- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-12
- Bylos Nr.
- TS-115-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38422-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Aivaras Miškūnas
- Kategorijos
- 2.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2025 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3dalį ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, skirta bausme - galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 5 d., pabaiga – 2028 m. balandžio 5 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė nuo nepilnametystės, teistas aštuonis kartus, šiuo metu bausmę atlieka už 6 subendrintus nuosprendžius, 7 nusikalstamas veikas, asmeniui atliekant bausmę, įsiteisėjo dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (2025 m. balandžio 18 d.), asmuo šiuo metu atlikęs 2 metus iš paskirtų 5 metų už subendrintus nuosprendžius. D. J. nusikalstamos veikos sunkėjančios. Nuteistajam būdingas nusikalstamos veiklos modelis bei galimai susiformavusios nusikalstamo elgesio kaip gyvenimo būdo nuostatos. Nuteistasis daugybę kartų baustas administracine tvarka už grubius pažeidimus, daugiausia už kontrabandos gabenimą. Veikos tęstinės, ilgalaikės, dauguma nusikalstamų veikų padarytos veikiant kartu su bendrininkais. Blogą kompanijos įtaką, kaip veiksnį lėmusį įsitraukimą į kriminalinį pasaulį, nurodo ir pats nuteistasis, todėl manoma, kad asmuo gali būti lengvai paveikiamas kriminalinių kompanionų įtakos. Nuteistasis nusikalstamas veikas linkęs sumenkinti, kaltę minimalizuoti, jis negeba analizuoti savęs bei savo veiksmų. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Komisija konstatuoja, kad D. J. neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. J. gynėjas advokato padėjėjas Aivaras Miškūnas teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nutarimas pagrįstas ne nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, o jo elgesiu iki bausmės atlikimo, neįvertintos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios savybės.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė teismui pateikė atsiliepimą ir prašo nuteistojo D. J. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad D. J. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo D. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta (šiuo metu nuteistasis turi deklaruotą ir patvirtintą gyvenamą vietą); neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį (šiai dienai dirba įkalinimo įstaigoje); neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai (iš darbo užmokesčio daromi išskaitymai, taip pat dengia ir savarankiškai); dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek 2023 m. rugpjūčio 22 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, tiek eilėje vėlesnių vertinimų ir paskutiniame 2025 m. rugsėjo 9 d. atliktame vertinime nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Tai rodo, jog nuteistasis deda nepakankamai pastangų, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, kadangi pokytis yra itin, minimalus ir neapčiuopiamas. Pažymėtina, kad nenustatytas nė vienas apsauginis veiksnys. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad šiuo metu būtų stebimas aiškus asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jog nuteistasis yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Dėl šios priežasties sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. J. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio yra vertinamas kaip pareigingas, komunikabilus, kruopštus, neturintis žalingų įpročių darbuotojas, su kuriuo lengva bendrauti ir malonu dirbti, laiku atlieka jam pavestus darbus, siekia kuo geresnių rezultatų, skatina novatoriškumą. Galimo lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu nebaustas, du kartus skatintas, turi skolų, kurios yra dengiamos iš nuteistojo atlyginimo bei savanoriškai pagal išgales, su mama, seserimi, švogeriu, keliais draugais palaiko artimus ryšius, sulaukia jų emocinės bei finansinės paramos. Nuteistasis bendradarbiauja su psichologais, sportuoja, lanko koplyčią, skaito knygas - stebimos tam tikros nuteistojo pastangos užsiimti socialiai priimtina veikla. Siekdamas koreguoti savo mąstymo ir elgesio ypatumus nuteistasis dalyvavo elgesio keitimo terapijos užsiėmimuose, smurto prevencijos veikloje. Nuteistasis rodo pastangas valdyti veiksnius galinčius paskatinti nusikalstamą elgesį ateityje, dalyvauja korekcinėse programose, tačiau kriminogeniniai poreikiai išlieka aktualūs ir reikalauja tolimesnio dalyvavimo resocializacijos procese. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.
Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad D. J. pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas 14 metų amžiaus, pirmą kartą nuteistas būdamas 16 metų amžiaus. Viso nuteistasis teistas 8 kartus. Šiuo metu subendrinus 6 nuosprendžius už 7 nusikalstamas veikas atlieka savo antrąją laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už sukčiavimą, plėšimą, bei smurto panaudojimą, šios nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimo modeliui, kadangi nuteistasis ir anksčiau yra teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nusikaltimai sunkėjančio pobūdžio, kadangi paskutiniu nuosprendžiu nuteistas ir už smurto panaudojimą. Nuteistasis daugumą nusikalstamų veikų atliko bendrininkų grupėje. Taip pat daug kartų baustas administracine tvarka. Tai parodo asmens neigiamą požiūrį į reikalavimų laikymąsi, rodo, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis nei visuomenėje, nei struktūrizuotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti su gyvenimo stiliaus ypatumais susijusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis dar negeba riboti savo elgesio ir išvengti rizikingų situacijų, be to šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis D. J. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina nemaža. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. J. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo D. J. gynėjo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.