- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-51-318/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38422-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Jūratė Jakubonienė, Regina Pocienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 13 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. A. P. kaltinamas tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, o J. G. ir D. J., vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, grasindami panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ir surišdami nukentėjusiuosius, taip atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką - plėšimo būdu užvaldyti svetimą M. S. ir R. S. priklausantį turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., subūrė tam organizuotą grupę, įtraukė į ją J. G. ir D. J., nurodė grupės nariams veikti pagal jo parengtą nusikalstamos veikos planą bei jiems skirtas užduotis (vaidmenis) – D. J. persirengus „DPD“ tarnybos apranga ir prisistačius kurjeriu, bendrais veiksmais su J. G. įsibrauti į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. gyvenamąsias patalpas, šiuos surišti, surasti patalpose laikomus pinigus ir juos pagrobti, tada, J. G. ir D. J. sutikus už atlygį dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme, tęsdamas veiką, 2020 m. rugsėjo 20 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu, nurodė J. G. perduoti D. J. „DPD“ tarnybos kurjerio aprangą, po ko, tuo pačiu laikotarpiu, dienos metu, (duomenys neskelbtini), J. G. perdavė D. J. minėtą aprangą, tęsdamas veiką, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 14-15 val., prie prekybos centro „Senukai“, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė D. J. nusikalstamos veikos padarymui nupirkti darbines pirštines, lipnią juostą ir apie 18 val. susitikti (duomenys neskelbtini) prieigose, po ko 18.17 val. prekybos centre „Senukai“, esančiame (duomenys neskelbtini), D. J. nupirko dvejas darbines pirštines ir du lipnios juostos ritinėlius, laikotarpyje iki 19.50 val. atvyko į jo (A. P.) nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tada, čia įvykusio susitikimo su J. G. ir D. J. metu, jis nurodė, kad D. J. turi persirengti „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, įvykio vietoje pirmas prieiti prie gyvenamojo namo, prisistatęs kurjeriu užkalbinti M. S., įsibrauti į patalpas ir, pagal situaciją, rankomis uždengti M. S. arba R. S. burną, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., D. J. lipnia juosta turi užklijuoti M. S. bei R. S. burnas ir juos saugoti, o J. G. – apieškoti patalpas, surasti ir paimti pinigus, iš karto po šio susitikimo, J. G. ir D. J. veikiant pagal nusikalstamos veikos planą ir jo paskirtas užduotis (vaidmenis), (duomenys neskelbtini), ribose, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, apie 20.05 val. J. G., rodydamas važiavimo maršrutą, kartu su D. J. nuvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, D. J. prisistačius kurjeriu, D. J. ir J. G. bendrais veiksmais, įsibraudami į patalpas, grasindami nukentėjusiesiems M. S., R. S. panaudoti jų atžvilgiu daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišdami juos lipnia juosta ir taip atimdami galimybę priešintis, grasindami nukentėjusiųjų M. S., R. S. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti R. S., panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą – stumdami ir pagriaudami M. S., tuo padarydami poodines kraujosruvas nugaros kairėje ir dešiniame šone, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, suduodami R. S. mažiausiai aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į šonus, nugarą, dešinę ranką, tuo padarydami poodines kraujosruvas šonuose, pilve, nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, reikalavo nurodyti pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo patalpas ir iš miegamojo kambario pagrobė 2 010 JAV dolerių (kas atitinka 1 719,12 eurų), 140 Norvegijos kronų (kas atitinka 12,73 eurų), 1 000 Ukrainos grivinų (kas atitinka 30,54 eurų), 150 Lenkijos zlotų (kas atitinka 33,33 eurų), 40 Bulgarijos levų (kas atitinka 20,45 eurų), 500 Tailando batų (kas atitinka 13,57 eurų), 170 Jungtinių Arabų Emyratų dirhamų (kas atitinka 38,85 eurų) bei 1 500 eurų, iš M. S. piniginės išėmė ir pagrobė 420 eurų, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su J. G. ir D. J. svetimo M. S. bei R. S. priklausančio bendros 3 788,59 eurų vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir nukentėjusiuosius surišant, taip atimant galimybę jiems priešintis, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje;
1.2. A. P. taip pat kaltinamas tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, po ko, D. J. organizuotos grupės nariams suteikus informaciją apie nukentėjusio asmens G. V. tapatybę, gyvenamąją vietą, šio asmens gyvenamojoje vietoje saugomas pinigines lėšas, nurodžius vykimo į G. V. gyvenamąją vietą maršrutą, vietoje parodžius ir kartu su kitais grupės nariais atlikus G. V. gyvenamosios vietos aplinkos stebėjimą, J. G., D. J. ir K. Š., vadovaudamiesi A. P. ir D. J. jiems suteikta informacija, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudodami peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, gavęs informaciją apie G. V. gyvenamojoje vietoje laikomus pinigus ir iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, užvaldyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 5 d. subūrė tam organizuotą grupę, įtraukdamas į ją kaip padėjėją D. J., kaip vykdytojus – J. G. bei D. J., ir, remdamasis D. J. suteikta informacija apie G. V. tapatybę, veiklą, gyvenamąją vietą, turimas pinigines lėšas, pranešė J. G. ir D. J., kad apiplėštinas asmuo (G. V.) užsiima kontrabanda, gyvena (duomenys neskelbtini), kad pagal nusikalstamos veikos planą ir paskirstytas užduotis (vaidmenis) J. G. ir D. J. į įvykio vietą turi nuvykti persirengę „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, D. J. turi prisistatyti kurjeriu ir taip patekti į patalpas, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą G. V. atžvilgiu, šį surišę ir taip atėmę galimybę priešintis, J. G. ir D. J. turi apieškoti gyvenamąsias patalpas ir pagrobti pinigus, tuo pačiu laikotarpiu, jam parūpinus negaliojančius automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) o J. G. - maskavimuisi skirtas darbines pirštines, „DPD“ tarnybos kurjerių aprangą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, žmogaus surišimui skirtą lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 6 d., laikotarpyje nuo 15.30 val. iki 20 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., D. J. nurodžius, kad G. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti įsibrovus į patalpas, jis pranešė, kad pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai pasidalins lygiomis dalimis, ir atskleidė nusikalstamos veikos padarymo planą, paskirstydamas J. G. ir D. J. užduotis (vaidmenis) – nurodė J. G. ir D. J. persirengti „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, maskavimuisi panaudoti kaukes, darbines pirštines, į įvykio vietą vykti automobiliu „Toyota Prius“, tikruosius šio automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) pakeitus į negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) G. V. gyvenamojoje vietoje D. J. prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, po to, į patalpas įsibrovus ir J. G., bendrais veiksmais panaudoti G. V. atžvilgiu fizinį smurtą, surišti pastarąjį lipnia juosta bei plastikinėmis sąvaržomis, surasti ir pagrobti gyvenamajame name esančius pinigus, po ko jis, bendrais veiksmais su D. J., ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjo jo parūpintus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga bei pasilikus miško aikštelėje, mažiausiai du kartus, vieną kartą su D. J. ir J. G., o kitą kartą – tik su D. J., tyrimu nenustatytu „Mercedes Benz“ markės automobiliu, D. J. parodant važiavimo maršrutą, vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atitinkamai, kartu su J. G. ir D. J. stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, įsibrovimui į patalpas sąlygos yra netinkamos, organizuotos grupės narių bendru sutarimu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas, susitarus susitikti kitą dieną, tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 7 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 16 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., jis nurodė D. J. G. V. gyvenamojoje vietoje prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, tada, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, į drabužių kišenes įsidėjus lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, J. G. pasiūlius į organizuotos grupės sudėtį nusikalstamos veikos padarymui vykdytoju įtraukti dar vieną asmenį – K. Š., tiek jis, tiek kiti organizuotos grupės nariai – D. J. ir D. J. - šiam pasiūlymui pritarė, po ko J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini), apie 18 val. susitiko su K. Š., o pastarajam sutikus su J. G. perduotu organizuotos grupės narių pasiūlymu dalyvauti plėšime įsibraunant į patalpas, J. G., D. J. ir K. Š. ketino vykti į įvykio vietą, tačiau jo (A. P.) nurodymu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas iki 2020 m. spalio 9 d., tęsdamas veiką, J. G. 2020 m. spalio 9 d. apie 13.30 val. automobilių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymui išnuomojus automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14 val. J. G., D. J. ir K. Š. iš degalinės „Viada“, esančios (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, pakeliui J. G. pranešus K. Š., kad nusikalstama veika pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai – jis, J. G., D. J. ir K. Š. - pasidalins lygiomis dalimis, apie 16 val., J. G., D. J. ir K. Š. atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G., D. J. ir K. Š., šioje vietoje, D. J. paaiškinus, kad G. V. namuose yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti plėšimo būdu, įsibrovus į patalpas, jis (A. P.) perdavė J. G. plastikinį butelį su benzinu ir pasakė, kad įsibrovus į patalpas benziną galima panaudoti G. V. apipilti ir taip pagąsdinti, jog šis greičiau nurodytų pinigų laikymo vietą, tada, laikotarpyje iki 17.30 val., D. J. persirengus ir ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad planuotos nusikalstamos veikos tą dieną padaryti galimybių nėra, nurodė šios veikos padarymą atidėti iki 2020 m. spalio 12 d., tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 12 d. apie 8.30 val. J. G., D. J. ir K. Š. susitikus degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, o vėliau, apie 10.15 val., atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei J. G., D. J., K. Š. susitikimui, laikotarpyje iki 10.50 val. jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, parodė D. J. G. V. gyvenamąją vietą, nurodė šio asmens tikslų vardą bei pavardę, kad atvykęs į įvykio vietą persirengęs kurjeriu, D. J. galėtų kreiptis į nukentėjusį asmenį nesukeldamas įtarimo, po ko, jam ir D. J. automobiliu sugrįžus į miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), J. G. ir D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, K. Š. persirengus kitais, nusikalstamos veikos padarymui skirtais drabužiais, jam ir D. J. ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) J. G., D. J. ir K. Š. užsidėjus maskavimuisi skirtas darbines pirštines ir kaukes, J. G. prieš tai automobilyje „Opel Vivaro“ padėjus lipnią juostą, plastikines sąvaržas, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir plastikinį butelį su benzinu, J. G. ir K. Š. prie savęs turint po peilį, apie 11.40 val., jam pasilikus laukti miško aikštelėje, J. G., D. J. ir K. Š. automobiliu „Opel Vivaro“ nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini)e, iki 12.14 val. trise stebėjo G. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinką ir, pastebėję prie gyvenamojo namo moterį – G. M., apie 12.20 val. automobiliu „Opel Vivaro“ sugrįžo apie tai pranešti jam (A. P.), po ko, gavę jo sutikimą įsibrauti į G. V. gyvenamąsias patalpas ir atlikti plėšimo veiksmus ne tik G. V., bet ir G. M. atžvilgiu, 12.42 val. tuo pačiu automobiliu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini)e, o apie 12.43 val. - prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tada, tęsdami veiką, D. J. prisistačius G. M. „DPD“ tarnybos kurjeriu, įsibrovus į gyvenamojo namo vidų, ranka uždengus G. M. burną ir jėga įstūmus ją į kambarį, tuo pačiu metu J. G. ir K. Š., rankose laikydami ir demonstruodami du peilius bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, taip pat įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, po ko D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta ir plastikinėmis sąvaržomis surišant G. M. ir gyvenamojo namo viduje buvusios nepilnametės S. M. rankas bei kojas, paminėtais veiksmais G. M. padarant linijines kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose riešuose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, D. J. lipnia juosta užklijuojant G. M. ir S. M. burnas, D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais pernešant G. M. ir S. M. į virtuvės kambarį, J. G. reikalavo, kad G. M. nurodytų pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo gyvenamojo namo patalpas, po to, laikotarpyje iki 13.10 val., D. J. rankoje laikant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir saugant G. M. bei S. M., J. G. ir K. Š., rankose laikydami po peilį, gyvenamojo namo patalpose ieškojo pinigų, tuo pačiu metu, D. J. nuo G. M. rankų pirštų numovė ir pagrobė du auksinius žiedus, bendros 400 eurų vertės, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais iš G. M. piniginės išėmė ir pagrobė 200 eurų, K. Š. iš gyvenamojo kambario paėmė ir pagrobė G. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone Xs“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 800 eurų vertės, po ko, apie 13.10 val. atvykus G. V., to paties namo koridoriuje, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais, grasindami G. V. atžvilgiu panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir du peilius, pareikalavo, kad G. V. atsigultų ant grindų, o šiam paklusus, J. G. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta surišo G. V. rankas, apieškojo šio drabužių kišenes ir piniginę, išėmė iš piniginės ir pagrobė 380 eurų, po ko, tęsdami veiką, reikalaudami nurodyti pinigų laikymo vietas, J. G. ir K. Š. G. V. nuvedė į vonios kambarį, čia, panaudodami fizinį smurtą – tyčia suduodami G. V. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami G. V. fizinį skausmą, ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – kankinti G. V. apipilant šį benzinu ir padegant, toliau reikalavo nurodyti pinigų laikymo vietas, po ko, J. G. ir K. Š., viršydami išankstinio susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais – juo, D. J. ir D. J. - ribas, tyčia bendrais veiksmais apipylė G. V. benzinu ir šį padegė, tuo padarė G. V. terminį 1-2A-2B-3 laipsnio viso kūno nudegimą, apimantį 92 procentus kūno paviršiaus, dėl ko G. V. patyrė dideles fizines kančias ir, išsivysčius poliorganiniam nepakankamumui, šokui bei asistolijai, 2020 m. spalio 17 d. 6.40 val. ligoninėje mirė, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su D. J., J. G., D. J. bei K. Š. svetimo G. M. ir G. V. priklausančio bendros 1 780 eurų vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišant nukentėjusiuosius ir taip atimant galimybę jiems priešintis, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.
1.3. A. P. taip pat kaltinamas tuo, kad tyrimu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,698 g narkotinės medžiagos kokaino, ir laikė juos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 13 d. 5.18 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą (miltelius) surado ir paėmė policijos pareigūnai, tuo būdu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. A. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 13 d. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Suėmimo terminas A. P. buvo tęsiamas, paskutinį kartą – skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 13 d. Teismas nustatė suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Kaltinamojo gynėjas advokatas M. Barkauskas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį ir A. P. iš suėmimo paleisti arba paskirtą kardomąją priemonę pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
3.1. Nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nepakankamai pagrįsta, todėl neteisėta. Kaltinamojo gynėjo manymu, apygardos teismo nutarties motyvai nepagrindžia neabejotinos būtinybės toliau A. P. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl laikytina, kad kardomajai priemonei iškelti tikslai šioje baudžiamojoje byloje gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus bet kurią kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias iš jų.
3.2. Poreikis tęsti patį didžiausią asmens laisvės ribojimą negali būti vertinamas abstrakčiai. Kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar nebus pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ar teisę būti paleistam proceso metu. Pažymi, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, patvirtinantys pagrindą tokį asmenį ir toliau laikyti suimtą. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas tik perrašė ankstesnės nutarties, priimtos 2021 m. spalio 12 d., motyvus.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, rėmėsi tik formaliais pagrindais, kad A. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėpsis) nuo teismo, motyvuodamas gresiančia ilgalaike realia laisvės atėmimo bausme, tačiau, nors teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytai kitų aplinkybių sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-579/2021).
3.4. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis neturi glaudžių ryšių užsienyje. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, su kuria jį sieja asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai. Tai, kad jo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neatitinka deklaruotos faktinės gyvenamosios vietos Širvintose, nesudaro pagrindo nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto egzistavimą.
3.5. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, iš esmės grindžiamas gresiančia ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Vien kaltinimo sunkumas negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių. Kaltinamojo A. P. gynėjas pažymi, jog kardomosios priemonės – suėmimo - termino tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei, kardomoji priemonė negali būti bausmė (A. S. v. Russia no. 43149/10).
3.6. Šiuo atveju, kaltinamojo gynėjo M. Barkausko manymu, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebuvo vertintas A. P. kalinimo trukmės pagrįstumas. Pažymi, jog proporcingumo principas reikalauja atsižvelgti, ar rezultatas, kuris bus pasiektas, taikant griežtesnes kardomąsias priemones, bus pakankamai reikšmingas, palyginus su suvaržymais, kuriuos turi patirti asmuo. Šiuo metu kaltinamasis suėmime laikomas vienerius metus ir tris mėnesius. A. P. atžvilgiu baudžiamojo proceso tikslų yra siekiama skiriant griežčiausią kardomąją priemonę, nepaisant to, kad tą patį rezultatą galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nepatiriant tokių neigiamų laisvės suvaržymo pasekmių.
3.7. Nurodo, jog tai, kad būdamas laisvėje A. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo, paneigia aplinkybė, jog šiuo metu jis yra reikalingas savo šeimos nariams. A. P. motinai nustatytas 60 % netekto darbingumo lygis. Šiuo metu kaltinamojo motinos sveikatos būklė yra labai pablogėjusi, todėl jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra.
3.8. Pasisakydamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimo, kaltinamojo gynėjas pažymi, kad vien ankstesni teistumai ir neįrodytų nusikalstamų veikų sunkumas ar gresiančios bausmės dydis, nėra pakankami ir esminiai kriterijai, leidžiantys A. P. atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamojo gynėjo teigimu, nepaklusimas teisės aktų įpareigojimams nėra tapęs A. P. gyvenimo būdo dalimi - dar iki kardomosios priemonės paskyrimo kaltinamasis atliko darbus (duomenys neskelbtini) miesto bažnyčios naudai.
3.9. Kaltinamojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kitame baudžiamajame procese pastarajam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, A. P. jos sąlygų nepažeidė. Pažymi, kad nei A. P. elgesys, nei veiksmai nerodo šio asmens neigiamo požiūrio į procesą. Jis daug kartų davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kurie padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti šioje baudžiamojoje byloje tiriamas nusikalstamas veikas bei su jomis susijusius asmenis. Taigi teismas turi pareigą įvertinti alternatyvių kardomųjų priemonių kaltinamojo atžvilgiu taikymo galimybę. Kardomoji priemonė – suėmimas pagal BPK 122 straipsnio 7 dalį skiriama tik tuo atveju, kai nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nors teismas skundžiamoje nutartyje formaliai nurodė, kad svarstė galimybę kaltinamojo atžvilgiu paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau, A. P. gynėjo manymu, nepakankamai įsigilino į suėmimo termino pratęsimui aktualias aplinkybes. Nurodo, kad viena efektyviausių alternatyvių kardomųjų priemonių suėmimui yra intensyvi priežiūra, kuri kaip ir suėmimas yra analogiškai griežta, asmuo yra nuolat kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, dėl to žinoma tiksli kaltinamojo vieta, lankomos vietos ir kita. Tokiu atveju bet koks siekis bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaltimus būtų iš karto nustatytas ir operatyviai eliminuotas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. P. gynėjo skundo argumentus ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas A. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, priešingai, nei nurodo gynėjas, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.
5. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties suimtojo A. P. parodymuose, kaltinamųjų J. G., D. J., K. Š. parodymuose, liudytojų V. M., M. K., J. P. bei kitų liudytojų parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, daiktų apžiūrų protokoluose, kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo - skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.
6. A. P. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 259 straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių, kitos dvi (BK 180 straipsnio 3 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Esant šiai kardomosios priemonės - suėmimo - taikymo sąlygai, apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo - terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas kardomosios priemonės – suėmimo - terminą kaltinamojo A. P. atžvilgiu pratęsė neišnykus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytiems pagrindams: kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
7. Kardomoji priemonė - suėmimas - skiriama ar jos terminas pratęsiamas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Už A. P. inkriminuojamų sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik griežta laisvės atėmimo nuo dviejų iki dešimties metų bausmė. Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodo gynėjas, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė tiek pagal nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamą praktiką, nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad suimtasis gali būti paleistas į laisvę, nepaisant gresiančios griežtos bausmės, tik tuo atveju, kai kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog, jo atžvilgiu taikytinomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, bus užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nepakanka. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimo, gresiančios bausmės griežtumą vertino neatsietai nuo kaltinamojo A. P. socialinių ryšių bei jo asmenybės: kaltinamasis nevedęs, nėra duomenų apie jo faktinę gyvenamąją vietą, iš bylos medžiagos matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau duomenų, pagrindžiančių realią įmonės veiklą, byloje taip pat nėra.
8. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo - terminą nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kurių pagrindu buvo pakeistas jam pareikštų įtarimų turinys. Tačiau, kaip jau yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, iš A. P. apklausų protokolų matyti, jog jis pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) kaltės nepripažino, o įtarimų A. P. turinys proceso metu kito dėl kitų byloje surinktų duomenų. Dar kartą atkreiptinas kaltinamojo gynėjo dėmesys į tai, kad parodymų davimas savaime nesudaro besąlyginio pagrindo asmeniui taikyti švelnesnes kardomąsias priemones.
9. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad A. P. asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra tokie tvirti, jog paneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą. Kaip jau minėta, kaltinamasis nėra sukūręs šeimos, byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių jo faktinės gyvenamosios vietos adresą. A. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 32, b. l. 14), tačiau kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau duomenų, pagrindžiančių realią įmonės veiklą, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kokį nors kitą A. P. oficialų pragyvenimo šaltinį. Esant šioms aplinkybėms, skundo argumentai apie tvirtus A. P. ekonominius bei socialinius ryšius Lietuvoje, vertinami kaip deklaratyvūs.
10. Skunde nurodoma, kad šiuo metu kaltinamojo motinai reikalinga priežiūra, jai nustatytas 60 % netekto darbingumo lygis (t. 36, b. l. 184), tačiau su skundu nepateikti jokie duomenys, galintys patvirtinti, kad be kaltinamojo niekas kitas negali pasirūpinti jo sergančia motina. Akivaizdu, jog A. P., galimai darydamas inkriminuotas nusikalstamas veikas, ne tik suvokė už jas gresiančią atsakomybę, bet ir galimas dėl nusikalstamų veikų kilsiančias neigiamas pasekmes – neišvengiamą atskyrimą nuo šeimos, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Taigi apygardos teismas, gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertinęs kartu su A. P. socialiniais, šeiminiais ryšiais bei asmenybe, pagrįstai sprendė, kad aptariamu atveju vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.
11. Gynėjas skunde akcentuoja tai, kad A. P. neturi ryšių užsienyje. Tačiau minėta aplinkybė, jau aptartų aplinkybių kontekste, nėra tiek reikšminga, kad paneigtų tikimybę, jog, jo atžvilgiu taikant kitas kardomąsias priemones, kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo.
12. Apygardos teismas padarė bylos objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad konkrečiu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Svarbu pažymėti, kad A. P. nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas už plėšimus organizuotoje grupėje. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, A. P. inkriminuotų neteisėtų veiksmų pobūdis ir mastas darosi pavojingesnis. Iš kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdžio ir padarymo aplinkybių, galima spręsti, jog jo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jie buvo gerai suplanuoti ir jiems kruopščiai pasiruošta. Jis buvo nurodytų galimai padarytų nusikalstamų veikų organizatorius ir vadovavo kitų organizuotos grupės narių veiksmams. A. P. inkriminuoti nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, galimai siekiant gauti lėšų pragyvenimui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismo išvada, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nepagrįsta (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. A. P. gynėjo įsitikinimu, šiuo metu kardomųjų priemonių paskirtis, numatyta BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjas akcentuoja, jog kitame baudžiamajame procese A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas, kurios sąlygų jis nepažeidė. Sutikti su tokiu gynėjo skundo argumentu nėra pagrindo. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvaro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. P. atžvilgiu taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37635-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Minėtame ikiteisminiame tyrime A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 5 d. nutarimu pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – 8 000 Eur dydžio užstatą (t. 32, b. l. 40-44). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos 2020 m. rugsėjo, spalio mėnesiais, t. y. laikotarpiu, kai A. P. minėtame ikiteisminiame tyrime jau buvo pareikšti įtarimai ir griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas - pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesne kardomąja priemone nebuvo užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, nes tai jo nuo galimai pakartotinio nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi, atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo - termino pratęsimą įtakojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo - taikymo tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. P. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar užstatą), nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
14. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – neabejotinai varžo A. P. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. A. P. laikomas suimtu ilgiau nei 6 (šešis) mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. A. P. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytos veikos pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ji nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai numatyti iki 2022 m. balandžio 21 d. 13.30 val.) (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei teismo nuosprendžio vykdymą.
15. Svarbu pažymėti, kad skundžiamos nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai bei motyvai iš anksčiau priimtos nutarties, kuria A. P. atžvilgiu buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas. Akivaizdu, kad tuo atveju, kai sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo pagrįstumo klausimą tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir aiškinamos bei motyvuojamos tais pačiais teiginiais. Vis dėlto, atkreiptinas gynėjo dėmesys, jog tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo - terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.