Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-271-464/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-30
Bylos Nr.: e2A-271-464/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00056-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus
Atsakovas: R. P.
Ieškovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.1.5.3Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-271-464/2024Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00056-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės R. P. 181 146,01 Eur nuostolių atlyginimą.

2. Nurodė, kad atsakovės R. P. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB, LUAB) ,,Medical LT“ (toliau – ir bendrovė), kuriai Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-676-544/2018 buvo iškelta bankroto byla, 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu jos veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, o 2020 m. gegužės 29 d. bendrovė išregistruota, 2011 m. lapkričio 17 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečios krypties ,,Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Ieškovė su LUAB ,,Medical LT“ 2015 m. gegužės 6 d. pasirašė paramos sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą ,,Fasavimo ir pakavimo paslaugų plėtra“. Bendrovė 2015 m. rugpjūčio 14 d. pateikė mokėjimo prašymą, kuriame buvo deklaruotos tokios investicijos: gamybinių pastatų ir statinių statyba, frezavimo staklės, mechaninis apdirbimo centras, obliavimo staklės, plačiajuostės šlifavimo staklės. Pagal šį prašymą bendrovei 2015 m. lapkričio 2 d. buvo išmokėta 188 500 Eur parama impregnuojamų servetėlių pakavimo linijai įsigyti.

3. Ieškovė, įtarusi projekto pažeidimus, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad impregnuojamų servetėlių pakavimo mašinos VPD 250 (toliau – ir įrenginys) deklaruota 350 900 Eur įsigijimo kaina viršijo vidutinę jos rinkos kainą (24 513,87 Eur). Vadovaujantis paramos sąlygomis, tokiu atveju tinkamų finansuoti išlaidų suma galėjusi būti tik 20 259,40 Eur (24 513,87 Eur – 4 254,47 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM)), atitinkamai, pritaikius paramos intensyvumą pagrįsta paramos suma yra 13 168,61 Eur (20 259,40 Eur x 0,65). Bendrovei už impregnuojamų servetėlių pakavimo liniją buvo išmokėta 188 500 Eur, todėl permoka yra 175 331,39 Eur (188 500 Eur – 13 168,61 Eur). Ieškovės 2017 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. SKP-88 bendrovei buvo pritaikyta išmokėtos 175 331,39 Eur paramos susigrąžinimo sankcija. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-786-815/2018 ieškovei iš LUAB ,,Medical LT“ buvo priteista 175 331,39 Eur skola ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi LUAB ,,Medical LT“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės 184 146,01 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudarė 175 331,39 Eur skola ir 8 814,62 Eur palūkanos. Tačiau ieškovės finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas, o bendrovė išregistruota.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, bendrovė buvo įsteigta tik 2011 m. spalio 21 d. ir iki paraiškos pateikimo 2011 m. lapkričio 17 d. jokios veiklos nevykdė, o ši aplinkybė, atsižvelgiant į paraiškos parengimo specifiką bei didelį dokumentų kiekį, leidžia jai daryti išvadą, kad bendrovė galimai buvo įkurta siekiant pateikti paraišką. Atsakovė, būdama LUAB ,,Medical LT“ direktore, visuose paraiškos dokumentuose deklaravusi, kad būtent ji yra atsakinga už projektą, jo administravimą ir savalaikį įgyvendinimą, pasirašiusi visus paramai gauti dokumentus, taip pat sutartį su įrenginio pardavėja UAB ,,Kingalis“, kurios atstovas T. P. R. pagal atsakovės 2016 m. liepos 5 d. pasirašytą įgaliojimą dalyvavo kartu su atsakove ieškovės komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje, akivaizdžiai veikė sąmoningai ir suprato, kad siekiama pasisavinti Europos Sąjungos lėšas, nes įranga kainavo žymiai mažiau nei gauta paramos suma. Atsakovė, nepaisant įsipareigojimo Europos Sąjungos paramos lėšas naudoti tinkamai, įrenginį įsigyti tik už mažiausią ir būtiną kainą, dalyvavo apgaulingoje finansinėje schemoje, ieškovei deklaravus didesnę nei faktinė įrenginio kainą. Taip pat atsakovė teikė ieškovei neteisingą informaciją, tvirtindama, kad neturi kitų juridinių asmenų akcijų (būdama LUAB ,,Medical LT“ steigėja ir valdydama 100 proc. jos akcijų, atsakovė buvo įsigijusi 50 proc. UAB „Tik apskaita“ ir 49 proc. UAB „Buhalterinės apskaitos biuras“ akcijų), be ieškovės rašytinio sutikimo keitė projekto įgyvendinimo vietas (už paramos lėšas įsigytas įrenginys Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI, Panevėžio apskrities VMI) 2016 m. sausio 14 d. atlikto patikrinimo metu buvo rastas Panevėžio miesto, o ne Panevėžio rajono, kaip turėjo būti pagal paramos sutarties sąlygas, teritorijoje, su įrenginiu niekas nedirbo), finansiniuose dokumentuose neapskaitė duomenų, susijusių su įrenginio išmontavimu, transportavimu ir sumontavimu kitoje vietoje. Kaip patikrinimo metu nustatė VMI, bendrovė savomis lėšomis nefinansavo jokios projekto dalies (reikiamą sumą per pinigų perdavimo tarpininkę UAB „Safe Reflector“ gavo iš įrenginio pardavėjos UAB „Kingalis“), be to, tik tam, kad vykdomas projektas atitiktų nustatytus reikalavimus paramai gauti, fiktyviai įdarbino darbuotojus. Visais šiais neteisėtais veiksmais, tiesiogiai nukreiptais prieš ieškovę, atsakovė sukėlė jai 184 146,01 Eur žalą ir turi ją atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovės R. P. 184 146,01 Eur žalos atlyginimą, o valstybei – 2 356 Eur žyminį mokestį.

6. Spręsdamas dėl sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, teismas visų pirma pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog būtent atsakovė, būdama LUAB „Medical LT“ vadove, organizavo ir atliko visus veiksmus, susijusius su paraiškos dėl paramos gavimo pateikimu ir projekto vykdymu.

7. Teismo vertinimu, toks faktas, kad LUAB ,,Medical LT“, įgyvendindama projektą, netinkamai vykdė savo pareigas ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų, yra konstatuotas ieškovės 2017 m. spalio 20 d. priimtame sprendime dėl paramos lėšų susigrąžinimo. Jame, be kita ko, nurodyta, kad LUAB „Medical LT“ įsigytos impregnuojamų servetėlių pakavimo mašinos VPD 250 gamintojas yra Kinijos įmonė „China Ruian Dawei Machinery CO, LTD“, šio įrenginio kaina – 21 074,01 Eur, o vidutinė rinkos kaina, atsižvelgiant į transportavimo, administravimo, montavimo ir kt. išlaidas, yra 24 513, 87 Eur, todėl paramos permoka yra 175 331,39 Eur. Šiame 2017 m. spalio 20 d. ieškovės sprendime nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad LUAB ,,Medical LT“ pažeidė paramos sutarties 4.7 papunktį, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 23 punktą, 24.1 ir 24.3 papunkčius. Bendrovė nupirko įrenginį ir deklaravo išlaidas jam įsigyti, kurios nebuvo būtinos projektui vykdyti ir negalėjo būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti, pažeidė paraiškoje savo pačios deklaruotą patvirtinimą, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimus 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, galiojančio ieškovės sprendimo dėl paramos lėšų susigrąžinimo pagrįstumas šioje byloje negali būti vertinamas ir kvestionuojamas.

8. Teismas iš į bylą pateikto Panevėžio apskrities VMI 2016 m. vasario 11 d. rašto, surašyto atlikus LUAB ,,Medical LT“ mokestinį patikrinimą, nustatė, kad LUAB „Medical LT“ nevykdė ir Įgyvendinimo taisyklių 21.6 papunkčio nuostatų (finansuojant projektą skolintos lėšos negali sudaryti daugiau kaip 90 proc. projekto vertės su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), ne mažiau kaip 10 proc. projekto vertės su PVM turi sudaryti į paramą pretenduojančios pareiškėjos privačios lėšos). LUAB „Medical LT“, nesilaikydama šios nuostatos ir visas įrenginiui pirkti lėšas skolindamasi iš UAB „Safe Reflector“, iš esmės dalyvavo apgaulingoje apmokėjimo už įrenginį schemoje. Be to, VMI rašte nurodytos ir tokios, teismo nuomone, nagrinėjamai bylai aktualios aplinkybės, kad LUAB ,,Medical LT“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje pardavėja UAB „Kingalis“ įvardijo parduodanti impregnuojamų servetėlių pakavimo linija VPD 250, nors faktiškai buvo perduotas kito modelio įrenginys, t. y. PILTZ VIR00. Šį faktą VMI nustatė iš jai pateikto įrenginio vartotojo vadovo lietuvių kalba ir ,,PILTZ Maschinen Gmbh“ internetiniame puslapyje skelbiamų duomenų apie gaminamus įrenginius, kurių sąraše VPD 250 modelio įrenginių nėra.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė R. P. nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2017 m. spalio 10 d. vadovavo LUAB „Medical LT“, todėl būtent ji buvo atsakinga už tinkamą ir teisėtą bendrovės veiklą. Atsakovei teko pareiga užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, reikalavimai ir paramos sutarties sąlygos. Tačiau atsakovė nesiėmė protingų priemonių, siekdama įsitikinti, ar, įsigyjant įrenginį, paramos lėšos bus panaudotos teisėtai, ar nėra pažeidžiami reikalavimai dėl patiriamų įsigijimo išlaidų tinkamumo finansuoti paramos lėšomis, ar tokios išlaidos yra būtinos projektui vykdyti, ar tai yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Atsakovei tinkamai neįvykdžius jai, kaip vadovei, kylančių pareigų ir neužtikrinus, kad jos vadovaujama bendrovė nepažeistų projekto įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, įrenginys, kurio įsigijimui buvo skirta parama, buvo įsigytas už nepagrįstai didelę kainą. Teismas padarė išvadą, kad, bendrovei negrąžinus permokėtos paramos dalies, ieškovei, kaip LUAB „Medical LT“ kreditorei, buvo sukelta žala, atitinkanti permokėtą paramos ir už jos nesugrąžinimą bei naudojimąsi ilgą laiką priskaičiuotą palūkanų sumą, o atsakovės atlikti neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su žala.

10. Atsakovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasi kaltės nebuvimu, turėjo paneigti jos kaltės prezumpciją, tačiau to, teismo vertinimu, ji nepadarė. Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji nežinojo, iš kur UAB ,,Kingalis“ siuntė įrenginį, teismas pažymėjo, kad pati atsakovė prie ieškovei siųsto rašto dėl galutinio mokėjimo prašymo termino keitimo pridėjo dokumentą, patvirtinantį įrenginio gabenimą iš Kinijos. Atsakovė nesiėmė visiškai jokių, net pačių paprasčiausių priemonių tam, kad įsitikintų, ar už nurodytą kainą įsigyjant įrenginį bus laikomasi projektui vykdyti nustatytų reikalavimų. Žinodama, kad įrenginį tiekėjas gabena iš Kinijos, nesidomėjo, ar tariamas įrenginio gamintojas Vokietijoje vykdo gamybą Kinijoje, nepatikrino, kokio modelio įrenginius gamina Vokietijos gamintojas ,,PILTZ Maschinen GmbH“, nors tai nebuvo sunku nustatyti jau vien tokiu būdu, kuriuo naudojosi patikrinimą atlikusi VMI. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip bendrovės vadovė, elgėsi ypatingai nerūpestingai, o šiuos jos veiksmus kvalifikavo kaip didelį jos neatsargumą, pasireiškusi nepateisinamai aplaidžiai vykdant juridinio asmens vadovės pareigas.

11. Dėl kitų ieškovės nurodytų argumentų apie LUAB ,,Medical LT“ padarytus pažeidimus, susijusius su atsakovės teikta informacija dėl turimų kitų juridinių asmenų akcijų, projekto įgyvendinimo vietos keitimu be ieškovės sutikimo, atitinkamų duomenų finansiniuose dokumentuose neapskaitymu, darbuotojų fiktyviu įdarbinimu ir pan., teismas nusprendė plačiau nepasisakyti, nes ieškovė neįrodė, jog šie veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su prašomos priteisti žalos ieškovei, kaip bendrovės kreditorei, padarymu.

12. Kaip nereikšmingus teismas įvertino ir atsakovės argumentus, kad ieškovė jai padarytą žalą turėtų išsiieškoti iš pardavėjos UAB „Kingalis“, kuri, atsakovės teigimu, klastojo įrenginio pirkimo dokumentus. Ieškovė, kaip LUAB „Medical LT“ kreditorė, pasirinko teisę pareikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo LUAB „Medical LT“ buvusiai vadovei (atsakovei). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB „Kingalis“ 2023 m. gruodžio 20 d. buvo išregistruota iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras).

13. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškinio senatimi, teismas nesutiko su jos pozicija, kad šis terminas ieškovei turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 28 d., kai ši gavo LUAB „Medical LT“ nemokumo administratorės raštą dėl bankroto bylos LUAB „Medical LT“ iškėlimo, ir todėl į teismą kreipėsi praleidusi sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Nors, viena vertus, gavus informacijos apie bendrovės nemokumo procesą bet kuriam jos kreditoriui turėjo tapti akivaizdu, kad bendrovė yra susidūrusi su mokumo problemomis, kita vertus, iki nemokumo proceso pabaigos nėra aišku, ar bus ir kokia dalimi tenkinami kreditorių reikalavimai. Todėl sužinojimas apie bendrovės nemokumo procesą negali būti laikomas pradžios momentu, nuo kurio skaičiuotinas terminas subsidiariems reikalavimams buvusiems bendrovės vadovams pagal kreditoriaus tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikšti.

14. Teismas padarė išvadą, kad apie tai, jog bendrovė negali patenkinti kreditorės reikalavimų ir nebegalės grąžinti suteiktos paramos, ieškovei turėjo tapti žinoma tik priėmus sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Atitinkamai, bendrovės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro laikytinas momentu, nuo kurio atsiranda teisė į ieškinį ir objektyviai skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvusiam bendrovės vadovui pareikšti. Kadangi šiuo atveju bendrovė išregistruota 2020 m. gegužės 29 d., o ieškinys pateiktas 2023 m. balandžio 4 d., ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė R. P. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai ignoravo byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas pasisavino UAB ,,Kingalis“ direktorius, suklastojęs ir panaudojęs 2015 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad parduodama impregnuojamų servetėlių pakavimo linija PILTZ VIR00, kurios kaina yra 350 900 Eur. Sąskaitos suklastojimo faktą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – VMI 2016 m. vasario 11 d. raštas, UAB ,,Civita“ 2017 m. sausio 23 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita, 2017 m. sausio 16 d. ,,PILTZ Maschinen GmbH“ atsakymas.

15.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė ignoravo akivaizdžius įrenginio pardavimo klastojimo faktus ir nepagrįstai nesiėmė jokių veiksmų. Tai, kad atsakovė negalėjo ir neturėjo suprasti ir žinoti, kad buvo parduotas kitas nei tartasi įrenginys, patvirtina aplinkybė, kad ir ieškovė, kuri yra savo srities profesionalė, tik gavusi eksperto išvadas nustatė atitinkamas aplinkybes. Todėl atsakovė, neturėdama specialių žinių, neturėjo ir negalėjo žinoti nei kad dokumentai yra suklastoti, nei kad parduotas mažesnės vertės turtas.

15.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022 pateiktais išaiškinimais dėl sąlygų buvusio bendrovės vadovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Teismo cituoti išaiškinimai pateikti kitokių nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. sprendžiant bendrovei, o ne jos kreditoriams, padarytos žalos atlyginimo klausimą.

15.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nagrinėjamos kategorijos bylose atsakovo kaltė yra preziumuojama ir ieškovė jos neturėjo įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Teismas sprendimą grindė abstraktaus pobūdžio argumentais, kurie neįrodo atsakovės konkrečių neteisėtų veiksmų ir sprendimų, nukreiptų išimtinai prieš ieškovę, lėmusių įrodinėjamos žalos atsiradimą.

15.6. Atsakovė vykdė visus jai tenkančius įsipareigojimus ir teikė ieškovei visus dokumentus bei informaciją, reikalingą projektui įgyvendinti. Be kita ko, ieškovei buvo pateikta ir UAB ,,Kingalis“ išrašyta PVM sąskaita faktūra. Todėl šiuo atveju būtent ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių reikalavimus (toliau – Administravimo taisyklės). Administravimo taisyklių 232 punkte nurodyta, kad už mokėjimo prašymų tikrinimą, projekto tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinimo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą yra atsakinga įgyvendinančioji institucija.

15.7. Teismo sprendime nurodyti argumentai nepaneigia fakto, kad žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, bet dėl UAB „Kingalis“ direktoriaus T. P. R. nusikalstamų veiksmų, jam suklastojus 2015 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas impregnuojamų servetėlių pakavimo linijos PILTZ VIR00 pavadinimas ir jos kaina –350 900 Eur. Projektui skirtos paramos lėšos, sudarančios ieškinio dalyką, atiteko būtent dokumentą suklastojusiam asmeniui, o ne atsakovei. Todėl ir teismo išvada, kad ieškovė apsisprendė reikšti reikalavimą atsakovei, yra neteisinga, paneigianti baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose įtvirtintą nuostatą, kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo turi atsakyti pagal įstatymus. Jau 2017 m. pradžioje turėdama informaciją, kad verslo paramai skirtos lėšos buvo pasisavintos klastojant dokumentus, ieškovė į prokuratūrą, reikalaujant pradėti ikiteisminį tyrimą, nesikreipė.

15.8. Atmesdamas prašymą taikyti senatį, teismas neanalizavo ir netyrė įrodymų, pagrindžiančių bendrovės turtinę padėtį, ir be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad jos išregistravimas iš Juridinių asmenų registro laikytinas momentu, nuo kurio kreditoriui atsiranda teisė į ieškinį. Teismo išvados dėl teisės į ieškinį atsiradimo nėra pagrįstos konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir įrodymais. Be to, teismas nenustatė bylai svarbios aplinkybės, kada vykdomasis dokumentas buvo grąžintas ieškovei ir kada jai tapo žinoma, kad LUAB „Medical LT“ yra nemoki.

Atsiliepimas

2. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

16.1. Ieškovė visą turimą informaciją, susijusią su atsakovės valdoma bendrove, perdavė ikiteisminio tyrimo institucijai, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neva ieškovės neinicijuoto dokumentų patikrinimo, yra nepagrįsti. Ieškovė veikia savo kompetencijos ribose ir neturi teisės konstatuoti dokumentų klastojimo ar kitokių nusikalstamų veiksmų.

16.2. Ieškovė pagrįstai kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl įrenginio vertės nustatymo, o apeliacinio skundo argumentai bei kritika, susijusi su pažeidimo tyrimo trukme bei pasitelktais ekspertais, yra visiškai nepagrįsti.

16.3. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju yra reikšmingos aplinkybės, kur buvo panaudotos projekto įgyvendinimui skirtos lėšos. UAB „Kingalis“ nėra atsakove byloje, paramos gavėja buvo LUAB „Medical LT“, o paramos gavėjos vardu visus procesus koordinavo ir sprendimus priėmė būtent atsakovė. Atsakovė, o ne ieškovė pasirinko tiekėją ir pasirašė su UAB „Kingalis“ pirkimo dokumentus. Ieškovė nėra atsakinga už verslo partnerius, kuriuos pasitelkia paramos gavėjai. Todėl nėra jokio pagrindo nukreipti reikalavimo dėl žalos atlyginimo kitiems asmenims, juo labiau kad ieškovės sprendimas dėl paramos grąžinimo buvo priimtas ne dėl galimai suklastotų dokumentų, o dėl užaukštintų kainų, kurias deklaravo pati atsakovė, įgyvendindama projektą.

16.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022 yra pateikti išaiškinimai bendrais civilinės atsakomybės taikymo klausimais, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi.

16.5. Teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir kad jo pradžios momentas sietinas su bendrovės išregistravimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-71-330/2024 paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-252-425/2023, kur aiškiai ir konkrečiai konstatuota – senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo bendrovės išregistravimo momento. Be to, ieškinio senaties terminų skaičiavimas nuo juridinio asmens išregistravimo momento ne tik neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, bet atitinka ir ieškinio reikalavimo turinio sąsają su nurodomos žalos priežastimis, t. y., ieškovės vertinimu, atliktus netinkamus bendrovės, kuriai buvo skirta parama, vadovo veiksmus, o ne bendrovės, kaip juridinio asmens, galimai netinkamus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir apeliacijos ribų

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendrovės, turėjusios prievolę grąžinti didžiąją dalį (t. y. 175 331,39 Eur) jai išmokėtos 188 500 Eur, be kita ko, ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos paramos, kai dėl nustatytų pažeidimų bendrovei buvo pritaikyta atitinkamos paramos dalies susigrąžinimo sankcija, vadovės civilinės atsakomybės.

4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 13 punktas).

5. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra savo reikalavimą dėl 181 146,01 Eur (negrąžinta parama ir priskaičiuotos palūkanos) žalos atlyginimo grindė tuo, kad apeliantė R. P., būdama dabar jau likviduotos dėl bankroto UAB ,,Medical LT“ vadove ir jos akcininke, žinodama apie įsipareigojimą Europos Sąjungos lėšas, gautas pagal paramos programą, naudoti tinkamai bei investicijas (techninį įrenginį) įsigyti tik už mažiausią ir būtiną kainą, veikdama sąmoningai ir suprasdama, kad siekiama pasisavinti Europos Sąjungos lėšas, kartu su kitais juridiniais asmenimis dalyvavo apgaulingoje finansinėje schemoje, už paramos lėšas įsigyjant įrenginį už žymiai didesnę nei jo tikroji vertė kainą. Ieškovė įrodinėjo, kad neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas apeliantės elgesys lėmė jos vadovaujamai bendrovei žymiai didesnės, nei galėjo būti išmokėta, paramos sumos išmokėjimą, kurios iš bendrovės, išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, nepavyko išieškoti.

6. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai, apeliaciniame skunde kelia jos neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvimo, taip pat ieškinio senaties instituto netinkamo taikymo (neteisingo ieškinio senaties termino pradžios nustatymo) klausimus. Tokiais aspektais teisėjų kolegija ir pasisakys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

Dėl sąlygų pareikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovui

7. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (generalinio delikto doktrina). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bendrovės vadovas taip pat turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos bendrovės kreditoriams, kurie, susiklosčius tam tikroms specifinėms aplinkybėms, gali pareikšti reikalavimus bendrovės vadovui dėl jiems individualiai padarytos žalos atlyginimo.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, tačiau juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių ir negali būti aiškinama plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 37 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-7-30-969/2021, 53 punktas).

9. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organui (ar dalyviui) dėl jam asmeniškai padarytos žalos tik CK 6.263 straipsnyje įtvirtintu bendruoju deliktinės atsakomybės pagrindu, bet ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnis), ir tik dviem išimtinais atvejais: 1) kai atsakovo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik to vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala; bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, neteikia prielaidų kreiptis su tiesioginiu ieškiniu; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 23 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 48 punktas; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 24 punktas).

10. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, toks ieškinys yra atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 31 punktas; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 25 punktas).

11. Nagrinėjamoje byloje aktualus pirmasis šios nutarties 23 punkte aptartas atvejis, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) jos dalyviams CK 6.263 straipsnio pagrindu tada, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą tam konkrečiam kreditoriui, bet ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei (dėl netinkamo bendrovės valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos). Specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individualiai jam padaryta žala, kuri gali būti ir bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, 31 punktas). Pažymėtina, kad bendrovės negalėjimas patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kaip būtina jos vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra apribota išimtinai formalių bendrovės nemokumo procedūrų pradžios ar konkrečios stadijos, tačiau jis turi būti objektyvus ir akivaizdus (patvirtintas įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės turtinę padėtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-7-30-969/2021, 53 punktas).

12. Taigi, bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017, 33 punktas; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 37 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-7-30-969/2021, 51 punktas).

13. Bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti ne tik specifinius tiesioginio ieškinio taikymo pagrindus, bet ir šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Dėl apeliantės neteisėtų veiksmų kaip sąlygos jos deliktinei civilinei atsakomybei kilti

14. Apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su paramos naudojimo taisyklių pažeidimu, neginčija ir to, kad jos paraiškoje nurodyta įrenginio vertė neatitiko faktiškai įsigyto įrenginio vertės, tačiau laikosi pozicijos, kad turto kaina jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, o neteisėtai šiuo konkrečiu atveju veikė ne ji, o įrenginio pardavėjos UAB ,,Kingalis“ atstovas, todėl ir atsakomybė už jos vadovaujamos bendrovės negrąžintą paramos dalį jai negali kilti. Tokie apeliacinio skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo.

15. Iš byloje esančių įrodymų, t. y. Juridinių asmenų registro, ieškovės su ieškiniu pateiktos informacijos iš creditinfo.lt duomenų bazės, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LUAB ,,Medical LT“ buvo įsteigta 2011 m. spalio 21 d., apeliantė nuo šios bendrovės įsteigimo iki 2017 m. spalio 10 d. buvo jos vadove, o iki 2017 m. spalio 13 d. – ir vienintele akcininke. Iš vadovės pareigų apeliantė pasitraukė 2017 m. spalio 13 d., tą pačią dieną kitam asmeniui perleidusi ir visas bendrovės akcijas.

16. Su ieškiniu pateikti dokumentai pagrindžia, kad paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) LUAB ,,Medical LT“ vardu apeliantė pateikė 2011 m. lapkričio 17 d. Paraiškoje, be kita ko, nurodyta, kad ketinama už paramos lėšas įsigyti drėgnų servetėlių pakavimo mašiną, pirkimo suma be PVM yra 290 000 Eur (1 001 312 Lt). Verslo plane nurodoma, kad bendrovės pagrindinė veikla yra fasavimo ir pakavimo paslaugos, kurias ji ketina teikti ateityje; bendrovės veiklos tikslai yra įsigyti vieną naują įrenginį, skirtą drėgnų servetėlių pakavimui, pradedant teikti visiškai naują paslaugą Lietuvoje, sukurti geras darbo sąlygas darbuotojams, sukurti dvi naujas darbo vietas kaimo gyventojams, gauti pelną, įsitvirtini Lietuvos rinkoje.

17. Paramos sutartį ieškovė su LUAB ,,Medical LT“, kurios vardu veikė apeliantė, pasirašė 2015 m. gegužės 6 d., o šios sutarties 2 ir 6 punktuose nurodyta, kad paramos gavėjai kompensuojama iki 185 500 Eur (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (sąnaudų) (iki 141 375 Eur – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, iki 47 125 Eur – Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis), susijusių su naujos technikos ir įrangos, baldų, skirtų projekto reikmėms, įsigijimui bei įrengimui projekto įgyvendinimo vietoje (drėgnų servetėlių pakavimo mašina). Be to, sutarties 4 punkte yra išvardinti ir reikalavimai išlaidoms, kurios gali būti kompensuojamos pagal šią sutartį, t. y. jos turi būti tiesiogiai susijusios su projektu, būtinos jam vykdyti, faktiškai patirtos perkant prekes, kurios yra naujos, nenaudotos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus.

18. Iš šių rašytiniais įrodymais pagrindžiamų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantės vadovaujama bendrovė buvo įsteigta prieš pat paraiškos paramai gauti pateikimą ir jokios veiklos iki tol nevykdė, veiklos pajamų negeneravo ir negavo. Iš kartu su paraiška pateiktų dokumentų turinio yra akivaizdu, kad apeliantės įsteigta ir jos vadovaujama bendrovė deklaravo, jog įrenginys, kurį bendrovė ketino įsigyti už paramos lėšas, taps pagrindu pradėti vykdyti veiklą.

19. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad 2015 m. liepos 14 d. buvo paskelbtas konkursas įrenginiui įsigyti, kurį laimėjo tiekėja UAB ,,Kingalis“. LUAB ,,Medical LT“ su konkursą laimėjusia UAB ,,Kingalis“ 2015 m. liepos 30 d. sudarė prekių pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja UAB ,,Kingalis“ už 290 000 Eur be PVM kainą įsipareigojo pristatyti prekę į montavimo vietą, ją sumontuoti ir apmokyti darbuotojus su ja dirbti. Iš 2015 m. rugpjūčio 11 d. priėmimo–perdavimo akto matyti, kad UAB ,,Kingalis“ akto pasirašymo dieną pristatė impregnuojamų servetėlių pakavimo liniją į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Be to, šiame akte teigiama, kad įrenginys buvo įdiegtas, sukonfigūruotas ir priduotas visiškai veikiantis, o LUAB ,,Medical LT“ priėmė kokybiškas prekes ir už jas sumokėjo. UAB ,,Kingalis“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. LUAB ,,Medical LT“ išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad perduodama prekė yra impregnuojamų servetėlių pakavimo linija PILTZ VIR00, kurios kaina 290 000 Eur be PVM, o su PVM – 350 900 Eur.

20. Taigi, vertinant pačios apeliantės, kaip LUAB ,,Medical LT“ atstovės, deklaruotus ir Nacionalinės mokėjimo agentūros į bylą pateiktus duomenis galima padaryti išvadą, kad bendrovė nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. valdė ir naudojosi iš UAB ,,Kingalis“ įsigytu įrenginiu, kitaip tariant, ji objektyviai turėjo galimybę pradėti vykdyti veiklą (drėgnų servetėlių pakavimą), kuriai pradėti šis įrenginys už paramos lėšas ir buvo įsigytas. Tačiau ieškovės į bylą pateikti įrodymai, kurie apeliantės nebuvo paneigti jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad bendrovė deklaruotos ir pagal paramos sutartį įsipareigotos vykdyti veiklos faktiškai nepradėjo vykdyti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities VMI 2016 m. vasario 11 d. rašto, ši institucija, atlikusi LUAB ,,Medical LT“ mokestinį tyrimą, nustatė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio bendrovės buhalterinėje apskaitoje atsargų sąskaitose neapskaitytos jokios medžiagos, skirtos veiklai vykdyti, neapskaitytos pagamintos prekės, t. y. supakuotos impregnuotos servetėlės, prekės nėra gaminamos, neuždirbamos su šia veikla susijusios pajamos.

21. Be to, šiame VMI 2016 m. vasario 11 d. rašte yra užfiksuoti ir kiti mokestinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Paramos gavėja LUAB ,,Medical LT“, nepaisant įsipareigojimo dalį įrenginio įsigijimo kaštų finansuoti nuosavomis lėšomis, už jį sumokėjo skolintomis lėšomis, o faktinis paskolos davėjas buvo ne 2015 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sutartyje nurodyta UAB ,,Safe reflector“, o įrenginio pardavėja UAB ,,Kingalis“. Tokios VMI išvados teisingumą pagrindžia ir į bylą pateikti pirminiai dokumentai, t. y. UAB ,,Safe reflector“ banko sąskaitos išrašai (žr. DOK-5827 priedus). VMI taip pat nustatė, kad apeliantė, teikdama paraišką, nurodė melagingą informaciją apie save (t. y. kad ji nėra kitų bendrovių akcininke), o neeksploatuojamas įrenginys buvo rastas miesto teritorijoje, nors pagal projektą veikla turėjo būti vykdoma kaimo vietovėje, be to, ir dalies darbuotojų gyvenamoji vieta fiktyviai buvo deklaruota kaimo vietovėje. Pažymėta ir tai, kad visų trijų konkurse dalyvavusių tiekėjų – UAB ,,Kingalis“, UAB ,,Riprosetas“ ir UAB ,,Valeresta“ – pasiūlymai buvo identiški, juose nurodytos tos pačios gramatinės klaidos.

22. Nors pirmosios instancijos teismas dėl šių bylos įrodymų įrodomosios reikšmės išsamiau nepasisakė, pripažinęs, kad tokia ieškinyje pareikštų reikalavimų argumentacija neįrodo ieškovei padarytos žalos ir jos įrodinėjamų apeliantės neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio, visgi ir tokie faktiniai duomenys bylos įrodymų visumos kontekste leidžia spręsti dėl apeliantės veiksmų (ne)teisėtumo, teisėjų kolegijai patikrinant pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados apie apeliantės dalyvavimą apgaulingoje apmokėjimo už įrenginį schemoje pagrįstumą.

23. Ieškovė, ieškinyje įvardijusi visus nustatytus paramos sutarties pažeidimus, savo reikalavimą grindžia faktinės įrenginio vertės neatitikimu nei LUAB ,,Medical LT“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo prašyme paramai gauti, kurį yra pasirašiusi apeliantė, nurodytos tinkamos finansuoti 290 000 Eur išlaidų sumos, nei pardavėjos UAB ,,Kingalis“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. išrašytoje sąskaitoje nurodytos jo vertės. Būtent dėl šios priežasties buvo priimtas ir jos sprendimas dėl paramos permokos susigrąžinimo. Kaip minėta, apeliantė tokio fakto, kad įsigyto įrenginio rinkos vertė buvo žymiai mažesnė nei nurodyta dokumentuose, net neginčija, tačiau atsakomybę už šį neatitikimą siekia perkelti pardavėjai bei su ja susijusiems asmenims. Aplinkybę, kad paramai gauti deklaruota 290 000 Eur įrenginio kaina neatitinka realios jo rinkos vertės – 24 513,87 Eur, t. y. rinkos kaina yra beveik 12 kartų mažesnė, ieškovė nustatė pasitelkusi UAB ,,Civinita“, kuri 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. sausio 23 d. pateikė ekspertinio konsultavimo ataskaitas. Todėl toks faktas, kad turto rinkos kaina yra žymiai mažesnė, nei deklaruota, laikytinas visiškai įrodytu.

24. Be to, apeliantė neginčija ir tokių VMI mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad pagal muitinei pateiktus dokumentus UAB ,,Kingalis“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. įsigijo iš Kinijos bendrovės už 21 288 JAV dolerių kainą drėgnų impregnuojamų servetėlių pakavimo mašiną VPD250 bei kad bendrovei kartu su impregnuojamų servetėlių pakavimo linija buvo perduota ne sąskaitoje ir prašyme išmokėti paramą deklaruoto įrenginio PILTZ VIR00, o VPD250 techninė charakteristika.

25. Vadinasi, apeliantė, neginčydama nustatytų faktinių aplinkybių ir nepateikdama jas paneigiančių įrodymų, pripažįsta, kad jos vadovaujamai bendrovei buvo perduota kita, nei nurodyta sąskaitoje, impregnuojamų servetėlių pakavimo mašina, o jos rinkos vertė buvo ne sąskaitoje ir prašyme išmokėti paramą nurodyta 290 000 Eur suma, bet keliolika kartų mažesnė – 24 513,87 Eur.

26. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė buvo apgauta UAB ,,Kingalis“ direktoriaus, kuris suklastojo sąskaitą ir perdavė bendrovei kitą, nei buvo tartasi, įrenginį bei pasisavino bendrovei paskirtos paramos lėšas, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės elgesys šioje konkrečioje situacijoje atitiko bendrosios pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, standartą. Apeliantė nuo bendrovės įsteigimo iki ieškovės 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dėl LUAB ,,Medical LT“ išmokėtos paramos pagal kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ dalies sugrąžinimo momento buvo bendrovės vadove, jos steigėja ir vienintele akcininke. Tiek pateikdama paraišką paramai gauti, tiek ir įgyvendindama verslo planą bei organizuodama įrenginio įsigijimą apeliantė turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei imtis visų priemonių, kad paramos lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį. Vien tai, kad apeliantė nesidomėjo ir netikrino, ar įsigyjamas įrenginys atitinka jo rinkos vertę, nešalina jos, kaip bendrovės vadovės, atsakomybės už kreditorei sukeltą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad apeliantė, net ir neturėdama specialių žinių, galėjo pasinaudoti bent jau viešai prieinama informacija, susijusia su Kinijoje ,,PILTZ Maschinen GmbH“ gaminamų įrenginių modeliais, taigi galėjo ir turėjo žinoti, kad Kinijoje minėta bendrovė nurodyto modelio pakavimo mašinų negamina. Duomenų apie bent minimalias apeliantės dėtas pastangas, siekiant įsitikinti, kad bendrovei perduotas būtent toks, koks nurodomas pirkimo dokumentuose, įrenginys, nagrinėjamoje byloje nėra.

28. Dar daugiau, pagrįstai abejoti apeliantės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad ji buvo apgauta pardavėjos UAB ,,Kingalis“ vadovo, leidžia ir byloje nustatyta aplinkybė, jog LUAB ,,Medical LT“ paraiškoje nurodytas nuosavas ir skolintas lėšas faktiškai sudarė būtent UAB ,,Kingalis“ per tarpininkę UAB ,,Safe reflector“ pervestos bendrovei lėšos. Ši su paramos gavimui būtinų nuosavų lėšų turėjimu susijusi situacija, taip pat apeliantės 2016 m. liepos 5 d. išduotas T. P. R. įgaliojimas dalyvauti kartu Nacionalinės mokėjimo agentūros posėdyje, svarstant klausimą dėl LUAB ,,Medical LT“, suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad paraiškos pateikimo metu apeliantė buvo pažįstama su UAB ,,Kingalis“ vadovu ir galėjo derinti veiksmus. Tokį vertinimą, be kita ko, pagrindžia ir aplinkybė, kad konkursas įrenginiui įsigyti buvo paskelbtas bei faktiškai organizuotas tik 2015 m. birželio mėn., tačiau LUAB ,,Medical LT“ su UAB ,,Kingalis“ jau 2015 m. kovo 12 d. buvo sudariusi įrenginio įsigijimo sutartį, kuri, pastarajai laimėjus konkursą, buvo tik pakeista, nurodant vėlesnę datą – 2015 m. liepos 30 d. Taip pat jau buvo nurodyta, kad visų konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo identiški (žr. šios nutarties 35 punktą).

29. Todėl vien deklaratyvūs ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams apeliantės teiginiai, kad ji nežinojo ar negalėjo žinoti, jog įrenginio faktinė vertė yra keliolika kartų mažesnė nei 2015 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo prašyme ir prie jo pridėtoje 2015 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitoje nurodytos vertės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl apeliantės veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į ieškovę, neteisėtumo.

30. Aplinkybė, kad įrenginio rinkos vertei nustatyti ieškovė pasitelkė specialių žinių turinčią bendrovę, taip pat nesudaro pagrindo sutikti su apeliante, kad ji negalėjo ir neturėjo žinoti ar suprasti, kad jai perduotas mažesnės, nei buvo nurodyta mokėjimo prašyme, vertės turtas. Kaip jau minėta, apeliantė, būdama teisiškai įpareigota administruoti paramos gavimą ir jos lėšų tinkamą, pagal teisės aktus ir paramos sutarties sąlygas, panaudojimą, antraip galėtų kilti pareiga paramą grąžinti, net nesidomėjo, koks gamintojas ir kur gamina paraiškoje nurodytą įrenginį, nors tam specialių žinių nereikėjo, nesiekė kitaip įsitikinti jo verte, nors įrenginį įsigijo, be kita ko, ne tik už gautos paramos, bet ir už pasiskolintas lėšas. Tuo atveju, jei apeliantė būtų siekusi rinkti ir rinkusi informaciją apie ketinamą įsigyti prekę, ji neabejotinai būtų pastebėjusi teikiamų paraiškai gauti duomenų nepagrįstumą, atsižvelgiant į beveik 12 kartų mažesnę tikrąją įrangos kainą.

31. Bendrovės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 45 punktas).

32. Teisėjų kolegijai konstatuoja, kad apeliantė nesiėmė jokių protingų, jai prieinamų priemonių, siekdama įsitikinti, ar įsigyjant įrenginį paramos lėšos bus panaudotos teisėtai, ar nebus pažeisti reikalavimai dėl patiriamų įsigijimo išlaidų tinkamumo finansuoti paramos lėšomis, ar tokios išlaidos yra būtinos projektui vykdyti, ar tai yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Tokie neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) ir lėmė situaciją, kad ieškovė išmokėjo bendrovei didesnę nei turėjo paramą, kurios galiausiai bendrovė negrąžino, kitaip tariant, apeliantės veiksmų neteisėtumas pasireiškė specifiškai ir buvo nukreiptas į ieškovę.

33. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovės teisės nuspręsti, kokia forma, kokiu būdu ir kokiame procese (baudžiamajame ar civiliniame) jai reikėtų ginti savo pažeistas teises, ir neaktualūs, ir teisiškai nepagrįsti. Dispozityvumo principas, įtvirtintas tiek civiliniame procese (CPK 5, 13 straipsniai), tiek ir materialiosios teisės normose (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis), lemia, kad asmenys laisvai disponuoja jiems priklausančiomis teisėmis ir tik jie patys nusprendžia, ar kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymų saugomas jų interesas, ar nesikreipti, kokius reikalavimus savo teisėms apginti pareikšti. Todėl ir apeliacinio skundo teiginiai, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantės veiksmų neteisėtumą, bet nevertindamas kitų asmenų atliktų nusikalstamų veiksmų, paneigė baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose įtvirtintą nuostatą, jog kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo turi atsakyti pagal įstatymus, visiškai nepagrįsti ir nelemiantys pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar, juo labiau, nagrinėjamos civilinės bylos proceso pakartojimo, kaip to siekia apeliantė, suformulavusi apeliaciniame skunde prašymą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

34. Teisėjų kolegija, aptardama sąlygas tiesioginiam kreditoriaus ieškiniui pareikšti, jau pasisakė apie tokio reikalavimo subsidiarumą (žr. šios nutarties 25–26 punktus). Įstatymų leidėjo valia kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, įskaitytinai ir tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas dėl lėšų priteisimo iš bendrovės ir jos vadovo po to, kai administruojančiosios institucijos sprendimu buvo nutrauktos su bendrove sudarytos projektų administravimo ir finansavimo sutartys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 51 punktas). Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi labai panaši situacija – administruojančiosios institucijos sprendimas buvo priimtas dėl didžiosios dalies paramos lėšų susigrąžinimo, tik ieškovės reikalavimas paramos gavėjai LUAB ,,Medical LT“ buvo pareikštas ne kartu su reikalavimu jos vadovei, bet anksčiau, jis buvo patvirtintas bendrovės bankroto byloje, ir, išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro, lėšų susigrąžinimas iš pačios bendrovės jau nėra įmanomas.

35. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė įrodė apeliantės veiksmų neteisėtumą ir jų specifiškumą – ieškovės teisių pažeidimą nesąžiningais apeliantės veiksmais, dėl kurių ieškovei atsirado individuali žala, todėl pagrįstai pripažino šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodyta.

Dėl kaltės kaip sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti

36. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais dėl nenuginčytos apeliantės kaltės prezumpcijos, kaip vienos iš sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti, apeliantė teigia, kad teismas vadovavosi nagrinėjamam klausimui neaktualia kasacinio teismo praktika, o ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, kurioje vadovo atsakomybė siejama tik su jo didele kalte, nepagrįstai ignoravo.

37. Teisėjų kolegija, viena vertus, iš esmės pritaria apeliantės pozicijai, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, o padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. arba dėl tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, arba dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas; paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su bendrovės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-232-701/2020, 20 punktas).

38. Kita vertus, kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad ir tokios kategorijos bylose, t. y. kai kreditorius pareiškia ieškinį buvusiam vadovui dėl tiesiogiai jam padarytos žalos atlyginimo, nustačius, jog bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 53 punktas). Vadovas gali nuginčyti kaltės prezumpciją įrodydamas, kad veiksmas buvo pareigų bendrovei vykdymo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 15 punktas).

39. Šiame kontekste pažymėtina, kad prezumpcija lemia bendrosios įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios padarius kreditoriui individualią žalą, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad jis nėra kaltas dėl kreditoriui jo veiksmais sukeltos žalos.

40. Taigi, nors bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, o tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, tačiau tokios kaltės formos buvimas neeliminuoja pareigos ją paneigti.

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė, kaip bendrovės vadovė, elgėsi ypatingai nerūpestingai, o šiuos jos veiksmus kvalifikavo kaip didelį jos neatsargumą, pasireiškusį nepateisinamai aplaidžiai vykdant juridinio asmens vadovės pareigas. Nei savo kaltės, nei teismo sprendime nustatytos kaltės formos apeliacinio skundo argumentais apeliantė nepaneigė ir kaltės prezumpcijos nenuginčijo.

42. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji nežinojo ar negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jos pačios bendrovės vardu pasirašytuose dokumentuose, kurie buvo teikiami ieškovei, nurodyta įrenginio kaina yra beveik 12 kartų mažesnė nei jo rinkos kaina ir kad struktūrinių fondų lėšos bus naudojamos ne pagal jų paskirtį. Kaip jau buvo minėta, byloje esančių įrodymų visuma leidžia įsitikinti, kad apeliantė pažinojo pardavėjos UAB ,,Kingalis“ vadovą, nes būtent ši bendrovė per tarpininkę faktiškai pervedė lėšas, kurios buvo deklaruojamos kaip nuosavos ir skirtos kapitalui gauti, sutartis su pardavėja dėl įrenginio pirkimo taip pat buvo sudaryta dar iki konkurso paskelbimo.

43. Nėra jokių abejonių, kad apeliantė, būdama atidžia ir rūpestinga vadove, turėjo imtis visų priemonių tam, kad paraiškoje paramai gauti būtų nurodyti teisingi duomenys ir struktūrinių fondų lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės veiksmai, kai paraiškoje paramai gauti ir prašyme ją išmokėti buvo nurodyta beveik 12 kartų didesnė, nei rinkos vertė, įrenginio kaina negali būti pripažinti paprastu neatsargumu. Apeliacinio skundo argumentai, kad pati ieškovė prieš išmokėdama paramos lėšas turėjo domėtis, ar įrenginys atitinka rinkos kainą, apeliantės kaltės, kaip vienos iš jos civilinės atsakomybės sąlygų, neeliminuoja. Aplinkybė, kada paaiškėjo apeliantės veiksmų neteisėtumas, taip pat neturi teisinės reikšmės ir negali būti vertinama kaip apeliantės atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

44. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, netinkamai nustatydamas ieškovės sužinojimo apie jos galimai pažeistas teises momentą. Tvirtina, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo jos sužinojimo apie bankroto bylos LUAB ,,Medical LT“ iškėlimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš tiesų suklydo nustatydamas momentą, nuo kurio skaičiuotina ieškinio senaties eiga.

45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą; ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista; asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti; sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

46. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliaujant vien subjektyviais kriterijais. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023, 32 punktas).

47. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 23 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi su tiesioginiu ieškiniu buvusiai bendrovės vadovei dėl jos vadovavimo metu atliktų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į ieškovės teisių pažeidimų, ir dėl to atsiradusios turtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas, plėtodamas kreditoriaus tiesioginio ieškinio buvusiam vadovui pateikimo pagrindus ir sąlygas, yra išaiškinęs, kad vien CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, jog bendrovė atsisako atlyginti kreditoriui nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš bendrovės negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės negalėjimą patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 25 punkte, bendrovės negalėjimas patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kaip būtina jos vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra apribota išimtinai formalių bendrovės nemokumo procedūrų pradžios ar konkrečios stadijos, tačiau jis turi būti objektyvus ir akivaizdus (patvirtintas įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės turtinę padėtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, 53 punktas).

49. Taigi, nagrinėjamos kategorijos bylose svarbu nustatyti momentą, kada ieškovė suvokė arba turėjo suvokti, kad jos finansinis reikalavimas, pareikštas bendrovės bankroto byloje, nebus patenkintas. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, vien bankroto bylos iškėlimo bendrovei momentas ir ieškovės sužinojimas apie tai a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) negali būti vertinamas kaip ieškinio senaties pradžios atskaitos momentas. Nemokumo bylos iškėlimo ir (ar) sužinojimo apie tai dieną dar gali būti nežinomas faktinis bendrovės turto ir įsipareigojimų balansas, jos kreditorių sąrašas. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-104-544/2020 (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO; CPK 179 straipsnio 3 dalis), kuria LUAB ,,Medical LT“ buvo iškelta bankroto byla, jos kreditoriams dar tik buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos reikalavimams pareikšti. LUAB ,,Medical LT“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi, o vėliau patikslintas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad 2020 m. vasario 20 d. (patvirtinus galutinį kreditorių sąrašą) ieškovei jau turėjo ir galėjo būti žinoma, kad bendrovė, be ieškovės, kurios finansinis reikalavimas sudarė 184 146,01 Eur, turi dar ir kitų kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma siekė 133 356,89 Eur, taip pat pati savaime nėra pakankama ieškinio senaties eigai pradėti skaičiuoti, juolab kad bendrovė turėjo turto, t. y. ginčo įrenginį, kuris galėjo būti realizuotas ir iš gautų lėšų padengta dalis finansinių reikalavimų.

51. Pažymėtina, kad tik bankroto proceso metu nemokumo administratorė galėjo surinkti visus duomenis ir nustatyti bendrovės turtą, jo vertę. Kaip matyti iš bankroto byloje esančių duomenų, realios turto vertės nustatymas buvo apsunkintas, kadangi buvęs LUAB ,,Medical LT“ direktorius M. P. neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus arba dokumentus, patvirtinančius, kad turtas ir dokumentai buvo perduoti 2018 m. kovo 13 d. paskirtam naujam direktoriui A. S.. Dėl to Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi buvusiam vadovui buvo paskirta bauda už teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Iš bendrovės bankroto byloje esančio 2020 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad dokumentai bei turtas taip ir liko neperduoti nemokumo administratorei. Vadinasi, ir ieškovės galimybė aiškiai identifikuoti savo teisių pažeidimą, t. y. kad bendrovė (skolininkė) nebus pajėgi padengti skolą (grąžinti paramos lėšas), bei dėl to kreiptis į teismą šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis taip pat buvo apsunkinta.

52. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo ir galėjo žinoti tik tada, kai jau buvo priimtas teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimas dėl bendrovės pabaigos, įsiteisėjęs 2020 m. gegužės 12 d., arba kai bendrovė 2020 m. gegužės 29 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

53. Iš bendrovės bankroto bylos matyti, kad šiame 2020 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkime, kurio pirmininku buvo išrinktas ieškovės įgaliotas atstovas, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl bendrovės veiklos pabaigos. Kreditorių balsų dauguma (99,69 proc.) buvo priimtas nutarimas pripažinti, kad LUAB ,,Medical LT“ veikla pasibaigė ir bankroto administratorė įpareigota kreiptis į Panevėžio apygardos teismą su prašymu priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos bei jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Iš ieškovės balsavimo raštu biuletenio matyti, kad ir ji balsavo už šio nutarimo priėmimą. Taigi, 2020 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo metu, priėmus atitinkamą nutarimą, ieškovei neabejotinai jau turėjo būti ir buvo suprantama, kad jos finansinis reikalavimas nebus patenkintas ir savo teises ji galės apginti tik pareikšdama tiesioginį ieškinį apeliantei.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad ieškinio senaties termino pradžia ieškovės tiesioginiam ieškiniui pareikšti yra 2020 m. kovo 20 d., nes tuo momentu jau buvo visiškai aiškus ieškovės teisių pažeidimas (apeliantės atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovė patyrė jos įrodinėtą žalą, ir galimybės atgauti bent dalį lėšų iš skolininkės (bendrovės) turto nebuvimas). Apie tai, kad tokia aplinkybė, kaip žalos (t. y. bankroto byloje ieškovės neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) dydis atsakovo subsidiarios atsakomybės atveju gali būti reikšminga, taikant ieškinio senaties institutą, pasisakyta ir kasacinio teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusios bendrovės dalyvių teisinės atsakomybės už kreditoriui padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 57 punktas).

55. Ieškovė į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje kreipėsi 2023 m. balandžio 4 d., o ieškinys dėl žalos atlyginimo vėliausiai galėjo būti pateiktas 2023 m. kovo 20 d. Todėl, nagrinėjamoje byloje nesant jokių duomenų apie ieškinio senaties termino sustabdymą ar nutraukimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ieškovė, nors ir nežymiai (15 dienų), tačiau terminą kreiptis į teismą teisminės gynybos visgi praleido, o nuspręsdamas kitaip pirmosios instancijos teismas suklydo.

56. Ieškovės argumentai dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-252-425/2023, priimto išnagrinėjus analogišką ieškovės tiesioginį ieškinį, pareikštą kitos bendrovės buvusiam vadovui, išaiškinimų, kad ieškinio senaties pradžios momentas sietinas su bendrovės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro, aktualumo nagrinėjamam ginčui atmestini kaip nepagrįsti.

57. Pirma, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-71-330/2024 palikdamas nepakeistą šį Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą ieškinio senaties klausimų nesprendė, nes jie nesudarė tos bylos apeliacijos dalyko (dėl to nebuvo skundo argumentų).

58. Antra, spręsdamas konkretų ginčą teismas kaip precedentais turi vadovautis tos pačios ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, bet ne žemesnės instancijos teismo išaiškinimais, todėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-252-425/2023 teisėjų kolegijos nesaisto.

59. Trečia, įstatymų leidėjo valia ieškinio senaties pradžios momentas, išskyrus įstatyme tiesiogiai aptartas išimtis, yra siejamas su asmens subjektyviu suvokimu, jo sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), kuris, kilus ginčui, gali būti grindžiamas (įrodinėjamas) bet kuriomis objektyviomis aplinkybėmis. Kitaip tariant, sužinojimo momentas yra individuliai nustatomas kiekvienoje atskiroje byloje, tos konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

60. Taigi, skirtingai nei yra įsitikinusi ieškovė, jokių universalių kriterijų, su kuriais visais atvejais turėtų būti siejamas kreditoriaus, pareiškiančio tiesioginį ieškinio reikalavimą savo skolininko, juridinio asmens, vadovui, sužinojimas apie savo teisių pažeidimą (bankroto bylos iškėlimas, sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimas, bendrovės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro ir pan.) teismų sprendimais nėra ir negali būti nustatyta, antraip būtų paneigta įstatymų leidėjo valia ir galiojantis teisinis reglamentavimas. Todėl ir aplinkybė, kad skirtingose bylose ieškovės reikalavimai atsakovams pareikšti dėl žalos, siejamos su netinkamu paramos naudojimu, atlyginimo, pati savaime nereiškia, kad visais atvejais apie atsiradusią žalą buvo sužinota tuo pačiu momentu.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

61. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, 27 punktas). Todėl teisėjų kolegija turi įvertinti, ar nėra svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

62. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas dėl svarbių priežasčių (ne)buvimo, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 punktas).

63. Kasacinis teismas taip pat nuosekliai pasisako, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo svarbu nustatyti ne tik tai, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bet ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 48 punktas).

64. Klausimo dėl praleisto teisės kreiptis į teismą termino atnaujinimo nagrinėjimas visuomet susijęs su tam tikrų konkuruojančių tarpusavyje vertybių vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 71 punktas). Nagrinėjamu atveju sprendžiant šį klausimą konkurencija kyla tarp teisinių santykių stabilumo užtikrinimo ir pažeistų valstybės interesų gynimo, kadangi žala yra siejama su paramos, gautos iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų, netinkamu panaudojimu.

65. Pažymėtina, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek civilinių santykių stabilumo užtikrinimas yra viešojo intereso dalys ir tik teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Todėl kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

66. Viena vertus, ieškovė, būdama vienintele akredituota institucija Lietuvoje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas, atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, turinti atskirą Teisės departamentą, nepakankamai rūpestingai ir atidžiai vykdė savo pareigas ginti valstybės interesus. Todėl vien tai, kad ieškovė klaidingai manė, jog ieškinio senaties termino pradžios momentu laikytinas bendrovės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro, nesudaro pagrindo spręsti, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagrindo vertinti, kad ieškovė neturėjo pakankamai resursų tinkamai administruoti teisinius procesus ir kontroliuoti terminus, taip pat nenustatyta.

67. Kita vertus, šioje konkrečioje byloje susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai paraiškoje paramai gauti buvo nurodyti neteisingi duomenys, susiję su įrenginio faktine kaina, ją nurodant beveik 12 kartų didesnę už rinkos vertę, taip neteisėtai įgyjant paramai skirtas lėšas, bet vėliau faktiškai jokios veiklos nevykdant, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nežymiai (tik 15 dienų) praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintinas, svarbia jo atnaujinimo priežastimi pripažinus viešojo intereso buvimą. Neatnaujinus ieškinio senaties termino susiklostytų aiškiai teisiškai ydinga situacija, kai Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšos, kurios buvo panaudotos ne pagal paskirtį, nebūtų susigrąžintos, o neigiami teisiniai padariniai tokiu atveju tektų pačiai valstybei ir mokesčių mokėtojams.

68. Todėl nėra pagrindo sutikti ir su tokia apeliantės pozicija, kad byloje egzistuoja CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytas savarankiškas jai pareikšto ieškinio atmetimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkindamas, ginčą išsprendė teisingai (CPK 328 straipsnis), panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą teisėjų kolegija prielaidų neįžvelgia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

69. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nekyla.

70. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantei Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi (2 t., b. l. 76–78) buvo atidėtas 2 256 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, todėl atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apeliantės (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 256 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jai buvo atidėtas.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėTomas Venckus