti su vaiku, todėl būtų sąžininga ir teisinga, jei vaiko tėvas jam bendrauti su vaiku skirtu laiku dalintųsi su savo tėvais (artimais giminaičiais), o vaiko motina – su savo giminėmis. Dėl šių priežasčių tikslinga papildyti Bendravimo tvarką nauju 15 p. ir jį išdėstyti taip: „M. D. jam nustatyto bendravimo su dukra S. S. D. metu įsipareigoja sudaryti sąlygas ir įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais iš jo pusės (vaiko seneliais ir kt.)“. Ši papildoma nuostata leistų išvengti ginčų su vaiko seneliais, užkirstų kelią D. piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas M. D. prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, ko nepagrįstai ir neteisėtai siekia ieškovė, kuri apeliaciniame skunde net nenurodė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisės ir (ar) fakto klaidų. Akivaizdu, kad ieškovė siekia papildyti ir/ar pakeisti teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukterimi tvarką, kad būtų „patogiau“ pačiai ieškovei, t.y. apeliaciniu procesu siekia ginčo nagrinėjimo pakartojimo. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

8.3. Įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovė apeliaciniu skundu reiškia naują reikalavimą – siekia išspręsti vaiko senelių (atsakovo tėvų) bendravimą su vaikaite, nors tokio reikalavimo nereiškė pirmosios instancijos teisme, o su atsakovo prašymu įtraukti jo tėvus trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje kategoriškai nesutiko. Ieškovė siekia, kad būtų išspręstas klausimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų; apeliacinėje instancijoje išspręsti atsakovo tėvų išsikeltą savarankišką civilinę bylą.

8.4. Ieškovė siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jai, pvz., dėl atsakovo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu). Atsakovas nesutinka, kad dėl ieškovės savanaudiškų paskatų, „nepatogumų“ būtų sumažintas jo ir dukros bendravimas telekomunikacijų priemonėmis, kai pirmosios instancijos teismo nustatytas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku telekomunikacijų priemonėmis 2 kartus per savaitę po 1 val. yra standartinė bendravimo tvarka, atitinkanti nepilnamečio vaiko ir jo tėvų interesus, neprieštaraujanti susiklosčiusiai teismų praktikai. Kaip ir standartinė pagal susiklosčiusią teismų praktiką bendravimo tvarka yra, kad vaikas kasmet su mama bendrauja per mamos gimtadienį, o su tėčiu – per tėčio gimtadienį, todėl visiškai nepagrįstai ieškovė teigia, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktas yra teismo įtrauktas į bendravimo tvarką per klaidą. Atsakovo gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), todėl vaikas tą dieną (tėvo gimtadienį) ir turi praleisti su savo tėčiu, šiuo atveju (duomenys neskelbtini). Taip pat nesutiktina su ieškove, kad vaiko interesai bus pažeisti, jeigu duktė po bendravimo su tėvu kas antrą savaitgalį, sekmadienį bus grąžinta į gyvenamąją vietą iki 20 val. Ieškovė sutinka, kad darbo dienomis po bendravimo su vaiku atsakovas grąžintų dukterį į gyvenamąją vietą iki 20 valandos, taigi, toks sutikimas tik patvirtina, kad ieškovė nemato jokių grėsmių nespėti vaikui susitvarkyti buities bei higienos reikalus, išsimaudyti ir pasiruošti mokyklai.

8.5. Ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, kliudė, kliudo ir ateityje siekia kliudyti atsakovui bendrauti su savo dukra. Apeliaciniu skundu vėl bando pasiekti savo savanaudišką ir neteisėtą tikslą – apriboti atsakovo bendravimą su dukterimi, prašydama papildyti bendravimo tvarką 12 punktu – „1-11 punktuose nustatyta bendravimo tvarka netaikoma dukters S. S. D. ligos metu, esant reikalingai jos slaugai“. Toks ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, dukros liga negali būti pretekstas vaiko motinai nevykdyti 1-11 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos arba piktnaudžiauti. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas negali vaiku tinkamai pasirūpinti. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) virš 12 metų, ši įstaiga yra ir vaiko gydymo įstaiga. Ieškovės elgesys nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios (piktnaudžiavimas motinos valdžia, trukdymas atsakovui bendrauti su dukterimi, siekis kuo siauresnės, minimalesnės atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos teisme nustatymo) leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė, prašydama papildyti bendravimo tvarką 12 punktu, sąmoningai siekia turėti įrankį – vaiko ligą, net mažiausią sveikatos negalavimą, kuris leistų nevykdyti visos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Toks ieškovės siekis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prioritetas būtų suteiktas ne vaiko, o pačios ieškovės interesams.

8.6. Kiekvienas bendravimo tvarkos aspektas negali būti nustatomas teismo sprendimu, tai neatitinka nei protingumo, nei ekonomiškumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).

11. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

12. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

14. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

15. Spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog yra svarbu atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, bendravimo intensyvumą, ir nustatyti maksimalų vaiko poreikius atitinkantį tėvo ir vaiko bendravimą.

16. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė savo siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. Teismas, įvertinęs išvadą duodančios institucijos nuomonę (siekiant apginti vaiko interesus, kad vaikas, nepaisant tėvų nesutarimų, jaustųsi abiem vienodai svarbus, pritartina atsakovo pateiktai bendravimo tvarkai, kuri yra detalesnė, konkretesnė, o ieškovės pateikta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises, nes pagal jos patektą bendravimo tvarką tėvui suteikta teisė tik matytis su vaiku, bendrauti, ir ne daugiau), sprendė, jog yra tikslinga nustatyti tokią maksimaliai intensyvią tėvo bendravimo su dukterimi tvarką, kuri sukurtų ir užtikrintų vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, padėtų tėvams rasti kompromisą, sumažintų tarpusavio psichologinę įtampą, padėtų pradėti gerbti vienas kitą.

17. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad iš esmės sutinka su teismo nustatytos Bendravimo tvarkos 1 ir 2 p., tačiau šie Bendravimo tvarkos punktai nėra suderinti su Bendravimo tvarkos 5 p. numatančiu, kad poriniais metais atsakovas su dukterimi bendrauja dukters gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)). Ieškovės nuomone, neporiniais metais, vaikas savo gimtadienį nevaržomai turėtų teisę praleisti su motina, tačiau jeigu atsitiktų taip, kad neporiniais metais vaiko gimtadienis (duomenys neskelbtini) sutaptų su Bendravimo tvarkos 1 ir 2 p. nustatyta atsakovo teise bendrauti su vaiku, tai vaikas neturėtų galimybės savo gimtadienio atšvęsti su mama. Ieškovė akcentavo, kad siekiant išvengti galimų ginčų bei užtikrinti vaiko interesus, yra tikslinga papildyti Bendravimo tvarkos 1 ir 2 p. nuostata: „Šiame punkte nustatyta M. D. ir dukters bendravimo tvarka netaikoma neporiniais metais (duomenys neskelbtini)“.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkte numatyta, kad poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja dukters gimtadienio dieną, pasiimdamas dukterį (duomenys neskelbtini) iš ugdymo įstaigos, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai duktė paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, pasiimdamas dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytąjį bendravimo tvarkos punktą, konstatuoja, kad šiuo punktu buvo išspręsta bendravimo tvarka vaiko gimtadienio dieną, skyrium kiekvienai iš šalių. Atsakovas su dukterimi bendrauja dukters gimtadienio dieną poriniais metais, neporiniais metais kartu su vaiku jo gimtadienio dieną praleidžia ieškovė, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai (numatantys atsakovo teisę bendrauti su vaiku) nėra suderinti su bendravimo tvarkos 5 punktu.

20. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog nesutinka, kad po bendravimo savaitgaliais vaikas būtų grąžinamas iki 20 val. Ieškovės nuomone, vaikas, grįžęs iš bendravimo su tėvu, turi turėti pakankamai laiko adaptuotis savo gyvenamoje aplinkoje, susitvarkyti buities bei higienos reikalus, išsimaudyti, pasiruošti mokyklai ir pan., todėl į gyvenamąją vietą tėvo turėtų būti grąžinamas anksčiau. Ieškovės vertinimu, yra būtina iš dalies pakeisti Bendravimo tvarkos 2 p. ir nustatyti, kad M. D. grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 valandos.

21. Byloje nustatyta, kad šalys nesutarė dėl vaiko pasiėmimo laiko, tačiau dėl vaiko grąžinimo į ieškovės gyvenamąją vietą šalių nuomonės sutapo. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprieštarauja, kad darbo dienomis po bendravimo su vaiku atsakovas grąžintų dukterį į gyvenamąją vietą iki 20 valandos, tad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad vaikui po bendravimo savaitgaliais su atsakovu kyla grėsmė nespėti adaptuotis savo gyvenamojoje aplinkoje, susitvarkyti savo buities ar higienos reikalus, išsimaudyti, pasiruošti mokyklai ar pan. Motyvų, kodėl vaikui reikėtų po savaitgalio praleidimo su tėčiu, grįžus namo, adaptuotis savo gyvenamojoje aplinkoje, ieškovė nepateikė.

22. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad Bendravimo tvarkos 4 p. teismas nustatė M. D. bendravimą su dukterimi švenčių metu; taip pat nustatė, jog šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1 ir 2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis. Ieškovės vertinimu, teismas Bendravimo tvarkoje neapibrėžė, kokios konkrečiai dienos yra reglamentuojamos bendravimo tvarka švenčių metu, todėl siekiant išvengti šalių ginčų ateityje, yra tikslinga papildyti Bendravimo tvarkos 4 p., įtraukiant švenčių meto apibrėžimą ir nurodant, kad šiame punkte švenčių metu laikoma: Gruodžio 31 d. – sausio 1 d., Šv. Velykų pirma, antra dienos, Šv. Kūčios, Šv. Kalėdų pirma, antra dienos. Ieškovės nuomone, esant aiškiam švenčių meto apibrėžimui, ir švenčių dienai sutapus su savaitgaliu, bus aišku, jog reikalinga vykdyti Bendravimo tvarkos 4 punktą, o ne 2 punktą.

23. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 4 punkte numatyta, kad tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja švenčių metu šia tvarka: poriniais metais: Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 20 valandos; pirmąją Šv. Velykų dieną pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos; neporiniais metais: antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos; pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos gruodžio 31 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 20 valandos; antrąją Šv. Velykų dieną pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą iki 20 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) dukterį šalys praneša viena kitai prieš vieną parą sms žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1 ir 2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą bendravimo tvarkos punktą, konstatuoja, kad šiame punkte yra aiškiai ir tiksliai nurodyta atsakovo bendravimo su dukterimi švenčių metu tvarka, nurodant ne tik šventės pavadinimą, bet ir konkrečias dienas (pvz., Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) ir t.t.), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės skunde nurodytais argumentais, kad teismas bendravimo tvarkoje neapibrėžė, kokios konkrečiai dienos yra reglamentuojamos bendravimo tvarka švenčių metu. Akcentuotina ir tai, kad teismas kartu pažymėjo, jog šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1 ir 2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis, todėl švenčių dienai sutapus su savaitgaliu, yra aišku, jog reikalinga vykdyti bendravimo tvarkos 4 punktą.

25. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad Bendravimo tvarkos 6 p. yra įtrauktas į Bendravimo tvarką per klaidą, todėl jį būtina pašalinti. Teismas konstatavo, kad Joninių šventę su vaiku turi turėti galimybę švęsti tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, tačiau Bendravimo tvarką nustatė tokią, kad Jonines su vaiku turi teisę praleisti tik atsakovas, nes pagal Bendravimo tvarkos 3 p. neporiniais metais M. D. su vaiku praleidžia nuo birželio 17 iki birželio 30 d., t.y. laikotarpį, į kurį įeina Joninės ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovo gimtadienis, o pagal Bendravimo tvarkos 6 p., poriniais metais, atsakovas vėl gi turės teisę pasiimti vaiką Joninėms ir savo gimtadieniui. Ieškovės vertinimu, poriniais metais šį laikotarpį, sutinkamai su Bendravimo tvarkos 3 p., turi teisę nepertraukiamai praleisti su vaiku (atostogauti) ieškovė, todėl Bendravimo tvarkos 6 p. prieštarauja vaiko tėvų interesų pusiausvyrai bei teismo motyvams, kuriais remiantis priimtas sprendimas.

26. Bendravimo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja (atostogauja) vasaros laikotarpiu šia tvarka: poriniais metais pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos birželio 1 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 14 dieną iki 20 valandos; neporiniais metais pasiima dukterį iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos birželio 17 dieną 10 valandą ir grąžina dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 30 dieną iki 20 valandos; 6 punkte nustatyta, kad poriniais metais tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja Joninių dienos išvakarėse ir atsakovo gimimo dieną, pasiimdamas dukterį birželio 23 dieną iš motinos A. K. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10 valandą ir grąžindamas dukterį į motinos A. K. gyvenamąją vietą birželio 24 dieną iki 20 valandos.

27. Atsižvelgdamas į minėtus bendravimo tvarkos punktus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bendravimo tvarkos 6 punkte yra išspręsta vaiko kasmetinio bendravimo su atsakovu tvarka per atsakovo gimtadienį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog visiškai nepagrįsti yra ieškovės argumentai, kad nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktas yra teismo įtrauktas į bendravimo tvarką per klaidą. Atsakovo gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), todėl teismo nustatyta, kad vaikas tą dieną (tėvo gimtadienį) ir turi praleisti su savo tėvu.

28. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, atsakovui M. D. teismo turėtų būti nustatyta lygiavertė pareiga, grįžus su vaiku iš kelionės, visus vaiko dokumentus grąžinti motinai ne vėliau kaip vaiko grąžinimo į motinos A. K. gyvenamąją vietą dieną, todėl tikslinga papildyti Bendravimo tvarkos 9 p. šia nuostata.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildyti bendravimo tvarkos 9 punktą ieškovės nurodyta nuostata nėra jokios būtinybės ir realaus poreikio. Abu tėvai privalo užtikrinti kelionėms reikalingų dukters galiojančių dokumentų perdavimą, be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, kiekvienas bendravimo tvarkos aspektas negali būti nustatomas teismo sprendimu, tai neatitinka nei protingumo, nei ekonomiškumo principų.

30. Ieškovės vertinimu, iš dalies keistinas Bendravimo tvarkos 10 p., sumažinant atsakovo bendravimą su vaiku telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) iki vieno karto per savaitę (antradienį). Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas turės galimybę su vaiku bendrauti tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, praleisti ilgas vasaros atostogas, todėl jo papildomi skambinėjimai tik trukdytų ieškovės asmeniniam gyvenimui bei drumstų jos praleidžiamą laiką su vaiku; vaikui yra ribojamas ekranų (televizorius, kompiuteris, telefonas) laikas iki 1 val. per dieną, todėl skirti šį laiką bendravimui su tėvu vaikas labai nenori. Be to, yra būtina iš šio punkto pašalinti nuostatą, jog „A. K. savo pareigą skatinti bei užtikrinti tėvo ir dukters bendravimą telekomunikacijų priemonėmis negali perleisti kitiems asmenims, išskyrus A. K. ligos atvejus arba jei su tuo sutinka M. D.“. Byloje yra duomenų apie ieškovės pamaininį darbą vakarais, todėl būdama darbe, ji niekaip negalės pati asmeniškai tokio teismo sprendimo įvykdyti ir užtikrinti dukters bendravimo telekomunikacijų priemonėmis.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

32. Atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo iš dalies keisti bendravimo tvarkos 10 p. ir sumažinti atsakovo bendravimą su vaiku telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) iki vieno karto per savaitę (antradienį), kadangi būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri būtų patogiausia ieškovei, o ne nepilnamečiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis tvarka (tėvas M. D. su dukterimi S. S. D. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) pirmadienį ir antradienį (du kartus per savaitę) laiku nuo 19 iki 20 valandos ar kitu šalių tarpusavyje suderintu laiku po 1 (vieną) valandą per dieną) atitinka nepilnamečio vaiko ir jo tėvo interesus, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatyta į ateitį. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, kiek ilgai ieškovė dirbs dabartinėje savo darbovietėje ar pareigose pagal kiekvieną mėnesį nustatomą grafiką; ar ateityje bus sudaromas grafikas; ar ateityje, nesant darbo grafiko, vėl nekils šalims būtinybės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo; ar tarp šalių nekils konflikto dėl informacijos apie kito mėnesio darbo grafiką atsakovui pateikimo terminų, formos ir pan. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimo su dukterimi tvarka pagrįstai nustatyta, neatsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką, o nustatant konkrečias dienas.

33. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad Bendravimo tvarkos 12 p. yra nustatyta tėvų pareiga informuoti apie dukters sveikatos nukrypimus nuo normos, tačiau teismas neįvertino Bendravimo tvarkos vaiko ligos atveju. Ieškovės vertinimu, vaikui susirgus, karščiuojant, esant gulimam, tausojančiam režimui, įprasta bendravimo tvarka neturėtų būti taikoma ir atsakovas neturėtų turėti teisės reikalauti vaiko bendravimui, todėl būtina papildyti Bendravimo tvarkos 12 p. nuostata: „1-11 punktuose nustatyta bendravimo tvarka netaikoma dukters S. S. D. ligos metu, esant reikalingai jos slaugai“.

34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Vaiko liga negali būti pretekstas vaiko motinai nevykdyti 1-11 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos arba galimai piktnaudžiauti. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas negalėtų vaiku tinkamai pasirūpinti jam susirgus, karščiuojant, t.y. ligos, sveikatos negalavimų atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko liga ar sveikatos negalavimai nesuteikia pagrindo nevykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, todėl šis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad vaiko seneliai ieškovės atžvilgiu pateikė teismui savo atskirą ieškinį dėl jų bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, toks procesinis jų elgesys yra galimai sąlygotas siekiu, kooperuojantis su vaiko tėvu, gauti dar daugiau laiko bendravimui su vaiku, atitinkamai atimant jį iš vaiko motinos. Ieškovės vertinimu, būtų sąžininga ir teisinga, jei vaiko tėvas jam bendrauti su vaiku skirtu laiku dalintųsi su savo tėvais (artimais giminaičiais), o vaiko motina – su savo giminėmis. Ieškovės vertinimu, yra tikslinga papildyti Bendravimo tvarką nauju 15 p. ir jį išdėstyti taip: „M. D. jam nustatyto bendravimo su dukra S. S. D. metu įsipareigoja sudaryti sąlygas ir įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais iš jo pusės (vaiko seneliais ir kt.)“; ši papildoma nuostata leistų išvengti ginčų su vaiko seneliais, užkirstų kelią D. piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

36. CK 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku (CK 3.176 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą (CK 3.176 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.176 straipsnio 4 dalis).

37. Kaip matyti iš minėtų teisės normų, įstatyme numatyta ginčų dėl vaiko bendravimo su giminaičiais sprendimo tvarka, kuria artimieji vaiko giminaičiai turi teisę pasinaudoti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal J. D. ir V. D. ieškinį A. K. dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, tad senelių bendravimo su vaikaite klausimas bus sprendžiamas šioje civilinėje byloje.

38. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė apeliaciniame skunde reiškia naują reikalavimą (bendravimo tvarkos 15 punktą išdėstyti taip: „M. D. jam nustatyto bendravimo su dukra S. S. D. metu įsipareigoja sudaryti sąlygas ir įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais iš jo pusės (vaiko seneliais ir kt.)“, t. y. siekia išspręsti vaiko senelių bendravimą su vaikaite, nors tokio reikalavimo nereiškė pirmosios instancijos teisme, o su atsakovo prašymu įtraukti jo tėvus trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje nesutiko. Akcentuotina, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsni), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo M. D. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. vasario 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto rengimas, susipažinimas su byla, teisinės konsultacijos), kurios suma 500,00 Eur; 2021 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 500,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

42. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui M. D. iš ieškovės A. K. priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė