Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus patarėjo N. M. teikimą dėl nuteistojo E. C. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos patikslinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2022 m. birželio 13 d. gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus patarėjo N. M. teikimas patikslinti nuteistojo E. C. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Teikime nurodoma, kad E. C. nusikalstamos veikos padarytos 2018 metais, o nuosprendyje nenurodyta bausmės atlikimo vieta. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teikime taip pat pažymima, kad iki 2020 m. liepos 1 d. teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą parinkdavo bausmės atlikimo vietą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis panaikinta. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai nusikalstama veika įvykdyta iki 2020 m. liepos 1 d., bausmės atlikimo vietą turėtų parinkti teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu E. C. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už aštuonių nesunkių, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), 140 straipsnio 1 dalyje, ir vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta kur nuteistasis E. C. privalo atlikti jam paskirtą bausmę.

Pažymėtina, kad iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), o teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys reglamentuotos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, jog teismas turi teisę vadovautis BK 50 straipsnio 3 dalimi, kuri, nors nuosprendžio priėmimo metu jau nebegaliojo, tačiau galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, ir, kad šią normą panaikinęs 2019 m. birželio 27 d. įstatymas grįžtamosios galios neturi, jei vadovaujantis aktualia baudžiamojo kodekso redakcija, nuteistojo padėtis būtų pabloginta (kasacinė nutartis Nr. 2K-201-788-2021). Visgi, priešingai nei teigiama teikime, teismų praktikoje nėra nurodoma, jog visais atvejais, kuomet nusikalstama veika įvykdyta iki 2020 m. liepos 1 d., bausmės atlikimo vietą turėtų parinkti teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų panaikinimas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu aiškinamas kaip turintis grįžtamąją galią tik tada, kai tai sudaro prielaidas lengvinti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021).

Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, nuosprendis E. C. atžvilgiu buvo priimtas 2022 m. vasario 24 d., tačiau nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo paskirta 14 metų 6 mėnesių laivės atėmimo bausmė jis padarė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. Vadinasi, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas nuosprendyje turėjo nustatyti, kad nuteistasis šią bausmę atlieka kalėjime, arba, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti kitą pataisos įstaigos rūšį. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad parenkant nuteistajam E. C. konkrečią bausmės atlikimo vietą, BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) jam yra nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas, nes numato alternatyvias bausmės atlikimo vietas (atviroji kolonija, pataisos namai ir kalėjimas) nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, kadangi, jei būtų taikomas jo atžvilgiu šiuo metu galiojantis nagrinėjamam klausimui aktualus teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos)), nuteistasis E. C., kuriam paskirta subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę turėtų atlikti tik vienoje bausmės atlikimo vietoje - kalėjime (BVK 83 straipsnio 1 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija). Be to, pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime.

Įvertinus nurodytus motyvus, kolegija daro išvadą, kad, nors priimant Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d nuosprendį BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) jau nebegaliojo, tačiau, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasacinio teismo praktika, yra teisinis pagrindas, vadovautis nusikaltimų padarymo metu (nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2020 m. balandžio 24 d.) galiojusia BPK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nustatyti nuteistajam E. C. konkrečią bausmės atlikimo vietą, kadangi tai palengvina nuteistojo teisinę padėtį.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendyje esantis netikslumas tikslinamas, nustatant nuteistajam E. C. bausmės atlikimo vietą. Taip pat įvertinus Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendyje aptartas aplinkybes, apibūdinančias E. C. asmenybę bei jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės dydį (jam paskirta galutinė 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. C. tikslingiausiai nustatyti 6 metus laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime, o likusią laisvės atėmimo bausmės dalį - pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus patarėjo N. M. teikimą tenkinti.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-594/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-16549-2019-0) ir nustatyti nuteistajam E. C. paskirtos 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, nurodant pirmus šešerius metus laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį - pataisos namuose.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.