- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- 1S-256-478/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38422-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo A. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 28 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų kaltinamųjų, A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. X-1233 redakcija) tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, o J. G. ir D. J., vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, grasindami panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu užvaldyti svetimą M. S. ir R. S. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. subūrė tam organizuotą grupę, įtraukė į ją J. G. ir D. J., nurodė grupės nariams veikti pagal jo parengtą nusikalstamos veikos planą bei jiems skirtas užduotis (vaidmenis): D. J. persirengus „DPD“ tarnybos apranga ir prisistačius kurjeriu, bendrais veiksmais su J. G. įsibrauti į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. gyvenamąsias patalpas, šiuos surišti, surasti patalpose laikomus pinigus ir juos pagrobti, tada, J. G. ir D. J. sutikus už atlygį dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme, tęsdamas veiką, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. nurodė J. G. perduoti D. J. „DPD“ tarnybos kurjerio aprangą, po ko, tuo pačiu laikotarpiu, dienos metu, (duomenys neskelbtini), J. G. perdavė D. J. minėtą aprangą, tęsdamas veiką, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 14–15 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodė D. J. nusikalstamos veikos padarymui nupirkti darbines pirštines, lipnią juostą ir apie 18.00 val. susitikti (duomenys neskelbtini) prieigose, po ko 18.17 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), D. J. nupirko dvejas darbines pirštines ir du lipnios juostos ritinėlius, laikotarpyje iki 19.50 val. atvyko į jo (A. P.) nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tada, čia įvykusio susitikimo su J. G. ir D. J. metu, jis nurodė, kad D. J. turi persirengti „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, įvykio vietoje pirmas prieiti prie gyvenamojo namo, prisistatęs kurjeriu užkalbinti M. S., įsibrauti į patalpas ir pagal situaciją rankomis uždengti M. S. arba R. S. burną, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., D. J. lipnia juosta turi užklijuoti M. S. bei R. S. burnas ir juos saugoti, o J. G. – apieškoti patalpas, surasti ir paimti pinigus, iš karto po šio susitikimo, J. G. ir D. J. veikiant pagal nusikalstamos veikos planą ir jo paskirtas užduotis (vaidmenis), (duomenys neskelbtini) ribose, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, apie 20.05 val. J. G., rodydamas važiavimo maršrutą, kartu su D. J. nuvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, D. J. prisistačius kurjeriu, D. J. ir J. G. bendrais veiksmais, įsibraudami į patalpas, grasindami nukentėjusiesiems M. S., R. S. panaudoti jų atžvilgiu daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišdami juos lipnia juosta ir taip atimdami galimybę priešintis, grasindami nukentėjusiųjų M. S., R. S. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti R. S., panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą – stumdami ir pagriaudami M. S., tuo padarydami poodines kraujosruvas nugaros kairėje ir dešiniame šone, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, suduodami R. S. mažiausiai aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į šonus, nugarą, dešinę ranką, tuo padarydami poodines kraujosruvas šonuose, pilve, nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, reikalavo nurodyti pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo patalpas ir iš miegamojo kambario pagrobė 2 010 JAV dolerių (kas atitinka 1 719,12 Eur), 140 Norvegijos kronų (kas atitinka 12,73 Eur), 1 000 Ukrainos grivinų (kas atitinka 30,54 Eur), 150 Lenkijos zlotų (kas atitinka 33,33 Eur), 40 Bulgarijos levų (kas atitinka 20,45 Eur), 500 Tailando batų (kas atitinka 13,57 Eur), 170 Jungtinių Arabų Emyratų dirhamų (kas atitinka 38,85 Eur) bei 1 500 Eur, iš M. S. piniginės išėmė ir pagrobė 420 Eur, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su J. G. ir D. J. svetimo M. S. bei R. S. priklausančio bendros 3 788,59 Eur vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir nukentėjusiuosius surišant, taip atimant galimybę jiems priešintis.
2. Taip pat A. P. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. X-1233 redakcija) tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, po ko D. J. organizuotos grupės nariams suteikus informaciją apie nukentėjusio asmens G. V. tapatybę, gyvenamąją vietą, šio asmens gyvenamojoje vietoje saugomas pinigines lėšas, nurodžius vykimo į G. V. gyvenamąją vietą maršrutą, vietoje parodžius ir kartu su kitais grupės nariais atlikus G. V. gyvenamosios vietos aplinkos stebėjimą, J. G., D. J. ir K. Š., vadovaudamiesi A. P. ir D. J. jiems suteikta informacija, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudodami peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, gavęs informaciją apie G. V. gyvenamojoje vietoje laikomus pinigus ir iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, užvaldyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 5 d. subūrė tam organizuotą grupę, įtraukdamas į ją kaip padėjėją D. J., kaip vykdytojus – J. G. bei D. J., ir, remdamasis D. J. suteikta informacija apie G. V. tapatybę, veiklą, gyvenamąją vietą, turimas pinigines lėšas, pranešė J. G. ir D. J., kad apiplėštinas asmuo (G. V.) užsiima kontrabanda, gyvena (duomenys neskelbtini), kad pagal nusikalstamos veikos planą ir paskirstytas užduotis (vaidmenis) J. G. ir D. J. į įvykio vietą turi nuvykti persirengę „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, D. J. turi prisistatyti kurjeriu ir taip patekti į patalpas, po ko į patalpas įsibrovus J. G., bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą G. V. atžvilgiu, šį surišę ir taip atėmę galimybę priešintis, J. G. ir D. J. turi apieškoti gyvenamąsias patalpas ir pagrobti pinigus, tuo pačiu laikotarpiu, jam parūpinus negaliojančius automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o J. G. – maskavimuisi skirtas darbines pirštines, „DPD“ tarnybos kurjerių aprangą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, žmogaus surišimui skirtą lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 6 d. laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 20.00 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., D. J. nurodžius, kad G. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti įsibrovus į patalpas, jis pranešė, kad pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai pasidalins lygiomis dalimis, ir atskleidė nusikalstamos veikos padarymo planą, paskirstydamas J. G. ir D. J. užduotis (vaidmenis) – nurodė J. G. ir D. J. persirengti „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, maskavimuisi panaudoti kaukes, darbines pirštines, į įvykio vietą vykti automobiliu „Toyota Prius“, tikruosius šio automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitus į negaliojančius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. gyvenamojoje vietoje D. J. prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, po to į patalpas įsibrovus ir J. G., bendrais veiksmais panaudoti G. V. atžvilgiu fizinį smurtą, surišti pastarąjį lipnia juosta bei plastikinėmis sąvaržomis, surasti ir pagrobti gyvenamajame name esančius pinigus, po ko jis, bendrais veiksmais su D. J., ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjo jo parūpintus negaliojančius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga bei pasilikus miško aikštelėje, mažiausiai du kartus, vieną kartą su D. J. ir J. G., o kitą kartą – tik su D. J., tyrimu nenustatytu „Mercedes Benz“ markės automobiliu, D. J. parodant važiavimo maršrutą, vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atitinkamai, kartu su J. G. ir D. J. stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, įsibrovimui į patalpas sąlygos yra netinkamos, organizuotos grupės narių bendru sutarimu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas, susitarus susitikti kitą dieną, tęsdamas veiką 2020 m. spalio 7 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 16.00 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., jis nurodė D. J. G. V. gyvenamojoje vietoje prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, tada, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, į drabužių kišenes įsidėjus lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjus negaliojančius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, J. G. pasiūlius į organizuotos grupės sudėtį nusikalstamos veikos padarymui vykdytoju įtraukti dar vieną asmenį – K. Š. (K. Š.), tiek jis, tiek kiti organizuotos grupės nariai – D. J. ir D. J. – šiam pasiūlymui pritarė, po ko J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val. susitiko su K. Š., o pastarajam sutikus su J. G. perduotu organizuotos grupės narių pasiūlymu dalyvauti plėšime įsibraunant į patalpas, J. G., D. J. ir K. Š. ketino vykti į įvykio vietą, tačiau jo (A. P.) nurodymu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas iki 2020 m. spalio 9 d. Tęsdamas veiką, J. G. 2020 m. spalio 9 d. apie 13.30 val. automobilių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymui išnuomojus automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14.00 val. J. G., D. J. ir K. Š. iš degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, pakeliui J. G. pranešus K. Š., kad nusikalstama veika pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai – jis, J. G., D. J. ir K. Š. – pasidalins lygiomis dalimis, apie 16.00 val. J. G., D. J. ir K. Š. atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G., D. J. ir K. Š., šioje vietoje D. J. paaiškinus, kad G. V. namuose yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti plėšimo būdu, įsibrovus į patalpas, jis (A. P.) perdavė J. G. plastikinį butelį su benzinu ir pasakė, kad įsibrovus į patalpas benziną galima panaudoti G. V. apipilti ir taip pagąsdinti, jog šis greičiau nurodytų pinigų laikymo vietą, tada, laikotarpyje iki 17.30 val., D. J. persirengus ir ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko paaiškėjus, kad planuotos nusikalstamos veikos tą dieną padaryti galimybių nėra, nurodė šios veikos padarymą atidėti iki 2020 m. spalio 12 d. Tęsdamas veiką, 2020 m. spalio 12 d. apie 8.30 val. J. G., D. J. ir K. Š. susitikus degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, o vėliau, apie 10.15 val., atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei J. G., D. J., K. Š. susitikimui, laikotarpiu iki 10.50 val. jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, parodė D. J. G. V. gyvenamąją vietą, nurodė šio asmens tikslų vardą bei pavardę, kad atvykęs į įvykio vietą persirengęs kurjeriu, D. J. galėtų kreiptis į nukentėjusį asmenį nesukeldamas įtarimo, po ko jam ir D. J. automobiliu sugrįžus į miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), J. G. ir D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, K. Š. persirengus kitais, nusikalstamos veikos padarymui skirtais, drabužiais, jam ir D. J. ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. G., D. J. ir K. Š. užsidėjus maskavimuisi skirtas darbines pirštines ir kaukes, J. G. prieš tai automobilyje „Opel Vivaro“ padėjus lipnią juostą, plastikines sąvaržas, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir plastikinį butelį su benzinu, J. G. ir K. Š. prie savęs turint po peilį, apie 11.40 val., jam pasilikus laukti miško aikštelėje, J. G., D. J. ir K. Š. automobiliu „Opel Vivaro“ nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), iki 12.14 val. trise stebėjo G. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinką ir, pastebėję prie gyvenamojo namo moterį G. M., apie 12.20 val. automobiliu „Opel Vivaro“ sugrįžo apie tai pranešti jam (A. P.), po ko, gavę jo sutikimą įsibrauti į G. V. gyvenamąsias patalpas ir atlikti plėšimo veiksmus ne tik G. V., bet ir G. M. atžvilgiu, 12.42 val. tuo pačiu automobiliu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o apie 12.43 val. – prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tada tęsdami veiką D. J. prisistačius G. M. „DPD“ tarnybos kurjeriu, įsibrovus į gyvenamojo namo vidų, ranka uždengus G. M. burną ir jėga įstūmus ją į kambarį, tuo pačiu metu J. G. ir K. Š., rankose laikydami ir demonstruodami du peilius bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, taip pat įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, po ko D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta ir plastikinėmis sąvaržomis surišant G. M. ir gyvenamojo namo viduje buvusios nepilnametės S. M. rankas bei kojas, paminėtais veiksmais G. M. padarant linijines kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose riešuose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, D. J. lipnia juosta užklijuojant G. M. ir S. M. burnas, D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais pernešant G. M. ir S. M. į virtuvės kambarį, J. G. reikalavo, kad G. M. nurodytų pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo gyvenamojo namo patalpas, po to laikotarpiu iki 13.10 val. D. J. rankoje laikant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir saugant G. M. bei S. M., J. G. ir K. Š., rankose laikydami po peilį, gyvenamojo namo patalpose ieškojo pinigų, tuo pačiu metu D. J. nuo G. M. rankų pirštų numovė ir pagrobė du auksinius žiedus, bendros 400 Eur vertės, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais iš G. M. piniginės išėmė ir pagrobė 200 Eur, K. Š. iš gyvenamojo kambario paėmė ir pagrobė G. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone Xs“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 800 Eur vertės, po ko apie 13.10 val. atvykus G. V., to paties namo koridoriuje, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais, grasindami G. V. atžvilgiu panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir du peilius, pareikalavo, kad G. V. atsigultų ant grindų, o šiam paklusus, J. G. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta surišo G. V. rankas, apieškojo šio drabužių kišenes ir piniginę, išėmė iš piniginės ir pagrobė 380 Eur, po ko tęsdami veiką, reikalaudami nurodyti pinigų laikymo vietas, J. G. ir K. Š. G. V. nuvedė į vonios kambarį, čia, panaudodami fizinį smurtą – tyčia suduodami G. V. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami G. V. fizinį skausmą, ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – kankinti G. V. apipilant šį benzinu ir padegant, toliau reikalavo nurodyti pinigų laikymo vietas, po ko J. G. ir K. Š., viršydami išankstinio susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais – juo, D. J. ir D. J. – ribas, tyčia bendrais veiksmais apipylė G. V. benzinu ir šį padegė, tuo padarė G. V. terminį 1-2A-2B-3 laipsnio viso kūno nudegimą, apimantį 92 proc. kūno paviršiaus, dėl ko G. V. patyrė dideles fizines kančias ir, išsivysčius poliorganiniam nepakankamumui, šokui bei asistolijai, 2020 m. spalio 17 d. 6.40 val. ligoninėje mirė, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su D. J., J. G., D. J. bei K. Š. svetimo G. M. ir G. V. priklausančio bendros 1 780 Eur vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišant nukentėjusiuosius ir taip atimant galimybę jiems priešintis.
3. Taip pat A. P. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis tyrimu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,698 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir laikė juos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 13 d. 5.18 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą (miltelius) surado ir paėmė policijos pareigūnai, tuo būdu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka A. P. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 13 d. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. P. suėmimo terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, panaikinta ir kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones: 1) 20 000 Eur užstatą; 2) dokumentų paėmimą ir 3) intensyvią priežiūrą – įpareigojant kaltinamąjį A. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuolat būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), išskyrus laiką nuvykti į Kauno apygardos teismo teisiamuosius posėdžius nagrinėjamoje byloje, buvimą juose, parvykimo į namus laiką. Nurodant intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.
5. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi tenkintas kaltinamojo A. P. prašymas ir pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos (pakeista nuolatinė gyvenamoji vieta) nustatant, kad kaltinamasis A. P. turi nuolat būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) išskyrus laiką nuvykti į Kauno apygardos teismo teisiamuosius posėdžius nagrinėjamoje byloje, buvimą juose, parvykimo į namus laiką, paliekant galioti kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi nustatytas sąlygas.
6. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi iš dalies tenkintas kaltinamojo A. P. prašymas ir kaltinamajam A. P. leista šventiniu laikotarpiu, t. y. 2024 m. kovo 31 d. bei 2024 m. balandžio 1 d. apsilankyti tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
7. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi tenkinti kaltinamojo A. P. ir jo gynėjų prašymai ir kaltinamajam A. P. pakeistos taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos, pagal kurias A. P. įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuolat būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), išskyrus laiką nuvykti į Kauno apygardos teismo teisiamuosius posėdžius nagrinėjamoje byloje, buvimą juose, parvykimo laiką į namus ir leista nuo 6.00 val. iki 23.00 val. vykti į darbą – (duomenys neskelbtini), bei vykdant darbines funkcijas judėti visoje Lietuvos teritorijoje.
8. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi iš dalies tenkintas kaltinamojo A. P. prašymas ir leista kaltinamajam A. P. laikinai – nuo 2024 m. birželio 14 d. 6.00 val. iki 2024 m. birželio 16 d. 23.00 val. – išvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir būti adresu – (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į gyvenamosios vietos adresu vykdomus remonto darbus.
9. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamajam A. P. paskirtos intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2024 m. rugsėjo 28 d., įpareigojant A. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: nuolat būti gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), išskyrus laiką nuvykti į Kauno apygardos teismo teisiamuosius posėdžius nagrinėjamoje byloje, buvimą juose, parvykimo laiką į namus ir leidžiant nuo 6.00 val. iki 23.00 val. vykti į darbą – (duomenys neskelbtini), bei vykdant darbines funkcijas judėti visoje Lietuvos teritorijoje. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
10. Kaltinamasis A. P. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
10.1. Kaltinamasis nurodo, kad apygardos teismui priimant skundžiamą nutartį, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuotos teisės – teisė į nekaltumo prezumpciją bei teisė į motyvuotą ir pagrįstą teismo sprendimą, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Lietuvoje yra draudžiama teismams priiminėti nemotyvuotus, prielaidinio pobūdžio, pažeidžiančius nekaltumo prezumpciją, ankstesnių sprendimų motyvų perkėlimo būdu surašytus sprendimus.
10.2. Kaltinamasis pažymi, jog apygardos teismas nei intensyvios priežiūros taikymo teisinių ir faktinių pagrindų aktualumo, nei konkrečių duomenų apie naują informaciją byloje, kuri galėtų būti bent formalus pagrindas sprendžiant intensyvios priežiūros taikymo būtinybę, nė nenagrinėjo ir nevertino. Jokių papildomų duomenų, galinčių pagrįsti vienos griežčiausių kardomųjų priemonių tęsimą, nei valstybės kaltintojas į bylą nepateikė, nei teismas savo iniciatyva ar kitais būdais negavo, nes tokios informacijos tiesiog nėra. Be to, apygardos teismas, spręsdamas šį klausimą, neteisėtai ignoravo BPK 11 straipsnio principą, kuomet taikant griežtą procesinę prievartos priemonę jau kurį laiką, būtina vertinti, kada jos taikymas turėtų būti apribotas ar nutrauktas.
10.3. Skunde nurodoma, kad vienas iš nekaltumo prezumpcijos principo elementų yra, jog jokiomis procesinėmis prievartos priemonėmis negali būti siekiama bausmės tikslų, šių priemonių taikymu negali būti siekiama kriminalinės bausmės, paskiriamos asmeniui tik baigiamuoju teismo aktu, tikslų. Tačiau iš skundžiamos nutarties vienintelės pastraipos turinio seka, kad šiuo atveju siekiama būtent to. Kaltinamojo teigimu, svarstant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tęsimo jam klausimą, buvo būtina vertinti jo atžvilgiu galimą grėsmę jo kažkokiais veiksmais proceso tvarkai, bylos nagrinėjimo proceso sklandumui, o ne spręsti, padarė jis nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas, ar ne (be kita ko, neįvardijus nė vieno duomens, pagal kurį taip sprendžiama).
10.4. Baudžiamosios bylos tyrimas yra dinamiškas ir besikeičiantis procesas, kurio metu paaiškėja vis naujų duomenų, taigi ir duomenų pakankamumo kriterijus nėra statiškas. Kauno apygardos teismui nemotyvuojant arba net neminint duomenų, nepaanalizuojant jų pakankamumo, buvo grubiai pažeistas BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nurodantis, jog nutarties turinyje turi būti duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, taip pat BPK 121 straipsnio 2 dalis, tokiu būdu keliant abejonę dėl pakankamų duomenų byloje egzistavimo ir nutarčių pagrįstumo. Tokia motyvacija nesilaikoma ne tik įstatymo nuostatų, tačiau ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –EŽTT) išaiškinimų, kad argumentai už arba prieš kardomosios priemonės tęsimą negali būti bendri ir abstraktūs, taip pat negalima grįsti identiškomis, stereotipinėmis formuluotėmis be detalesnės argumentacijos.
10.5. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kaltinamojo A. P. teigimu, jis yra kaltinamas padaręs dvi sunkias nusikalstamas veikas, už kurias numatyta ir laisvės atėmimo bausmė. Visgi aplinkybės dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų ir už jas gresiančios atsakomybės griežtumas negali būti absoliutinamos ir turi būti vertinamos visų, ne tik galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių, bet ir įtariamąjį (kaltinamąjį) charakterizuojančių bei kitų reikšmingų aplinkybių visumoje. Kaltinamasis pažymi, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėtą pragyvenimo šaltinį, dirba konkretų darbą, tėvus, šios aplinkybės parodo, jog jis yra pakankamai stipriai susisaistęs ekonominiais, socialiniais, šeiminiais ryšiais, tokios aplinkybės mažina ir galimo pabėgimo, proceso trukdymo riziką.
10.6. Kaltinamasis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas beveik prieš ketverius metus, intensyvi priežiūra jam taikoma jau 9 mėnesius, nuo įtarimų pareiškimo jis nekliudė nei ikiteisminiam tyrimui, nei bylos nagrinėjimui, laikydavosi nustatytų įpareigojimų ir draudimų. Taigi tokių aplinkybių visuma taip pat leidžia daryti išvadą apie nepakankamą riziką dėl galimo slėpimosi, trukdymo procesui, jog būtų pagrįstas tolesnis vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros taikymas.
10.7. Kaltinamasis pažymi, jog nuo praėjusio skundo dėl kardomosios priemonės pratęsimo išnagrinėjimo yra pasikeitusių svarbių aplinkybių, t. y. kaip informavo Lietuvos probacijos tarnyba 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 8S-4318, nuo 2024 m. liepos 29 d. jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, pasibaigus bausmės atlikimo laikui. Taigi, kaip matyti iš šio rašto, bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, anot kaltinamojo, jis yra atlikęs tinkamai, įvykdęs visas probacijos sąlygas, laikėsi nustatytos tvarkos. Jokių ketinimų bėgti, slėptis ar trukdyti baudžiamajam procesui šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje neturi, nė vienas teismo posėdis nenukentėjo dėl jo neatvykimo, jokių trukdžių procesui nekūrė, priešingai – siekė, kad jis vyktų sklandžiai ir kuo greičiau galėtų būti priimtas nuosprendis.
10.8. Dėl visų paminėtų aplinkybių, kaltinamojo teigimu, aukštesnysis teismas turi pakankamą ir pagrįstą tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą spręsti, jog BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti taikant jam švelnesnes už intensyvią priežiūrą kardomąsias priemones (piniginį užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti kartu su draudimu bendrauti su pranešime apie įtarimą nurodytais asmenimis).
10.9. Skunde kaltinamasis, remdamasis BPK 242 straipsniu, prašo surengti žodinį teismo procesą, kadangi apygardos teismas, nors ir rengė žodinį šio klausimo nagrinėjimą, suteikė žodį, tačiau skundžiamoje nutartyje nei jo, nei jo gynėjo argumentų jų pagrįstumo aspektu net neaptarė, jų atmetimo motyvų nenurodė.
11. Atsiliepimų į kaltinamojo A. P. skundą, taip pat pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, išnagrinėjęs kaltinamojo A. P. skundo argumentus ir apygardos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, jog intensyvios priežiūros terminas A. P. pratęstas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.
13. Intensyvios priežiūros, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). ). Esant tokiam įstatymo įpareigojimui, svarstydamas klausimą dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi padaryti išvadą, ar byloje yra duomenų, leidžiančių sieti kaltinamąjį su jam inkriminuota nusikalstama veika, pagrįstai manyti, kad jis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomą pirminę kontrolę, jog asmeniui nebūtų paskirta intensyvi priežiūra (kaip ir pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas) nesant duomenų apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šioje byloje tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų kaltinamųjų apklausų protokoluose, taip pat įvykio vietos apžiūros, savanoriško daiktų pateikimo bei reikalaujamų daiktų pateikimo, kratos protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje bylos medžiagoje. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, aukštesnysis teismas nevertina visų bylos duomenų dinamikos proceso metu, duomenų surinkimo aplinkybių, nesprendžia ir A. P. kaltės klausimo, tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek faktiniai duomenys yra patikrinti nagrinėjant intensyvios priežiūros pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose procesiniuose dokumentuose esantys duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. P. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir intensyvią priežiūrą.
14. Spręsdamas klausimą dėl bet kokios kardomosios priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. socialiniai ryšiai Lietuvoje yra pakankamai stiprūs, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, šeimą (tėvus). Tačiau skundžiamoje nutartyje spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kaltinamajam A. P. pareikšto kaltinimo apimtį (A. P. kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, pagal pareikštą kaltinimą A. P., galimai siekdamas realizuoti nusikalstamos veikos sumanymą – apiplėšimo būdu pagrobti svetimą turtą ir iš to gauti finansinės naudos, subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, būtent A. P. galimai įtraukė į jo suburtą organizuotą grupę kitus narius ir nurodė grupės nariams veikti pagal jo iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, paskirstė jiems užduotis (vaidmenis), kontroliavo jų veiksmus). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido apygardos teismui daryti išvadą, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo kaltinamajam A. P. pagrindai nėra išnykę ir šioje bylos proceso stadijoje be šios kardomosios priemonės nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Kaltinamojo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis per gana ilgą laiko tarpą, kuomet jam yra taikoma intensyvi priežiūra, nepadarė nė vieno kardomosios priemonės pažeidimo, nėra pakankamas pagrindas panaikinti šią kardomąją priemonę. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme nustatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji taikoma. Tačiau pagal šiuo metu A. P. nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas jam leidžiama ne tik nuvykti į Kauno apygardos teismo teisiamuosius posėdžius nagrinėjamoje byloje, bet taip pat leista nuo 6.00 val. iki 23.00 val. vykti į darbą kitame mieste – (duomenys neskelbtini), ir, vykdant darbines funkcijas, judėti visoje Lietuvos teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos kardomosios priemonės sąlygos, nors ir su nedideliais, bet būtinais apribojimais, kaltinamajam leidžia Lietuvos Respublikoje gyventi iš esmės pilnavertį gyvenimą.
15. Kaip jau minėta, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog taikant A. P. vieną ar kelias švelnesnes nei intensyvi priežiūra kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, A. P. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, kaltinamojo asmenybę bei kitus duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo A. P. taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą pakeisti į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo A. P. skundo teiginiai dėl pavyzdingo jo elgesio baudžiamojo proceso metu ir jo dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat dėl to, kad 2024 m. liepos 27 d. jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, pasibaigus bausmės atlikimo laikui, kadangi toks elgesys nėra niekuo išskirtinis ar, juo labiau, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas paneigti taikomos kardomosios priemonės tikslingumą.
16. Kaltinamojo A. P. skunde akcentuojamos aplinkybės dėl nepakankamo skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų argumentavimo, motyvų stokos, pasikartojančių argumentų ir motyvų, kaip ir ankstesnėse apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėta bei nepagrįsta. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą maksimalus kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimo terminas yra trys mėnesiai. Todėl, suprantama, ir nieko neteisėto nėra tame, jog sprendžiant klausimą dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo to paties asmens atžvilgiu, tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau. Tačiau vien šios aplinkybės nėra pagrindas manyti ir daryti išvadą, jog antros pagal griežtumą kardomosios priemonės pratęsimo klausimui teisingai išspręsti aktualūs duomenys žemesniojo teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
18. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra A. P. yra taikoma devynis mėnesius ir neabejotinai varžo A. P. teises bei laisves, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, jog kaltinamajam kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra buvo paskirta nepagrįstai ar jos taikymo pagrindai yra išnykę. Atsižvelgus į pareikšto kaltinimo ir kaltinamajam A. P. taikomų suvaržymų pobūdį, siekis pašalinti galimą trukdymo procesui riziką pateisina A. P. taikomą kardomąją priemonę, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Konstitucijos, tiek Konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.
19. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo procesą reglamentuoja BPK X dalis. Skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme tvarką numato BPK 441 straipsnis, kurio 3 dalyje yra nurodyta, kad skundas, paduotas dėl BPK 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Jeigu skundą paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja jų gynėjai. Tačiau šių nurodytų asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą. Remiantis šiomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, rengti žodinį skundo dėl žemesniojo teismo nutarties nagrinėjimą bendrąja prasme yra aukštesniojo teismo teisė, o atvejai, kada turi būti rengiamas teismo posėdis, yra imperatyviai nurodyti aptartame straipsnyje. Nepakankama, kaltinamojo A. P. vertinimu, skundžiamos nutarties argumentacija nagrinėjamu atveju nelaikytina aplinkybe, dėl kurios aukštesnysis teismas turėjo pareigą surengti teismo posėdį ir nagrinėti kaltinamojo A. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, žodinio proceso tvarka. Jokių kitų svarių argumentų, pagrindžiančių poreikį aukštesniajam teismui A. P. skundo nagrinėjimui rengti teismo posėdį ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaltinamasis savo skunde nenurodė.
20. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.