Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. C. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 28 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą tuo, kad:

1.1. nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 14 d., 23.30 val., – paros laikotarpyje iki I. L. kreipimosi pas gydytojus, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į krūtinės sritį, padarydamas jai kairės pusės IX šonkaulio lūžį, ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

1.2. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia vieną kartą elektriniu virduliu trenkė I. L. į kaktos sritį, padarydamas jai muštinę žaizdą kairio antakio išorinėje dalyje, ir taip tyčia nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

1.3. 2019 m. sausio 28 d., apie 12.30 val., Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia, tiksliau tyrimo metu nenustatytu būdu, sudavė du smūgius kietu buku daiktu I. L. į kaktos sritį, padarydamas jai dvi muštines odos žaizdas kaktoje, ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

1.4. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 9 d., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia metė virdulį I. L. į veidą, padarydamas jai muštinę plėštinę tarpuakio srities žaizdą, ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

1.5. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. balandžio 16 d., 11 val., iki 2019 m. balandžio 19 d., 17 val., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė tiksliau tyrimo metu nenustatytu būdu ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai I. L. į veidą, padarydamas kraujosruvą po dešine akimi, kraujosruvą kairėje pėdoje, kraujosruvą dešinio kelio srityje ir kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžį, ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

1.6. 2019 m. liepos 5 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, sudavė stiprų vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į krūtinės sritį, padarydamas jai dešinės pusės VIII–X šonkaulių lūžius, ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

1.7. 2019 m. rugsėjo 4 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į kairės pusės šonkaulių sritį, padarydamas jai kairės pusės X šonkaulio lūžį, ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

1.8. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš I. L., padarydamas jai dešinės plaštakos V delnakaulio nekomplikuotą pamato lūžį, kuris išsivystė kieto buvo daikto poveikyje, ir taip tyčia nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

1.9. 2020 m. balandžio 24 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 17.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, teritorijoje netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, veikdamas itin žiauriai, be aiškios priežasties sudavė smūgius rankomis, kojomis bei kietu pailgos formos daiktu, galimai lazda, o taip pat tyčia užlipęs ar užšokęs ant nugaros, ne mažiau kaip 38 smūgiais I. L. padarė sužalojimus, sukėlusius jos mirtį – tyčia užlipo ar užšoko ant nugaros ir padarė abipusius daugybinius įvairiose anatominėse linijose išsidėsčiusius, vietomis dvigubus šonkaulių lūžius, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius kietu, pailgos formos daiktu, galimai lazda, į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę, taip pat padarė daugybines įvairaus dydžio kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, nuo ko dėl patirtų daugybinių kūno sumušimų su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas ir I. L. įvykio vietoje mirė.

2. E. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi E. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 28 d. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo E. C. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, nors iš skundo motyvų galima suprasti, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis, ir paskirti E. C. kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

4.1. Gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo priimta skundžiama nutartis yra teisėta, bet neteisinga ir turėtų būti panaikinta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindiniai procesiniai veiksmai yra atlikti, numatytiems atlikti papildomiems veiksmais daug laiko neprireiks, todėl suėmimo pratęsimas trijų mėnesių laikotarpiui yra netikslingas bei pažeidžia E. C. teises ir laisves. Kaltinamojo tėvai P. C. ir O. C., būdami senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, gyvena nuosavame bute, kuriame yra tinkamos sąlygos gyventi ir jų sūnui E. C.. Paskyrus kaltinamajam intensyvią priežiūrą jis galėtų rūpintis savo tėvų sveikata, be to, tokiu būdu būtų pasiekti ir BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo E. C. skundą bei įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. C. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų protokoluose, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, medicininiuose dokumentuose, taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

8. E. C. kaltinamas padaręs devynias nusikalstamas veikas, kurių aštuonios priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 138 straipsnio 1 dalis ir BK 140 straipsnio 1 dalis), o viena labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Už kaltinamajam E. C. inkriminuojamus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

9. Kauno apygardos teismo skundžiama nutartimi kaltinamajam E. C. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai konstatavo, jog suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). E. C. kaltinamas padaręs devynias nusikalstamas veikas, už kaltinamajam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai, bet nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas, vertindamas galimą kaltinamojo slapstymosi nuo teismo riziką, atsižvelgė ne tik į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis E. C. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kadangi yra išsituokęs, oficialiai nedirbantis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nors byloje yra pateiktas E. C. tėvų prašymas, kuriame jie teigia, jog priimtų gyventi savo sūnų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tėvai kaltinamąjį dėl nuolatinio girtavimo išvarė ne tik iš savo buto, bet ir namo rūsyje esančio sandėliuko. Apklausiamas kaltinamasis E. C. pats pripažino, kad jau trejus metus beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį, kad neturėjo pastovios gyvenamos vietos – pastaruoju metu iki sulaikymo nakvodavo vilkiko puspriekabėje-šaldytuve. Be to, E. C. anksčiau buvo teistas, ne kartą baustas už administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) padarymą. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, E. C. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta nusikalstama veika, kurią kaltinamas padaręs E. C., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. C. ne kartą baustas administracine tvarka, anksčiau yra teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, analogiškus nusikaltimams, kuriais E. C. kaltinamas nagrinėjamoje byloje. Išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, apibūdina jį kaip linkusį nesilaikyti visuotinai pripažintų elgesio normų, pažeisti įstatymus. Nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog, būdamas nesuimtas, E. C. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis E. C. šiuo metu laikomas suimtas 11 mėnesių, tačiau įvertinus anksčiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad E. C. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamojo asmenybės ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekiui ir pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų.

13. Priešingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo E. C. skirti intensyvią priežiūrą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės, apibūdinančios E. C. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sistemingumą ir pavojingumą, taip pat neigiamai charakterizuojančios kaltinamojo asmenybę, leidžia pagrįstai abejoti tuo, ar švelnesnės kardomosios priemonės būtų pakankamos užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ar galimam kaltinamojo siekiui pasislėpti nuo teismo. Vertinant suėmimo taikymo E. C. teisėtumą ir pagrįstumą, skunde akcentuojamai aplinkybei dėl prastos kaltinamojo tėvų sveikatos negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savivaldybėms yra priskirta funkcija teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti senyvo amžiaus asmenų socialinių poreikių įgyvendinimą, jei jie dėl amžiaus, sveikatos būklės ar kitų priežasčių to negali padaryti patys. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad E. C., prieš taikant jam kardomąją priemonę – suėmimą, būtų rūpinęsis savo tėvais, kaip nors jiems padėjęs, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia padėtis pasikeistų paskyrus kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo E. C. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo E. C. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi kaltinamajam E. C. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 28 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.