Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-870/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-29Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-24Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-06-07Lietuvos apeliacinis teismas
  4. T-109-888/2022Nutartis · 2022-07-04Kauno apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2023-06-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. T-381-899/2024Nutartis · 2024-04-19Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
1A-252-870/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16549-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė
Nuteistasis
E. C.
Nukentėjusysis
K. L., L. L., V. A.
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-870/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16549-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.6; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,nuteistajam E. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas:

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. liepos 13–14 d.) – 9 mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. rugpjūčio 17 d.) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. sausio 28 d.) – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. vasario 7–9 d.) – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. balandžio 16–19 d.) – 10 mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. liepos 5 d.) – 1 metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. rugsėjo 4 d.) – 1 metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. lapkričio 1–4 d.) – 1 metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. C. laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. vasario 24 d.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš E. C. nukentėjusiajam K. L. 852,63 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam L. L. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. A. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 14 d. 23.30 val. – paros laikotarpyje iki I. L. kreipimosi pas gydytojus, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į krūtinės sritį, kuo padarė jai kairės pusės IX šonkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia vieną kartą elektriniu virduliu trenkė I. L. į kaktos sritį, tuo padarė jai muštinę žaizdą kairio antakio išorinėje dalyje, taip tyčia nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

3. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. sausio 28 d., apie 12.30 val., Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia tiksliau tyrimo metu nenustatytu būdu sudavė du smūgius kietu buku daiktu I. L. į kaktos sritį, tuo padarė jai dvi muštines odos žaizdas kaktoje ir taip tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

4. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 9 d., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia metė virdulį I. L. į veidą, tuo padarė jai muštinę plėštinę tarpuakio srities žaizdą ir taip tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. balandžio 16 d. 11.00 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17.00 val., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė tiksliau tyrimo metu nenustatytu būdu ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai I. L. į veidą, kojas bei kitas kūno vietas ir padarė kraujosruvą po dešine akimi, kraujosruvą kairėje pėdoje, kraujosruvą dešinio kelio srityje ir kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 5 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, sudavė stiprų vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į krūtinės sritį, taip padarė jai dešinės pusės VIII – X šonkaulių lūžius, tuo jai tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą.

7. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia sudavė vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į kairės pusės šonkaulių sritį, tuo padarė jai kairės pusės X šonkaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

8. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš I. L., kuriuo jai padarė dešinės plaštakos V delnakaulio nekomplikuotą pamato lūžį, kuris išsivystė kieto buko daikto poveikyje, tuo nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

9. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad 2020 m. balandžio 24 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 17.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, teritorijoje, esančioje netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė I. L. ne mažiau kaip du smūgius kietu, pailgos formos daiktu, galimai lazda, į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę, smūgius rankomis, kojomis, o taip pat tyčia užlipęs ar užšokęs ant nugaros, bendrai ne mažiau kaip trisdešimt aštuoniais smūgiais I. L. padarė sužalojimus, sukėlusius jos mirtį – abipusius daugybinius įvairiose anatominėse linijose išsidėsčiusius, vietomis dvigubus šonkaulių lūžius, taip pat daugybines įvairaus dydžio kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, nuo ko dėl patirtų daugybinių kūno sumušimų su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas ir I. L. įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. Nuteistasis E. C. (toliau – ir apeliantas/nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

a. Apelianto teigimu, jis nėra padaręs nė vienos nusikalstamos veikos, kuriomis yra kaltinamas. Dėl kaltinimo praskėlus I. L. antakį, E. C. paaiškino, kad matė, jog ant jos antakio buvo užklijuotas pleistriukas, tačiau kas nutiko, ji nepaaiškino. Nuteistasis negali paaiškinti, kas nutiko I. L. kojai (pėdai), kadangi, kai susitiko, I. L. sėdėjo ant šakų krūvos, sakė, jog negali paeiti, skauda koją, kad neteisingai pastatė koją ir nugriuvo. Kitų veikų apeliantas nepripažįsta, tvirtina, jog taip nebuvo, kad su I. L. vienas kitą mylėjo ir gerbė.

b. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį dalyje dėl I. L. padarytų nesunkių sveikatos sutrikdymų ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, rėmėsi nukentėjusiųjų K. L., V. A., L. L., R. N. parodymais, išrašais iš medicininių dokumentų, tačiau byloje surinkti medicininiai dokumentai tik patvirtina sužalojimų faktą, tačiau ne tai, jog tuos sužalojimus padarė būtent apeliantas. Tuo tarpu minėti nukentėjusiųjų (nurodo ir liudytojų) parodymai vertintini kritiškai, kadangi šie parodymai duoti po I. L. mirties, juos davė I. L. artimi žmonės, kurie jaučia neapykantą E. C. ir turėjo pagrindą jį apkalbėti. Pasak nuteistojo, liudytojo R. T. (klaidingai nurodo T.) parodymai, kad daug kartų matė, kaip „duomenys neskelbtini“ jis daužė ir spardė I., yra melagingi.

c. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad iš byloje surinktų įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, medicininių dokumentų) teismas negalėjo nustatyti, ar visų šių sužalojimų padarymo metu E. C. buvo su I. L..

d. Dėl nužudymo, nuteistasis skunde smulkiai nurodo 2020 m. balandžio 24 d. įvykius, kurių teisėjų kolegija detaliai nekartoja. Pasak apelianto, apie 8.00 val., palikęs I. L. prie laužavietės, vienas ėjo į „duomenys neskelbtini“ nupirkti mineralinio vandens, tai turėjo būti užfiksuota vaizdo kameromis, priklausančiomis UAB „duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), kameromis prie įvažiavimo į „duomenys neskelbtini“, priklausančiomis saugos tarnybai „Jungtis“, bei kameromis, esančioms sandėlių ir „duomenys neskelbtini“ teritorijoje, tuo pačiu maršrutu grįžo, pakėlęs I. L. sakė jai važiuoti namo, o pats 9.30 val. išėjo į darbą „duomenys neskelbtini“, dirbo iki 16.00 val. Apeliantas pažymi, kad grįžęs toje pačioje vietoje rado gulinčią, apsidergusią I. L., apiplaudamas ant jos nepastebėjo mėlynių ar sužalojimų, tačiau ji buvo vangi. Teigia, kad padėjo I. L. atsikelti, paėjus iki priekabų, ji susmuko, iškviesti medikai pasakė, kad I. L. mirusi.

e. Skunde nurodoma, kad, priimdamas nuosprendį dalyje dėl nužudymo, teismas, be kitų įrodymų, vadovavosi liudytojų A. G., V. S., R. N. parodymais, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog R. N. yra I. L. sesuo, todėl jos parodymus reikia vertinti kritiškai, tuo tarpu A. G. ir V. S. yra asmenys, pastoviai vartojantys alkoholinius gėrimus, todėl šių asmenų parodymai, net nepriklausomai nuo jų valios, gali būti klaidingi.

f. Pasak apelianto, liudytoja R. N. tvirtino, kad matė jį su I. L. prie „Girstučio“ stotelės 2020 m. balandžio 24 d. 15.00 val., liudytojas V. S. jį su I. L. matė 2020 m. balandžio 24 d. 15.00 val. Elektrėnų g. 10E. Atkreipia dėmesį, kad tarp šių dviejų vietų yra labai didelis atstumas, todėl vienu metu ir skirtingose vietose matyti nuteistojo negalėjo.

g. Apeliantas cituoja liudytojo A. G. parodymus, kad balandžio 24 d., apie 15.00 val., į jį kreipėsi E. C., prašydamas padėti įkelti į kitą priekabą lauke gulinčią I. L., tuo metu E. C. buvo labai girtas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad R. N., V. S., J. M., greitosios pagalbos brigados darbuotoja ir pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, sunkaus E. C. girtumo nepatvirtino.

h. Pasak nuteistojo, tas faktas, kad liudytojai jį matė balandžio 24 d. 15.00 val. turgaus teritorijoje, tik patvirtina jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jog balandžio 24 d. jis dirbo turguje ir mirtinai sužaloti I. L. negalėjo.

11. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. C. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. E. C. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalies 6 punktą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (7 veikos) ir BK 140 straipsnio 1 dalį

13. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

14. Apeliantas kaltės dėl I. L. padarytų sužalojimų nepripažįsta, todėl teisėjų kolegija aptars kiekvieną įvykį ir jį pagrindžiančius įrodymus atskirai, akcentuodama, kokie konkretūs įrodymai patvirtina kiekvieną iš paminėtų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytojų, tiesiogiai mačiusių, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis E. C. atliko smurtinius veiksmus prieš I. L., nėra. Nepaisant to, nuteistojo kaltė įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų, kuriems I. L. sakė, kad prieš ją smurtą naudojo būtent E. C., paaiškinimais. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021).

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, sugretinus juos tarpusavyje ir įvertinus jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad E. C. pareikšti kaltinimai dėl I. L. sužalojimų pasitvirtino. Nuteistasis E. C. bando įtikinti, kad jam inkriminuojamų veiksmų neatliko, tačiau surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma paneigia šiuos nuteistojo teiginius, o objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinime nurodytus veiksmus, kuriais nukentėjusiosios sveikata buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta, padarė būtent apeliantas. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje surinkti įrodymai pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teisėjų kolegija remiasi šiais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja minėtas faktines aplinkybes kaip įrodytas. Šioje byloje teismo vidiniam įsitikinimui dėl E. C. kaltės formuotis padeda netiesioginiai įrodymai. Nustatyta, kad E. C. smurtinis elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu buvo ne vienkartinis, o sistemingas ir tęsėsi tam tikrą laiko tarpą. Nukentėjusieji K. L. (sutuoktinis), L. L. (sūnus), V. A. (dukra), R. N. (sesuo) nurodė, kad nuo tada, kai 2018 metų liepos mėnesį I. L. susipažino su E. C., ji nuolatos būdavo sumušta, vaikščiodavo su kraujosruvomis ant veido, rankų, kojų, nors anksčiau prieš ją niekada nebuvo naudojamas smurtas, išgėrus negriuvinėdavo. Nukentėjusieji patvirtino, kad I. L. buvo sulaužyti šonkauliai, lūžusi koja, ranka, prakirsta galva, sužalota kakta, antakis. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja D. S. (dukterėčia). Pasak liudytojos, kai teta (I. L.) pradėjo bendrauti su E. C., dažnai būdavo sumušta, teta jai pasakojo, kad E. C. ją muša, tačiau ji stengdavosi pateisinti tokius jo veiksmus prisiimdama kaltę sau. Liudytoja nurodė, kad jai žinoma, jog E. C. I. L. buvo sulaužęs šonkaulius, žinoma, kad nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę dėl kojos lūžio, visą laiką būdavo su mėlynėmis. Liudytojos D. S. teigimu, I. L. jai yra ne kartą pasiskundusi, kad E. su ja elgiasi labai žiauriai, spardo kojomis, stumdo, jei pargriūna, ne kartą yra šokinėjęs ant jos pilvo ir nugaros, smurtaujama buvo nuolat. Pasak liudytojos, tetai sakė, kada nors E. C. ją užmuš, nukentėjusioji atsakė, kad žino, jog taip ir bus (t. 3, b. l. 146–147; 149–150; t. 7, b. l. 11–13).

16. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl I. L. konstatuotų sužalojimų atsiradimo mechanizmo. Bylos duomenimis, I. L. medikams tvirtino, kad susižalodavo pati, tačiau jos nurodytos versijos paneigtos tiek byloje esančiomis specialistų išvadomis, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi spręsdamas dėl nuteistojo kaltės. Nukentėjusieji betarpiškai nematė, kaip E. C. smurtavo prieš I. L., tačiau jų parodymai patvirtina buvus šiuos įvykius. Visi šie asmenys apie E. C. smurto panaudojimą prieš I. L. girdėjo iš pačios nukentėjusiosios, nors ji ir stengėsi pateisinti tokius nuteistojo veiksmus. Be to, jie ir patys matė nukentėjusiosios sužalojimus, sužalojimai atsirado I. L. pradėjus bendrauti su apeliantu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie tarpusavyje iš esmės sutampantys jau minėtų asmenų parodymai apie smurtavimą I. L. atžvilgiu yra svarbūs ir apibūdina būtent nuteistojo smurtinį elgesį prieš nukentėjusiąją, tai yra jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Nors dėl kai kurių įvykių (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. rugsėjo 4 d.) nukentėjusieji tik bendrais teiginiais nurodė, kad prieš I. L. apeliantas naudojo smurtą, apie jos patirtus sužalojimus, tačiau nėra pagrindo jais nesiremti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą apygardos teisme, papasakojo tas aplinkybes, kurias tiksliai atsiminė. Įvertinus tai, kad apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos pakankamai seniai – 2018–2019 metais, taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį – prieš nukentėjusiąją sistemingai buvo naudojamas fizinis smurtas, logiška manyti, jog dėl praėjusio laiko kai kurių detalių nukentėjusieji parodyti negalėjo. Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nukentėjusiųjų parodymus, teigiant, kad juos davė I. L. artimi žmonės (vyras, vaikai, sesuo), kurie jaučia neapykantą E. C. ir turėjo pagrindą jį apkalbėti, tačiau vien nukentėjusiųjų artimas ryšys su I. L. savaime nenulemia šių asmenų parodymų nepatikimumo. Be to, tai, kad E. C. nuolatos smurtaudavo prieš nukentėjusiąją, patvirtina ir asmenys, nesusiję su nukentėjusiąja giminystės ryšiais. Liudytojas R. T. pirmosios instancijos teisme teigė, kad E. C. mušdavo I. L. bazėje, ją spardydavo, yra matęs, kaip apeliantas mušė nukentėjusiąją (t. 7, b. l. 101–102). Liudytoja R. U. apklausiama taip pat nurodė, kad kelis kartus yra mačiusi sumuštą nukentėjusiąją, sakė, jog ją sumušė E.. Kai paskutinį kartą matė I. L., ji buvo labai sumušta, nukentėjusioji sakė, kad E. ją užmuš (t. 7, b. l. 10–11 ). Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo nesivadovauti tokiais parodymais, juo labiau, kad nurodytas esmines smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybes patvirtina žemiau išdėstyti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų visumos pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo E. C. kaltės. Apelianto smurtiniai veiksmai įrodyti jo kaltę pagrindžiančių bylos duomenų išsamia analize.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. liepos 13–14 d.

17. E. C. teigimu, tarp jo ir I. L. jokio konflikto nebuvo, atėjusi į bazę dėl sulaužyto šonkaulio nesiskundė, jei skaudėtų, tikrai būtų pasakiusi, apie I. L. kreipimąsi į gydymo įstaigą nežino. Nurodė, kad I. L. būdavo 25 – mečio turguje, kur turėdavo konfliktų (t. 6, b. l. 106). Teisėjų kolegija tokią nuteistojo poziciją vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Spręsdama dėl faktinių aplinkybių, susijusių su nuteistajam pareikštu kaltinimu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. L. konstatavimo, o būtent, kairės pusės IX šonkaulio lūžio, teisėjų kolegija analizuoja baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus bei asmenų parodymus. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 15 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, T. L. 2018 m. liepos 14 d. kreipėsi į skubios pagalbos skyrių, nurodydama, kad vakar buvo užpulta nepažįstamo asmens, buvo apsvaigusi nuo alkoholio, aplinkybių neprisimena. Pacientės teigimu, buvo sumušta, trenkta į krūtinę, vėliau buvo seksualinė prievarta. Pareiškimą rašyti atsisakė, teismo medicinos ekspertizės atsisakė. Diagnozė – kairiojo IX šonkaulio lūžis (t. 1, b. l. 157–158). 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1311/2020 (02) konstatuota, kad I. L. neabejotinai apie paros laikotarpyje iki kreipimosi pas gydytojus buvo sulaužytas kairės pusės IX šonkaulis. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu, kietu buku daiktu. Šonkaulio lūžis vertinant atskirai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 155–156). Nukentėjusysis L. L. nurodė, kad pirmą kartą mamą važiavo pasiimti iš Raudonojo kryžiaus ligoninės, kai jai buvo lūžęs šonkaulis, mama paaiškino, jog jai trenkė ar spyrė E. C., pati kalta (t. 6, b. l. 139–140). Pasak nukentėjusiojo K. L., tai, kad I. buvo nustatytas šonkaulio lūžis, jam pranešė sūnus, paklausus jos, kas tai padarė, atsakė, kad E. C. (t. 6, b. l. 137). Nukentėjusioji V. A. paaiškino, 2018 m. liepos mėnesį jai paskambino brolis ir pasakė, kad mama traumatologiniame, jai sulaužyti šonkauliai. Kitą dieną nuvažiavo pas mamą, kuri pasakė, kad ją sužalojo E. C. (t. 6, b. l. 132). Analogiškas aplinkybes nukentėjusieji nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nors I. L. gydymo įstaigoje neįvardino, kad sužalojimus jai padarė apeliantas, tačiau tiek sutuoktiniui K. L., tiek vaikams L. L. ir A. A. nurodė, kad ją sužalojo būtent E. C.. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būtent nuteistasis smurtavo prieš I. L.. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo tyčiniai nusikalstami veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes – nukentėjusiajai dėl IX šonkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. rugpjūčio 17 d.

18. Dėl muštinės žaizdos I. L. kairiojo antakio išorinėje dalyje nuteistasis E. C. paaiškino, jog atsimena, kad ant nukentėjusiosios antakio buvo užklijuotas pleistriukas, tačiau kaip ji buvo sužalota, nežino, virdulio į nukentėjusiąją nemetė (t. 6, b. l. 106). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. rugpjūčio 17 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, skubios pagalbos skyriuje I. L. nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. 21.00 val. vonioje paslydo ir trenkėsi galva į dušo rankeną. Objektyviai: kairiojo antakio lateralinėje srityje nedidelio pločio 3 cm. ilgio nepilno odos storio žaizda lygiais kraštais (t. 1, b. l. 171). Vis tik tokias nuteistojo bei I. L. versijas paneigia byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1312/2020 (02) konstatuota, kad I. L. muštinė odos žaizda kairiojo antakio išorinėje dalyje išsivystė nuo vieno poveikio kietu buku daiktu, keleto valandų bėgyje iki kreipimosi pas medikus, tai yra 2018 m. rugpjūčio 17 d. 23.10 val. Sužalojimas turimais duomenimis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smogiant į šią kūno sritį kietu buku daiktu, galimai ir plastmasiniu virduliu (t. 1, b. l. 169–170). Anot nukentėjusiosios V. A., pamena įvykį, kai jai paskambino mama ir pasakė, kad yra Kauno klinikų priimamajame, jog jai prakirsta galva. Nuvažiavus matė, kad mamai prakirsta galva prie plaukų linijos, klausiant, kaip tai įvyko, mama paaiškino, jog jai trenkė E. bei išsitraukusi iš turėto maišo su daiktais plastikinį, elektrinį virdulį, nurodė, kad trenkė su juo (t. 6, b. l. 133). Ikiteisminio tyrimo metu K. L. nurodė, kad 2018 metais, tiksliau nepamena, bet buvo dar šilta, I. namo grįžo su prakirsta kakta, ties antakiu, ji prisipažino, kad ją sumušė E., trenkdamas virduliu, teigė, pati kalta (t. 3, b. l. 80–82). Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra būtent E. C. nusikalstamo elgesio pasekmė. Nors I. L. gydymo įstaigoje tvirtino, kad susižalojo pati, tačiau šeimos nariams paaiškino, kad ją sužalojo būtent E. C.. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. sausio 28 d.

19. Dėl dviejų muštinių odos žaizdų I. L. kaktoje nuteistasis E. C. paaiškino, jog taip tikrai nebuvo, 12.30 val. jis būna „duomenys neskelbtini“, tai yra, sužaloti nukentėjusiosios negalėjo (t. 6, b. l. 106). Kaip matyti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. sausio 28 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. sausio 28 d. 13.50 val. Pacientės teigimu, šiandien, apie 12.30 val., eidama lauke paslydo, nukrito, susitrenkė galvą, be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, nesvaigsta galva, daugiau niekur nesusimušė. Apžiūros metu užfiksuota, jog kaktoje stebimos 2 paviršinės 1,5 ir 3 cm ilgio odos žaizdos (t. 1, b. l. 184–185). Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios I. L. versiją medikams, jog sužalojimai atsirado jai nukritus ir susitrenkus galvą, paneigia 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvada Nr. G 1306/2020 (02). Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad I. L. dvi odos žaizdos kaktoje padarytos dviem smūgiais kietu buku daiktu. Dvi atskiros muštinės žaizdos kaktoje, nesant aplinkoje odos nubrozdinimų ar kitų sužalojimų kaktoje ir veide, leidžia teigti, jog šie sužalojimai išsivystė ne griūnant (t. 1, b. l. 183). Kaip minėta, nukentėjusioji artimiesiems sakė, kad prieš ją smurtaudavo E. C., kitų asmenų, kurie galimai jai būtų padarę sužalojimus, I. L. nenurodė. Be to, teigdama, kad prieš ją smurtaudavo nuteistasis, tuo pačiu bandydavo jį pateisinti, aiškindama, jog susižalodavo pati. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesį teisinančių aplinkybių davimas, nukentėjusiosios pozicijos nenuoseklumas galimai buvo nulemtas baimės. Nagrinėjamos bylos kontekstas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl šio I. L. padaryto sužalojimo kaltas nuteistasis E. C., veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. vasario 7–9 d.

20. Dėl I. L. padarytos muštinės plėštinės tarpuakio srities žaizdos nuteistasis E. C. teigė, kad muštynių (arbatinuko mėtymo) tarp jų nebuvo. I. L. apeliantui paaiškino, kad „susikoliojo“ su moterimi, kuri davė jai bokalu per galvą (t. 6, b. l. 106). Priešingai nuteistojo teiginiams, jo kaltė dėl šio įvykio įrodyta byloje esančiais įrodymais. Dėl šio sužalojimo nukentėjusioji I. L. į medikus nesikreipė. Byloje yra pateikta nuotrauka, kurioje nukentėjusiosios sūnus L. L. užfiksavo sužalojimo faktą (t. 1, b. l. 197). 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1308/2020 (02) konstatuota, kad nuotraukoje esančiai moteriai (I. L.) yra padaryta muštinė plėštinė tarpuakio srities odos žaizda. Šis sužalojimas padarytas kietu, briauną turinčiu daiktu ir jėgos poveikis buvo iš priekio atgal ir iš apačios į viršų. Trauma padaryta apie keletas, keliolika valandų iki fotografuojant. Sužalojimas padarytas vienu poveikiu. Turimais duomenimis tokia odos žaizda nosyje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 199). Anot nukentėjusiojo L. L., buvo toks atvejis, kai mamai buvo prakirsta nosis, sesei siuntė jos nuotrauką. Dėl šio įvykio mama paaiškino, kad E. C. metė į ją arbatinuką, kai jie gėrė ir susipyko E. C. tėvų buto rūsyje (t. 6, b. l. 139). Nukentėjusioji V. A. patvirtino, kad brolis atsiuntė mamos nuotrauką, kurioje matėsi kirstinė žaizda nosies viršuje, vėliau mama paaiškino, jog visos žaizdos yra E. darbas (t. 6, b. l. 133). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šį sužalojimą nukentėjusiajai padarė E. C., veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. balandžio 16–19 d.

21. Dėl kaltinime nurodytų I. L. padarytų kraujosruvų po dešine akimi, kairėje pėdoje, dešinio kelio srityje ir kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžio, apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad su šiuo įvykiu susijęs tiek, jog iškvietė greitąją pagalbą. Matė pas nukentėjusiąją mėlynę po akimi, paklausus iš kur, I. L. liepė nesigilinti, sakė, gal buvo 25-mečio turguje ir gavo į „lempą“. Dėl lūžusio pado paaiškino, kad rado I. L. sėdinčią ant krūvos žabarų, paklausus, kas nutiko, I. L. pasakė, jog prie „Pieno kombinato“ „susipynė“ kojos ir nuo bordiūro ar nuo laiptelių „nusivertė“ (t. 6, b. l. 106–107). Dėl šio vienintelio įvykio buvo apklausta I. L., kuri teigė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 20.30 val., eidama Taikos pr., ties 90 namu, Kaune prarado pusiausvyrą, nes lipdama nuo šaligatvio bortelio blogai pastatė koją ir parkrito. Tokius nuteistojo bei I. L. teiginius paneigia byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, specialisto paaiškinimas bei rašytinė bylos medžiaga. Baudžiamosios bylos duomenimis, I. L. greitosios medicinos pagalbos medikų buvo nuvežta į Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių“ kur jai buvo diagnozuotas kairės kojos padikaulio lūžimas. Dėl kitų sužalojimų paaiškino, kad kairįjį žandą bei kairę ranką užsigavo namuose 2019 m. balandžio 16 d., apie 11.00 val., kai maudėsi vonioje ir paslydusi krito bei trenkėsi į dušo laikiklį. Jokia nusikalstama veika prieš ją padaryta nebuvo, niekam pretenzijų dėl to neturi, nes susižalojo pati (t. 2, b. l. 13–15). 2019 m. balandžio 19 d. Respublikinės Kauno ligoninės medicinos dokumento išraše užfiksuota, kad pacientė I. L. kviečiama į apžiūrą neatsiliepė, iš gydymo įstaigos pasišalino (t. 2, b. l. 27). Paciento pirminės apžiūros duomenimis, pacientė skundžiasi kairės kojos skausmais, nurodė, kad prieš tris dienas namie konflikto metu buvo sumušta. Pacientės pirminės apžiūros PSPS metu užfiksuotos hematomos po dešine akimi, kairėje pėdoje. 2019 m. balandžio 20 d. diagnozuotas kairės pėdos V padikaulio lūžis (t. 2, b. l. 33–36). Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 24 d. specialisto išvados Nr. G 1286/2019(02), I. L. nustatyta: kraujosruva po dešine akimi, kraujosruva kairėje pėdoje, kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžis, kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti krentant bei atsitrenkiant į daiktą, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 18–19). Nukentėjusysis L. L. dėl padikaulio lūžio nurodė, kad mama sakė, jog E. C. jai spyrė, nors gydytojams tvirtino, kad pati užkliuvo ir nukrito (t. 6, b. l. 140). Nukentėjusiojo K. L. teigimu, kai I. L. buvo kojos lūžis, jis važiavo prie „Urmo bazės“, nes apsauginis sakė, jog rastas telefonas. Apsaugos darbuotojas jam papasakojo, kad matė, kaip I. L. bėgo. Nukentėjusysis K. L. nurodė, kad I. jam sakė, jog bėgo nuo E. C., jis ją vijosi (t. 6, b. l. 137). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme specialistas G. A. C. paaiškino, kad toks lūžis negali atsirasti žmogui einant, griūnant, atsitrenkiant į daiktą. Tokio amžiaus žmogui ir tokioje vietoje lūžti šis kaulas jokiu būdu negali be pašalinės jėgos. Taip, kaip tiriamoji teigė, jog eidama griuvo, krito kur nors, jokiu būdu negali lūžti, reikėjo išorinio poveikio (t. 7, b. l. 112–113). Šiuo atveju, nuteistojo E. C. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo ir kurių pakanka daryti pagrįstą išvadą, kad E. C. padarė ir šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. liepos 5 d.

22. Dėl I. L. padarytų dešinės pusės VIII – X šonkaulių lūžių nuteistasis E. C. nieko paaiškinti negalėjo, tvirtino, kad dėl šonkaulių lūžių nukentėjusioji nesiskundė, jis nieko nepastebėjo (t. 6, b. l. 107). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos 2019 m. liepos 7 d. dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. liepos 7 d. 12.40 val., nurodė, kad traumą patyrė 2019 m. liepos 5 d. vakare, paslydusi nukrito nuo laiptų (t. 2, b. l. 131–132). 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1309/2020(02) konstatuota, kad I. L. dešinės pusės VIII – X šonkaulių lūžiai išsivystė nuo vieno gan didelės energijos smūgio kietu buku daiktu. Šonkaulių lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo išsivystyti tiek griūnant, tiek ir stipriai smūgiuojant (pvz. spiriant) į krūtinę (t. 2, b. l. 129 – 130). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. L. teigė, kad 2019 metais I. kelis kartus buvo lūžę šonkauliai, datų tiksliai neatsimena, tačiau visais atvejais ji buvo pristatyta į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Kaip suprato iš jos paaiškinimo, vėl ją suspardė ir sumušė E. (t. 3, b. l. 80–82). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šio įvykio nuteistojo E. C. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. rugsėjo 4 d.

23. Apie I. L. kairės pusės X šonkaulio lūžį nuteistasis E. C. tvirtina, kad nieko nežino (t. 6, b. l. 107). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos 2019 m. rugsėjo 5 d. dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. rugsėjo 5 d. 14.15 val. Pacientė nurodė, kad vakar krito ir susimušė krūtinę (t. 2, b. l. 145–146). 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1313/2020(02) konstatuota, jog I. L. kairės pusės X šonkaulio lūžis išsivystė dėl tiesioginio smūgio kietu buku daiktu į šią sritį. Trauma kelių parų bėgyje iki kreipimosi pas medikus, tiksliau spręsti apie šonkaulio lūžio laiką nėra galimybės. Šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu kūno sutrikdymu. Kategoriškai spręsti, ar šonkaulis lūžo nuo tiesioginio smūgio smūgiuojant į šią sritį ar griūnant ir atsitrenkiant į kokį iškilų paviršių šiuo atveju negalima. Labiau tikėtina, jog trauma ne griūnant (t. 2, b. l. 143–144). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. L. nurodė, kad 2019 metais I. kelis kartus buvo lūžę šonkauliai, datų neatsimena, tačiau visais atvejais ji buvo pristatyta į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Kaip suprato iš jos paaiškinimo, vėl ją suspardė, sumušė E. (t. 3, b. l. 80–82). Aptarti įrodymai, smurto prieš I. L. sistemiškumas leidžia pagrįstai manyti, kad šiuos sužalojimus padarė nuteistasis E. C., veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. lapkričio 1–4 d.

24. Dėl dešinės plaštakos delnakaulio pamato lūžio nuteistasis E. C. paaiškino, kai I. L. atėjo pas jį į darbą, ant „mažiuko“ ar kurio kito piršto buvo uždėta langetė ar gipsas, kas nutiko, nukentėjusioji nepasakojo, jis neklausinėjo (t. 6, b. l. 107). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos 2019 m. lapkričio 4 d. dokumento išrašo/siuntimo duomenimis, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. lapkričio 4 d. 7.43 val. Pacientė nurodė, kad prieš kelias dienas, įlipant į viešojo transporto mikroautobusiuką, dešinę plaštaką prispaudė slankiojančiomis durimis (t. 2, b. l. 159–160). Tokia nukentėjusiosios nurodoma sužalojimo versija paneigta 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvada Nr. G 1314/2020(02), kurioje konstatuota, kad I. L. dešinės plaštakos V delnakaulio nekomplikuotas pamato lūžis išsivystė kieto buko daikto poveikyje. Toks lūžis būdingas ne tiesioginei traumai, o išilginiam delnakaulio apkrovimui esant sulenktam riešui. Delnakaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Toks delnakaulio lūžis negalėjo būti padarytas prispaudžiant plaštaką slankiojančiomis autobuso durimis (t. 2, b. l. 157–158). Ikiteisminio tyrimo metu K. L. teigė, kad buvo atvejis, jog I. L. buvo sulaužyta ranka ar plaštaka, ji paaiškino, kad tai padarė E. (t. 3, b. l. 80–82). Nuteistasis savo kaltės ir dėl šios veikos nepripažino, I. L. tvirtino, kad vėlgi susižalojo pati, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius aptariamą nusikaltimą. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl I. L. nužudymo

25. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-628/2022 konstatuota, kad nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-235-222/2016, Nr. 2K-316-1073/2018).

26. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad E. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė I. L. bendrai ne mažiau kaip 38 smūgius, tai yra I. L. padarė daugybinius sužalojimus, dėl ko ji mirė.

27. Kaip ir apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nuteistasis neigia nužudęs (smurtavęs) I. L.. Pirmosios instancijos teisme E. C. parodė, kad 2020 m. balandžio 23 – 24 d. smurto I. L. atžvilgiu nenaudojo. E. C. teigimu, 2020 m. balandžio 23 d., apie 12.00 – 13.00 val., nuėjo pas I. į namus, I. buvo neblaivi, nepastebėjo, kad ant jos būtų kokių vizualiai matomų sužalojimų. Vėliau jie nuvažiavo iki „Urmo bazės“, išėjus iš bazės, praėjo iki Elektrėnų gatvės, kurią perėjus ji susmuko. Bandė pakelti, bet ji nesikėlė. Jis paplekšnojo jai per kairį žandą, per dešinį žandą, kad atsigautų, padėjo atsikelti. Toliau perėjo per geležinkelį, I. pradėjo svirduliuoti ir smarkiai nukrito ant plytų krūvos, po to krito ant asfalto. Einant toliau, ji užkliuvo už pirmo geležinkelio bėgio ir stipriai trenkėsi į antrą, neatsimena šonu ar ranka. Keliant sakė, kad skauda, jis jokių sužalojimų nematė. Nuėję iki priekabų gėrė, po ko jis I. L. įkėlė į furgoną ir nuėjo miegoti. Prabudo atsidarius furgono durims. Pamatė lauke stovinčią I., ją vėl įkėlė į furgoną, I. buvo girta. Ryte sakė I., kad eitų iki stotelės. Ji iš lėto prislinko prie durų, apeliantas ją iškėlė, matė, kad I. sunkiai eina, tada ją pasodino prie buvusios laužavietės, prie krūmų. I. sakė, kad negali paeiti, jog paliktų ją čia. 8.00 val. ar 8.30 val. apeliantas nuėjo į „duomenys neskelbtini“, nupirko mineralinio ir tuo pačiu keliu grįžo. Davė jai atsigerti, siūlė važiuoti namo, bet ji vangiai pasakė, kad pamiegos. Tada jis išėjo į darbą, kurį baigė apie 16.00 val., grįžęs rado I. gulinčią toje pačioje vietoje. Pakėlė I., ji ėjo labai sunkiai, prie furgono susmuko. Priėjęs prie A. furgono paprašė jo padėti pakelti, jis (A.) atvertė I. ant šono ir pasakė, kad jos lūpos pamėlusios, liepė kviesti pagalbą Apeliantas, pasiskolinęs iš darbininkų telefoną, iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavę medikai pasakė, kad I. L. mirusi (t. 6, b. l. 104–113). Iš esmės analogiškas aplinkybes E. C. nurodė apklausiamas įtariamuoju 2020 m. balandžio 29 d., tik teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. C. aiškino, jog bazėje susitvarkęs reikalus, atgal link tos vietos, kur buvo palikęs I., grįžo apie 15.00 – 16.00 val. (t. 5, b. l. 13–16). 2021 m. sausio 11 d. įtariamasis E. C. parodymus duoti atsisakė (t. 5, b. l. 22).

28. Taigi, E. C. tvirtina, jog prieš I. L. smurto nenaudojo, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galimai atsirado jai griuvinėjant 2020 m. balandžio 23 d., tačiau pirmosios instancijos teismas tokią versiją, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai paneigė. Apygardos teismas, darydamas išvadas dėl apelianto kaltės ir nustatydamas faktines aplinkybes, pagrįstai įvertino visus byloje surinktus įrodymus: specialistų išvadas, apžiūros protokolą, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, kurie visumoje leido konstatuoti, kad I. L. mirties priežastis yra nuteistojo nusikalstami veiksmai.

29. Atmestini nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado griuvinėjant, pirmiausia remiantis byloje surinktais objektyviais I. L. kūno sužalojimo tyrimo duomenimis. Smurtinis I. L. mirties pobūdis patvirtintas specialisto išvada Nr. M 387/2020(02) bei specialisto Ą. S. paaiškinimais. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad I. L. mirties priežastis yra daugybiniai kūno sumušimai su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais. Šių sužalojimų pasėkoje išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas, moteris mirė per keliolika – keliasdešimt minučių po patirtų sužalojimų. Be kita ko, specialisto išvadoje konstatuota, kad pagrindiniai sužalojimai, sukėlę mirtį, t. y. abipusiai daugybiniai įvairiose anatominėse linijose išsidėstę, vietomis dvigubi šonkaulių lūžiai. Šie šonkaulių lūžiai padaryti keliais poveikiais ir, labiausiai tikėtina, traumuojant ant pilvo gulintį žmogų iš nugaros pusės užlipant ar užšokant. Mažiausiai 2 smūgiai kietu pailgos formos daiktu suduoti į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę. Daugybinės įvairaus dydžio kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, padaryti kietu buku daiktu, kuris atspindi tik bendrosios traumos kietu buku daiktu požymius, ir todėl tiksliau negalima detalizuoti žalojančių daiktų ar įrankių. Neabejotina, jog sužalojimai krūtinėje, galūnėse padaryti prieš pat mirtį. Sužalojimų gausu: galvoje, kakle sužalojimai padaryti mažiausiai 11 smūgių, krūtinėje ir juosmenyje, nugaroje – mažiausiai 7, galūnėse – mažiausiai 20. Išvadoje konstatuoti sužalojimai negalėjo išsivystyti nugriuvus ar net griuvinėjant (t. 3 b. l. 33–39).

30. Dėl sužalojimų atsiradimo mechanizmo specialistas Ą. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kristi ant bėgių, akmenukų ir taip susižaloti krūtinę, šonkaulius nepavyktų. Savo ūgiu griūnant ant bėgio šonkaulis lūžti galėtų, tačiau, kad lūžtų masiškai keliose vietose, reikia žmogų numesti bent iš antro aukšto, kelis kartus kritus, toks rezultatas nėra įmanomas. Po šonkaulių lūžio žmogus labai greitai mirė, kadangi sužalojimų vietose nebuvo uždegiminių reakcijų. Specialistas buvo kategoriškas, kad einant griūti, keltis, vėl griūti ir taip susilaužyti įvairiose anatominėse linijose, pagal stuburą, priekyje, šonkaulius šonuose, tikrai negalima, tai yra I. L. tokių nustatytų sužalojimų negalėjo patirti nuteistojo nurodomu būdu. Taip pat specialistas pažymėjo, kad tikrai negalėjo būti, jog tie sužalojimai buvo prieš parą, kuo bando įtikinti nuteistasis E. C. (t. 7, b. l. 113–114).

31. Papildomos įvykio vietos apžiūros 2020 m. balandžio 30 d. protokolo duomenimis, įvykio teritorijoje, kur buvo rastas I. L. lavonas, be kitų objektų rastas ir paimtas medinis pagalys (t. 3, b. l. 1–2; 3–9). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1252 (20), 11-1529 (20), 11-1561 (20) konstatuota, kad ant tirti pateikto medinio pagalio (lentelės) rasta juodos ir baltos spalvų poliesterinių pluoštų, vienodų su atitinkamais I. L. kelnių pluoštais (t. 3, b. l. 60–67). Remiantis minėta specialisto išvada, mažiausiai 2 smūgiai kietu pailgos formos daiktu suduoti į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę, daugybinės įvairaus dydžio kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, padaryti kietu buku daiktu.

32. Taigi, nors tiksliau nedetalizuotas žalojantis daiktas ar įrankis, tačiau galimai nukentėjusioji buvo mušama ir pagaliu. Svarbu yra ir tai, jog nustatyta, kad sužalojimai I. L. buvo padaryti ne mažiau kaip 38 smūgiais, todėl jau vien tai iš esmės eliminuoja galimybę, jog nukentėjusioji taip būtų susižalojusi pati, ką akcentuoja nuteistasis. Smurtiniai veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusioji nebūtų mirusi. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad I. L. galėjo būti sužalota kitų asmenų. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios mirtį, išskyrus nuteistojo E. C. panaudotą fizinį smurtą.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog nuteistasis E. C. „duomenys neskelbtini“ dirbo iki 16.00 val. (balandžio 24 d.), todėl mirtinai sužaloti I. L. negalėjo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas tikslus nusikaltimo padarymo laikas, jis nurodytas apytiksliai, tačiau faktinių aplinkybių seka patvirtina, jog veikos padarymo laikotarpiu (15.00–17.00 val.) apeliantas buvo kartu su nukentėjusiąja.

34. Šiame kontekste svarbūs R. N. ir V. S. parodymai, kurie betarpiškai I. L. su E. C. matė 2020 m. balandžio 24 d., apie 15.00 val. Nukentėjusioji R. N. parodė, kad paskutinį kartą sesę (I. L.) matė balandžio 24 d., apie 15.00 val. Matė, kaip su E. C. išlipo iš troleibuso ir ėjo link „Girstupio“, sesuo ėjo sunkiai, apeliantas įsikabinęs į parankę vilko. Tuo momentu nepastebėjo kokių nors sužalojimų ant sesers, ant žando buvo spuogas, kaip didelis šašas (t. 6, b. l. 141–143). Liudytojas V. S. nurodė, kad būnant Elektrėnų g. (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi sandėlį, matė praeinančius kaltinamąjį su moteriške, patvirtino, kad tai buvo 2020 m. balandžio 24 d., apie 15.00 val. Liudytojas parodė, kad asmenis matė iš 10–15 metrų, jie buvo neblaivūs, moteris ėjo iš paskos ir bandė įspirti apeliantui (t. 6, b. l. 189). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis tuo pačiu metu negalėjo būti skirtingose vietose, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus pagrįstai vertino kaip patikimus tiek, kiek jie sutapo tarpusavyje. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d., apie 15.00 val., I. L. buvo su E. C., nors nuteistasis tvirtino, jog I. L. ryte paliko gulėti prie laužavietės. Teisėjų kolegija nemato pagrindo atmesti šių asmenų nurodytas aplinkybes, kaip iš esmės neteisingas. Liudytojas A. G. parodė, kad grįžo iš darbo, nežino, kiek buvo valandų, kai atsidarius „fūros“ durims, įėjo išgėręs E. C. ir paprašė ją (I. L.) padėti užkelti į kitą „fūrą“. Liudytojas nurodė, jog I. L. gulėjo ant pilvo, atvertus, jos lūpos buvo mėlynos, liepė nuteistajam kviesti greitąją. Teigė, kad naktį I. pas jį atėjusi nebuvo. Be to, liudytojas pažymėjo, kad naktį prieš mirtį girdėjo konfliktą, I. šaukė „skauda man, nemušk“ (t. 7, b. l. 13–15). Liudytojas J. M. teisme parodė, jog gali būti, kad balandžio 24 d., apie 17.00 val., dirbo Elektrėnų g. (duomenys neskelbtini), kai nepažįstamas asmuo paprašė paskolinti telefoną, teigdamas, kad ėjo į darbą ir rado negyvą moteriškę (t. 6, b. l. 178–179). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. 17 val. 6 min. bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 13). 2020 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas 2020 m. balandžio 24 d. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas, pavadinimu ,,2020_04_24_17-06-07-(duomenys neskelbtini).mp3“, kuriuo skambinantis asmuo, prisistatęs E. C., nurodė, kad ėjo į darbą ir pievose, krūmuose rado moters lavoną, lauks Elektrėnų g. 10, kokio amžiaus moters lavonas, operatorei atsakyti negalėjo (t. 3, b. l. 15–17). Iš specialisto išvados Nr. M 387/2020(02) matyti, kad I. L. mirtis ištiko kelių valandų bėgyje iki greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) atvykimo. Tai patvirtina GMP kvietimo kortelės įrašai (kur, be kita ko, užfiksuota, kad GMP atvykimo į įvykio vietą laikas 17 val. 21 min., mirtis konstatuota 2020 m. balandžio 24 d. 17 val. 28 min.), nefiksuoti lavoniniai reiškiniai, ant krūtinės rasti elektrodai rodo, jog dar buvo mėginama registruoti širdies veiklą, tai patvirtina ir autopsijos duomenys (t. 3, b. l. 33–39). Specialisto išvadoje konstatuota, kad I. L. padarytų sužalojimų pasėkoje išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas, moteris mirė per keliolika – keliasdešimt minučių po patirtų sužalojimų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, E. C. inkriminuotas nusikaltimo padarymo laikas, t. y. nuo 15.00 val. iki 17.00 val., neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, specialisto išvadai, to nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog 16.00 val. jis buvo darbe.

35. Reikšmingas teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui dėl nuteistojo kaltės nužudžius I. L. yra ir nuteistojo E. C. parodymų dėl atskirų aplinkybių, kaip antai, lavono aptikimo ir jo atpažinimo, nenuoseklumas. Kaip minėta, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu apeliantas nurodė, kad krūmuose rado moters lavoną, kokio amžiaus moters lavonas, operatorei atsakyti negalėjo. 2020 m. balandžio 24 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. balandžio 24 d., apie 17.12 val., gautas pranešimas apie tai, kad adresu Kaunas, Elektrėnų g. (duomenys neskelbtini), pievoje, krūmuose rastas nenustatytos tapatybės moters lavonas be išorinių smurto žymių. Atvykus pagal iškvietimą, pasitiko pranešėjas E. C., kuris paaiškino, kad apleisto vilkiko viduje gyveno moteris, kurios vardo ar pavardės jis nežino, apie du metus moteriai į vilkiką, kuriame ji gyveno, atnešdavo maisto. Šiandien, apie 14.00 val., ji vyriškiui pasakė, jog paliktų ją vieną, kad jai skauda širdį. Vyriškiui grįžus po 3 valandų, moteris šalia vilkiko gulėjo ant žolės, pamatavus pulsą jo neužčiuopė (t. 3, b. l. 19). Tokia E. C. pozicija suteikia pagrindą manymui, kad apeliantas siekė nuslėpti savo sąsajas su I. L. ir jos nužudymu. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme (tai nurodo ir apeliaciniame skunde) nuteistasis aiškino ne tik apie ilgalaikę pažintį su I. L., bet ir tai, kad juos siejo artimi santykiai, be to, tvirtino, kad grįžus į vietą, kur buvo palikęs miegoti nukentėjusiąją, ji buvo gyva.

36. Svarbu paminėti ir tai, kad smurtinis E. C. elgesys I. L. atžvilgiu 2020 m. balandžio 24 d. nebuvo atsitiktinis. Byloje nustatyta, kad apeliantas prieš I. L. smurtaudavo sistemingai nuo jų susitikimo 2018 metais. I. L. šeimos nariai, pažįstami patvirtino, kad I. L. nuo tada, kai pradėjo bendrauti su nuteistuoju, būdavo sumušta (sužalojimo faktai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, specialisto išvadose). I. L. artimiesiems pripažino, kad prieš ją smurtaudavo E. C..

37. Pažymėtina, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Sprendžiant priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo klausimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad šis ryšys turi būti objektyvus, t. y. turi būti nustatyta, kad kaltininko padaryta veika sukėlė ir lėmė padarinių atsiradimą. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į bendrą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Paprastai ši aplinkybė nustatoma būtent remiantis teisės medicinos specialisto ar eksperto išvadomis dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, kurios gretinamos su kitais bylos įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2022).

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumos pakanka daryti išvadą, kad tiriamo įvykio dieną vienintelis asmuo, smurtavęs prieš I. L., buvo E. C.. Nenustatyta kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios mirtį, išskyrus apelianto prieš I. L. panaudotą smurtą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad mirties priežastis yra daugybiniai kūno sumušimai su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais. Esant nustatytoms aplinkybėms, galima spręsti, kad tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiosios mirties yra priežastinis ryšys. Daugybiniai I. L. sužalojimai, jų padarymo mechanizmas rodo, kad nuteistojo veiksmai buvo sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Apeliantas, būdamas suaugęs, turintis gyvenimiškos patirties, suprato, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkius, bet ir mirtinus padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. E. C. nužudė I. L., veikdamas netiesiogine tyčia.

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas itin žiaurų nužudymo būdą, atsižvelgė į tai, kad I. L. kūne konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 38 poveikiais (galvoje, kakle sužalojimai padaryti mažiausiai 11 smūgių, krūtinėje ir juosmenyje, nugaroje – mažiausiai 7, galūnėse – mažiausiai 20). Pagrindiniai sužalojimai sukėlę mirtį, t. y. abipusiai daugybiniai įvairiose anatominėse linijose išsidėstę, vietomis dvigubi šonkaulių lūžiai, labiausiai tikėtina, padaryti traumuojant ant pilvo gulintį žmogų iš nugaros pusės užlipant ar užšokant. Mažiausiai 2 smūgiai kietu pailgos formos daiktu, suduoti į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę. Daugybinės įvairaus dydžio kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, padaryti kietu buku daiktu. Dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas ir nukentėjusioji mirė. Esant tokių aplinkybių visumai, toks itin žiaurus E. C. elgesys, kuris nukentėjusiajai sukėlė didelį skausmą ir kančias, peržengia paprasto nužudymo ribas bei pagal savo požymius atitinka kvalifikuojamojo požymio – nužudymo „itin žiauriai“ turinį, todėl E. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Tai, kad E. C. nebuvo patvirtintas konkretus girtumo laipsnis, veikos kvalifikacijos nekeičia. Liudytojas A. G. patvirtino, kad E. C., atėjęs prašyti įkelti gulinčią I. L., buvo girtas. Tarnybinio pranešimo duomenimis, pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, E. C. buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jo apklausa nebuvo vykdoma (t. 3, b. l. 19–20). Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio ir tai pripažino E. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

40. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo prašymų (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu tokius prašymus jis teikė ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentui) išreikalauti balandžio 23 d., 24 d. vaizdo įrašus iš „duomenys neskelbtini“, kur matosi, jog jis vaikšto vienas, kad su juo nukentėjusiosios nebuvo, bei apklausti kiemsargį, kuris gali paliudyti, jog 24 dieną, apie 16.00 val. – 16.30 val., apeliantas su juo bendravo „duomenys neskelbtini“. Apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. protokoline nutartimi šių prašymų netenkino, motyvuodamas tuo, kad aplinkybė, jog nuteistasis vaikščiojo po „duomenys neskelbtini“ vienas, nėra įrodinėtina, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra kita. Dėl liudytojo kvietimo teismas pažymėjo, kad nėra aišku, ką kviesti, nenurodomas asmens vardas, pavardė, o vien faktas, jog apeliantas galimai buvo su kažkuo susitikęs „duomenys neskelbtini“, kaltinime nurodytų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia (t. 7, b. l. 60). Nuteistasis ir jo gynėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo atlikti neprašė. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, papildomai pažymi, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės nėra esminės, sprendžiant E. C. kaltės klausimą. Teismai, spręsdami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tuo tarpu, proceso dalyvių prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-17-976/2020). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2020 m. balandžio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, UAB ,,duomenys neskelbtini“, esančios adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), darbuotoja pateikė stebėjimo kameros vaizdo įrašą (t. 4, b. l. 21), kuriame 2020 m. balandžio 23 d. užfiksuoti E. C. ir I. L.. Šiame įraše tuo pačiu užfiksuota, kaip nuteistasis I. L. suduota 2 smūgius į galvos sritį, ir šie duomenys, visų įrodymų kontekste, teismo buvo vertinti (t. 4, b. l. 22–23). Be to, praėjus laiko tarpui, gauti prašomo 2020 m. balandžio 24 d. vaizdo įrašo net nėra galimybės, nes įrašai saugomi tik 72 val. Tai patvirtino ir informacija, gauta iš „duomenys neskelbtini“ (t. 7, b. l. 139). Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo prašymų tenkinti nebuvo ir nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės, civilinių ieškinių

41. Apeliaciniame skunde nuteistasis dėl paskirtos bausmės, išspręstų civilinių ieškinių jokių argumentų nenurodo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl E. C. paskirtos bausmės, civilinių ieškinių taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamu nuosprendžiu E. C. paskirta subendrinta galutinė 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nėra per griežta, todėl ji paliekama nepakeista. Padaryto nusikaltimo sunkumas bei jo pavojingumas, pobūdis, teisėjų kolegijos vertinimu, pateisina paskirtos galutinės bausmės griežtumą. Konstatuota, kad I. L. mirtis įvyko dėl E. C. neteisėtų veiksmų, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, pasekmė. Nukentėjusiesiems priteistas turtinės bei neturtinės žalos dydis yra objektyvus ir teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. C. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Aušra BielskėJūratė JakubonienėVirginija Liudvinavičienė