Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, o J. G. ir D. J., vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, bendrais veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, grasindami panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent:

1.1. jis, iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką - plėšimo būdu užvaldyti svetimą M. S. ir R. S. priklausantį turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., subūrė tam organizuotą grupę, įtraukė į ją J. G. ir D. J., nurodė grupės nariams veikti pagal jo parengtą nusikalstamos veikos planą bei jiems skirtas užduotis (vaidmenis) - D. J. persirengus „DPD“ tarnybos apranga ir prisistačius kurjeriu, bendrais veiksmais su J. G. įsibrauti į nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. gyvenamąsias patalpas, šiuos surišti, surasti patalpose laikomus pinigus ir juos pagrobti, tada, J. G. ir D. J. sutikus už atlygį dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme, tęsdamas veiką, 2020-09-20 – 2020-09-22 laikotarpiu, nurodė J. G. perduoti D. J. „DPD“ tarnybos kurjerio aprangą, po ko, tuo pačiu laikotarpiu, dienos metu, (duomenys neskelbtini), J. G. perdavė D. J. minėtą aprangą, tęsdamas veiką, 2020-09-24 apie 14-15 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė D. J. nusikalstamos veikos padarymui nupirkti darbines pirštines, lipnią juostą ir apie 18 val. susitikti (duomenys neskelbtini) prieigose, po ko 18:17 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), D. J. nupirko dvejas darbines pirštines ir du lipnios juostos ritinėlius, laikotarpyje iki 19:50 val. atvyko į jo (A. P.) nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tada, čia įvykusio susitikimo su J. G. ir D. J. metu, jis nurodė, kad D. J. turi persirengti „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, įvykio vietoje pirmas prieiti prie gyvenamojo namo, prisistatęs kurjeriu užkalbinti M. S., įsibrauti į patalpas ir, pagal situaciją, rankomis uždengti M. S. arba R. S. burną, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., D. J. lipnia juosta turi užklijuoti M. S. bei R. S. burnas ir juos saugoti, o J. G. – apieškoti patalpas, surasti ir paimti pinigus, iš karto po šio susitikimo, J. G. ir D. J. veikiant pagal nusikalstamos veikos planą ir jo paskirtas užduotis (vaidmenis), (duomenys neskelbtini), ribose, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga, apie 20:05 val. J. G., rodydamas važiavimo maršrutą, kartu su D. J. nuvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, D. J. prisistačius kurjeriu, D. J. ir J. G. bendrais veiksmais, įsibraudami į patalpas, grasindami nukentėjusiesiems M. S., R. S. panaudoti jų atžvilgiu daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišdami juos lipnia juosta ir taip atimdami galimybę priešintis, grasindami nukentėjusiųjų M. S., R. S. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti R. S., panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą – stumdami ir pagriaudami M. S., tuo padarydami poodines kraujosruvas nugaros kairėje ir dešiniame šone, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, suduodami R. S. mažiausiai aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į šonus, nugarą, dešinę ranką, tuo padarydami poodines kraujosruvas šonuose, pilve, nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, reikalavo nurodyti pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo patalpas ir iš miegamojo kambario pagrobė 2010 JAV dolerių (kas atitinka 1719,12 eurų), 140 Norvegijos kronų (kas atitinka 12,73 eurų), 1000 Ukrainos grivinų (kas atitinka 30,54 eurų), 150 Lenkijos zlotų (kas atitinka 33,33 eurų), 40 Bulgarijos levų (kas atitinka 20,45 eurų), 500 Tailando batų (kas atitinka 13,57 eurų), 170 Jungtinių Arabų Emyratų dirhamų (kas atitinka 38,85 eurų) bei 1500 eurų, iš M. S. piniginės išėmė ir pagrobė 420 eurų, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su J. G. ir D. J. svetimo M. S. bei R. S. priklausančio bendros 3788,59 eurų vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir nukentėjusiuosius surišant, taip atimant galimybę jiems priešintis.

2. Be to, A. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad subūrė organizuotą grupę ir koordinavo jos narių veiklą, parengė nusikalstamos veikos planą ir jai vadovavo, po ko, D. J. organizuotos grupės nariams suteikus informaciją apie nukentėjusio asmens G. V. tapatybę, gyvenamąją vietą, šio asmens gyvenamojoje vietoje saugomas pinigines lėšas, nurodžius vykimo į G. V. gyvenamąją vietą maršrutą, vietoje parodžius ir kartu su kitais grupės nariais atlikus G. V. gyvenamosios vietos aplinkos stebėjimą, J. G., D. J. ir K. Š., vadovaudamiesi A. P. ir D. J. jiems suteikta informacija, vykdydami nusikalstamos veikos planą ir atlikdami jiems skirtas užduotis (vaidmenis), įsibraudami į patalpas, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudodami peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir surišdami nukentėjusiuosius, taip bendrais veiksmais atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2.1. jis, gavęs informaciją apie G. V. gyvenamojoje vietoje laikomus pinigus ir iš anksto suplanavęs padaryti nusikalstamą veiką – plėšimo būdu, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, užvaldyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2020-09-29 iki 2020-10-05 subūrė tam organizuotą grupę, įtraukdamas į ją kaip padėjėją D. J., kaip vykdytojus - J. G. bei D. J., ir, remdamasis D. J. suteikta informacija apie G. V. tapatybę, veiklą, gyvenamąją vietą, turimas pinigines lėšas, pranešė J. G. ir D. J., kad apiplėštinas asmuo (G. V.) užsiima kontrabanda, gyvena Lazdijuose, kad pagal nusikalstamos veikos planą ir paskirstytas užduotis (vaidmenis) J. G. ir D. J. į įvykio vietą turi nuvykti persirengę „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, D. J. turi prisistatyti kurjeriu ir taip patekti į patalpas, po ko, į patalpas įsibrovus J. G., bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą G. V. atžvilgiu, šį surišę ir taip atėmę galimybę priešintis, J. G. ir D. J. turi apieškoti gyvenamąsias patalpas ir pagrobti pinigus, tuo pačiu laikotarpiu, jam parūpinus negaliojančius automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) o J. G. - maskavimuisi skirtas darbines pirštines, „DPD“ tarnybos kurjerių aprangą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, žmogaus surišimui skirtą lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, tęsdamas veiką, 2020-10-06, laikotarpyje nuo 15:30 val. iki 20 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., D. J. nurodžius, kad G. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti įsibrovus į patalpas, jis pranešė, kad pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai pasidalins lygiomis dalimis, ir atskleidė nusikalstamos veikos padarymo planą, paskirstydamas J. G. ir D. J. užduotis (vaidmenis) – nurodė J. G. ir D. J. persirengti „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, maskavimuisi panaudoti kaukes, darbines pirštines, į įvykio vietą vykti automobiliu „Toyota Prius“, tikruosius šio automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) pakeitus į negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) G. V. gyvenamojoje vietoje D. J. prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, po to, į patalpas įsibrovus ir J. G., bendrais veiksmais panaudoti G. V. atžvilgiu fizinį smurtą, surišti pastarąjį lipnia juosta bei plastikinėmis sąvaržomis, surasti ir pagrobti gyvenamajame name esančius pinigus, po ko jis, bendrais veiksmais su D. J., ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjo jo parūpintus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerio apranga bei pasilikus miško aikštelėje, mažiausiai du kartus, vieną kartą su D. J. ir J. G., o kitą kartą – tik su D. J., tyrimu nenustatytu „Mercedes Benz“ markės automobiliu, D. J. parodant važiavimo maršrutą, vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atitinkamai, kartu su J. G. ir D. J. stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, įsibrovimui į patalpas sąlygos yra netinkamos, organizuotos grupės narių bendru sutarimu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas, susitarus susitikti kitą dieną, tęsdamas veiką, 2020-10-07, laikotarpyje nuo 12 val. iki 16 val., J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G. ir D. J., jis nurodė D. J. G. V. gyvenamojoje vietoje prisistatyti „DPD“ tarnybos kurjeriu ir pirmam įsibrauti į patalpas, tada, D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, į drabužių kišenes įsidėjus lipnią juostą ir plastikines sąvaržas, ant automobilio „Toyota Prius“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad G. V. gyvenamojoje vietoje yra pašalinių asmenų, J. G. pasiūlius į organizuotos grupės sudėtį nusikalstamos veikos padarymui vykdytoju įtraukti dar vieną asmenį – K. Š., tiek jis, tiek kiti organizuotos grupės nariai – D. J. ir D. J. - šiam pasiūlymui pritarė, po ko J. G. ir D. J. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini), apie 18 val. susitiko su K. Š., o pastarajam sutikus su J. G. perduotu organizuotos grupės narių pasiūlymu dalyvauti plėšime įsibraunant į patalpas, J. G., D. J. ir K. Š. ketino vykti į įvykio vietą, tačiau jo (A. P.) nurodymu nusikalstamos veikos padarymas buvo atidėtas iki 2020-10-09, tęsdamas veiką, J. G. 2020-10-09 apie 13:30 val. automobilių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymui išnuomojus automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14 val. J. G., D. J. ir K. Š. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu išvykus Lazdijų kryptimi, pakeliui J. G. pranešus K. Š., kad nusikalstama veika pagrobtų pinigų penkiolikos procentų dalis bus perduota D. J., o likusią pinigų dalį kiti organizuotos grupės nariai – jis, J. G., D. J. ir K. Š. - pasidalins lygiomis dalimis, apie 16 val., J. G., D. J. ir K. Š. atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvykus jo bei D. J. susitikimui su J. G., D. J. ir K. Š., šioje vietoje, D. J. paaiškinus, kad G. V. namuose yra didelė suma pinigų, kurią galima pagrobti plėšimo būdu, įsibrovus į patalpas, jis (A. P.) perdavė J. G. plastikinį butelį su benzinu ir pasakė, kad įsibrovus į patalpas benziną galima panaudoti G. V. apipilti ir taip pagąsdinti, jog šis greičiau nurodytų pinigų laikymo vietą, tada, laikotarpyje iki 17:30 val., D. J. persirengus ir ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus vyko į G. V. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), stebėjo gyvenamojo namo aplinką, namų valdoje esančius žmones ir transporto priemones, po ko, paaiškėjus, kad planuotos nusikalstamos veikos tą dieną padaryti galimybių nėra, nurodė šios veikos padarymą atidėti iki 2020-10-12, tęsdamas veiką, 2020-10-12 apie 8:30 val. J. G., D. J. ir K. Š. susitikus degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvykus (duomenys neskelbtini) kryptimi, o vėliau, apie 10:15 val., atvykus į jo nurodytą nuošalią vietą – miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir įvykus jo bei J. G., D. J., K. Š. susitikimui, laikotarpyje iki 10:50 val. jis su D. J. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, parodė D. J. G. V. gyvenamąją vietą, nurodė šio asmens tikslų vardą bei pavardę, kad atvykęs į įvykio vietą persirengęs kurjeriu, D. J. galėtų kreiptis į nukentėjusį asmenį nesukeldamas įtarimo, po ko, jam ir D. J. automobiliu sugrįžus į miško aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), J. G. ir D. J. persirengus „DPD“ tarnybos kurjerių apranga, K. Š. persirengus kitais, nusikalstamos veikos padarymui skirtais, drabužiais, jam ir D. J. ant automobilio „Opel Vivaro“ uždėjus negaliojančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) J. G., D. J. ir K. Š. užsidėjus maskavimuisi skirtas darbines pirštines ir kaukes, J. G. prieš tai automobilyje „Opel Vivaro“ padėjus lipnią juostą, plastikines sąvaržas, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir plastikinį butelį su benzinu, J. G. ir K. Š. prie savęs turint po peilį, apie 11:40 val., jam pasilikus laukti miško aikštelėje, J. G., D. J. ir K. Š. automobiliu „Opel Vivaro“ nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), iki 12:14 val. trise stebėjo G. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinką ir, pastebėję prie gyvenamojo namo moterį – G. M., apie 12:20 val. automobiliu „Opel Vivaro“ sugrįžo apie tai pranešti jam (A. P.), po ko, gavę jo sutikimą įsibrauti į G. V. gyvenamąsias patalpas ir atlikti plėšimo veiksmus ne tik G. V., bet ir G. M. atžvilgiu, 12:42 val. tuo pačiu automobiliu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o apie 12:43 val. - prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tada, tęsdami veiką, D. J. prisistačius G. M. „DPD“ tarnybos kurjeriu, įsibrovus į gyvenamojo namo vidų, ranka uždengus G. M. burną ir jėga įstūmus ją į kambarį, tuo pačiu metu J. G. ir K. Š., rankose laikydami ir demonstruodami du peilius bei daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, taip pat įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, po ko D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta ir plastikinėmis sąvaržomis surišant G. M. ir gyvenamojo namo viduje buvusios nepilnametės S. M. rankas bei kojas, paminėtais veiksmais G. M. padarant linijines kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose riešuose, odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, D. J. lipnia juosta užklijuojant G. M. ir S. M. burnas, D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais pernešant G. M. ir S. M. į virtuvės kambarį, J. G. reikalavo, kad G. M. nurodytų pinigų ir vertybių laikymo vietas, apieškojo gyvenamojo namo patalpas, po to, laikotarpyje iki 13:10 val., D. J. rankoje laikant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir saugant G. M. bei S. M., J. G. ir K. Š., rankose laikydami po peilį, gyvenamojo namo patalpose ieškojo pinigų, tuo pačiu metu, D. J. nuo G. M. rankų pirštų numovė ir pagrobė du auksinius žiedus, bendros 400 eurų vertės, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais iš G. M. piniginės išėmė ir pagrobė 200 eurų, K. Š. iš gyvenamojo kambario paėmė ir pagrobė G. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „iPhone Xs“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 800 eurų vertės, po ko, apie 13:10 val. atvykus G. V., to paties namo koridoriuje, J. G., D. J. ir K. Š. bendrais veiksmais, grasindami G. V. atžvilgiu panaudoti daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir du peilius, pareikalavo, kad G. V. atsigultų ant grindų, o šiam paklusus, J. G. ir K. Š. bendrais veiksmais lipnia juosta surišo G. V. rankas, apieškojo šio drabužių kišenes ir piniginę, išėmė iš piniginės ir pagrobė 380 eurų, po ko, tęsdami veiką, reikalaudami nurodyti pinigų laikymo vietas, J. G. ir K. Š. G. V. nuvedė į vonios kambarį, čia, panaudodami fizinį smurtą – tyčia suduodami G. V. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami G. V. fizinį skausmą, ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – kankinti G. V. apipilant šį benzinu ir padegant, toliau reikalavo nurodyti pinigų laikymo vietas, po ko, J. G. ir K. Š., viršydami išankstinio susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais – juo, D. J. ir D. J. - ribas, tyčia bendrais veiksmais apipylė G. V. benzinu ir šį padegė, tuo padarė G. V. terminį 1-2A-2B-3 laipsnio viso kūno nudegimą, apimantį 92 procentus kūno paviršiaus, dėl ko G. V. patyrė dideles fizines kančias ir, išsivysčius poliorganiniam nepakankamumui, šokui bei asistolijai, 2020-10-17 6:40 val. ligoninėje mirė, tuo būdu organizavo nusikalstamos veikos padarymą ir dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su D. J., J. G., D. J. bei K. Š. svetimo G. M. ir G. V. priklausančio bendros 1780 eurų vertės turto pagrobime, įsibraunant į patalpas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, panaudojant peilius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, surišant nukentėjusiuosius ir taip atimant galimybę jiems priešinti.

3. Taip pat A. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, tyrimu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,698 g narkotinės medžiagos kokaino, ir laikė juos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020-10-13 5:18 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą (miltelius) surado ir paėmė policijos pareigūnai, tuo būdu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.3. Gynėjo teigimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo tariamas buvimas konstatuojamas ir remiantis A. P. pateikto kaltinimo sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu. Gynėjas pažymi, kad nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų kategorijai bei gresiančios bausmės dydis, nėra lemiami ir reikšmingesni kriterijai už kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas aplinkybes. Šių aplinkybių pakanka tik tuo atveju, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokį manymą.

5.5. Šių gynėjo skunde nurodytų argumentu pagrindu, teigiama, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra išnykęs. Teismui manant priešingai, skunde atkreipiamas dėmesys, kad į teismo depozitinę sąskaita buvo įnešta 20 000 Eur suma galimam užstatui, o baudžiamojo proceso tikslą užtikrintų pakeičiant suėmimą užstatu, nevaržant tokia didele apimtimi A. P. teisių ir laisvių.

5.8. Atkreipiamas dėmesys ir į skundžiamos nutarties ir Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties turinį, t. y. jog pratęsiant A. P. kardomosios priemonės terminą, jis yra identiškas. Tokiu būdu vertina, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie nauji pagrindai ar argumentai, objektyviai pagrindžiantys tolimesnį suėmimo taikymo neišvengiamumą. Taip pat nėra pateikiami jokie išsamesni motyvai, pagrindžiantys ilgą A. P. suėmimo būtinybę. Nevertinama nei proceso stadija, nei trukmė, nei naujos aplinkybės, kaip užstato įmokėjimas. Įvertinus proceso trukmę, suplanuotus teismo posėdžius, neabejojama, kad Kauno apygardos teismas suėmimo terminą toliau tęstų.

5.10. Gynėjo įsitikinimu, šioje byloje tą patį rezultatą galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nepatiriant tokių neigiamų laisvės suvaržymo pasekmių. Taikant intensyvią priežiūrą, neabejotinai būtų užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai. Nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, ši priemonė būtų adekvati A. P. inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui, nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams. Akcentuojama ir kad kaltinamojo mama raštu įsipareigojusi suteikti gyvenamąją vietą ir pilną išlaikymą, kas taip pat rodo, kad A. P. realiai gali būti taikoma minėta kardomoji priemonė. Taip pat gynėjas pažymi įmokėtą 20 000 Eur sumą galimam užstatui, kuri, išreiškus pasitikėjimą, buvo įmokėta kaltinamojo artimo giminaičio. Pasak gynėjo, įmokėtas užstatas A. P. yra itin įpareigojantis jam išreikštu pasitikėjimu, supratimu, kad įvykdžius bet kokią naują nusikalstamą veiką, jis bus prarastas, kaip ir jam išreikštas pasitikėjimas. Kas, gynėjo nuomone taip pat veiktų prevenciškai ir būtų garantas dėl kaltinamojo dalyvavimo procese.

5.11. Gynėjo nuomone, skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad A. P., dabartinėje baudžiamosios bylos stadijoje yra pagrindas pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – jos suteiktų pakankamas garantijas, kad kaltinamasis toliau dalyvaus procese, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Intensyvi priežiūra ir užstatas būtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

6. Teismo posėdyje, suimtas kaltinamasis A. P. ir jo gynėjas prašė kaltinamojo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Ankstesnėse teismų, sprendusių kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam klausimą, nutartyse jau buvo ne kartą konstatuota, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

9. Suėmimas yra skiriamas (jo terminas tęsiamas) tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. P. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš jų dvi priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato didesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

10. Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikalimus. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

11. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

12. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. P. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkiems (BK 259 straipsnio 1 dalis), dvi sunkiems nusikaltimams (BK 24 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vien už tokių sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki dešimties metų, o turint omenyje, kad A. P. kaltinamas ne vieno nusikaltimo padarymu, gali lemti asmens galimo pasislėpimo nuo proceso riziką. Nors kaltinamojo gynėjas skunde teisingai užsimena, kad minėtų veikų pobūdis, gresianti bausmė nėra lemiami kriterijai, tačiau teismui perduotoje nagrinėti byloje A. P. pareikšto kaltinimo turinys sudaro pagrindą svarstyti ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą. Kita vertus, apygardos teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, nevertino vien bausmės griežtumo – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įvertino kartu su duomenimis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas šio klausimui reikšmingas aplinkybes. Kolegijos vertinimu, apygardos teismo pagrįstai buvo suabejota kaltinamojo socialinių, darbinių ryšių tvirtumu. Kaip jau ne kartą buvo pažymėta ir ankstesnėse teismų nutartyse, kaltinamasis nėra vedęs, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Bylos duomenimis, jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra skirtingos, be to, iki sulaikymo jis turėjo faktinę gyvenamąją vietą dar kitu adresu. Nors kaltinamojo gynėjo vertinimu, šios aplinkybės teismo be pagrindo akcentuojamos, vis tiktai į jas pagrįstai atsižvelgta, vertinant galimą A. P. pasislėpimo riziką. Skunde nurodytos aplinkybės dėl kaltinamajam gyvenamosios vietos ir pilno išlaikymo suteikimo, kaltinamojo mamos ir močiutės pablogėjusios sveikatos, taip pat kaltinamojo brolio išreikšto pasitikėjimo, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą sumą galimam užstatui, yra svarbios, tačiau nėra esminės, sudarančios pagrindą švelnesnės kardomosios priemonės taikymui, be to yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Konkrečiu atveju, baudžiamojoje byloje duomenų, kad A. P. iki sulaikymo rūpinosi savo mama, močiute, kad jis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti (suteikti) reikalinga priežiūra pastarosioms, juo labiau, kokio lygio pagalba joms yra reikalinga, nėra. Matyti ir tai, kad nors pagal bylos duomenis iki sulaikymo kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau duomenų, pagrindžiančių realią įmonės veiklą, byloje nėra, o kaltinamajam reiškiamų kaltinimų pobūdis (nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, suplanuotos, gerai organizuotos, susijusios su savanaudiškomis paskatomis, turtinės naudos siekimu), jį charakterizuojantys duomenys (galimai pakartotinai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) menkina kriterijaus ir galimybės dirbti, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimo reikšmę. Taigi, kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurios savaime eliminuoja kaltinamojo pasislėpimo riziką, juo labiau sudarančias besąlyginį pagrindą taikyti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis neturi ryšių užsienyje, vertinant kitų aplinkybių kontekste, nėra itin reikšminga, paneigianti tikimybę, jog kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis A. P. nėra saistomas tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog deklaruojamos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių kaltinamasis galėtų nebėgti (nesislapstyti) nuo baudžiamojo persekiojimo.

13. Pabrėžtina ir kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, leidžiančių spręsti apie slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys A. P. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, suėmimo kaltinamajam A. P. terminas pratęstas pagrįstai nustačius ir kad šioje proceso stadijoje nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Minėta, jog A. P. pareikšti kaltinimai ir dėl dviejų sunkių nusikaltimų padarymo, kurie be kita ko patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Priešingai nei bandoma įtikinti gynybos, pagrindą manyti, kad A. P. gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ne kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumas, o jo kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, ilgalaikės turtinės naudos iš galimų nusikaltimų siekis, ankstesnis teistumas ir kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad A. P. yra linkęs nusikalsti. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, suplanuotos, gerai organizuotos (kaltinamas subūręs organizuota grupę, koordinavęs jos narių veiklą, parengęs nusikalstamos veikos planą ir tam vadovavęs), susijusios su savanaudiškomis paskatomis, turtinės naudos siekimu, daromos sistemiškai. Ne ką mažiau reikšminga aplinkybė yra ir kad kaltinamasis yra anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje, kurios organizatorius A. P. ir buvo. Šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visos šios aplinkybės charakterizuoja suimtąjį neigiamai bei leidžia pagrįstai manyti, kad jis turi polinkį nesilaikyti ir veikti priešingai teisės aktų reikalavimams, kad jis, būdamas laisvėje ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl yra pagrindas jam toliau taikyti suėmimą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą. Gynėjo pateikti argumentai paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys naujo A. P. nusikalstamo elgesio riziką. Todėl įvertinus bylos duomenimis grindžiamą galimą kaltinamojo vaidmenį inkriminuojamų veikų padaryme, įtaka bei tai, kad jis net laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu galimai darė sunkius nusikaltimus, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje buvo pakankamas pagrindas konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Be to, svarbu pažymėti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo skyrimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kad A. P. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

15. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam, tinkamai įvertino jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, pavojingumą, sunkumą bei siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnyko. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis ne tik gali slėptis (bėgti) nuo teismo, bet ir gali daryti naujus nusikaltimus.

16. Nėra pagrindo išvadai ir dėl to, kad apygardos teismas nesvarstė dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam A. P. galimybės. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Kaltinamojo gynėjo skunde dėstomi argumentai dėl kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, remiantis turimais duomenimis, matyti, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir BK 259 straipsnio 1 dalį A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos laikotarpiu, kuomet jam kitoje byloje Nr. 01-1-37635-18 taikytas suėmimas buvo pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą. Todėl nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, tarp jų intensyvi priežiūra, darytų poveikį kaltinamojo elgesiui ir būtų tinkamos eliminuoti kaltinamojo pasislėpimo ar naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Svarstant dėl galimybės asmens dalyvavimą užtikrinti jam paskyrus užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta, jog kaltinamojo brolis yra įmokėjęs 20 000 Eur sumą, kaip galimą užstatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. P., pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jį charakterizuojančius duomenis, nurodyta suma nėra adekvati, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje galimas tik tam tikrų pajamų, be to, net ne paties kaltinamojo, o jo artimojo netekimas, todėl ši priemonė šiuo konkrečiu atveju nėra tinkama. Iš baudžiamojoje byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų (ankstesnis teistumas dėl turtinių nusikaltimų) matyti, kad kaltinamasis turtinės naudos siekė gauti nusikalstamu būdu, todėl siekis sukaupti užstatui reikalingą pinigų sumą ar atsilyginti asmenims, kurie užstatą sumokėtų už jį, gali kaltinamąjį paskatinti daryti naujas nusikalstamas veikas, tad ir šiuo aspektu užstatas nėra galimas. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti A. P. švelnesnių kardomųjų priemonių, jų kompleksą, nes tai nebus pakankama priemonė. Jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu yra neefektyvios ir bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos. BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tuo pačiu ir siekis užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant jam kardomąją priemonę – suėmimą.

17. Vertinant kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės trukmę, nenustatyta BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimo pažeidimo. Jam taikomas suėmimo terminas nėra neleistinos trukmės ir atitinka BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, nei suėmimo taikymo A. P. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas nėra per ilgas, nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apygardos teisme byla su kaltinamuoju aktu buvo gauta 2021 m. spalio 1 d. Byla sudėtinga, didelės apimties, nėra vilkinama, jos nagrinėjimas vyksta nuosekliai pagal iš anksto suplanuotus teisiamuosius posėdžius (iki 2023 m. gegužės 5 d. suplanuoti keturi teisiamieji posėdžiai), siekiant kuo spartesnio proceso, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Todėl A. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas. Nors kardomoji priemonė kaltinamajam, dėl kurios jis patiria nepatogumų, taikoma jau nuo 2020 m. spalio 13 d., tačiau kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Konkrečiu atveju, nėra pagrindo teigti, kad A. P. teisės ir interesai yra suvaržomi, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis įstatymu numatytų reikalavimų. Jau aptarti duomenys, sudarantys pagrindą manyti, jog BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytos aplinkybės neišnyko ir nepasikeitė, sąlygoja viešojo intereso apsaugos būtinybę, o kaltinamajam taikomo suėmimo terminas nėra akivaizdžiai per ilgas bei sudarantis pagrindą spręsti, jog jį pratęsus bus pažeidžiamos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ar BPK 11 straipsnio, apibrėžiančio proporcingumo principą baudžiamajame procese, ar BPK 127 straipsnio 11 dalies, numatančios maksimalią galimą suėmimo trukmę viso baudžiamojo proceso metu, nuostatos. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo pasisakyta dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo kaltinamajam A. P.. Tuo atveju, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados bus grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir vertinti iš naujo.

19. Remiantis išdėstytu, Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. P. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, kadangi neišnyko suėmimo taikymo pagrindai, nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau A. P. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 13 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.