Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja K. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje K. C.“ (toliau – ir Sprendimas1), kuriuo atsisakyta jai išduoti leidimą laikinai gyventi, bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo jai uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau – ir Sprendimas2); 3) panaikinti Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2025 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas3). Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Lietuvos Respublikoje pagrindu. Tačiau Migracijos departamentas 2025 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti jai leidimą laikinai gyventi, grindžiant tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą, jos gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. O 2025 m. vasario 11 d. priėmė Sprendimą2, kuriuo nusprendė uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2030 m. vasario 10 d. Taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas 2025 m. vasario 13 d. priėmė Sprendimą3, kuriuo panaikino jai išduotą vizą, nes nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Pareiškėja skunde nesutinka su visais trimis atsakovo priimtas sprendimais. Visų pirma, nurodo, kad skundžiami sprendimai priimti, nes ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kadangi ji (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka, jog dėl minėtų darboviečių ji kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Mano, kad nors darbo santykiai gali būti vertinami kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su ja susijusių duomenų. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) įsidarbino, nes darbo patirtis nebuvo būtina, o darbovietė buvo netoli jos gyvenamosios vietos. Teismo posėdžių sekretorės pareigybė apėmė „padėti teisėjui teismo proceso metu, kviesti teismo posėdžio dalyvius, rengti teismo posėdžio protokolą ir vykdyti kitą su teismo posėdžiu susijusį techninį darbą (procesinių dokumentų išdavimas, dokumentų įrašymas į teismo bylą ir, po teismo sprendimų įsigaliojimo, bylų perdavimas į archyvą“. (duomenys neskelbtini) užsiėmė skolų išieškojimu iš fizinių asmenų pagal sudarytas paskolų sutartis, o (duomenys neskelbtini) dirbo su skolų išieškojimu. Tad, pareiškėjos teigimu, nurodytos darbo vietos buvo pasirinktos, nes jos tiesiogiai susijusios su jos įgytu universitetiniu išsilavinimu. Taip pat mano, jog jos užimamos pareigos nebuvo savaime tiek reikšmingos (archyvaras, teismo posėdžių sekretorius, skolų išieškotojas), kad galėtų tapti lemiamu veiksniu vertinant grėsmes Lietuvos Respublikos saugumo kontekste. Pabrėžia, kad jos darbo patirtis baigta prieš daugiau nei 6 metus, akcentuojant, kad tuo metu buvo ne tik svariai besiskirianti geopolitinė situacija, bet ir jos nurodomose darbovietėse užimamos pareigos nebuvo savaime tiek reikšmingos (archyvaras, teismo posėdžių sekretorius, skolų išieškotojas), kad galėtų tapti lemiamu veiksniu Lietuvos Respublikos saugumo kontekste, ar būti pakankamu įrodymu, kad toks darbas reikštų režimo palaikymą. Pareiškėja dar nesutinka, jog ji pildydama 2024 m. spalio 8 d. klausimyną, nuslėpė informaciją apie nurodytas buvusias darbovietes. Nurodo, kad nepildė klausimyną, nes dokumentai nebuvo tinkamai parengti (netiko banko pažyma, kuri patvirtina turimas užsieniečio lėšas) ir Migracijos departamentui dokumentai nebuvo pateikti / priimti. Antrą kartą parengė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pirmojo prašymo pagrindu, naudodamasi MIGRIS funkcija, leidžiančia suskurti paskesnį prašymą jau anksčiau rengto prašymo pagrindu. Pažymi, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimant lapkričio mėnesį Migracijos departamento pareigūnai nurodė, kad ji kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi neužpildė klausimyno, todėl nurodė, jog dokumentai priimami, bet ji gaus papildomą pranešimą iš Migracijos departamento, kurį turės užpildyti. Teigia, kad 2024 m. lapkričio 18 d. per MIGRIS paskyrą gavo pranešimą dėl papildomos informacijos pateikimo. Tad, ji į klausimą, kuriame prašoma nurodyti visas darbovietes, nurodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pastebi, jog jos paskutinė darbovietė, kurioje dirbo beveik 6 metus, įskaitant ir laikotarpiu, kai prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą, apskritai ginčijamuose sprendimuose nepaminėta / nevertinta. Papildomai pažymi ir tai, kad tapačius duomenis apie darbo patirtį pateikė ir kreipiantis dėl Šengeno vizos išdavimo 2024 m. liepos 25 d. informacijoje apie užsienietį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja mano, jog kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo apie buvusias darbovietes, jokios informacijos nenuslėpė, nuo pirmųjų dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos institucijoms dienos įvardijo tiek darbą teisme, tiek banke ir draudimo bendrovėje. Pareiškėja nurodo ir tai, kad Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose įvertino ne visas aplinkybes, t. y. neįvertino, kad ji nepritaria Rusijos Federacijos veiksmas Ukrainoje; kad Krymas priklauso Ukrainai; kad 2022 m. balandžio 3 d. pasidalino Medūzos straipsniu su antrašte „Buča. Kijevo priemiesčiai. Baisiausi šio karo vaizdai. Rusijos kariuomenė traukiasi iš Kijevo srities. Štai ką jie paliko“; 2022 m. vasario 24 d. paskelbė įrašą Instagram‘e „Karui ne“. Taip pat nevertinta ir tai, kad ji tiek viešai (Instagram paskyroje), tiek ir privačiuose pokalbiuose su dėstytojais identifikuoja save, kaip (duomenys neskelbtini) tautinės mažumos atstovę. Tad, pareiškėjos nuomone, skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyta jokių objektyviai laike ir erdvėje egzistuojančių įrodymų, patvirtinančių jos grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Taip pat mano, jog sprendimuose nepateikus jokių įrodymų apie jos ryšius su Rusijos tarnybomis ar potencialiai galinčiais kelti grėsmę saugumui subjektais, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, bei papildomi įvertinus, kad nuo 2019 metų ji dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, anketoje ir socialinėje paskyroje išreiškė poziciją dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje bei Krymo priklausomumo Ukrainai, nuo pat karo pradžios reiškė nepritarimą Rusijos kariniams veiksmas, jos vykdomai politikai, kritikavo Rusiją kaip policinę valstybę, kuri menkina žmogaus teises, nėra pagrindo konstatuoti jos bendradarbiavimo su režimu ir tuo keliamos grėsmės valstybės saugumui egzistavimo. Tad, pareiškėjos įsitikinimu, institucijų konstatuota jos grėsmė yra tik tariama bei formali, o ne reali. Galiausiai skunde nurodo, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Teigia, kad atsakovas neatliko jos individualaus vertinimo ir į sprendimus perkėlė VSD išvadą bei pateikti asmeniniai duomenys apie ją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant skundžiamų sprendimų proporcingumo principo.

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą?, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teigia, kad 2025 m. sausio 15 d. VSD pateikė? išvadą? Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia gre?sme? valstybe?s saugumui, kadangi ji pildydama klausimynus nurode?, kad (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privale?jo bu?ti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdz?ia? bei jos vykdoma? agresyvia? uz?sienio politika?, kuri kelia gre?sme? Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybe?s institucijose dirbanc?iu? asmenu? patikimuma? ir lojaluma? valstybei kontroliuoja Rusijos z?valgybos tarnybos, jos uz?tikrina, kad s?iose institucijose nedirbtu? valdanc?iajam rez?imui nelojalu?s, vykdomos agresyvios uz?sienio ir represine?s vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Kadangi pareiškėja VSD pripaz?inta kaip kelianti gre?sme? valstybe?s saugumui, Migracijos departamento vertinimu, jos atsakymai i? kitus klausimyno klausimus (pvz., asmenine? pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimu? atsakymuose) nedaro i?takos ir nepaneigia keliamos gre?sme?s valstybe?s saugumui, nustatytos remiantis jos buvusiais darbo santykiais. Atsiliepime nurodo, jog fakta?, kad pareiškėja sa?moningai pasirinko darba? kiekvienoje is? ginčijamame sprendime nurodytu? darboviec?iu? ir sieke? profesinio augimo, patvirtina 2025 m. sausio 16 d. pareiškėjos pateiktas paais?kinimas, o tai, atsakovo manymu, rodo jos lojaluma? Rusijos Federacijai. Paz?ymi, kad, remiantis vies?u?ju? s?altiniu? duomenimis, teismu? nepriklausomumas Rusijoje kelia klausimu? de?l galimo politinio spaudimo. Be to, banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akciju? paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerove?s fondui, kuri? kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybe?. Rusijos Federacijos komercinis bankas (duomenys neskelbtini) yra vienas didz?iausiu? s?alyje. (duomenys neskelbtini) (de?l paramos Rusijos agresijai Ukrainoje) ir (duomenys neskelbtini) taikomos sankcijos. Atsakovo teigimu, aplinkybe?, kad pareiškėja s?iuo metu nedirba (ir, kaip nurodoma skunde, paskutinius 6 metus dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“), nesudaro pagrindo paneigti jos galima? lojaluma? kilme?s valstybe?s atz?vilgiu ir savaime nereis?kia, jog gre?sme? de?l jos darbiniu? rys?iu? yra is?nykusi, neaktuali ir nereiks?minga sprendz?iant keliamos gre?sme?s valstybe?s saugumui klausima?. Migracijos departamentas atsiliepime taip pat pastebi, jog nors pareiškėja klausimyne ir nurode?, kad neture?jo leidimo susipaz?inti su i?slaptinta informacija, tac?iau atsiz?velgiant i? jos darbo pobu?di? kiekvienoje darboviete?je, ji gale?jo ture?ti prieiga? prie registru? ir asmens duomenu?. Taip pat atsakovas mano, kad pareiškėja gale?jo ture?ti teise? ar galimybe? susipaz?inti, pamatyti ar girde?ti ta? informacija?, su kuria susipaz?inti turi teise? ar gali tik tie asmenys, kurie yra lojalu?s Rusijai ir palaiko jos valdz?ia?. Dar atsiliepime atsakovas cituoja teismų praktiką, pagal kurią, asmens darbiniai rys?iai gali aktualizuotis, asmens kilme?s valstybe?s z?valgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį taip sukeliant gre?sme? Lietuvos Respublikos valstybe?s saugumui, nepaisant to, jog nuo rys?iu? susiformavimo ar aktualumo prae?jo tam tikras laiko tarpas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. spalio 11 d. nutarti? administracinėje byloje Nr. eA-2313- 525/2023). Atsakovas nurodo ir tai, kad pareiškėjos išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją ir pateikti įrodymai (socialinio tinklo laikini įrašai), nesudaro pagrindo paneigti jos nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Rusijos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti, dirbdama Rusijos valdomose institucijose. Teigia, kad pareiškėjos pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų sprendimų neteisėtais. Pažymi, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo įvertinti pareiškėjos socialiniai, ekonominiai ir s?eiminiai rys?iai su Lietuvos Respublika bei konstatuota, kad jokie ryšiai pareiškėjos su Lietuvos Respublika nesieja. Pareiškėja Lietuvoje nedirba ir ne?ra dirbusi, Migracijos departamentas neturi duomenu? apie Lietuvoje gyvenanc?ius pareiškėjos s?eimos narius ar nepilnamec?ius vaikus, ar jiems is?duotus dokumentus, tokios informacijos nepateikė ir pati pareiškėja. Atsakovo įsitikinimu, i?vertinus is?de?stytu? aplinkybiu? visuma?, s?iandienine? geopolitine? situacija?, VSD atlikta? vertinima? bei remiantis nei?rodine?jamomis aplinkybe?mis de?l Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos gre?sme?s Lietuvos valstybingumui, laikytina, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenu?, kurie leidz?ia daryti is?vada?, jog pareiškėjos interesas gyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai rys?iai negali bu?ti pripaz?i?stami prioritetiniais ir labiau reiks?mingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo uz?tikrinimas. Tad, atsakovas mano, jog atsisakymas is?duoti leidima? laikinai gyventi pareiškėjai laikytina proporcinga priemone, siekiant uz?tikrinti Lietuvos Respublikos nacionalini? sauguma? bei siekiant uz?kardyti galinc?ias kilti gre?smes. Pasisakydamas dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, dar atsakovas akcentavo, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti i? Lietuvos Respublika? negali bu?ti pripaz?i?stamas prioritetiniu ir labiau reiks?mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo uz?tikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uz?draudimas pareiškėjai atvykti i? Lietuvos Respublika? laikytinas proporcinga priemone siekiant uz?tikrinti Lietuvos Respublikos nacionalini? sauguma?, Lietuvos visuomene?s sieki? gyventi saugioje valstybe?je, kurioje nebu?tu? skleidz?iama informacija, skatinanti nesantaika?, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybe?s teise?tais interesais bei uz?kardyti galinc?ias kilti gre?smes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teise?s aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti i? Lietuvos Respublika? ir bu?ti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybe?s nacionaliniu? interesu?. Gre?sme? valstybe?s saugumui yra ypac? svarbi aplinkybe? sprendz?iant de?l uz?draudimo atvykti i? Lietuvos Respublika?, t. y. de?l galimybe?s uz?sieniec?iui atvykti i? Lietuvos Respublika?, bu?ti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose S?engeno valstybe?se. Galiausiai Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėja, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų. Teigia, kad išsamiai išdėstė su ginčijamų sprendimų priėmimu susijusias faktines aplinkybes, jas susiejo su teisės normomis ir pagrindė ginčijamų sprendimų motyvus. Tad, atsakovo teigimu, ginčijami sprendimai atitinka visus administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus. Atsižvelgdami į tai, mano, kad priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą, kuriame taip pat nesutinka su pareiškėjos skundu.

VSD teigimu, pareiškėja 2024 m. spalio 22 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d., pildydama Migracijos departamento klausimynus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), o pildydama 2024 m. spalio 8 d. klausimyną, nuslėpė informaciją apie rašte minimas buvusias darbovietes. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taip pat nurodo, kad banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. (duomenys neskelbtini) dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. O Rusijos Federacijos komercinis bankas (duomenys neskelbtini), VSD teigimų, yra vienas didžiausių šalyje, o nuo 2022 metų šiam bankui taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės sankcijos. Tad, VSD vertinimu, pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, VSD mano, jog tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir komerciniame banke (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Anot VSD, Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Rusijos įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgiant į tai, VSD mano, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tad, VSD vertinimu, skundžiami atsakovo sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

- pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytą poziciją. Pareiškėja pažymėjo, kad Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, ypač, jog ji nepalaiko Rusijos valdžios, t. y. socialinėje erdvėje ji paskelbė įrašus kritikuojančius Rusijos valdžią, dalyvavo (duomenys neskelbtini) laidotuvėse ir pan. Taip pat teismo posėdžio metu pabrėžė, kad Sprednime3 padaryta išvada, jog nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslas yra nepagrįsta. Kadangi, pareiškėjos teigimu, ji Migracijos departamentui nurodė, jog atvyko į Lietuvą dėl studijų. Dar nurodė, kad dažnai keliavo į (duomenys neskelbtini) iš esmės aplankyti savo draugų, į (duomenys neskelbtini) vyko turizmo tikslais, o nuo 2022 m. ten persikraustė daug jos draugų ir pažįstamų, todėl vyko pas juos. Taip pat turizmo tikslais lankėsi (duomenys neskelbtini). O į (duomenys neskelbtini) vyko švęsti gegužės švenčių. Dar nurodė, jog Rusijoje dalyvavo viename proteste bei buvo sulaikyta, tačiau nebuvo vietos policijos automobilyje, todėl buvo paleista.

- Migracijos departamento atstovė su skundu nesutiko bei palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo1, kuriuo atsisakyta pareiškėjai K. C. ((duomenys neskelbtini) pilietei) išduoti leidimą laikinai gyventi, Sprendimo2, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), ir Sprendimo3, kuriuo atšaukta pareiškėjos daugkartinė Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Pareiškėja 2024 m. spalio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, jog yra studentė.

Prašyme nurodė, kad yra priimta studijuoti į (duomenys neskelbtini) pagal studijų programą (programas). Taip pat nurodė, jog nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

6.2. 2024 m. spalio 22 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė papildomą prašymo informaciją Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

6.3. VSD 2025 m. sausio 15 d. parengė Išvadą.

Išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėja 2024 m. spalio 22 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d., pildydama Migracijos departamento klausimynus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), o pildydama 2024 m. spalio 8 d. klausimyną, nuslėpė informaciją apie rašte minimas buvusias darbovietes. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) teismuose, privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kadangi Rusijos valstybinėse institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taip pat Išvadoje nurodyta, kad banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje (Kryme). (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. (duomenys neskelbtini) dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. O Rusijos Federacijos komercinis bankas (duomenys neskelbtini), VSD teigimų, yra vienas didžiausių šalyje, o nuo 2022 metų šiam bankui taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės sankcijos. Tad, VSD vertinimu, pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, VSD mano, jog tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir komerciniame banke (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Anot VSD, Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybinėse institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Rusijos įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybinėse institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgiant į tai, VSD mano, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.4. 2025 m. sausio 16 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamentui paaiškinimą.

Nurodė, kad 2014 m., po universiteto baigimo, dirbo (duomenys neskelbtini) archyvo specialiste. Teigė, kad įsidarbino teisme, nes buvo arti namų bei nebuvo reikalinga darbo patirtis. O pats darbas buvo susijęs su senų (duomenys neskelbtini) bylų saugojimu / archyvavimu (popieriniame variante), t. y. ji padėdavo asmenims susipažinti su archyvo dokumentais. Taip pat paaiškino, kad 2014 m. rudenį įsidarbino (duomenys neskelbtini) posėdžių sekretore bei padėjo teisėjui vesti teisminį procesą, kviesti teismo posėdžio dalyvius, rengti teismo posėdžio protokolą ir atlikti techninį bylos darbą – išduoti proceso dalyviams procesinius dokumentus, įtraukti dokumentus į teismines bylas, įsiteisėjus teismo sprendimams, perduoti bylas į archyvą. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. pradėjo dirbti teisės konsultante (duomenys neskelbtini), nes norėjo įgyti patirties. Nurodė, kad dirbo už skolų išieškojimą iš fizinių asmenų pagal įvairias paskolų sutartis atsakingame skyriuje, t. y rengdavo ir siųsdavo pretenzijas klientams skolininkams, skolos nesumokėjimo atveju pateikdavo ieškinį į apylinkės teismus pagal skolininkų gyvenamąją vietą, vėliau dalyvaudavo teismo procesuose. Taip pat nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. įsidarbino draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), kur irgi dirbo su skolų išieškojimu, dažniausiai iš draudimo agentų, parduodančių draudimo polisus ir (arba) sudarančių draudimo sutartis. Rengdavo ir siųsdavo pretenzijas skolininkams, esant nesumokėtai skolai – siųsdavo ieškininį pareiškimą gyvenamosios vietos apylinkės teismams pagal asmenų gyvenamąją vietą bei dalyvaudavo teismo procesuose. Galiausiai nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. įsidarbino bendrovėje (duomenys neskelbtini).

6.5. Pareiškėja 2025 m. sausio 27 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą.

Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašymo formoje nurodė savo asmens duomenis, įskaitant darbo vietą Rusijos Federacijoje. 2024 m. gruodžio 20 d. gavo pranešimą, kad jos prašymas dėl leidimo išdavimo sustabdytas be konkrečios priežasties. 2025 m. sausio 16 d., atsakydama į užklausą apie darbo vietas Rusijos Federacijoje, nusiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė savo darbo pareigas. Teigė, jog informacijos apie leidimo gyventi išdavimą arba atsisakymą išduoti leidimą gyventi 2025 m. sausio 27 d. neturi, o dėl studijų ir artėjančios sesijos universitete negali būti už Lietuvos teritorijos ribų. Tad, prašė Migracijos departamento suteikti jai leidimą legaliai gyventi Lietuvoje arba sušvelninti atsakomybę, jei bus iškelta administracinė byla dėl migracijos teisės aktų pažeidimo.

6.6. 2025 m. vasario 2 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą šalia prašymo suteikti jai leidimą gyventi.

Pareiškėja prašė Migracijos departamento priimti teigiamą sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Nurodė, jog 2024 m. lapkričio 15 d. kaip studentė pateikė prašymą dėl leidimo gyventi; prašymas buvo priimtas, o 2025 m. sausio 16 d. pridėjo pasiaiškinimą apie savo darbo patirtį (duomenys neskelbtini). Teigė, kad teismuose ir (duomenys neskelbtini) įsidarbino, kai buvo absolventė be jokios patirties, kuri norėjo praktikuoti teisę skirtingose srityse ir nagrinėti jos aspektus iš skirtingų perspektyvų. Pažymėjo, kad niekada nedalyvavo jokiose baudžiamosiose veiklose bei nedirbo teisėsaugos institucijose, slaptosiose tarnybose ar karinėse įstaigose. Pabrėžė ir tai, kad nors ir dirbo valstybės institucijoje, tačiau ji yra prieš karą ir savo poziciją išreiškė socialiniuose tinkluose (Instagram). Dar nurodė kad nori gyventi Lietuvoje ir tęsti savo teisės magistro (duomenys neskelbtini) studijas, o neišdavus jai leidimo laikinai gyventi, jai teks nutraukti studijas, grįžti į tėvynę, ten dirbti ir mokėti mokesčius, o tai paremtų karą, ko ji nenori daryti.

7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes: asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Sprendime1, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėja, atsakydama į klausimyno, pildyto 2024 m. lapkričio 18 d., klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos) nurodė, kad (duomenys neskelbtini). VSD taip pat pateikė Išvadą, kad pareiškėja dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD Išvada, sprendė, jog pareiškėja yra lojali Rusijos Federacijai, kadangi ji sąmoningai pasirinko darbą kiekvienoje iš nurodytų darboviečių ir siekė profesinio augimo. Taip pat Sprendime1 pažymėta, kad teismų nepriklausomumas Rusijoje kelia klausimų dėl galimo politinio spaudimo. O banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. Rusijos Federacijos komercinis bankas (duomenys neskelbtini) yra vienas didžiausių šalyje. (duomenys neskelbtini) (dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje) ir (duomenys neskelbtini) taikomos sankcijos. Migracijos departamentas įvertinęs tai, kad pareiškėja šiuo metu nedirba, nurodė, jog tai nesudaro pagrindo paneigti asmens galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl asmens darbinių ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. O tai, kad pareiškėja galimai neturėjo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau atsižvelgiant į asmens darbo pobūdį kiekvienoje darbovietėje, ji galėjo turėti prieigą prie registrų ir asmens duomenų. Taip pat galėjo turėti teisę ar galimybę susipažinti, pamatyti ar girdėti tą informaciją, su kuria susipažinti turi teisę ar gali tik tie asmenys, kurie yra lojalūs Rusijai ir palaiko jos valdžią. Sprendime1 dar įvertinti pareiškėjos socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Atsakovas nustatė, jog tokių ryšių nėra. Tad, atsižvelgiant į visą tai, Migracijos departamentas Sprendime1 sprendė, kad pareiškėjos interesas gyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

8. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 4, 6, 15 ir 20 punktais ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5 ir 37 punktais, 2025 m. vasario 11 d. priėmė Sprendimą2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes: asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Sprendime2, be kita ko, nurodyta, kad VSD pateikė vertinimą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja (duomenys neskelbtini), todėl privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja (duomenys neskelbtini) pasirinko sąmoningai bei siekė profesinio augimo. Tad Sprendime2 nurodyta, kad tai rodo asmens lojalumą Rusijos Federacijai. Dar pažymėta, kad banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. Rusijos Federacijos komercinis bankas (duomenys neskelbtini) yra vienas didžiausių šalyje. (duomenys neskelbtini) (dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje) ir (duomenys neskelbtini) taikomos sankcijos. Tad Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, jog grėsmė dėl asmens darbinių ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Taip pat Sprendime2 nurodyta, kad nors ir pareiškėja neturėjo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau atsižvelgiant į asmens darbo pobūdį kiekvienoje darbovietėje, ji galėjo turėti prieigą prie registrų ir asmens duomenų. Be to, Migracijos departamentas mano, kad pareiškėja galėjo turėti teisę ar galimybę susipažinti, pamatyti ar girdėti tą informaciją, su kuria susipažinti turi teisę ar gali tik tie asmenys, kurie yra lojalūs Rusijai ir palaiko jos valdžią. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja pirmą kartą atvyko į Lietuvos Respubliką 2024 m. rugsėjo 30 d. tikslu studijuoti (asmens studijų pradžia 2024 m. spalio 1 d.), apie jos darbą Lietuvoje duomenų nėra bei jos nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, Sprendime2 Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

9. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 13 d. priėmė Sprendimą3, kuriuo nusprendė atšaukti daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.

10. Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktu ir Įstatymo 20³ straipsnio 3 dalies 4 punktu, 2025 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Sprendimas“ (toliau – ir Sprendimas4), kuriuo nusprendė atšaukti pareiškėjai daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir duomenis apie atšauktą daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti į VIS.

Be to, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2025 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Išsiųsti iš LR“ (toliau – ir Sprendimas5), kuriuo nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Rusiją, sprendimą pavesti vykdyti VSAT, nes pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui.

11. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimais, t. y. Sprendimu1, Sprendimu2 ir Sprendimu3, minėta, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama minėtus sprendimus panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui neskundžia Migracijos departamento Sprendimo4 ir Sprendimo5.

Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012; kt.).

12. Kaip matyti iš bylos, skundžiami Migracijos departamento Sprendimas1 ir Sprendimas2 iš esmės priimti dėl to, kad pareiškėjos atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

13. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

14. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD <...>.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Üner prieš Nyderlandus; ir kt.). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

16. LVAT praktikoje pabrėžiama, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; ir kt.).

Be to, EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą, priimtą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). EŽTT taip pat yra nurodęs, jog užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą priimtą byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą skundžiamuose sprendimuose (t. y. Sprendime1 ir Sprendime2) padaryti išvadą, jog pareiškėjos gyvenimas (buvimas) Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

18. Visų pirma, pabrėžtina, kad kompetentinga institucija – VSD, atlikusi pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė vienareikšmę išvadą (Išvada), jog pareiškėjos gyvenimas (buvimas) Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas būtent šia Išvada vadovaudamasis ir priėmė ginčijamus sprendimus (t. y. Sprendimą1 ir Sprendimą2). Tačiau ji nebuvo vienintelis įrodymas, leidęs Migracijos departamentui priimti skundžiamus sprendimus. Kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas vertino duomenų visumą ir, priešingai negu teigia pareiškėja, priėmė individualizuotus sprendimus.

19. Byloje nėra ginčo (visuotinai žinoma aplinkybė), kad Rusijos Federacija (ir jos valdantis režimas) yra atvirai Lietuvai priešiška, vykdo įvairias provokacijas ir pan.; iš esmės Lietuvos Respublikai, ir ne tik, kelia egzistencinę grėsmę. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tad jos patikra grėsmės valstybei aspektu yra specifinė.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja.

21. Kaip žinoma, Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos; jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

22. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje eA-1211-552/2024 ir kt.).

23. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl jos buvusio darbo pobūdžio, darbo santykių pabaigos momento, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Tai reiškia, jog pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023; kt.). Tad, dėl šios priežasties, atmestini kai nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, jog jos darbo patirtis baigta prieš daugiau nei 6 metus bei jos užimamos pareigos nebuvo savaime tiek reikšmingos (archyvaras, teismo posėdžių sekretorius, skolų išieškotojas), kad galėtų tapti lemiamu veiksniu Lietuvos Respublikos saugumo kontekste, ar būti pakankamu įrodymu, kad toks darbas reikštų rėžimo palaikymą.

24. Taigi, pareiškėjos buvęs darbas teisme, Rusijos banke (duomenys neskelbtini) bei Rusijos (duomenys neskelbtini), jį vertinant esamos geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos autoritarinio rėžimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

25. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

26. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėja, kad Migracijos departamentas Sprendime1 ir Sprendime2 neįvertino pareiškėjos atsakymų į klausimyno klausimus dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas tiek Sprendime1, tiek Sprendime2, pareiškėjos klausimyno atsakymus įvertino ir nurodė, kad klausimyno atsakymai nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis pareiškėjos buvusiais darbo santykiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu Migracijos departamento vertinimu.

Pareiškėjos atstovė dar akcentavo, kad nebuvo vertinta pareiškėjos paskutinė darbovietė (bendrovė „(duomenys neskelbtini)“), kurioje ji dirbo 6 paskutinius metus. Tačiau teisėjų kolegija nemano, kad ši aplinkybė yra kokia nors išskirtinė, kuri panaikintų pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja dėl savo ankstesnių darboviečių ir ryšių yra pažeidžiama, ši grėsmė niekaip nepanaikinama, įskaitant ir darbu paskutinėje darbovietėje bei jo trukme.

27. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vien faktas, jog pareiškėja tariamai palaiko Ukrainą ir socialinėje erdvėje išreiškė nepritarimą Rusijos valdžiai ir jos veiksmams, savaime nereiškia, jog grėsmė dėl įgytų ryšių ir pažeidžiamumo yra išnykusi. Kadangi pareiškėjos Instagram paskyra yra privati, pareiškėja turi tik 105 sekėjus, tad, manytina, jog pareiškėja iš esmės savo pozicija apie Rusijos valdžią dalinosi (dalinasi) su mažu ratu pažįstamų asmenų. Be to, jos reiškiama pozicija nėra ypač kritiška Rusijos rėžimo atžvilgiu, ji nėra aktyvi politinė aktyvistė. Tad šios aplinkybės savaime nepaneigia šioje byloje nustatytų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu daroma išvada dėl pareiškėjos galimos grėsmės valstybės saugumui.

Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog Migracijos departamentas tokių duomenų (pareiškėjos įrašų socialinėje erdvėje) nevertino, kadangi pareiškėja tokios informacijos atsakovui ir nepateikė. Tad skundžiami sprendimai priimti pagal turimą atsakovo informaciją. Bet kokiu atveju, minėta, šios aplinkybės niekaip nepaneigia byloje nustatytų grėsmių, susijusių su pareiškėja.

28. Dar pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad Rusijoje yra dalyvavusi tik viename mitinge prieš Rusijos valdžią, (duomenys neskelbtini) laidotuvėse ir pan., tačiau byloje nėra tai pagrindžiančių duomenų.

29. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino (tai matyti ir iš bylos duomenų), jog ji dažnai vyksta į Rusijos rėžimui palankias valstybes, tokias kaip (duomenys neskelbtini), su tikslu aplankyti draugus ir pažįstamus. Be to, ji vyko į (duomenys neskelbtini) švęsti gegužės 9 d. šventės. O tai, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl jos nuoširdumo ir tikrosios pareiškėjos pozicijos Rusijos valdžios atžvilgiu.

30. Dėl pareiškėjos teiginių, jog ji save identifikuoja (duomenys neskelbtini) (etninė mažuma), teisėjų kolegija vėl gi pažymi, kad pareiškėjos tautybė niekaip nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių galimą pareiškėjos grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir grėsmės yra akivaizdžios. Šiuo atveju, dar gi pažymėtina, kad, visuotinai žinomas faktas, jog Rusijos rėžimas ypač aktyviai naudoja ir išnaudoja karui prieš Ukrainą tautines (etnines) mažumas, kurios tuose nusikalstamuose veiksmuose aktyviai dalyvauja.

31. Pareiškėja prie skundo pridėjo (duomenys neskelbtini) dėstytojų palaikančius laisvos formos raštus, tačiau jie taip pat niekaip nepaneigia šioje byloje nustatytų svarbių aplinkybių dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.

32. Dėl pareiškėjos teiginių, jog ji nenuslėpė informacijos apie jos buvusias darbovietes, pasakytina, kad skundžiamuose Migracijos departamento sprendimuose nėra nurodyta, jog pareiškėja tokią informaciją nuslėpė. Akcentuotina, jog toks teiginys nurodytas VSD Išvadoje, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Migracijos departamento skundžiami sprendimai.

33. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjos skunde nurodomi skundžiamų sprendimų trūkumai iš esmės yra formalūs ir nepaneigia šioje byloje padarytų išvadų.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje surinktus įrodymus, į Rusijos Federacijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Migracijos departamento atliktu vertinimu. Pareiškėja yra pažeidžiama ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose, t. y. Sprendime1 ir Sprendime2, visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada, be kita ko, daroma turint omenyje ir paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta Rusijos Federacijos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių atvykit į Lietuvos Respubliką, minėta, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas.

35. Taigi, buvo pagrindas Migracijos departamentui, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, priimti skundžiamus sprendimus - Sprendimą1 ir Sprendimą2, t. y. atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

36. Kas liečia pačio termino uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nustatymą, pasakytina, kad kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individuliu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Taigi, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 papunktis); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 papunktis). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

37. Minėta, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, ir sutinkamai su Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi bei Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunkčiu, pareiškėjai galėjo būti nustatomas maksimalus 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. Tačiau Migracijos departamentas nustatė per pus trumpesnį draudimo atvykti laikotarpį, t. y. 5 metų; VSD taip pat siūlė 5 metų draudimo atvykti laikotarpį. Tad toks terminas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone taikoma pareiškėjai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje užsieniečiams, kurie pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti terminas, kuris paprastai laikomas proporcinga priemone (žr., pvz., LVAT nutartį, priimtą byloje Nr. eA-3521-968/2021).

38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai, t. y. Sprendimas1 ir Sprendimas2, priešingai nei teigia pareiškėja, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus; motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant minėtus sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, juos priėmė tam kompetentingas subjektas – Migracijos departamentas.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai, t. y. Sprendimas1 ir Sprendimas2, yra teisėti ir pagrįsti, tad juos panaikinti nėra jokio pagrindo.

Kadangi pareiškėjos vienas iš pagrindinių reikalavimų dėl Sprendimo1 panaikinimo yra netenkinamas, tad negali būti patenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

40. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl Sprendimo3, kuriuo atšaukta pareiškėjos viza.

41. Vizų kodekso (2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą) 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad viza atšaukiama, kai paaiškėja, kad nebetenkinamos vizos išdavimo sąlygos. Iš esmės vizą paprastai atšaukia valstybės narės, kuri ją išdavė, kompetentingos institucijos. Vizą gali atšaukti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos; tokiu atveju vizą išdavusios valstybės narės valdžios institucijos informuojamos apie tokį atšaukimą. O pagal to paties straipsnio 6 dalį sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

42. LVAT yra išaiškinęs, jog nors Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis; bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2488-438/2021).

43. Kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą3, kuriame nurodė tik pagrindą, t. y. kad pareiškėjos viza atšaukta, nes nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Tačiau jokių tokią išvadą pagrindžiančių motyvų nepateikė. Tad toks sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą3.

44. Be to, Migracijos departamentas priėmė du skirtingus sprendimus dėl tos pačios pareiškėjos vizos atšaukimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad: Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2025 m. vasario 13 d. priėmė Sprendimą3, kuriuo atšaukė pareiškėjos daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas (šis sprendimas pareiškėjos yra ginčijamas šioje byloje); Migracijos departamentas 2025 m. vasario 13 d. priėmė Sprendimą4, kuriame, vadovaudamasis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktu ir Įstatymo 203 straipsnio 3 dalies 4 punktu, nusprendė atšaukti tą pačią pareiškėjos daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir duomenis apie atšauktą daugkartinę Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti į VIS (šis sprendimas pareiškėjos nėra ginčijamas šioje byloje).

Tad nėra aišku, kodėl šiuo atveju buvo priimti du skirtingi sprendimai dėl tos pačios pareiškėjos Šengeno vizos atšaukimo, kuriose iš esmės yra nurodyti skirtingi vizos atšaukimo pagrindai. Pažymėtina, kad net teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė šios situacijos paaiškinti negalėjo. Esant tokiai situacijai, skundžiamas Sprendimas3 negali būti paliktas galioti ir šiuo aspektu.

45. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies: panaikinamas Sprendimas3, kitoje dalyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1-2 punktai, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1-2 punktai).

46. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis).

48. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, tad ji turi teisę į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinus pareiškėjos patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių, jų reikšmingumą laikytina, kad pareiškėjos skundas yra patenkintas 20 proc. apimtyje, tad pareiškėja turi teisę būtent į 20 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 4,50 Eur (22,50 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

49. Kitos proceso šalys įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1-2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos K. C. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2025 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai K. C. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 4,50 Eur (keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.