Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 22 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmę subendrinus apėmimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu V. J. paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta V. J. pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį visiškai atlikta bausmė, taip pat suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2020 m. sausio 6 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo V. J. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. J. nuteistas už tai, kad nuo 2018 m. sausio 19 d. 18 val. iki 2018 m. sausio 20 d. 4 val., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ir sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju V. B. metu tyčia jam sudavė kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde mažiausiai 18 smūgių į galvą, kumščiais ir kojomis mažiausiai 6 smūgius į nugaros dešinę pusę ir mažiausiai 2 smūgius į krūtinės ląstos apatinę dalį, grumtynių metu sužalojo du dešinės rankos pirštus ir padarė nukentėjusiajam daugybines muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir veide, masyvias tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, penkių šonkaulių lūžius atskirai lokalizuotose srityse su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, dėl jų išsivysčius trauminiam šokui V. B. mirė. Taip V. J., sukeldamas nukentėjusiajam dideles fizines kančias ir padarydamas jam daug kūno sužalojimų, tyčia itin žiauriai jį nužudė.

II. Kasacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato G. Putvinskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

5. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-31/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

6. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

7. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų priimtų procesinių sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai būtų nustatyti nesilaikant įrodinėjimo tvarkos. Antai byloje esminė aplinkybė, kad nukentėjusįjį V. B. nužudė nuteistasis V. J., teismų nustatyta išsamiai įvertinus ir aptarus byloje surinktų įrodymų visumą: iš dalies paties nuteistojo V. J., nukentėjusiųjų A. K., I. R., liudytojų R. B., I. K., G. K., K. S. ir kt. parodymus, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teismo medicinos specialisto išvadas dėl nukentėjusiojo V. B. mirties priežasties ir jam padarytų sužalojimų, medicinos eksperto V. Valiuko paaiškinimus, įvykio vietos, daiktų apžiūros, V. J. asmens apžiūros protokolų duomenis, serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą dėl ant V. J. drabužių, avalynės, rankų ir panagių rasto nukentėjusiojo V. B. kraujo, specialisto išvadą dėl objektų, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, rasto V. J. kraujo, specialisto išvadą dėl V. J. padarytų sužalojimų, kitą rašytinę bylos medžiagą. Kasatoriaus argumentai, kad V. J. kaltė dėl V. B. nužudymo grindžiama tik prielaidomis ir nepatikimais įrodymais, yra subjektyvūs ir teismų nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų nepaneigia.

8. Kasatoriaus argumentai, kad byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, nes nebuvo ištirtos visos nukentėjusiojo V. B. mirties, nustatytų nukentėjusiojo ir nuteistojo sužalojimų, įvykio vietoje ir ant nuteistojo rastų kraujo pėdsakų atsiradimo aplinkybės, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Antai visi gynybos argumentai ir visos iškeltos versijos, kurios, beje, pakartojamos ir kasaciniame skunde, t. y. kad V. B. nužudė kažkas kitas, nes V. J. prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, kartu vartojo alkoholį, pasijutęs blogai nuėjo miegoti, o nukentėjusįjį negyvą rado kitos dienos rytą; kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats būdamas neblaivus griūdamas; kad V. J. buvo sužalotas konflikto su liudytoju R. B. metu ir dėl to jo kraujo buvo rasta nukentėjusiojo namuose; kad V. B. kraujo ant nuteistojo drabužių galėjo atsirasti ne smurtaujant, bet nukentėjusiajam bandant padėti jam atsigulti, žemesniųjų instancijų teismų buvo išsamiai patikrinti, aptarti ir motyvuotai paneigti.

9. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas dar kartą patikrinti gynybos argumentus, kad V. B. galėjo nužudyti per klaidą I. B. ir V. B., keršydami V. J. už jų tėvo R. B. sumušimą, arba kokie nors kiti nenustatyti asmenys, su kuriais nukentėjusysis turėjo konfliktų, ir kad V. J. jam nustatytus sužalojimus patyrė dar iki susitikimo su nukentėjusiuoju, atliko įrodymų tyrimą, jo metu apklausė liudytojus S. Š., K. T., I. B., V. B., taip pat išanalizavo byloje apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, duomenis, gautus apžiūrėjus I. B. ir V. B. drabužius, avalynę, automobilį, informaciją, susijusią su jų naudojamais mobiliojo ryšio telefonais. Teismas padarė išvadą, kad minėtų V. B. nužudymo, nuteistojo sužalojimų atsiradimo versijų nepagrindžia jokie bylos duomenys, ir priešingai – byloje surinktų objektyvių įrodymų, kurie vienas kitą papildo (specialistų išvadų, įvykio vietos, daiktų apžiūros, V. J. asmens apžiūros protokolų), ir kitų juos atitinkančių bylos duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad V. B. nužudė ne kas nors kitas, o būtent V. J.. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kurios yra logiškos ir motyvuotos, nėra teisinio pagrindo.

10. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų paneigta pirmiau nurodytų įrodymų visumos įrodomoji reikšmė ir jų pagrindu padarytos atitinkamos teismų išvados, tačiau fragmentiškai aptariami kai kurie atskiri bylos duomenys ir pateikiamas savas jų vertinimas. Minėta, kad tokia argumentacija nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo

11. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-235-222/2016, 2K-316-1073/2018).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. J. nukentėjusiajam V. B. sudavė ne mažiau kaip 18 smūgių rankomis, kojomis, kėde ir kirviu į galvą, ne mažiau kaip 6 smūgius kumščiais ir kojomis į nugarą ir ne mažiau kaip 2 smūgius į krūtinę. Dėl suduodant minėtus smūgius patirtų daugybinių kūno sužalojimų (daugiausia galvoje) išsivystė trauminis šokas ir nukentėjusysis mirė. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, eksperto V. Valiuko paaiškinimais, nustatyta, kad nukentėjusysis po jam padarytų sužalojimų mirė ne iš karto, ištiktas trauminio šoko dar apie dvi valandas galėjo būti sąmoningas ir tiek smūgių jam sudavimo metu, tiek ir po to kurį laiką jautė skausmą, taigi išgyveno dideles fizines kančias. O V. J. po panaudoto intensyvaus fizinio smurto prieš nukentėjusįjį atsigulė miegoti ir pagalbos kreipėsi tik ryte, radęs nukentėjusįjį negyvą. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad toks brutalus V. J. elgesys, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, kiekis, jų lokalizacija, jo elgesys iškart po nusikalstamos veikos padarymo peržengia paprasto nužudymo ribas ir pagal savo požymius atitinka kvalifikuoto nužudymo požymio „itin žiauriai“ turinį. Kartu teismai nustatė V. J. psichinį santykį su nužudymo būdu ir padarė išvadą, kad nuteistasis, suduodamas daugybę smūgių rankomis, kojomis, kėde, kirviu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė itin žiaurų nukentėjusiojo gyvybės atėmimo būdą.

13. Kasatorius teisingai nurodo, kad kiekvienas nužudymas iš esmės yra žiaurus nusikaltimas, bet ne kiekvienas pripažintinas itin žiauriu, ir kad kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes, apie veikos ypatingą žiaurumą sprendžia teismas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatorius, šioje byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusiajam į galvą buvo suduota ne mažiau kaip 18 smūgių, iš jų ir pavojingu įrankiu – kirviu, akivaizdžiai rodo, kad nužudymas padarytas itin žiauriai. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei surinktus objektyvius įrodymus, iš jų – ekspertinio tyrimo metu gautus duomenis dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, tinkamai vadovavosi kriterijais, suformuluotais kasacinės instancijos teismo praktikoje, svarbiais darant išvadą dėl požymio „itin žiauriai“ buvimo, ir savo išvadas dėl V. J. įvykdyto V. B. nužudymo itin žiauriai išsamiai motyvavo. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais nesutinkama su nuteistojo veikos kvalifikavimu, nepaneigia teismų išvadų, kurios pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma.

14. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip padarytą itin žiauriai, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl bausmės

15. Kasatoriaus teiginiai dėl BK 54 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo skiriant nuteistajam bausmę, t. y. kad paskirta bausmė nepakankamai individualizuota ir per griežta, yra deklaratyvūs. Jokių teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie įstatymo reikalavimų nesilaikymą paskyrus nuteistajam V. J. trylikos metų laisvės atėmimo bausmę už nužudymą itin žiauriai, kasaciniame skunde nepateikta, todėl prašymas švelninti bausmę netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį skundą atmesti.