Kauno apygardos teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis E. C. nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 14 d. 23.30 val. - paros laikotarpyje iki I. L. kreipimosi pas gydytojus, tiksliau tyrimu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į krūtinės sritį, kuo padarė jai kairės pusės IX šonkaulio lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to jis 2018 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia vieną kartą elektriniu virduliu trenkė I. L. į kaktos sritį, tuo padarė jai muštinę žaizdą kairio antakio išorinėje dalyje, taip tyčia nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat jis 2019 m. sausio 28 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia tiksliau tyrimo metu nenustatytu būdu sudavė du smūgius kietu buku daiktu I. L. į kaktos sritį, tuo padarė jai dvi muštines odos žaizdas kaktoje ir taip tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to jis tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 9 d., (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia metė virdulį I. L. į veidą, tuo padarė jai muštinę plėštinę tarpuakio srities žaizdą ir taip tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat jis tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku nuo 2019 m. balandžio 16 d. 11.00 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė tiksliau tyrimo metu nenustatytu būdu ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajai I. L. į veidą, kojas bei kitas kūno vietas ir padarė kraujosruvą po dešine akimi, kraujosruvą kairėje pėdoje, kraujosruvą dešinio kelio srityje ir kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

6. Be to jis 2019 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, sudavė stiprų vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į krūtinės sritį, taip padarė jai dešinės pusės VIII - X šonkaulių lūžius, tuo jai tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

7. Taip pat jis 2019 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia sudavė vieną smūgį kietu buku daiktu I. L. į kairės pusės šonkaulių sritį, tuo padarė jai kairės pusės X šonkaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

8. Be to jis tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš I. L., kuriuo jai padarė dešinės plaštakos V delnakaulio nekomplikuotą pamato lūžį, kuris išsivystė kieto buko daikto poveikyje, tuo nesunkiai sutrikdė jos sveikatą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

9. Taip pat jis 2020 m. balandžio 24 d. laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 17.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, teritorijoje, esančioje netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė I. L. ne mažiau kaip du smūgius kietu, pailgos formos daiktu, galimai lazda, į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę, smūgius rankomis, kojomis, o taip pat tyčia užlipęs ar užšokęs ant nugaros, bendrai ne mažiau kaip 38 (trisdešimt aštuoniais) smūgiais I. L. padarė sužalojimus, sukėlusius jos mirtį - abipusius daugybinius įvairiose anatominėse linijose išsidėsčiusius, vietomis dvigubus šonkaulių lūžius, taip pat daugybines įvairaus dydžio kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, nuo ko dėl patirtų daugybinių kūno sumušimų su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas ir I. L. įvykio vietoje mirė. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Kaltinamasis E. C. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, kadangi nei vienos iš jam inkriminuotų veikų nepadarė. Apklausiamas teisme jis parodė, kad I. L. pažinojo nuo mokyklos laikų. Su I. L. vėl susitiko prieš du metus, 2018 m. birželio mėnesį. Jie pasikalbėjo apie gyvenimą, apsikeitė tel. Nr., taip ir prasidėjo jų bendravimas. Tarp jo ir I. pykčių nelabai būdavo. Ji neblaivi būdavo aikštinga, su charakteriu, piktoka. Pas I. L. namuose pirmą kartą buvo, kad ji sutaisytų striukės užtrauktuką. Buvo sutikęs ir jos vyrą Kęstą, kuris būdavo nepatenkintas. Kai buvo pas I. bute, jam nebuvo kviesta policija. Lankydavosi retai. Ji dažniausiai į bazę ateidavo pati, atnešdavo šilto maisto. Būdavo, kad vartodavo kartu su I. alkoholį, tačiau ne kasdien. Jis su I. buvo draugai, ne sugyventiniai. Yra matęs jos sūnų L. ir seserį R., pas kurią buvo porą kartų. Nukentėjusieji tikrai nematė tarp jo ir I. kokių nors konfliktų. Jokių konfliktų nebūdavo, jokių arbatinukų šou ir panašiai. Jokių jam inkriminuotų veiksmų neatliko nei dėl vieno kaltinimo. Nežino prie kokių aplinkybių buvo sulaužytas šonkaulis I. L., nežino apie jos kreipimąsi į gydymo įstaigą dėl šio sužalojimo. Atsimena, kad buvo pleistriukas nukentėjusiajai užklijuotas ant antakio, bet I. apie tai neklausė. Dažnai būdavo apsidaužiusi, apsimušusi. Matė muštinę plėštinę tarpuakio srities žaizdą pas I. kai ji buvo atėjusi pas jį į darbą. Ant nosies buvo „V“ raidės muštinė žaizda užpudruota, ji pasakė, kad „načnyke“, prie (duomenys neskelbtini), susikoliojo su kažkokiom bobelėm, nes lindo prie jų vyrų, sakė, kad viena trenkė bokalu jai į galvą, vos neužmušė. Dėl penkto epizodo, tai ta mėlynė buvo pas ją po akimi, buvo užsipudravusi, paklausus iš kur, pasakė „nesigilink“. Dėl pado lūžio, tai jis naktį dirbo bazėje, ryte 10 val. turėjo eiti į naktinį turgų. Ji atėjo iki ten, rado sėdinčią ant krūvos žabarų, prisišlapinusią į kelnes, nuo jos alkoholis labai dvelkė. Sakė, kad ėjo pro „(duomenys neskelbtini)“ ir nukrito nuo kažkokių laiptelių ar bordiūro. Pabandė ją pakelti, ji berods kairės kojos negalėjo priminti ir nuvedęs į stotelę priešais gatvėje, pasodino ant suoliuko. Iškvietė greitąją, kuri atvykusi I. išsivežė. Kitą dieną I. sakė, kad padas trūko, buvo sugipsuota koja. Dėl kraujosruvos po dešine akimi sakė, kad gal (duomenys neskelbtini) turguje buvo, toje „snarglinėje“, sakė gavo į „lempą“. Dėl šešto epizodo 2019-07-05, kur VIII-X šonkaulių lūžiai, tai apskritai nieko nežino. I. nesiskundė, jis nepastebėjo. Dėl septinto epizodo 2019-09-04, kur X šonkaulio lūžis, taip pat nieko nežino. Dėl aštunto epizodo 2019-11-01 - 2019-11-04, kur dešinės plaštakos delnakaulio pamato lūžis, tai kai buvo atėjusi pas jį į darbą, jau ant mažiuko ar kurio piršto buvo uždėta langetė ar gipsas. Nepasakojo dėl ko ta langetė pas ją, jis neklausinėjo. Dėl devinto epizodo, tai 2020 m. balandžio 23 - 24 d. jokio smurto I. L. atžvilgiu nevartojo. Jeigu būtų rankomis daužęs, tikrai būtų ant rankų žymės likę. 2020-04-23 apie 12-13 val., baigęs darbus, nuėjo pas I. į namus, nes buvo tris - keturias dienas nesimatę. Kai jis atėjo, I. buvo neblaivi. Ji buvo su chalatu, nepastebėjo ar ant jos buvo kokių vizualiai matomų sužalojimų. Matė, kad prie jos sofos-lovos stovėjo du litriniai buteliai alaus, vienas išgertas ir tuščias degtinės butelis. Paklausus jos kaip sekasi, ji pradėjo rėkti, staugti „čiuožk, dink iš čia“, todėl jis išėjo. Išeidamas pasakė, kad jei norės, kad ateitų prie stotelės, važiuosim į „(duomenys neskelbtini)“. Ji atėjo po 10 min., atsisėdo šalia, juokėsi lyg nieko nebuvę. Atvažiavus troleibusui nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ ir pro centrinį įėjimą nuėjo iki 19-to sandėlio. Ten ją paliko lauke ant suoliuko, o pats nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko alaus ir degtinės. Jam sugrįžus ji keistai atsistojo, svirduliavo. Išėję iš bazės praėjo iki (duomenys neskelbtini). Perėjus gatvę ji susmuko. Bandė pakelti, bet ji nesikėlė. Jis paplekšnojo jai per kairį žandą, per dešinį žandą, kad atsigautų. Atsisėdo šalia jos. Po to padėjo jai atsikelti, sakė, kad einam į stotelę, bet ji sakė, kad niekur neis. Pasakė jai, kad einam prie fūros, pamiegos, prasiblaivys ir grįš. Tada ji ištraukusi ranką greitai perbėgo per gatvę, kirto (duomenys neskelbtini) gatvę, nes žinojo, buvo kelis kartus prie tų furgonų. Po to, perėjo per geležinkelį ir ji pradėjo svirduliuoti ir smarkiai nukrito ant plytų krūvos, bet atsikėlė pati. Po to, užkliuvus kojai, ji krito ant asfalto, nepastebėjo ar susižalojo. Einant toliau, ji užkliuvo už pirmo geležinkelio bėgio ir stipriai trenkėsi į antrą, neatsimena šonu ar ranka. Jis ją kėlė, ji sakė, kad skauda. Jis pasižiūrėjo, galva buvo sveika, nematė kokių nors sužalojimų. Jai atsikėlus, nuėjo iki priekabų. Nuo bėgių iki to furgono apytiksliai 100-150 metrų. Dar išgėrė alaus, po to įkėlė ją į furgoną, atsigulė šalia ir abu miegojo, kiek ilgai nežino. Kai atėjo į furgoną dar buvo nesutemę, saulė aukštai, bet jau buvo į pavakarę. Prabudo, kai atsidarė furgono durys ir jis pamatė lauke stovinčią I. Tuo metu dar tebuvo balandžio 23 d., lauke buvo prietema. Kada ji išlipo iš furgono nematė ir negirdėjo. Klausė „I., kas tau yra?“, ji burbuliavo atsirėmusi ranka į furgoną. Išlipęs iš furgono ją įkėlė į vidų. Pastebėjo, kad ji buvo labai susivėlusi, tiesiog susišiaušusi, buvo suplyšę pėdkelnės. Ją paguldė, ji buvo girta, girtesnė negu kai kėlė ją į furgoną pirmą kartą. Įkeldamas pastebėjo, kad ji buvo su baltu šalikėliu, ant kurio buvo kraujo dėmelės, buvo išbėgęs kraujas iš nosies. Jis ją apvalė. I. neklausė kur ji susižalojo. Įkėlus antrą kartą alkoholio nevartojo, iš karto nuėjo miegoti. Atsigulus ji prašė atsigerti. Davė jai vandens. Naktį su I. iš furgono nebuvo išėję. Ryte atsikėlus sakė I., kad einam iki stotelės. Ji iš lėto pasislinko prie durų, jis ją iškėlė, pastebėjo, kad ji sunkiai eina. Netoli nuo priekabos, einant link (duomenys neskelbtini) gatvės yra laužavietė. Ji ten atsisėdo, ramiai pasakė, kad negali paeiti, kad palikti ją čia, kad ji nusnaus. Sakė, kad nori gerti. Pasakė jai ten pabūti, o jis nueis nupirkti atsigerti mineralinio vandens, buvo 8 val. ar 8.30 val. ryto. Paliko ją ten, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, į 11-tą sandėlį, buvo 8.30 val., nupirko mineralinio ir neužilgo grįžo. Kol sugrįžo praėjo ne ilgiau nei valanda. Jam grįžus ji gulėjo ant kairio šono, ją pajudinus atsisėdo. Davė jai atsigerti, siūlė važiuoti namo, bet ji vangiai pasakė, kad pamiegos. Pasakė jai, kad jam reikia eiti dirbti, kad greit negrįš ir išėjo tuo pačiu maršrutu atgal į bazę, o ji liko ten. Darbą baigė apie 16 val. Pareidamas antrą kartą dar susitiko su A., kuris klausė „ko ten naktį buvo I. atsibeldusi pas mane?“. Jis kitoje fūroje miegojo, sakė šnapso siūlė, kad ją nuvarė nuo furgono. Dar ryte jis (A.) klausė kur I., pasakė, kad paliko prie laužavietės, kad girta, nepaeina. Baigęs darbą tuo pačiu maršrutu grįžo atgal (tai turėtų būti užfiksuota vaizdo kameromis), kur buvo palikęs I. Atėjęs ją rado gulinčią ant kaldrų, buvo apsikakojusi, nusismaukusi kelnes iki pusės. Jis turėjo vandens, ją apiplovė, užmovė kelnes. Kaip tik tuo momentu grįžinėjo A. („N.“) ir matė juos bei nuėjo į furgoną. Parūkęs jis pakėlė I. Ji labai sunkiai kėlėsi, neištarė nei žodžio. Vedė ją už parankės, ji ėjo labai sunkiai, visai susilenkusi. Nuvedė ją iki furgono, prie kurio ji susmuko, pajudinus nereagavo. Tada jis priėjęs prie A. furgono paprašė padėti I. įkelti. Jis (A.) atvertė ją ant šono ir pasakė „pažiūrėk, pas ją lūpos pamėlę“, „kviesk greitąją“. Jis nuėjo iki netoliese esančio krovininių automobilių serviso ir paprašė ten buvusių vyrų telefono, kad galėtų iškviesti pagalbą ir ją iškvietė. Tuo metu jis buvo pasimetęs, panikoje, todėl sakė, kad I. nepažįsta, kažkokias nesąmones šnekėjo. Nežino kodėl kviesdamas pagalbą kalbėjo, kad net nežino kiek tai moteriai metų, kad jos nepažįsta, rado atsitiktinai. Po to laukė greitosios, rodė kelią. Gydytoja pasakė, kad ji (I.) mirusi. Jis nesitikėjo, kad ji gali būti mirusi, nes prieš 10 min. buvo bendrauta. Po to kas vyko neprisimena, tą naktį lygtais furgone nakvojo. Su I. lytinius santykius turėjo 23 dienos vakare, kai pirmą ar antrą kartą į furgoną įlipo, neatsimena, atrodo, kad kai pirmą kartą įlipo į furgoną. Lytinių santykių metu I. sakė, kad jai skauda šoną. Po lytinių santykių ji miegojo iki pusės nusirengusi su striuke, be pėdkelnių. Jam atrodo, viskas įvyko po antro karto, kai jis ją įkėlė į furgoną. Neatsimena. Taip ir buvo, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad lytiniai santykiai buvo kai parėjo pirmą kartą. Jis jos nei spardė, nei mušė, to niekada nebuvo. Apibendrinant jam pateiktus kaltinimus, jis niekaip nėra prisidėjęs prie sužalojimų, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajai. Dėl apžiūros protokolo (t. 4, b. l. 22-23), kuriame užfiksuota, kad eina jis ir I. L., kad ji krenta, jis bando ją pakelti, tai netiksliai aprašyta, kad sudavė du smūgius jai į galvos sritį, nes jis tik per veidą, per žandus pliaukštelėjo iš kairės, iš dešinės, kad ji atsipeikėtų, nes visai buvo „trūkusi“ nuo „šnapso“, kaip guminė.

Nukentėjusysis K. L. parodė, kad 2018 m., jam esant komandiruotėje (duomenys neskelbtini), paskambino sūnus ir pasakė, jog mama (I. L.) negrįžo namo. Jis jai kelis kartus skambino, tačiau ji neatsiliepė. Vėliau, kai atsiliepė, klausiama kur buvo sakė, kad pas draugę ar seserį. Kai jis birželio mėn. grįžo iš komandiruotės, ji apie pažintį su kaltinamuoju nieko nesakė. Apie jį užsiminė tik po kažkiek laiko, kai buvo sulaužytas šonkaulis. Sakė, kad klasiokas ar sudavė, ar pastūmė ir ji nukrito, ir sulūžo šonkaulis. Paskui tarp tų visų įvykių, kurie užfiksuoti klinikose, gydymo įstaigose, tai ji ne vieną kartą pareidavo su mėlyne. Tie sumušimai būdavo dažnai, tai mėlynė kur nors, ne tik veido srityje, bet ir ant kūno, tai ant kojos, tai ant rankos. Buvo galva prakirsta dvejose vietose, nosies srityje ir ant kaktos, buvo rankos lūžis, sugipsuota vaikščiojo. Klausdavo kodėl ji su juo užsiima, bendrauja, tai sakydavo, kad jis labai jautrus žmogus. Teisiamasis ateidavo ir į namus, visą laiką sakydavo, kad pas siuvėją ateina, kad striukę susiūtų. Kiekvieną sykį atėjęs jis būdavo išgėręs alkoholio. Kartais būdavo taip, kad atbėga I. išgėrusi, o paskui ją atbėga C. iš paskos ir kelis sykius sakė, kad „tavo žmona iš manęs degtinės butelį pavogė“, „iš manęs pavogė alaus butelį“. Kai grįžęs namo rasdavo juos abudu, tai E. C. išvydavo. Jam neteko matyti, kad C. smurtautų I. atžvilgiu, bet kai pamatydavo ją sužalotą, ji sakydavo, kad čia jo (teisiamojo) darbas, bet ji pati kalta. Iki pažinties su C. nebūdavo, kad I. grįžtų namo sužalota ar susižalojusi. Kai I. ligoninėje buvo nustatytas šonkaulio lūžis (2018-07-13 - 2018-07-14), jis buvo darbe, o ne namuose, apie tai jam telefonu pasakė sūnus. Grįžęs I. klausė kas tai padarė, ji sakė, kad E. C.. Matė I. žaizdą kaktos srityje, kur epizodas 2018-08-17. Kur yra medicinos įstaigose užfiksuoti sužalojimai, juos visus matė. Dėl rankos lūžio irgi pasakė, kad ar pastūmė ten jis (E. C.) ar dar kažką tokio. Kai buvo kojos lūžis, jis (nukentėjusysis) važiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, nes paskambino apsaugos darbuotojas, kad rastas telefonas. Apsaugos darbuotojas pasakojo, jog matė kaip ji ar bėgo, ar kas ten, bet ne be jo (E. C.) pagalbos ten įvyko. I. sakė, kad bėgo nuo jo, jis vijosi. Dar porą kartų šonkauliai buvo lūžę, tai irgi tas pats, kai klausdavo kas yra, tai sakydavo, kad pati kalta. Kai plaštaka buvo lūžusi, tai klausė I. kodėl ji su juo (E. C.), tai sakė, kad jai patinka su juo gerti. Dėl visų sužalojimų ji netiesiogiai sakė, kad tai susiję su kaltinamuoju. Prieš mirtį I. paskutinį kartą matė balandžio 22 d. ryte, apie 6.30 val. išeidamas į darbą. Ji tuo metu buvo blaivi, liko namie. I. niekuo nesiskundė, ant jos kūno nebuvo kokių nors vizualiai matomų sužalojimų, buvo sveika. Kada ji išėjo iš namų nežino. Kaimynė lygtais sakė, kad matė kažkur apie 10 val., gal 11 val. Nežino ar ji išėjo su C. Balandžio 23, 24 d. I. nematė. 24 diena buvo penktadienis, tai jis po darbo važiavo į sodą, o 25 dieną paskambino R. N. ir pasakė, kad atėjo E. C. ir pasakė, jog mirė I. Nežino prie kokių aplinkybių I. buvo sužalota. Iki C. nebūdavo, kad žmona dingtų, nepareitų namo. Paskutinius du ar tris metus iki 2018 metų I. negaudavo pajamų, ją išlaikė jis, mokėjo mokesčius už butą. Grynų pinigų neduodavo. Niekada gyvenime tarp jo ir žmonos nebuvo jokio fizinio smurto. Dėl neva jo smurto prieš I., policiją kaip supranta buvo iškvietęs E. C., bet tai buvo melagingi iškvietimai. I. laidojo jis. Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Pirmos apklausos metu aplinkybių dėl E. C. nenurodė, nes bijojo, kad nepavyks įrodyti ir bus apkaltintas dėl melagingų parodymų. Parodymai duoti 2020 m. liepos 1 d. yra teisingi. I. jam yra tekę matyti girtą, tačiau ji vaikščiojo normaliai, negriuvinėjo.

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad jos mama I. L. su kaltinamuoju pradėjo bendrauti (atnaujino pažintį) 2018 m. birželio mėnesį. Apie tai sužinojo iš savo brolio (L. L.), kuris gyveno tame pačiame bute su mama, o tėtis (K. L.) tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Apie tai ji klausė ir mamos, kuri kaltinamąjį pristatė kaip buvusį klasioką. Nuo 2018 metų liepos mėnesio prasidėjo nuolatiniai, pastovūs mamos sužalojimai, kurie truko iki pat mirties. Prisimena, kad pirmas buvo šonkaulio lūžis, o paskui viskas tęsėsi, buvo įvairios mėlynės. Byloje yra užfiksuota tik tas, dėl ko buvo kreiptasi į ligoninę, o visa kita, įvairios mėlynės ir panašiai, tokių dalykų net nėra užfiksuota, bet tai buvo tiesiog nuolatinė sužalojimų būsena. Pirma istorija buvo 2018 m. liepos mėn. kai jai paskambino brolis ir pasakė, kad mama traumatologiniame, kad sulaužyti šonkauliai. Kitą dieną ji nuvažiavo į butą pas mamą, kuri pasakė, kad ją sužalojo E. C.. Po šio karto atvažiavusi į svečius matydavo mamą su mėlynėmis, tačiau ji iš pradžių sakydavo, kad „nieko tokio“, kad tai įvyko netyčia, gindavo kaltinamąjį. Dar pamena įvykį, kai jai paskambino mama ir pasakė, jog yra Kauno klinikų priimamajame, kad jai prakirsta galva. Ji nuvažiavo ten ir matė, kad mamai prakirsta kakta prie plaukų linijos. Klausinėjant kaip tai įvyko, mama paminėjo, jog jai trenkė E. bei išsitraukusi iš turėto maišo su daiktais plastikinį, elektrinį virdulį pasakė, kad su juo. Apie kitus sužalojimus jai yra pasakojęs brolis, minėjo kaktą, antakį. Dar yra mačiusi kai mamai buvo gana stipriai prakirsta tarp akių. Brolis atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi kirstinė žaizda nosies viršuje, tarpuakyje. Po to, ji kitą savaitę buvo atvažiavusi pas mamą ir ši sakė, kad tai E. darbas. Jie žinojo, kad visi smūgiai, ant veido visos mėlynės, visos tos žaizdos yra E. darbas. Dar pamena, kad mamai buvo kojos lūžis. Apie tai su mama kalbėjo telefonu ir mama sakė, kad ji pati nukrito, nesakė, kad sužalojo E., tačiau ji tokiu mamos pasakymu netikėjo. Po vieno iš sužalojimų ji buvo nuvykusi į policijos komisariatą, kur buvo palydėta į kabinetą, kuriame buvo du darbuotojai ir jiems papasakojo mamos situaciją. Jai pasakė, kad ji negalinti rašyti pareiškimo, nes jei mama ir kaltinamasis paneigs, ji bus davus melagingus parodymus. Nepamena ar po kojos lūžio matė dar kokius mamos sužalojimus, tačiau telefonu bendraudavo su tėčiu, kuris pasakodavo, jog mama ir vėl grįžo su „mėlyne“. Tėtis ar brolis pasakė, kad buvo rankos lūžis, paskui ji su mama kalbėjo telefonu, kad yra rankos lūžis ir, kad langetę nešioja. Mama kaip visada aiškino, kad susižalojo pati, bandydavo ginti E., bet klausinėjama pasakydavo, kad tai padarė kaltinamasis. Mama alkoholiu piktnaudžiavo jau iki pažinties su E. C., bet buvo gydoma, vartojo vaistus ir ilgą laiką alkoholio nevartojo. Vartojimas atsinaujino 2018 m. pavasarį, o paskui jau birželio mėnesį, kai susipažino su kaltinamuoju, alkoholis tiesiog grįžo atgal į gyvenimą. Kai ji dar gyveno su tėvais, jie tarpusavyje nekonfliktuodavo. Dėl sumušimų mama niekada neminėjo, kad ją sumušė tėtis, o ne C.. Iki pažinties atnaujinimo su C. ji nematė mamos sužalotos. Mamą prieš mirtį paskutinį kartą matė gal vasario mėn., kadangi prasidėjo pandemija, ji laukėsi, todėl buvo apriboję bendravimą, saugojosi. Mamą ji mylėjo, iki girtavimo mama buvo labai šviesus žmogus, daug pasakojantis, komunikabili, išsilavinusi. Kai augo vaikystėje, tai iš viso jokio alkoholio vartojimo pas ją nebuvo, nebuvo rūkymo, visą laiką labai mylėjo ją ir brolį, buvo labai gerai, prisiminimai tik teigiami. Mamos netektis jai skaudi, žala yra moralinė.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad E. C. pamatė 2018 m. kai mama buvo su juo namuose. Pirmą kartą mamą važiavo paimti iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, kai jai buvo lūžęs šonkaulis. Klausinėjo mamos kaip tai įvyko, bet ji ligoninėje nesakė, o gydytoja sakė, kad lūžimas negali būti nuo kritimo. Važiuojant su mama namo, ji pasakė, kad jai trenkė ar spyrė C. Dar buvo atvejis, kai mamai buvo prakirsta nosis, kai sesei siuntė nuotrauką. Mama sakė, kad C. metė į ją arbatinuką, kai jie gėrė ir susipyko C. tėvų buto rūsyje. Kiti kartai būdavo, kad sesė paskambino, sakė važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, nes kažkas mamai yra. Atrodo, tada jai buvo koja lūžusi. Jis padėjo mamai įlipti į mašiną, jai skaudėjo petį, šoną. Klausė kaip lūžo koja, sakydavo, kad susipyko su C., kad pati kalta. Dar lyg yra matęs pas mamą muštinę žaizdą kairio antakio srityje, buvo praskelta, susiūta. To įvykio metu jis su mama nebuvo, tai mama turbūt sesei pasakė, kad buvo suduota virduliu. Dėl įvykio 2019-01-28, tai labai daug tų sužalojimų buvo, sunku išsidėlioti kas, kada, nes tai antakis, tai mėlynė po akimi, tai tarp nosies prakirsta, tai koja lūžus, šonkauliai lūžę ne kartą. Dėl visų atvejų mama sakydavo, kad tai C. padarė, kad pati kalta. Dėl padikaulio lūžio, kai mamą vežė namo, ji sakė, kad C. spyrė, o gydytojams sakė, kad užkliuvo ir nukrito. Apie rankos lūžį nelabai ką atsimena. Prieš mamos mirtį ją matė maždaug prieš savaitę, su mama tuo metu buvo kaip ir viskas gerai, ji neatrodė sužalota. Balandžio 22-24 dienomis mamos nematė. Apie tai, kad mamos nebėra pasakė paskambinęs tėtis. Apklausiamas pirmą kartą nenurodė, kad mama pasakojo, jog smurtauja C., nes tyrėja sakė, kad nepavyks įrodyti, jei C. ir mama tai paneigs, tada jam bus atsakomybė. Dėl smurto prieš mamą į jų namus buvo kviesta policija, kuri sakė, kad kvietė vyras, tačiau tie iškvietimai niekada nepasitvirtino. Niekada nebuvo, kad tėtis arba jis (nukentėjusysis) muštų mamą. Kiek sutikdavo kaltinamąjį namuose ar kažkur lauke, tai visada būdavo išgėręs. Kai rasdavo jį namuose, išvarydavo. Iki tol, kai sužinojo, jog mama bendrauja su C., niekada nebuvo, kad mama grįžtų sužalota ar susižalojusi. Kai prasidėjo išgėrimai kartu su kaltinamuoju, tada prasidėjo visokios mėlynės, lūžiai, t. t. Mamą jis mylėjo, ji buvo gera, blogų prisiminimų neturi. Neturtinę žalą sudaro visos emocijos.

Nukentėjusioji R. N. parodė, kad I. L. jos sesuo. Kažkur 2018 metais, tiksliai nepamena, sesuo minėjo, kad susipažino su E. prie konteinerio, sakė, kad jie mokinosi toje pačioje mokykloje. Minėjo, kad jį įsimylėjo, kadangi jaučiasi vieniša, atstumta, vyras dažnai išvažiuoja į komandiruotes. Sesuo kartu su E. C. ateidavo į jos namą, kuriame buvo prekiaujama alkoholiu, jo nusipirkti, tai kartais užsukdavo ir pas ją. Dažnai ją matydavo prie „(duomenys neskelbtini)“ 19-to sandėlio, būdavo sumušta, su mėlynėmis, prakirsta nosim. Klausdavo kas ją mušė, kas ją žalojo, ji niekada nepasakydavo kas, sakydavo, kad pati nukrito. Iki 2015 metų sesuo nevartojo jokio alkoholio, bet po sunkios operacijos, išoperavus skrandį, pradėjo vartoti. Matė, kad sesei buvo lūžę šonkauliai, buvo sugipsuota koja, prakirsta nosis, antakis. Konkrečiai negali pasakyti, kad E. C. ją mušė, nes nematė. Tik dėl plaukų rovimo sakė, kad E. C. rovė. Iki pažinties su E. sesės niekada nematė sumuštos ar susižalojusios. Niekada niekas jos nemušė, nes jos vyras L. tikrai ne iš tų. I. apie E. minėjo, kad juos sieja labai didelis seksas, kad ji jį įsimylėjusi, kad jai su juo labai yra gerai. Paskutinį kartą sesę matė balandžio 24 dieną, apie 15 val. kai sesė su E. C. išlipo iš troleibuso, ėjo link „G.“. Sesė atrodė pavargusi, išbalusi, šiek tiek išgėrusi, labai sunkiai ėjo, E. C. įsikabinęs į parankę ją tiesiog vilko. Sesuo nepasisveikino, jos nematė, o ji nekalbino, kadangi skubėjo į darbą. Tuo momentu nepastebėjo kokių nors sužalojimų ant sesės, buvo pas ją ant žando kaip spuogas, šašas didelis. Nematė, kad sesė, kol dingo iš regėjimo zonos, būtų kritusi. Su sese jos susiskambindavo telefonu. Paskutinį kartą su ja kalbėjo gal keturios dienos prieš mirtį, sesė buvo linksma. Sesė buvo minėjusi, kad buvo susipykusi su E., kad jie pykstasi, nes jis jos pavydi, kad ji kažkur dingsta naktimis, kad negrįžo. Dėl policijos kvietimo į namus, sesė juokdavosi ir šnekėdavo su šypsena, sakė, kad savo vyrui kvietė policiją, neminėjo dėl ko. Apie sesers mirtį sužinojo iš kaimyno R. U., kuriam apie tai pasakė E. C., kai jos nerado namuose. Po sesės mirties su E. C. bendravo, jis sakė, kad sesė susmuko, kraujas iš nosytės bėgo ir numirė. Jis labai verkė, net kūkčiodamas ir kaimynas tą patį sakė. Jis atrodė pasimetęs, klausė jo ar ne jis užmušė, jis sakė, kad greitoji išvežė. Ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-28 teisingai nurodė, jog „Aš jai pasakiau ,,Tai ką, tave E. dubasina?“. I. man pasakė, kad taip, E. ją sumušė. Ji neneigė, kad ją muša E., tačiau nesakydavo už ką, kaip suprantu, tai jau buvo įprastas dalykas (t. 3, b. l. 131-132).“ E. C. buvo susitikusi apie dvidešimt kartų, jeigu ne daugiau. Matė sesės šonkaulį, buvo aptvarstyta su elastiniu bintu, matėsi per drabužius, ji buvo prie bazės, sėdėjo ant suoliuko.

Liudytoja D. S. parodė, kad apie tetos I. L. mirtį sužinojo iš savo mamos R. N.. Jos žiniomis, kai teta pradėjo bendrauti su C., pradėjo kartu stipriai gerti, jis dažnai ją mušdavo, buvo sulaužęs šonkaulius, nosį. C. ji pirmą kartą pamatė, kai paskambinus tetai buvo nuvykusi į rūsį (duomenys neskelbtini). Tada pamatė, kad tetos visa ranka buvo „mėlyna“. Ji nematė kaip jis (C.) ją mušė, tačiau paklausus kas tai padarė, C. iš karto pradėjo sakyti, kad čia ne jis, kad ji pati kažkur. Teta jį visą laiką gindavo, sakydavo, kad pati kažkur nukrito, bet akivaizdu būdavo, kad tikrai jis, nes kaip galima nukristi ir visa ranka tokia mėlyna. Būdavo, kad teta ir pati paskambina, atvažiuoja iki jos, pvz. prašyti kelių eurų, tai visą laiką su „fanarais“, su nupeštais plaukais. Kiek žino ir tetos pasakojimų, buvo keli šonkauliai sulaužyti ir nosis. Paskutinis pokalbis su teta buvo balkone pas ją (liudytoją) namuose. Ji tetai pasakė, kad jis ją tikrai užmuš, jei ji toliau su juo bus ir ši pasakė, kad žino, kad taip atsitiks. Yra ne kartą girdėjusi kaip jis (C.) kalba su jos teta, tai visą laiką keiksmažodžiai didžiausi ant jos ir didžiausia neapykanta. Nuvažiavusi apsipirkti matydavo juos kartu bazėse, kaip jie kartu sėdi, geria ir ji visą laiką būdavo sumušta. Teta yra jai sakiusi, kad „man jau gyvenimo nėra, aš esu nelaiminga, būsiu tol kol būsiu, o kas bus tas bus“, kad jis (C.) buvo ranką „pakėlęs“. Teta neminėdavo kaip ir kuo ją mušdavo E. C.. Klausė jos kodėl nusikirpo savo plaukus, tai sakė „todėl, kad aš bijau, kad jis man nupeš visus tuos plaukus, nes jis labai dažnai už jų tampo, nusikirpau, kad man būtų rami galva“. Pas ją į namus teta buvo atėjusi sužalota, su sulaužyta ranka ir paklausus kas tai padarė, teta pasakė, kad jis tai padarė. Nuotrauką su sužalota tetos nosimi jai atsiuntė pusbrolis ar pusseserė. Paskutinį kartą prieš mirtį tetą matė gal savaitė prieš. Tada buvo pokalbis, kad jis ją užmuš, nes ji tada labai baisiai atrodė, lygtais ranka buvo sužalota ir „fanaras“ buvo po akim. Sekančią dieną po tetos mirties skambino C. ir sakė, kad ji tiesiog paėmė, suklupo ir numirė ant jo rankų, sakė, kad gal padaugino alkoholio. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sakė tai ką prisiminė, tai, ką jai buvo sakiusi teta. Perskaičius jos parodymus patvirtino, kad užrašyta teisingai. Jai nėra tekę matyti, kad teta būdama neblaivi griuvinėtų.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-29 liudytoja D. S. parodė, kad jos santykiai su teta, mamos seserimi I. L. buvo geri, jos artimai bendravo, dažnai pasikalbėdavo. Prieš du metus I. ją supažindino su savo nauju draugu E. C.. I. jai sakydavo, kad myli E. C., bet visiems jiems atrodė, kad juos labiausiai siejo besaikis alkoholio vartojimas. Ji žino, kad anksčiau E. C. gyveno daugiabučio namo rūsio patalpoje. Žino ir tai, kad I. ten pas jį lankydavosi. Kartą I. buvo į tą rūsį nusivedusi ją ir taip ji susipažino su E., kuris jai nepatiko, nes su teta elgėsi labai grubiai ir įžūliai. Kartą savo tetą I. yra vežusi iki laukymėje prie (duomenys (duomenys neskelbtini) stovinčios nenaudojamos, apleistos automobilių priekabos, kurioje teta I. apsistodavo kartu su E. Teta I. jai yra pasakojusi, kad E. C. ją muša, bet ji nuolat stengdavosi pateisinti jo tokius veiksmus prisiimdama kaltę sau. Tikrai yra žinoma, kad E. C. maždaug prieš pusę metų buvo sumušęs jos tetą I. ir buvo sulaužęs šonkaulius, tada teta buvo pristatyta į kažkurią (duomenys neskelbtini) ligoninę. Apie tai kalbantis su teta I. ji vėl teisino E., sakydama, kad ji pati kalta dėl to, kad E. ją eilinį kartą sumušė. Turi savo telefone išsaugojusi fotonuotrauką, kurią yra gavusi iš tetos I. dukros V. A., kurią ši atsiuntė kai eilinį kartą I. buvo sumušta E. C.. Jai yra žinoma, kad teta I. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl kojos lūžio, kurį jai padarė C. Dar buvo pristatyta ir į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, tik negali įvardinti dėl kokių sužalojimų. Apie tai, kad I. buvo C. nuolat mušama žinojo ne tik ji, bet ir R. N., V. A., L. L. ir K. L.. Ji gal prieš pusę metų kalbėdamasi su teta sakė, kad kada nors C. užmuš ją, o teta tada atsakė, kad žino, kad taip bus kada nors. Jai yra žinoma, kad tetos vaikai V. ir L. dažnai prašydavo jos, kad ji parašytų policijai ant C. pareiškimą dėl nuolatinai daromų kūno sužalojimų, bet teta I. to nedarydavo. 2020-04-25, 12:22 val. jai parašė SMS jos mama R. ir pranešė, kad rasta negyva teta I. Po to ji paskambino mamai, paprašė mamos kaimyno R. telefono numerio, nes žinojo, kad apie I. mirtį jai pranešė būtent kaimynas R. Ji 13 val. pati paskambino mamos kaimynui R. ir šis jai papasakojo, kad buvo atėjęs C., kuris teigė, jog I. mirė. 2020-04-26, 12:33 val. jai iš mamos kaimyno R. telefono abonento paskambino C., kuris pasakė, kad jis kartu su jos teta I. penktadienį, balandžio 24 d. abu kartu miškelyje vartojo alkoholinius gėrimus, I. trumpam buvo kažkur dingusi, o po to grįžo atgal prie jo ir pasiskundė, kad jai labai bloga. Tada jis davė I. išgerti alaus ir ji staiga ant jo rankų susmuko ir numirė, sakė, kad iš nosies išbėgo kraujas. Jis pasakė, kad iškvietė medikus ir policiją, bet pats iš tos vietos pabėgo, nes išsigando policijos (t. 3, b. l. 146 - 147).

Apklausiama 2021-01-07 liudytoja D. S. papildomai parodė, kad teta I. L. su E. C. susipažino ir pradėjo bendrauti 2018 metų birželio mėnesį, jį pristatė kaip buvusį klasioką. Matė, kaip E. grubiai ir įžūliai bendrauja su I. E. toks elgesys pasireikšdavo tuo, kad jei I. pasakydavo kažką, kas jam nepatikdavo, tai šis iškart ją pradėdavo vadinti (necenzūriniai žodžiai), taip pat tampydavo už rankų, apstumdydavo. Matėsi, kad jis nejaučia jai jokios pagalbos, yra agresyvus. Su teta I. bendraudavo pakankamai artimai, todėl tikrai žino, kad jos sutuoktinis K. L. niekada gyvenime nėra smurtavęs prieš I., net ir tada, kai sužinojo apie jos romaną su E. Taip pat pastaraisiais metais jis jau ramiai reaguodavo į jos girtavimus, bendravimus su asocialiais asmenimis. Visi I. sužalojimai pradėjo rastis tik po to, kai ji pradėjo bendrauti su E. ir tikrai žino, nes ji pati pasipasakodavo, kad E. ją nuolatos mušdavo rankomis, kojomis, stumdydavo ją, šokinėdavo ant jos. I. jai yra ne kartą pasiskundus, kad E. su ja elgiasi labai žiauriai, ją spardo kojomis, stumdo, o jei ji pargriūna, tai ne kartą net yra šokinėjęs ant jos pilvo ir nugaros. Kiek kartų ir kada visa tai vyko, ji negali tiksliai pasakyti, tačiau jo smurtavimai buvo nuolatiniai. I. net buvo nusikirpusi plaukus, kad E. nebegalėtų jos tampyti už jų. Kiek kartų ir kada tiksliai I. kreipėsi į medikus dėl patirtų sunkesnių sužalojimų, tikrai negali pasakyti. Tik žino, kad gydytojams ji pateikdavo išgalvotas versijas, kad neva paslydo, nukrito ir pan. I. visada meluodavo ir dangstydavo E. Ji sakydavo, kad jį labai myli ir pati dėl to kalta. Ji kalbėdavo ir tai, kad vieną dieną jis ją užmuš. I. pasipasakodavo jai, kad E. ją vis muša, tačiau kiekvieną kartą jos prašydavo, kad tik niekam nieko nepasakotų. Ji ją moralizavo dėl tokio jos elgesio, dėl to, kad ji slepia E. smurtus, tačiau ji ir toliau kentėjo. I. ne kartą kreipėsi į medikus po E. sumušimų ir jai ne kartą buvo sulaužyti šonkauliai, sutrenkta, praskelta galva, antakis, nosis, buvo sulaužyta ranka (nešiojo gipsą), koja (t. 3, b. l. 149 - 150).

Liudytojas A. G. parodė, kad E. C. pažįsta, jo pravardė „A.“. Matydavo I. L. vaikštant kartu su E. C., sėdinčius ant suoliuko bazėje. Juos matydavo retai. Jis (liudytojas) gyveno furgone (vilkiko priekaboje) link (duomenys neskelbtini). Ten buvo trys priekabos. Būdavo, kad ten ateidavo pernakvoti ir E. C. su I. L., kurie nakvodavo priekaboje esančioje dešinėje, o jis per vidurį. Vakarą prieš įvykį, grįžęs iš darbo buvo užsidaręs priekaboje. Kažkuriuo metu atsidarė priekabos durys ir E. C., kuris buvo neblaivus, paprašė padėti įkelti į priekabą I. L.. Kai jis priėjo, ji gulėjo ant pilvo, todėl ją atvertė, jos lūpos buvo pamėlę, ji buvo be gyvybės ženklų, todėl pasakė kviesti greitąją pagalbą. Prieš tai iš vakaro jų nematė, nežino kada jie atėjo, gal vakare. E. C. neminėjo kas jai atsitiko, sakė, kad atitempė, paliko ant žolės ir tada prašė padėti įkelti. Bendraujant I. niekuo nesiskųsdavo. Jie jai sakydavo, kad nebendrautų su E. C., kad paliktų jį ramybėje, bet ji atsakydavo „negaliu, myliu“. Sakydavo palikti E. C., nes matėsi, kad ji „fanaruota“ pastoviai, o ji sakydavo, kad „aš nukritau“. Ji nesakydavo kas ją muša. Manė, kad ją muša E. C., apie tai visi kalbėjo, tačiau jis pats nematė, kad C. būtų mušęs I. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus patvirtino, kad iš vakaro girdėjo E. C. ir I. konfliktą, teisingai užrašyta, jog I. šaukė „skauda man, nemušk“. Jie buvo užsidarę toje fūroje, sakė „atiduok pinigus ir šnapsą“ ir viskas nutilo. Tai girdėjo iki 12 val. nakties. Buvo, kad I. buvo atėjusi ir ieškojo E. C., bet tai buvo kitas kartas nei tada, kai jis girdėjo jos prašymą nemušti. Tą naktį, kai šaukė „nemušk, man skauda“, I. pas jį atėjusi nebuvo. Sekančią dieną, jau po to kai girdėjo šauksmus, iki tol, kol C. atėjo pas jį prašydamas padėti įkelti, jį buvo sutikęs bazėje ryte.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-29 liudytojas A. G. parodė, kad 2020 m. balandžio mėn. 23 d. vakare, apie 22.00 val. jis gulėjo savo priekaboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jau ruošėsi miegoti ir tada išgirdo, kaip gretimoje priekaboje vyksta konfliktas tarp I. ir „A.“ (E. C.). Aiškiai girdėjo kaip „A.“ rėkė ant I. „kū**a, kur padėjai mano 30 eurų ir mano šnapsą“ ir I. šauksmus „skauda man, nemušk“. Po kurio laiko viskas nutilo. Tą naktį jis miegojo jautriai ir tikrai negirdėjo, kad iš jų priekabos būtų sklidę dar kokie nors garsai. Jis tikrai būtų girdėjęs jeigu jie naktį būtų kur nors ėję arba dar kas nors ten būtų vykę. 2020-04-24 jis atsikėlė apie 4 val. ryto ir išėjo į (duomenys neskelbtini) bazę. Kas vyko nuo to laiko iki 15.00 val. jis nežino, bet apie 15.00 val. jam gulint priekaboje, atsidarė jo priekabos durys ir prie jų pamatė stovintį, stipriai girtą „A.“. Šis pasakė, kad reikalinga pagalba, kad į priekabą įkelti I. Jis išlipo iš savo priekabos ir ant žemės pamatė gulinčią I. veidu į žemę. Jis pavertė I. ant nugaros ir pamatė, kad jos lūpos mėlynos. Tada „A.“ pasakė ,,ką tu čia darai, jinai jau negyva, kviesk medikus“. Šis pasakė, kad I. atsitempė per bėgius iki priekabos, nes jinai buvo labai girta. Tada, kai jis E. C. liepė kviesti medikus, jis pasiuntė jį „eik naxxxx“. Tada jis juos paliko lauke ir nuėjo į savo priekabą. Ką po to darė „A.“ jis nežino. Vėliau prie priekabos jis išgirdo žmonių balsus, suprato, kad atvyko medikai. Į lauką jis nelindo ir nesikišo į tuos reikalus. Tą vakarą daugiau „A.“ nematė. Jis suprato, kad „A.“ sumušė I. ir ji dėl tų sumušimų mirė. Jam yra žinoma, kad „A.“ I. mušdavo ir ankščiau. Matydavo jos sumuštą veidą, mėlynes po akimis. I. apie tai, kad ją mušdavo „A.“ nesipasakodavo, paklausus iš kur ,,fanarai“ po akimis, meluodavo, kad krito ant veido. Suprato ir matė, kad sužalojimai, esantys ant jos veido yra visai ne nuo kritimo, nes nebūdavo jokių nubrozdinimų ar šašų ant veido, o matydavosi konkretūs muštiniai sužalojimai. Ji slėpdavo nuo jo, kad ją nuolat muša „A.“. Kartais I. jam pasakydavo, kad ji myli „A.“ ir negali be jo. Sakė jai, kad jis ją užmuš kada nors, bet ji neklausė (t. 3, b. l. 177 - 178).

Liudytojas R. T. parodė, kad su E. C. ir I. buvo pažįstamas, susipažino „(duomenys neskelbtini)“. Yra matęs, kad E. C. mušė I. Jis mušdavo ją bazėje, o ji bėgiodavo. Ji pati dėl smurto jam nesiskundė. Visi sandėliai žinojo, sakė mesti jį, o ji sakė, kad vis tiek jį myli. Stipriai ją mušdavo, spardydavo. Mušdavo pastoviai kai jis (E. C.) prisigerdavo. Jis ją vadino „š****“, o ji buvo normali, draugiška moteris. Mieste jų nematydavo, kur randasi vagonėliai ir kur E. C. gyveno nežino. Neturi pagrindo apkalbėti E. C.. Nematė, kad kas nors be C. muštų I. I. būdavo mušama visur, į rankas duodavo, į krūtinę, tampydavo ją už plaukų. Jam apie tai pasakojo „N.“ (A. G.), kuris sakė, jog matė kaip I. buvo nužudyta, kad C. ją spardė. Pati I. nėra sakiusi, kad ją būtų mušęs kas nors kitas. Apie C. sumušimus ji pati jam nėra pasakojusi. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-12-31 liudytojas R. T. parodė, kad uždarbiauja (duomenys neskelbtini) bazėje. E. C. ir I. L. pažinojo, nes jie taip pat dažnai būdavo (duomenys neskelbtini). E. ir I. buvo pora. I. sakydavo, kad ji myli E. Ne kartą yra matęs, kad E. muša I. E. buvo labai pavydus, todėl, būdamas girtas, labai dažnai ją mušdavo. Nuolat matydavo I. sumuštą. Prie jo E. ne kartą yra ją daužęs rankomis ir kojomis. Datų, laikotarpių, kada jis ją mušdavo tikrai negali nurodyti, bet tai vykdavo nuolatos. Jis ją vadindavo visokiais negražiais ir necenzūriniais žodžiais, su ja elgdavosi labai nepagarbiai, tampydavo už plaukų. Jam sakydavo, kad nemuštų jos, tačiau šis jų neklausydavo, sakydavo, kad valkiojasi visur. I., kai E. pradėdavo ją mušti, bandydavo pabėgti. Kai jai sakydavo, kodėl ji kenčia smurtą, kodėl gyvena su juo, ji atsakydavo, kad pyksta ant jo, tačiau jį myli. 2020 metų balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, bazėje sutiko E.. E. sėdėjo ant suoliuko, gėrė alų ir verkė. Jis prisėdo prie jo ir šis jam pradėjo sakyti, kad reikia nunešti I. gėlę, nes labai ją myli. Apie tai, kad I. jau mirusi, jis (liudytojas) nieko nežinojo. Apie tai, kad jie pykosi, mušėsi, jam nieko nepasakojo. Po kelių dienų susitiko A. G., pravarde ,,N.“, kuris gyvena sunkvežimio priekaboje šalia priekabos, kurioje gyveno E. su I.. Tada ,,N.“ pradėjo jam pasakoti, kad E. vagonėlyje ar prie jo nužudė savo žmoną I. A. pasakojo, kad jis girdėjo, kaip E. muša, rėkia ant I. O paskui E. dar jį pasišaukė, nes I. buvo lyg negyva ir prašė padėti įkelti ją į priekabą, nes ji mirusi gulėjo lauke. Tada ,,N.“ dar E. C. pasakęs ,,kam tu ją keli - juk ji negyva“. Kaip suprato, iš „N.“ pasakojimo, tai I. mirė iškart po to, kai E. ją sumušė. ,,N.“ jam sakė, kad viską papasakojo policijai (t. 3, b. l. 180-181).

Liudytoja R. U. parodė, kad su I. L. susipažino kai eidavo dirbti į daržovių bazę ((duomenys neskelbtini)). E. ir I. stovėdavo palei sandėlį, jie ten kartu bendraudavo. Kartu su jais nėra tekę vartoti alkoholį. Yra kelis kartus mačiusi I. sumuštą. Ji sakė, kad sumušė E.. Kada paskutinį kartą ją matė prieš mirtį neprisimena. Kai paskutinį kartą su I. kalbėjo, ji sakė, kad E. užmuš ją. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, jog jie teisingi. Tiksliai negali pasakyti kiek kartų matė sumuštą I. per visą bendravimo laiką, bet kai matė paskutinį kartą, ji tikrai buvo baisiai sumušta.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-30 liudytoja R. U. parodė, kad I. ir E., pravarde ,,A.“ ji pažįsta apie metus laiko. Su jais susipažino (duomenys neskelbtini). I. buvo labai šiltas, jautrus, geras, nuoširdus žmogus. Jos buvo draugės, dažnai pasikalbėdavo, kartu išgerdavo ir alkoholio. Jai yra žinoma, kad I. turėjo sutuoktinį, tačiau kaip suprato, tai su E. jie buvo pora, lyg kartu gyveno, tačiau nežino kur, kokiu adresu. E. galėtų apibūdinti kaip mėgstantį pasipinigauti, apgauti kitus, savanaudį ir tokį sunkiai perprantamą, dviveidį žmogų, kuris jai nelabai patiko, o ypač pradėjo nepatikti po to, kai sužinojo, kad jis nuolat muša I. I. jai yra pasakojusi, kad jis nuolat reikalauja su juo lytiškai santykiauti oraliniu būdu, o tai jai nepatikdavo, ji kartais nesutikdavo, todėl jis ją už tai sumušdavo. Jis buvo kategoriškas ir jei I. dėl kažko jam paprieštaraudavo ar supykdavo ant jo, tai jis visada ją už tai sumušdavo. I., galima sakyti, nuolat vaikščiodavo sumušta, nespėdavo užgyti vienas ,,fanfaras“, netrukus atsirasdavo kitas. Kai I. jai pasipasakodavo apie E. smurtavimus, ji jos kelis kartus yra paklaususi, kodėl ji būna su juo, tai ši savotiškai pasimesdavo ir duodavo suprasti, kad jai su juo gerai. Supratusi, kad I. savo noru būna su E. ir kenčia jo smurtą, šaukimus ant jos, koliojimus, ji nesikišo į jų gyvenimą. Paskutinį kartą I. matė 2020-04-24 apie 10:30 - 11:00 val., bazėje, ant suoliuko prie 11 sandėlio. Ji sėdėjo kartu su E. ir kažkokiu jai nepažįstamu vyriškiu, kurį dažnai mato bazėje. Su I. pasisveikino, trumpai apie kažką pakalbėjo. Kiek pamena, I. atrodė neblaivi, tačiau atrodė ir jautėsi normaliai, ant veido jokių sumušimo žymių nepastebėjo. Taip pat I. nesiskundė bloga savijauta, o ir bendraujant su ja tikrai neatrodė, kad ji blogai jaustųsi, kad jai būtų blogai su sveikata, tik pastebėjo, kad ji buvo kažkokia be nuotaikos, liūdna. Tada ji I. paklausė, kas atsitiko. Ši jai užsiminė, kad naktį vėl pykosi su E. Kai paprašė papasakoti dėl ko - atsakė, kad nenori pasakoti. I. atrodė susikrimtusi, bet stengėsi šypsotis ir negadinti kitiems nuotaikos. Kiek jai yra žinoma, I. dažnai stengdavosi nuslėpti E. smurtavimus prieš ją, nes bijojo kad šis vėl ją sumuš. Apie jos mirtį sužinojo sekančią dieną (šeštadienį). Šeštadienį bazėje matė praeinantį E. ir pagalvojo kodėl jis vienas, kur I., tačiau ji jo neužkalbino. Vėliau, tą pačią dieną iš savo draugo L. C. sužinojo, kad E. bazėje jam pasakė, jog I. nebėra, kad vakar, penktadienį, jai pasidarė blogai su širdimi, jis (E. C.) iškvietė greitąją, tačiau medikai niekuo jau nebegalėjo padėti, nes ji jau buvo mirusi. Nesistebi, kad E. ją nužudė, nes jis tikrai dažnai ją mušdavo (t. 3, b. l. 186 - 187).

Liudytojas L. C. parodė, kad pažinojo E. C. ir I. L., yra keletą kartų juos matęs. Susipažino atsitiktinai „(duomenys neskelbtini)“. Su E. C. šiek tiek bendraudavo, o tą moterį buvo matęs gal tris ar keturis kartus. Yra tekę kartu su jais vartoti alkoholį. Nėra buvę, kad vartojant alkoholį būtų konfliktų tarp jo ar tarp C. ir L.. Apie I. sumušimus jam pasakojo tik E. C., kuris pasakojo, kad jie gyveno kažkokiame vagonėlyje, kad ji išėjo į mišką, po kurio laiko grįžo visa sumušta, sudaužyta, suplėšyta, kraujuota. Tai tas pats įvykis, susijęs su jos mirtimi. Pasakodamas E. C. labai pergyveno dėl to. Jis (liudytojas) nėra matęs I. sumuštos. Vieną kartą matė ją su akinukais nuo saulės, todėl apklausos metu nurodė, kad manė, jog ji slėpė veido sumušimus. Nematė ar po akiniais buvo veido sumušimai.

Liudytojas V. S. parodė, kad kažkada nuomavosi sandėlį (duomenys neskelbtini) ir yra matęs praeinančius neblaivius kaltinamąjį su moterimi, kuri bandė kaltinamajam spirti ar spardė. Juos buvo matęs ir anksčiau „(duomenys neskelbtini)“. Kartu juos matė pirmą kartą. Gali būti, kad tai buvo 2020-04-24 apie 15 val., tiksliai jau nepamena. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-28 duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-28 liudytojas V. S. parodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. apie 15.00 val. jis kieme prie įmonės adresu (duomenys neskelbtini), pamatė pro šalį einančius du stipriai apgirtusius asmenis. Vienas iš tų asmenų buvo vyras, kuris, kiek žino, uždarbiauja (duomenys neskelbtini) prie daržovių. Kartu su juo buvo ir moteris, kuri taip pat buvo stipriai girta. Ta moteris nuolat būna kartu su tuo vyru. Tų asmenų vardų, pavardžių nežino. Praeidami pro jį jie konfliktavo, barėsi, o moteris eidama vyrui iš paskos vis bandė koja įspirti į sėdmenis, bet praspirdavo pro šoną. Taip besikoliodami jie ir praėjo pro jį tolyn (duomenys neskelbtini) gatvės atšaka link ten esančio akligatvio. Daugiau nei to vyro, nei tos moters jis nematė (t. 3, b. l. 164 - 165).

2020 m. balandžio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytojas V. S. iš jam pateiktų 5 asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 2, kuri yra E. C., atpažino jį kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 3, b. l. 166 - 170).

2020 m. balandžio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas V. S. iš jam pateiktų 5 asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra I. L., atpažino ją kaip asmenį, apie kurią davė parodymus (t. 3, b. l. 171 - 175).

Liudytojas R. U. parodė, kad E. C. žino tik iš matymo, jo nepažįsta. Jį matė, kai šis buvo atėjęs pranešti seseriai R. N., kad jos sesuo mirė. Jis verkė, buvo labai susijaudinęs ir prašė, kad pranešti seseriai. Matė, kaip kaltinamasis beldė į R. buto duris, bet ji neatidarė. Kada tai tiksliai buvo nepamena. R. seserį buvo matęs, tačiau nepamena ar buvo matęs ją atėjusią su kokiu nors vyriškiu. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus ir nurodė, kad I. su kaltinamuoju porą kartų tikrai yra matęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-28 liudytojas R. U. parodė, kad R. N. yra jo kaimynė. Jis pažinojo R. seserį, tačiau jos vardo ir pavardės nežino. Vieną kartą ją matė vieną, kitą kartą ji buvo atėjusi su vyriškiu. 2020-04-25, tikslesnio laiko nepamena, bet tai buvo iki pietų, jam būnant virtuvėje, išgirdo, kad kažkas beldžiasi į R. buto duris ir pažiūrėjęs pamatė, kad beldžiasi vyriškis, kurį jis buvo matęs su R. seserimi. Jis to vyriškio paklausė ko jis nori ir šis pasakė, jog atėjo pasakyti, kad mirė R. sesuo. Tai pasakęs jis pradėjo verkti ir pasakoti, kad jo mažulė mirė jam ant rankų. Jis dar sakė, kad jai iš nosies pasipylė kraujas ir ji susmuko. Tai sužinojęs, jis (liudytojas) paskambino R. ir pasakė ką sužinojo - kad mirė jos sesuo. Kai R. sužinojo apie savo sesers mirtį, tai jam papasakojo, kad jai buvo žinoma, jog tas vyriškis mušdavo jos seserį, todėl mano, kad ji ne pati numirė, o jis ją sumušė, užmušė. R. jam dar minėjo jo vardą - E. (t. 3, b. l. 152 - 153). Apklausiamas 2020-10-15 papildomai parodė, jog kaimynės R. N. sesę I. yra kokius tris kartus matęs su vyriškiu, kuris ir buvo atėjęs pranešti apie I. mirtį. Pats asmeniškai nėra pastebėjęs, kad I. būtų sumušta, tik R. jam yra sakiusi, jog sesuo sakė, jog tas vyriškis ją muša (t. 3, b. l. 155 - 156).

2020 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytojas R. U. iš jam pateiktų 5 asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra E. C., atpažino jį kaip I. draugą vardu E. (t. 3, b. l. 157 - 159).

Liudytojas J. M. parodė, kad datos tiksliai nepamena, bet gali būti, kad tai buvo balandžio 24 d. Tuo momentu dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo į darbo pabaigą, apie 17 val., kai pastebėjo bokse vaikštant nepažįstamą vyrą, kurio paklausus ko ieško. Šis paprašė paskolinti telefoną, nes eidamas į darbą rado negyvą moteriškę, o jo telefonas yra išsikrovęs. Telefoną jis davė ir girdėjo kaip tas vyriškis paskambino, prisistatė, o po to išėjo į (duomenys neskelbtini) laukti policijos. Vyriškis buvo gal dvi dienas nesiskutęs, su striuke, su džinsais, kiek pamena, lygtais kuprinukė buvo ant peties, nesijautė, kad būtų labai kažką išgėręs. Vyriškis minėjo, kad ėjo į darbą ar iš darbo, takeliu šalia bėgių ir rado kažkokią moteriškę, sakė, kad žiūrėjo pulsą, buvo tikrai mirusi ir pan. Iš to vyriškio pasakojimo suprato, kad jis tos moters nepažįsta.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2019 metais, jai dirbant (duomenys neskelbtini) miesto greitojoje, paramedikės pareigose, buvo gautas iškvietimas kažkur prie „(duomenys neskelbtini)“. Iškvietimas buvo, jog moteriai skaudą koją. Atvykus pagal iškvietimą, moterį rado stotelėje. Nepamena ar ji sėdėjo, ar stovėjo, ar buvo dar kokie asmenys su ja, kurie būtų ką nors aiškinę. Moteris skundėsi kojos skausmu, labiau pėdos. Apžiūros metu į klausimą ar buvo patyrusi traumą, ji atsakė, jog nebuvo. Apžiūros metu kažkokio parametro nuokrypio nerado. Ji pati moters koją apžiūrinėjo, atrodo, kad kortelėje buvo paminėjusi, kad yra kraujosruva. Neprisimena kur dislokuota ir kokio dydžio bei senumo buvo kraujosruva. Moters klausė ar mėlynė atsirado anksčiau negu skausmas, sakė, kad taip, pradžioje buvo mėlynė, paskui skausmas, dėl to ir atmetė skausmą dėl traumos. Moteris neminėjo, kad būtų patyrusi kokį nors smurtą. Neapžiūrinėjo ar ant kitų kūno vietų buvo sužalojimų, bet vizualiai nebuvo kruvina. Neprisimena ar moteris buvo išgėrusi, bet vizualiai atrodė tvarkingai. Kadangi buvo skundas, jog skauda koją, traumą neigė, dar sakė, kad turėjo stuburo išvaržų, nusprendė, kad tai greičiausiai bus lėtinė problema ir dėl to ją transportavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Medicininėje kortelėje yra grafa dėl sutikimo teikti duomenis, tai moteris sutiko ir nurodė E. C.. Ar jai teko su juo bendrauti neprisimena.

Liudytoja G. P. parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) policijos komisariate Veiklos skyriaus tyrėja, buvo gautas iš budėtojo pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyriškis rado negyvą moterį. Atvykus nurodytu adresu jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie konstatavo moters mirtį. Ant moters pirminės apžiūros metu jokių kūno sužalojimų nebuvo pastebėta. Įvykio vietoje taip pat buvo pats E. C., kuris buvo stipriai neblaivus. Jo klausiant kas nutiko ar pažįsta moterį jis negalėjo atsakyti, visiškai nesiorientavo aplinkoje, sėdėdamas ant žolės bandė atsistoti, sverdėjo. Neatsimena ką vyriškis pasakojo apie tą moteriškę ar minėjo ką nors apie tos moters sveikatos problemas. Jis pats pasakė, kad jie buvo pažįstami. Ant C. nepastebėjo kažkokių požymių, kad būtų sumuštas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020-04-29 liudytoja G. P. parodė, kad 2020-04-24 apie 17:12 val. jai dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) PK tyrėju V. Š., gavo nurodymą vykti (duomenys neskelbtini), nes ten rastas moters lavonas. Nuvykus į įvykio vietą, pirmiausiai pamatė tris apleistas krovininių automobilių priekabas, kurių vienos galinės durys buvo atidarytos, o netoliese, ant žemės pamatė gulintį uždengtą kūną, o prie jo ant žolės sėdintį vyriškį. Prie uždengto kūno stovėjo greitosios gydytoja, kuri jiems pasakė, kad apžiūrėjo moters lavoną, tačiau smurto žymių neužfiksavo. Pamatęs juos, tas vyriškis toliau sėdėjo ant žemės, nesikėlė. Tada ji su kolega priėjo prie jo ir paklausė kas nutiko. Vyriškis pradėjo pasakoti, kad ta moteris priekaboje gyveno apie du metus ir jis dažnai atnešdavo jai maisto. Šiandien, 2020-04-24, maždaug prieš tris valandas jis buvo su ta moterimi ir ji jam skundėsi, kad jai skauda širdį. Taip pat vyriškis teigė, kad ta moteris šiandien vartojo alkoholinius gėrimus ir prašė jo, kad jis paliktų ją vieną, nes jai skauda širdį. Vyriškis jiems nurodė, kad ta moteris yra jo pažįstama, tačiau jos nei vardo, nei pavardės jis nežino. Iš vyriškio pasakojimo suprato, kad moteriai paprašius palikti ją vieną jis pasišalino, o grįžęs maždaug po trijų valandų rado ją negyvą. Vyriškis, kuris prisistatė kaip E. C., atrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kalba buvo nerišli, vartojo necenzūrinius žodžius. Vyriškis elgėsi ramiai, nekilo įtarimų, kad jis būtų galėjęs būti susijęs su moters sužalojimu, mirtimi, o taip pat neatrodė, kad jis pergyvena dėl tos moters mirties, neatrodė, kad būtų šoko būsenoje. Išoriškai nei ant E. C. kūno, nei ant drabužių jokių kraujo ar kitų įtarimą keliančių objektų nesimatė. Taip pat ir ant mirusiosios drabužių nesimatė kraujo dėmių, tik ant jos veido, ties nosimi matėsi keli raudonos spalvos lašeliai. Apžiūrint įvykio vietą nei teritorijoje, nei priekabos viduje tikrai nebuvo jokio pagalio ar kitokio, panašaus į jį daikto. Priekabos viduje buvo tik čiužinys (porolonas), plastikiniai buteliai, maisto likučiai, antklodė, mobilaus ryšio telefonas, taip pat kaip dalis metalinės tvoros (vientisos), maždaug 1,2 m. aukščio ir iki 2 m. pločio. Priekabos viduje kraujo dėmių taip pat nebuvo rasta (t. 3, b. l. 161- 162)

Liudytoja V. V. parodė, kad kaltinamąjį E. C. mato pirmą kartą. Nepamena ar yra tekę bendrauti su I. L., jos sužalojimo aplinkybių neprisimena. Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi. Neprisimena, kad taip būtų buvę, jog nukentėjusieji buvo atvykę į policijos komisariatą ir nurodė, kad L. muša kaltinamasis, o ji (liudytoja) būtų sakiusi, kad jeigu nepavyks to įrodyti, tai jiems patiems bus byla už melagingus parodymus.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-13 liudytoja V. V. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 straipsnį dėl I. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Ji I. L. neapklausinėjo, su ja nebendravo. Ji tyrimo metu atliko I. L. sūnaus ir vyro apklausas. Pamena, kad pradžioje buvo galvojama, jog I. L. sužalojo jos vyras, kuris apklausos metu buvo nurodęs, kad jo žmona veda netinkamą gyvenimo būdą, nuolat girtauja, bendrauja su asocialiai gyvenančiais asmenimis. Nepamena, kad būtų minėjęs E. C., kaip galimą įtariamąjį, o taip pat, kad ji pati būtų sakiusi, jog jei I. L. neturi pretenzijų, tai nieko negalima įrodyti. Su kuo galėjo bendrauti, kalbėtis I. L. dukra tikrai nežino, kadangi jų komisariate kiekvieną dieną interesantus priima kiti darbuotojai. Pati su I. L. dukra nekalbėjo, jos neapklausinėjo, jos nėra mačiusi (t. 2, b. l. 72 - 73).

Liudytojas P. C. parodė, kad sūnus nuolat gyvendavo pas juos bute. Rūsyje negyvendavo. Buvo davęs sūnui raktus nuo sandėlio. Nematė savo sūnaus 2020 metų kovą, balandį ar anksčiau su kokia nors moterimi bendraujančio ar į namus ateinančio. Jis pareidavo, miegodavo šešias dienas, dieną pradingdavo, iš ryto išeina, vakare pareina. Sūnus namo neparsivesdavo moters, nieko neparsivesdavo. Nežino kas yra I.. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei protokolą parodžius liudytojui, jis nurodė, kad parašas ant protokolo yra jo, tačiau jis neskaitė kas ten parašyta, tyrėja taip surašė, jis apie I. nieko nepasakojo, jos nepažinojo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-08 liudytojas P. C. parodė, kad E. C. yra jo sūnus. E. problema buvo nuolatinis alkoholio vartojimas. E. gerdavo kartu su I.. Apie policijos kvietimus nieko nepasakos, gali pasakyti, kad E. neturi jokių pretenzijų. Buto rūsyje jam nebeleido gyventi, nes E. su I. ten gerdavo ir dėl to jau buvo nepatenkinti kaimynai. Apie I. nužudymo aplinkybes nieko nenori pasakoti, nes nežino. Jam skaudu kalbėti apie sūnų ir jo problemas (t. 4, b. l. 6 - 8).

Liudytoja O. C. (parodymai perskaityti liudytojai mirus) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-08 parodė, kad E. C. yra jos sūnus. E. pas ją bute nebegyveno apie du metus. Ji E. išvarė, nes jis pradėjo vestis į namus I. L.. Jai nepatiko tai, kad jie abu nuolat būdavo girti. Kiek žino, tai jie kartu nuolat gerdavo, būdavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur E. uždarbiaudavo. Kai ji E. išvarė iš buto, tai šis pradžioje gyveno buto rūsyje, tačiau ir iš ten išvarė, nes ir ten girtaudavo, rūsį pavertė šiukšlynu. Yra buvę atvejų, kad E., būdamas girtas, triukšmaudavo, būdavo kviesta policija, tačiau jie susitaikydavo. Jos E. niekada nemušė, jai buvo geras, tik viską gadino jo priklausomybė alkoholiui. Kiek žino, E. mylėjo I., tačiau nežino ar jie pykdavosi, mušdavosi ar ne. Apie tai, kad E. įtariamas I. nužudymu ji žino, tačiau tuo netiki (t. 3, b. l. 10 - 13).

2018 m. liepos 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog 2018-07-14 skubios pagalbos skyriuje I. L. nurodė, kad vakar buvo užpulta nepažįstamo asmens. Buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Aplinkybių nepamena. Teigia ėjusi iš sesers. Pacientės teigimu buvo sumušta, trenkė į krūtinę, vėliau buvo seksualinė prievarta. Ryte pavyko pačiai pabėgti. Aprašyti stebimi sužalojimai, konstatuotas kairio šono IX šonkaulio lūžis (t. 1, b. l. 157 - 158).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog I. L. neabejotinai apie paros laikoptarpyje iki kreipimosi pas gydytojus (kreiptasi 2018-07-14) buvo sulaužytas kairės pusės IX šonkaulis. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu, kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, jog tuo pat metu tiriamoji patyrė ir daugiau smūgių kietu buku daiktu, tačiau įrašas medicininėje dokumentacijoje gan nekonkretus -,,kairės rankos, šlaunies srityje, kairės krūtinės ląstos pusėje stebimos įvairaus senumo hematomos“. Šiuo atveju galima tik teigti, jog paminėti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis smūgiais apie 10 parų laikotarpyje iki medikų apžiūros. Šios poodinės kraujosruvos tiek visumoje, tiek vertinant kiekvieną jų atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Šonkaulio lūžis vertinant atskirai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 155 - 156).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. rugpjūčio 17 d.

2018 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše įrašyta, kad skubios pagalbos skyriuje I. L. nurodė, jog 2018-08-17, 21 val. vonioje paslydo ir trenkėsi galva į dušo rankeną. Skauda kairio antakio srityje. Kaire akimi prasčiau mato nuo vaikystės. Objektyviai: kairio antakio lateralinėje srityje nedidelio pločio 3 cm. ilgio nepilno odos storio žaizda lygiais kraštais (t. 1, b. l. 171).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. muštinė odos žaizda kairio antakio išorinėje dalyje išsivystė nuo vieno poveikio kietu buku daiktu, keleto valandų bėgyje iki kreipimosi pas medikus, t. y. 2018-08-17, 23:10 val. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smogiant į šią kūno sritį kietu buku daiktu, galimai ir plastmasiniu virduliu (t.1, b. l. 169 - 170).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. sausio 28 d.

2019 m. sausio 28 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019-01-28 13:50 val. ir nurodė, kad apie 12:30 val., eidama lauke paslydo ir nukrito, susitrenkė galvą, be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, nesvaigsta galva, daugiau niekur nesusimušė. Apžiūros metu užfiksuota, jog kaktoje stebimos 2 paviršinės 1,5 ir 3 cm. ilgio odos žaizdos (t. 1, b. l. 184 - 185).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. dvi odos žaizdos kaktoje padarytos dviem smūgiais kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti apie kelios valandos iki kreipimosi pas medikus, tai patvirtina aktyvaus kraujavimo nebuvimas. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokios apimties žaizdos sutrikdo sveikatą ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Dvi atskiros muštinės žaizdos kaktoje, nesant aplinkoje odos nubrozdinimų ar kitų sužalojimų kaktoje ir veide, leidžia teigti, jog šie sužalojimai išsivystė ne griūnant (t. 1, b. l. 183).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 9 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nuotraukoje esančiai moteriai (I. L.) yra padaryta muštinė plėštinė tarpuakio srities odos žaizda. Šis sužalojimas padarytas kietu, briauną turinčiu daiktu ir jėgos poveikis buvo iš priekio atgal ir iš apačios į viršų. Trauma padaryta apie keletas/keliolika valandų iki fotografuojant. Sužalojimas padarytas vienu poveikiu. Tokia odos žaizda nosyje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes realiai pilnai sugyja per ilgesnį nei 10 parų laikotarpį. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir smūgiuojant virduliu (t.1, b. l. 199).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. 11 val. iki balandžio 19 d. 17 val.

2020-05-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019-04-19, 17 val. 50 min. ir 2019-04-20, 09 val. 20 min. VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruoti kvietimai pacientei I. L.. Kvietėjo tapatybė nežinoma, kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini). Pridedamos tai patvirtinančios kvietimo kortelės ir garso įrašai (t. 2, b. l. 87 - 88).

Iš 2019-04-19 kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad GMP pranešimas dėl galimai I. L. patirto insulto gautas 2019-04-19, 17:50 val. (t. 2, b. l. 90 - 91).

Iš 2019-04-20 kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad GMP pranešimas dėl I. L. sveikatos sutrikimų gautas 2019-04-20, 09:20 val. (t. 2, b. l. 92 - 94).

2020 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėti el. paštu iš VšĮ Kauno m. GMP gauti garso įrašai ,,20190419175054_610784.mp3“ ir ,,20190420092043_619120.mp3“:

- garso įraše ,,20190419175054_610784.mp3 girdėti, kaip atsiliepus operatorei, vyriškas balsas pasako „Nerėk s***!“ bei vėliau nurodo kvietimo adresą (duomenys neskelbtini) bazę, įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), kad rado gulinčią ant žemės moterį, kuriai galimai insultas, kuri vos paeina, kairę koją, ranką traukia, dešinė ranka nesivaldo. Nurodo, kad pacientei 54 metai, ji sąmoninga, kvėpuoja normaliai. Kad ją matė prieš valandą, buvo apsišlapinus. Girdėti, kad vyras sako “kačiuk, kačiuk, kalba gydytoja - te, kalbėk. Imk kalbėk. Tuoj tuoj tuoj“. Atsiliepusi moteris pasisveikina, davus jai nurodymus nedėti ragelio pasako „gerai“. Po to pokalbio metu vyras nurodo, kad lauks greitosios med. pagalbos.

- garso įraše ,,20190420092043_619120.mp3“ girdėti, kaip atsiliepus operatorei, skambinantis vyras nurodo kvietimo adresą „čia būtų prie (duomenys neskelbtini), kur yra galutinė stotelė. Galutinė iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės“ bei „moteriškė va sėdi, visai nepaeina, gal sutraukta koja“, kad kairė koja nevaldoma, o rankos normaliai (girdisi moters balsas fone - vyriškis atkartoja moters žodžius). Nurodo, kad pacientei 54 metai, kad ji sąmoninga, normaliai mąsto. Tolygiai, ramiai kvėpuoja, akys žvalios, nieko neapniukę, paklausus, kada tai prasidėjo nurodo, jog „vakar“, patikslina, kad ji nei kraujuoja, nei vemia (t. 2, b. l. 95 - 99)

2019 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog buvo atlikta apžiūra adresu (duomenys neskelbtini), kur yra 8 aukštų namas. Ant namo sienos, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Dešinėje prie šio namo yra 4 aukštų priestatas. Priešais šiuos pastatus išasfaltuota aikštelė. Priešais šią aikštelę, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) yra žalia zona, kurią juosia šaligatvio borteliai. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nieko nepaimta (t. 2, b. l. 5 - 9).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-20 I. L. parodė, kad 2019-04-19 apie 20:30 val. eidama (duomenys neskelbtini), ties 90 namu, (duomenys neskelbtini) prarado pusiausvyrą, nes lipdama nuo šaligatvio bortelio blogai pastatė koją ir praradusi pusiausvyrą parkrito. GMP medikų buvo nuvežta į Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas kairės kojos padikaulio lūžimas. Kairį žandą bei kairę ranką užsigavo namuose 2019-04-16 apie 11 val., kai maudėsi vonioje ir paslydusi krito bei trenkėsi į dušo laikiklį. Jokia nusikalstama veika prieš ją padaryta nebuvo, niekam pretenzijų dėl to neturi, nes susižalojo pati. Ji turi 2 stuburo išvaržas, dėl ko būna, kad jai nutirpsta koja ir tuomet nelabai ją jaučia, o ją statydama praranda pusiausvyrą, dėl to ir įvyko šios traumos (t. 2, b. l. 13 - 15).

2019 m. balandžio 19 d. Respublikinės Kauno ligoninės medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad I. L. kviečiama apžiūrai neatsiliepė iš SPS pasišalino apie 19 val. (t. 2, b. l. 27). Pacientės pirminės apžiūros PSPS metu užfiksuotos hematomos po dešine akimi, kairėje pėdoje, 2019-04-20 diagnozuotas kairės pėdos V padikaulio lūžis (t. 2, b. l. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad med. dokumentuose įrašyta, jog I. L. gydytojo buvo apžiūrėta 2019-04-20, 10:05 val. buvo pristatyta 2019-04-19, 18:33 val. tačiau iš gydymo įstaigos pasišalino apie 19 val. I. L. nustatyta: kraujosruva po dešine akimi, kraujosruva kairėje pėdoje, kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžis, kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti krentant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais), ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija nerodo sužalojimų padarymo eiliškumo. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2019 m. balandžio 16 - 19 dienomis). Kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti patirti ir savigynos metu (t. 2, b. l. 18 - 19).

Specialistas G. A. C. apklausiamas teisme dėl 2019-05-24 specialisto išvados (t. 2, b. l. 18-19) paaiškino, jog specialisto išvada yra surašyta iš medicininių dokumentų, pati tiriamoji nebuvo apžiūrėta. Įrašyta, jog tiriamoji kreipėsi 2019-04-19, 18.33 val., nurodė, jog prieš tris dienas namie konflikto metu buvo sumušta. Detaliau atsisakė pasakoti. Užfiksuota kraujosruva po dešine akimi, taip pat kairės pėdos viršutinėje dalyje, dešinio kelio srityje. Detaliau odos apžiūrėti nesileido, nesutiko nusirengti drabužių. Apžiūros metu medicininėje įstaigoje buvo atliktas kairės pėdos radiologinis tyrimas, rentgenas. Išvada to tyrimo: penkto padikaulio distalinio galo lūžis be dislokacijos. Padikauliai yra tarp čiurnos sąnario ir pirštų. Penktas padikaulis yra išorinis mažojo piršto kaulas, jis jungia čiurną su mažu pirštu. Šis lūžis negali atsirasti žmogui einant, griūnant, atsitrenkiant į daiktą. Tokio amžiaus žmogui ir tokioje vietoje lūžti šis kaulas jokiu būdu negali be pašalinės jėgos. Šiuo atveju arba dideliu greičiu koja judėjo ir atsitrenkė į daiktą, arba daiktas atsitrenkė į kojos išorę ir padarė šitą lūžį, arba į kojos išorę, arba į kojos viršų turėjo atsitrenkti tam, kad įvyktų šie lūžiai. Taip, kaip tiriamoji teigė, jog eidama griuvo, krito kur nors jokiu būdu jis negali lūžti, reikėjo išorinio poveikio. Šis padikaulio lūžis, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas kitam asmeniui spiriant koja tiriamajai. Taip pat galėjo būti padarytas arba trenkiant iš viršaus koja, arba iš šono. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie osteoporozę nėra, todėl klausimas - ar keistųsi išvada dėl padikaulio lūžio, jeigu būtų diagnozuota osteoporozė, yra spėjamasis, todėl į jį atsakyti negali.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. liepos 5 d.

2019 m. liepos 7 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše įrašyta, kad I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019-07-07, 12:40 val. ir nurodė, kad 2019-07-05 vakare patyrė traumą - paslydusi nukrito nuo laiptų. Stiprus skausmas dešiniajame šone po mentėmis. Atlikta rentgenograma ir nustatyti dešinės pusės VIII-X šonkaulių lūžiai (t. 2, b. l. 131 - 132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog I. L. dešinės pusės VIII - X šonkaulių lūžiai išsivystė nuo vieno gan didelės energijos smūgio kietu buku daiktu. Trauma patirta kelių parų bėgyje iki kreipimosi pas medikus. Detaliau spręsti apie tikslesnį traumos mechanizmą ir padarymo laiką negalima. Šonkaulių lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo išsivystyti tiek griūnant, tiek ir stipriai smūgiuojant (pvz. spiriant) į krūtinę (t. 2, b. l. 129 - 130).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. rugsėjo 4 d.

2019 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019-09-05, 14:15 val. ir nurodė, kad vakar (2019 m. rugsėjo 4 d.) krito, sumušė krūtinę. Dabar skauda kairę pusę, sunku įkvėpti. Be sąmonės nebuvo. Atlikus rentgenogramą nustatytas X šonkaulio lūžis (t. 2, b. l. 145 - 146).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog I. L. kairės pusės X šonkaulio lūžis išsivystė dėl tiesioginio smūgio kietu buku daiktu į šią sritį. Trauma kelių parų bėgyje iki kreipimosi pas medikus. Šonkaulis lūžo nuo vienintelio poveikio. Šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutriko ilgiau nei 10 parų. Lūžęs vienas šonkaulis, nėra nurodyti jokie kiti sužalojimai kūno paviršiuje, todėl kategoriškai spręsti ar šonkaulis lūžo nuo tiesioginio smūgio smūgiuojant į šią sritį ar griūnant ir atsitrenkiant į kokį iškilų paviršių šiuo atveju negalima. Labiau tikėtina, jog trauma ne griūnant (t. 2, b. l. 143 - 144).

2019 m. lapkričio 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019-11-04, 07:43 val. ir nurodė, kad prieš kelias dienas, įlipant į viešojo transporto mikroautobusiuką, dešinę plaštaką prispaudė slankiojančiomis durimis, labai skauda (t. 2, b. l. 159 - 160).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. dešinės plaštakos V delnakaulio nekomplikuotas pamato lūžis išsivystė kieto buko daikto poveikyje. Toks lūžis būdingas ne tiesioginei traumai, o išilginiam delnakaulio apkrovimui esant sulenktam riešui. Trauma galėjo įvykti kelių parų bėgyje iki kreipimosi pas medikus. Tiksliau spręsti apie žalojimo padarymo laiką nėra galimybės. Sužalojimas išsivystė nuo vieno trauminio poveikio. Delnakaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutriko ilgiau 10 parų. Toks delnakaulio lūžis negalėjo būti padarytas prispaudžiant plaštaką slankiojančiomis autobuso durimis (t. 2, b. l. 157 - 158).

2020 m. balandžio 24 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta adresu Draugystės g. 17, Kaunas, netoli automobilių remonto dirbtuvių „Dyzelinių automobilių servisas“, prie kurių pasukus į kairę ir pavažiavus apie 50 metrų iki kelio galo, iš kairės pusės yra metalinė tvora, už tvoros - praėjimas išmintos žemės pagrindu, ant kurio rastas moteriškos lyties, apie 55 - 60 metų amžiaus, lavonas gulintis ant nugaros. Ant kūno vizualiai sužeidimų ar smurto požymių nepastebėta. Ant veido, po nosimi, virš viršutinės lūpos dalies ir ant apatinės lūpos dalies matomos raudonos spalvos dėmės. Netoliese stovi trys vilkiko priekabos. Kairiausia priekaba, prie kurios guli kūnas, yra praviromis durimis. Priekabos viduje, kairėje pusėje matomi išmėtyti įvairūs drabužiai, dešinėje pusėje matomi išmėtyti plastikiniai buteliai, viduryje ištiestas geltonos spalvos porolonas, ant jo guli raštuota antklodė. Ant antklodės rastas mobilaus ryšio telefonas, kuris paimamas. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (t. 2, b. l. 168 - 176).

2020 m. balandžio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog buvo atlikta papildoma įvykio vietos, kurioje buvo rastas I. L. lavonas ir teritorijos iki pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Iš sunkvežimio priekabos, stovinčios kairėje, vidaus paimtos suplyšusios moteriškos kelnės (tamprės). Iš po priekabos paimtas medinis pagalys. Praėjus apie 14 metrų nuo priekabos galo, pievoje rasta ir paimta: mėlynos spalvos tuščias krepšys, juodos spalvos dvejos pirštinės, vazelinas, žirklės. Taip pat pievoje guli numestas stiklainis su jame likusiais marinuotais agurkėliais. Maždaug 2 metrų atstumu tiesiai nuo šių objektų - betoninis šulinys su dangčiu, o ant jo krašto - išmatos, nubėgusios per šulinio šoną ant žolės. Sugrįžus ant praminto keliuko, esančio netoli priekabų, pasukus į kairę ir einant tiesiai pievoje išmintu keliuku, paėjus apie 90 metrų, kairėje pusėje yra išmintas takelis ir laužavietė. Pasukus į kairę ir paėjus 12 metrų, prieinama laužavietė, kurioje šiukšlės, apdegę metalai, laidai, krūmai. Sugrįžus atgal į pagrindinį keliuką ir toliau einant tiesiai apie 75 metrus, prieinami geležinkelio bėgiai ir už jų tiesiai kelias bei pastatas su užrašu 10 E (t. 3, b. l. 1 - 10).

2021 m. sausio 4 d. apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ rastas 2020-04-24 įvykio vietos ir lavono apžiūros metu. Telefonas be SIM kortelės, neįsijungia (t. 2, b. l. 177 - 183).

2021 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie įvykio vietos apžiūros metu rastą mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“ nurodyta, jog atlikus mobilaus ryšio telefono IMEI kontrolę nustatyta, kad telefonas veikė nuo 2020-02-21 iki 2020-02-22 ir jame buvo įdėta SIM kortelė abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris yra išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas. Eilę kartų skambinant nurodytu abonentiniu numeriu, abonentas būdavo nepasiekiamas, todėl nepavyko nustatyti, kas naudojosi nurodytu abonentiniu numeriu bei įvykio vietoje rastu mobilaus ryšio telefonu. Taip pat nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nėra registruotas ieškomų numeruotų daiktų registre (t. 2, b. l. 190 - 191). Informacija apie veikusius Nr. atsispindi ir iš telekomunikacijų įmonių gautuose duomenyse (t. 2, b. l. 185, 187).

2021 m. sausio 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo atlikta kūno kameros Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto vaizdo įrašo: ,,2020_0424_185517_004MP4” apžiūra. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas filmuoja aplinką. Netoli tarnybinio automobilio, ant žemės matomi padėti neštuvai, o dešinėje pusėje sunkvežimio priekaba ir uždengtas lavonas. Pareigūnas eina prie lavono ir priekabos. Priekabos dešinės pusės durys atidarytos. Šalia priekabos sudėtos dvi padangos, kurios apaugusios žolėmis, o kairėje pusėje, šalia priekabos guli uždengtas lavonas. Priekaboje matomi plastikiniai buteliai, indai, čiužinys, užtiesalai, skudurai, šiukšlės, metalinės grotos ir kiti daiktai. Vaizdo įraše neužfiksuoti jokie asmenys ar jų pokalbiai (t. 2, b. l. 193 - 195).

Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. rašte nurodyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. 17.06 val. yra užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikta garso įrašo kopija (t. 3, b. l. 13).

2020 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas 2020-04-24 abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas, pavadinimu ,,2020_04_24_17-06-07-37067770599.mp3", kuriuo buvo kviečiama pagalba dėl rasto moters kūno. Įraše girdėti, kaip atsiliepus operatorei skambinantis asmuo – vyras, vėliau prisistatęs kaip E. C., nurodo, kad eidamas takeliu į darbą, netoli (duomenys neskelbtini) rado moters lavoną. Operatorei paklausus moters amžiaus nurodo, kad nežino (t. 3, b. l. 15 - 18).

2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio liudininko nurodyta, kad pagal 2020-04-24 apie 17:12 val. gautą pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), pievoje, krūmuose rastas nenustatytos tapatybės moters lavonas be išorinių smurto žymių. Pasitikęs pranešėjas E. C. paaiškino, jog minėtoje vietoje, apleisto vilkiko viduje, gyveno moteris, kurios vardo ar pavardės jis nežino. Teigė, jog apie 2 metus minėtai moteriai į vilkiką, kuriame ji gyveno, jis atnešdavo maisto. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jo apklausa nebuvo vykdoma. Iš kur minėtas vyriškis pažįsta moterį, vyriškis aiškiai nepasakė, teigė, jog prieš keletą metų susipažino su ja (duomenys neskelbtini) prospekte (t. 3, b. l. 19 - 20).

Iš 2020 m. gegužės 4 d. VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus saugotų drabužių ir daiktų išdavimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti I. L. vilkėti drabužiai: pilkos spalvos kelnės, pilkos spalvos megztinis, 1 pora batų (t. 3, b. l. 42 - 43).

2020 m. balandžio 27 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte nurodyta, kad 2020 m. balandžio 27 d. atlikus nežinomos moters lavono tyrimą nustatyta mirties priežastis – daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai. Moteris atpažinta 2020 m. balandžio 27 d. – tai I. L. gim. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 32).

2020 m. balandžio 27 d. lavono parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad K. L., lavoną, surastą 2020 m. balandžio 24 d., atpažino kaip savo žmoną I. L. (t. 3, b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad:

1. I. L. mirties priežastis - daugybiniai kūno sumušimai su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais. Šių sužalojimų pasėkoje išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas, ir moteris mirė per keliolika - keliasdešimt min. po patirtų sužalojimų.

2. Mirtis ištiko kelių val. bėgyje iki GMP atvykimo. Tai patvirtina GMP kvietimo kortelės įrašai- nefiksuoti lavoniniai reiškiniai, ant krūtinės rasti elektrodai rodo, jog dar buvo mėginama registruoti širdies veiklą. Tai patvirtina ir autopsijos duomenys.

3. Prieš mirtį I. L. alkoholio nevartojo. Mirusiosios kraujyje ir smegenų skystyje metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta.

4. I. L. kūne konstatuota daug įvairaus pobūdžio ir apimties bei skirtingo intensyvumo kūno sužalojimų. Pagrindiniai sužalojimai sukėlę mirtį, t. y. abipusiai daugybiniai įvairiose anatominėse linijose išsidėstę, vietomis dvigubi šonkaulių lūžiai. Šie šonkaulių lūžiai padaryti keliais poveikiais, ir labiausiai tikėtina, traumuojant ant pilvo gulintį žmogų iš nugaros pusės užlipant ar užšokant, tai patvirtina šonkaulių lūžių apimtis, pobūdis, masyvios kraujosruvos nugaros minkštuosiuose audiniuose. Mažiausiai du (2) smūgiai kietu pailgos formos daiktu suduoti į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę. Daugybinės įvairaus dydžio kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, padaryti kietu buku daiktu, kuris atspindi tik bendrosios traumos kietu buku daiktu požymius, ir todėl tiksliau negalima detalizuoti žalojančių daiktų ar įrankių. Neabejotina, jog sužalojimai krūtinėje, galūnėse padaryti prieš pat mirtį. Tai patvirtina uždegiminės reakcijos nebuvimas jų srityse. Minkštųjų audinių sumušimai galvoje galimai padaryti kiek (kelių val. bėgyje) anksčiau nei kiti sužalojimai, nes tiriant juos histologiškai konstatuota prasidėjusi uždegiminė organizmo reakcija. Visgi atsižvelgiant į tai, jog uždegiminės reakcijos galvoje prasideda labai greitai po pažeidimo lyginant su kitomis kūno sritimis, neatmetama galimybė, jog ir sužalojimai galvoje padaryti maždaug tuo pat metu. Konstatuoti paviršiniai įbrėžimai veide galėjo būti padaryti pirštų nagais ar pan. ir mažiausiai trim poveikiais, formaliai vertinant tik daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai sukėlę trauminį šoką ir galiausiai mirtį, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti (išskyrus šonkaulių lūžius) sužalojimai yra padaryti per trumpą laiko tarpą ir daugiau ar mažiau apsunkino bendrą sveikatos būklę. Tačiau tiek visumoje, tiek ir vertinant kiekvieną šių paviršinių sužalojimų atskirai jie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Sužalojimų gausu: galvoje, kakle sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika (11) smūgių, krūtinėje ir juosmenyje, nugaroje mažiausiai septyniais (7), galūnėse mažiausiai dvidešimčia (20).

5. Pomirtinių sužalojimų palaikuose nebuvo.

6. Konstatuoti sužalojimai negalėjo išsivystyti nugriuvus ar net griuvinėjant.

7. I. L. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiate, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta (t. 3, b. l. 33 - 39).

2020 m. balandžio 29 d. VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo med. gydytojo Ą. S. paaiškinime nurodyta, kad jis 2020-04-27 atliko I. L., tuo metu kaip nežinomo lavono, autopsiją - teismo medicininį tyrimą. Tyrimo metu nustatyti daugybiniai minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, krūtinėje ir juosmenyje, nugaroje ir kojose. Abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai įvairiose anatominėse linijose. Preliminari mirties priežastis - trauminis šokas ir progresuojantis kvėpavimo bei kraujotakos nepakankamumas dėl patirtų sužalojimų. Šiuo atveju sunkiausi sužalojimai - daugybiniai šonkaulių lūžiai. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai smūgiuojant rankomis, spardant ar pan. ir suduodant ne mažiau keliolikos smūgių. Mažiausiai du sužalojimai kairėje nugaros ir sėdmens srityje padaryti smūgiuojant pailgos formos daiktu ar įrankiu. Preliminariai konstatuoti sužalojimai padaryti apie kelių parų laikotarpyje iki mirties ir galimai ne vienu metu. Į klausimą ar po patirtų sužalojimų nukentėjusioji galėjo 2020-04-24 apie 15 val. (t. y. apie 2 val. iki mirties) vaikščioti, atlikti savarankiškus veiksmus, kelti kojas, spirti - specialistas paaiškino, kad išskyrus daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, kiti sužalojimai paviršiniai visumoje ir esant tokiems sužalojimams ji galėjo judėti, spirti ir t.t.. Tačiau, esant taip sulaužytiems šonkauliams, žmogus dūsta ir dėl skausmo vargu ar galėtų eiti, kelti kojas, atlikti kitus aktyvius fizinius veiksmus. Kiek laiko iki mirties buvo padaryti šonkaulių lūžiai, bus galima atsakyti po išsamių tyrimų. Po tokių šonkaulių lūžių žmogus, vykstant šokui, tampa pasyvus, blėsta jo sąmonė, krenta kraujospūdis ir pan. Ant lavono drabužių kraujo nesimatė, o taip pat ir ant kūno, apart nubrozdinimų veido srityje, sutepimo krauju ar buvusio kraujavimo nebuvo (t. 3, b. l. 70 - 73)

Apklausiamas teisme specialistas Ą. S. dėl specialisto išvados 2020-04-27 Nr. M (duomenys neskelbtini), kuri yra t. 3, b. l. 33-39 paaiškino, jog kristi ant geležinkelio bėgių, ant akmenukų ir taip susižaloti krūtinę, šonkaulius nepavyktų. Savo ūgiu griūnant ant bėgio galėtų šonkaulis lūžti, bet kad lūžtų masiškai keliose vietose, tai reikia žmogų numesti bent jau iš antro aukšto. Kelis kartus kritus praktiškai nėra įmanomas toks rezultatas. Einant griūti, keltis, vėl griūti ir taip susilaužyti įvairiose anatominėse linijose, palei stuburą, priekyje, šonuose šonkaulius tikrai negalima. Po šonkaulių lūžio žmogus labai greitai mirė, kadangi sužalojimų vietose nebuvo uždegiminių reakcijų. Tikrai negalėjo būti, kad tie sužalojimai buvo prieš parą. Taip sulaužytais šonkauliais žmogus aktyvių veiksmų negali atlikti. Laikas, per kurį alkoholis pasišalina iš organizmo, priklauso ir nuo to, koks kiekis buvo išgertas, nuo jį vartojusio žmogaus organizmo. Paprastai skaičiuojama, kad apie 0,10-0,15 promilės per valandą pasišalina, piktnaudžiaujantiems žmonėms 0,20 promilės per valandą. Šiuo atveju alkoholio liekanų nebuvo. Negyvame organizme metabolizmas nevyksta.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog ant tirti pateikto pagalio, paimto 2020-04-30 papildomai apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti. Ant pagalio rasti vyro biologiniai pėdsakai, tinkami asmens tapatybei nustatyti, yra ne E. C. (t. 3, b. l. 47- 50).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. Ant tirti pateikto medinio pagalio (lentelės) nėra įvykio vietos apžiūros metu priekaboje rastų kelnių pluoštų, taip pat nėra pluoštų, vienodų su pašaliniais pluoštais, rastais ant šių kelnių.

2. Ant tirti pateikto medinio pagalio (lentelės) rasta juodos ir baltos spalvų poliesterinių pluoštų, vienodų su atitinkamais I. L. kelnių pluoštais. Ant tirti pateikto medinio pagalio (lentelės) nėra I. L. megztinio pluoštų ir batų medžiagų mikrodalelių (plastikų, pluoštų), taip pat nėra pluoštų, vienodų su pašaliniais pluoštais, rastais ant tirti pateiktų I. L. kelnių, megztinio batų.

3. Ant įvykio vietos apžiūros metu priekaboje rastų kelnių nėra medienos mikrodalelių iš tirti pateikto medinio pagalio (lentelės).

4. Ant tirti pateikto I. L. megztinio yra medienos mikrodalelių, kurios yra tos pačios spygliuočių medžių genties - pušies mediena, kaip ir tirti pateikto medinio pagalio (lentelės) mediena. Ant I. L. kelnių ir batų yra spygliuočių medžių medienos mikrodalelių (3 t., b. l. 60 - 67).

2020 m. balandžio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja pateikė stebėjimo kameros vaizdo įrašą (4 t., b. l. 21).

2021 m. sausio 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo atlikta vaizdo įrašo, kurį pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini) ", darbuotoja apžiūra. Vaizdo įraše ,,video is imonės -SVID_20200430_152357_1", matoma automobilių stovėjimo aikštelė, toliau gatvė, pravažiuojantys automobiliai. Vaizdo įrašas prasideda 2020-04-23, 19:05:16 val. 19:05:38 val. kitoje kelio pusėje, kelkraščiu matomi artėjantys, einantys vienas šalia kito vyras ir moteris (tyrimo metu nustatyta, kad tai E. C. ir I. L.). Vaizdo įraše matyti, kad moteris dešinėje, ties alkūne sulenktoje rankoje laiko rankinę, o vyriškis kairėje rankoje laiko sportinį krepšį. Moteris vilki juodos spalvos kelnes ir striukę, o iš po striukės matosi išlindęs šviesios spalvos megztinis. 19:05:50 val. matoma, kad moteris lėtai krenta ant žemės, pirmiausiai keliais atsiremdama į grindinį ir atsigula ant pilvo. 19:05:57 val. vyriškis stoviniuoja šalia gulinčios moters, padeda krepšį ant žemės ir toliau stovi. 19:06:17 val. vyriškis paima moterį už galvos, pečių (aiškiai nesimato) ir bando ją pakelti, galimai pasodinti. 19:06:20 val. vyriškis kaire ranka laikydamas atkėlęs moterį ties kaklu, krūtine, dešine ranka suduoda du smūgius jai į galvos sritį. 19:06:25 paleidžia moterį ir ji vėl nukrenta ant žemės. Vyriškis stovi šalia moters, mosikuoja rankomis. 19:07:17 val. vyriškis nuo žemės paima krepšį, užsideda ant kairio peties, prieina arčiau moters galvos, pakelia galvą, judina moterį. 19:07:37 val. vyriškis prieina prie moters kojų, stoviniuoja. 19:07:52 val. vyriškis vėl prieina prie moters galvos, suėmęs ją rankomis vėl ją kelia. Vaizdo įraše matyti, kad moters kūnas atsipalaidavęs. Nepavykus pakelti, vyriškis moterį perverčia į kitą pusę (galva atsiduria kur prieš tai buvo kojos) ir stoviniuoja šalia. 19:08:28 val. vyriškis atsisėda ant žemės, šalia moters. Moteris guli ant kelkraščio, arčiau važiuojamosios dalies. Vaizdo įraše toliau matomi gatve pravažiuojantys automobiliai, praeinantys, bet nesustojantys žmonės. 19:13:52 val. moteris pakelia galva, pajuda, tačiau vėl ją padeda ant žemės. Vaizdo įrašas baigiasi 19:17:40 val. (4 t., b. l. 22-24).

Peržiūrint vaizdo įrašą teisme 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu, kaltinamasis E. C. nurodė, kad smūgių į veidą I. L. jis nesudavė, tik paplekšnojo stipriai per veidą, kad ji atsigautų (t. 7, b. l. 103).

2020 m. gegužės 11 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus vaizdo įrašus, įrašų, kuriuose būtų užfiksuoti I. L. ir E. C. nerasta (t. 4, b. l. 19-20).

2021 m. liepos 7 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2020-04-28 E. C. asmens kratos metu savanoriškai pateiktas sportinis krepšys su užrašu ,, (duomenys neskelbtini) ". Apžiūrėjus krepšį ir jo vidų, tyrimui reikšmingų objektų nerasta (t. 5, b. l. 26 - 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

1. E. C. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai kairio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-04-23/24.

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

2021 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) naudotoją nurodyta, kad GMP I. L. buvo kviesta iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) du kartus, 2019 m. balandžio 19 ir 20 dienomis. Nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas, veikęs telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-11-17 iki 2019-12-19 telefone veikė abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-03-03 iki 2020-03-03 veikė abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020-03-09 iki 2020-03-09 veikė abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Apklaustas liudytoju R. T. parodė, kad jis buvo paskolinęs savo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) E. C., kuris minėtą SIM kortelę įsidėjo į savo naudojamą mobilaus ryšio telefoną ir paskambino I. L., o baigus pokalbį kortelę iškart grąžino. Kas naudojasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nepavyko nustatyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei perklausius gautą GMP garso įrašą, nustatyta, kad telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi E. C. (t. 2, b. l. 113 - 115).

2021 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) naudotoją pateikimo nurodyta, kad 2019-02-01, 22.57 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pranešėjas, prisistatęs E. V., skambinęs iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini) girdi kaip bute šaukia moteris, galimai yra mušama. Kas gyvena bute nežino, pranešėjas prisistato kaip namo gyventojas, daugiau informacijos nesuteikia, dėl GMP poreikio nėra aišku. Įvykio registracijos išraše nurodyta, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai, aukščiau nurodytu adresu triukšmo ar grumtynių garsų negirdėjo. Buto duris atidarė I. L. gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos namuose nevyksta jokie konfliktai, niekas nesimuša ir policijos pagalba yra nereikalinga. Tyrimo metu nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas. 2019-03-13 OVS registruotas ROIK (duomenys neskelbtini) taip pat aukščiau nurodytu - I. L. ir K. L. gyvenamosios vietos adresu. Atlikus patikrinimą nurodyta, kad buto duris atidaręs K. L., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog policijos pareigūnus galimai galėjo kviesti jo žmona arba jos klasiokas (anketiniai duomenys nenustatyti). K. L. nurodė, kad abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jo žmona I. L. (t. 4, b. l. 34 - 35).

2021 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie pranešėją, prisistačiusį E. V. nurodyta, kad policijos informacinėje sistemoje suvedus E. V. anketinius duomenis - vardą ir pavardę nustatyta, kad toks asmuo nėra registruotas nuo 1930 metų iki 2020 metų (t. 4, b. l. 36 - 37).

2021 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) naudotoją pateikimo nurodyta, kad 2019-02-03, 17.14 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas pranešėjas R. J., kuris skambino iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), girdi kaip bute šaukia moteris, šaukia, kad ją gelbėtų. Bute gyvena šeima, galimai prieš moterį yra smurtaujama. Vaikų nėra, pranešėjas prisistato kaip kaimynas, daugiau informacijos nesuteikia, dėl GMP poreikio nėra aišku. Įvykio registracijos išraše nurodyta, kad į įvykio vietą aukščiau nurodytu adresu atvykusiems policijos pareigūnams buto duris atidarė L. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad nesipyko, vienas prieš kitą nesmurtavo, tik žiūrėjo televizorių. GMP pagalba nebuvo reikalinga, mažamečių vaikų nebuvo, aplinka tvarkinga, abu asmenys blaivūs. Tyrimo metu nustatyta, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas, į kurį paskambinus 2020-05-04 gauta informacija, kad telefonas yra išjungtas. 2020-01-05 atlikus abonentinio numerio kontrolę nustatyta, kad numeris nuo 2020-07-05 yra nenaudojamas. Patikrinus asmenį R. J. policijos informacinėje sistemoje VRIS nustatyta, kad toks asmuo adresu Pramonės pr. 73, Kaunas, nėra registruotas. Taip pat nustatyta, kad asmens, kurio anketiniai duomenys R. J., nėra registruoto kaip Kauno miesto ar rajono gyventojo (t. 4, b. l. 45 - 46).

2021 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie IMEI numerio (duomenys neskelbtini) naudotoją pateikimo, nurodyta, kad 2019-03-13, 20.49 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pranešėjas neprisistatė, o įvykio registracijos išraše matyti tik pranešėjo telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad telefone nebuvo įdėta jokia SIM kortelė. Pranešėjas nurodė, kad jam paskambino jo klasiokė ir prašė iškviesti policiją, nes į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jos neįleidžia jos vyras. GMP nereikalinga, vaikų nėra. Moters ir savo kontaktinio telefono numerio nežino, pranešėjas nėra įvykio vietoje. Įvykio registracijos išraše nurodyta, kad pareigūnams atvykus aukščiau nurodytu adresu, buto duris atidarė K. L., kuris paaiškino, kad buvo grįžusi žmona I. L. su savo klasioku, namuose girtavo, o dabar kažkur išėjusi. K. L. nurodė, kad žmona dažnai girtauja, vedžiojasi pašalinius asmenis. Namuose taip pat buvo ir bendras sutuoktinių sūnus L. L., kuris patvirtino, kad mama girtauja, į butą vedžiojasi nepageidaujamus asmenis, kabinėjasi prie tėčio dėl įvairių smulkmenų. I. L. pareigūnų laukė prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu nustatyta, kad E. C. anksčiau gyveno pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini)). I. L. paaiškino, kad vyras atėmė jos tapatybės kortelę, vėliau, kad vyras norėjo sumušti jos klientą, dar vėliau, kad vyras ją filmuoja, o po to, kad pavogė jos telefoną, tačiau dėl smurto nieko konkretaus nurodyti negalėjo. Paklausus ar vyras vartojo smurtą, I. L. patikino, kad vyras jos nemuša, tik neleidžia į namus. Pareigūnams kartu su pranešėja atėjus iki buto durų, ji iš rankinės ištraukė buto raktus ir atsirakino buto duris. Kartu su I. L. užėjus į butą, pastaroji vyrui liepė grąžinti jos tapatybės kortelę ir telefoną, nes ji nori balsuoti už merą. K. L. ir L. L. paaiškino, kad I. L. asmens tapatybės kortelė šiuo metu yra pas dukrą, nes ją pati I. L. atidavė, kad girtaudama nepaimtų paskolų, o grąžins tada, kai mama baigs girtauti. Telefonas buvo rastas pas I. L. rankinėje. I. L. nustatytas 1,44 ‰ girtumas, o K. L. - 0,34 ‰. Namuose buvo tvarkinga, smurto požymių nenustatyta. Atlikus telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2019-12-04 iki 2020-05-04 su šiuo IMEI veikė abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentas. Skambinant nurodytu numeriu gauta informacija, kad abonentas yra nepasiekiamas. Kas naudojosi nurodytu numeriu, tyrimo metu nepavyko nustatyti (t. 4, b. l. 54 - 56).

2021 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019-03-13, 20.49 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pranešėjas neprisistatė, o įvykio registracijos išraše matyti tik pranešėjo telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad telefone nebuvo įdėta jokia SIM kortelė. Pranešėjas nurodė savo pavardę – A. ir pranešė, kad jam paskambino jo klasiokė ir prašė iškviesti policiją, nes į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jos neįleidžia jos vyras. GMP nereikalinga, vaikų nėra. Moters ir savo kontaktinio telefono numerio nežino, pranešėjas nėra įvykio vietoje. Įvykio registracijos išraše nurodyta pavardė A. galimai galėjo būti klaidingai išgirsta ir suvesta arba pačio E. C. klaidingai nurodyta (t. 4, b. l. 57 - 58).

Kaip matyti iš specialisto išvadų, pagrindo abejoti tuo, kad I. L. buvo padaryti sužalojimai, nurodyti nuosprendžio 1-8 punktuose, aprašant nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nėra. Nagrinėjamu atveju sužalojimų faktas bei laikas ir nėra ginčijami, tačiau kaltinamojo teigimu, jis nei vieno iš kaltinamajame akte nurodytų sužalojimų I. L. nepadarė, ji arba susižalojo pati krisdama, arba buvo sužalota kitų asmenų. Tačiau šia kaltinamojo versija nėra pagrindo tikėti, kadangi ją paneigia tiek specialisto išvadose, tiek medicininiuose įrašuose nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai (kurie bus aptarti vėliau, po rašytinių įrodymų).

Kaip matyti iš 2018 m. liepos 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašo, I. L. nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. buvo užpulta ir sumušta nepažįstamo asmens, kuris trenkė į krūtinę, vėliau seksualiai prievartavo (t. 1, b. l. 157 - 158), taigi pati I. L. medikams nurodė, jog buvo sumušta, o ne susižalojo. 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad I. L. neabejotinai apie paros laikotarpyje iki kreipimosi pas gydytojus (kreiptasi 2018-07-14) buvo sulaužytas kairės pusės IX šonkaulis. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu, kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, jog tuo pat metu tiriamoji patyrė ir daugiau smūgių kietu buku daiktu, tačiau įrašas medicininėje dokumentacijoje gan nekonkretus -,,kairės rankos, šlaunies srityje, kairės krūtinės ląstos pusėje stebimos įvairaus senumo hematomos“. Šiuo atveju galima tik teigti, jog paminėti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis smūgiais apie 10 parų laikotarpyje iki medikų apžiūros (t. 1, b. l. 155 - 156). Specialisto išvada iš esmės patvirtina I. L. medikams nurodytą aplinkybę, kad jai buvo smūgiuota į krūtinę, o ne ji pati krito ir susižalojo, kadangi konstatuota, jog sužalojimas padarytas vienu smūgiu, kietu buku daiktu.

2018 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše įrašyta, kad skubios pagalbos skyriuje I. L. nurodė, jog 2018-08-17, 21 val. vonioje paslydo ir trenkėsi galva į dušo rankeną. Objektyviai: kairio antakio lateralinėje srityje nedidelio pločio 3 cm. ilgio nepilno odos storio žaizda lygiais kraštais (t. 1, b. l. 171). Tuo tarpu 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. muštinė odos žaizda kairio antakio išorinėje dalyje išsivystė nuo vieno poveikio kietu buku daiktu, keleto valandų bėgyje iki kreipimosi pas medikus 2018-08-17, 23:10 val. t. y. seniau nei nurodė I. L.. Sužalojimas galėjo būti padarytas smogiant į šią kūno sritį kietu buku daiktu, galimai ir plastmasiniu virduliu (t.1, b. l. 169 - 170). Pažymėtina, kad nei vienas iš liudytojais apklaustų I. L. artimųjų nenurodė aplinkybės, kad I. L. kada nors būtų kritusi ir susižalojusi namuose, kas vertinant kartu su specialisto išvadoje konstatuota aplinkybe (sužalojimas galėjo būti padarytas smogiant į šią kūno sritį kietu buku daiktu, galimai ir plastmasiniu virduliu) iš esmės paneigia I. L. nurodytą aplinkybę, kad ji susižalojo paslydusi.

Kaip matyti iš 2019 m. sausio 28 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašo, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. sausio 28 d. 13:50 val. ir nurodė, kad apie 12:30 val., eidama lauke paslydo ir nukrito, susitrenkė galvą, be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, nesvaigsta galva, daugiau niekur nesusimušė. Apžiūros metu užfiksuota, jog kaktoje stebimos 2 paviršinės 1,5 ir 3 cm. ilgio odos žaizdos (t. 1, b. l. 184 - 185). Tuo tarpu 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. dvi odos žaizdos kaktoje padarytos dviem smūgiais kietu buku daiktu. Dvi atskiros muštinės žaizdos kaktoje, nesant aplinkoje odos nubrozdinimų ar kitų sužalojimų kaktoje ir veide, leidžia teigti, jog šie sužalojimai išsivystė ne griūnant (t. 1, b. l. 183), kas iš esmės paneigia tiek I. L. medikams nurodytas sužalojimo aplinkybes, tiek kaltinamojo versiją, kad sužalojimus ji galėjo patirti krisdama.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 9 d.

Kaip matyti iš liudytojų V. A., L. L. parodymų, šį I. L. sužalojimo faktą nuotraukoje užfiksavo L. L., kuriam nukentėjusioji sakė, kad ją, mesdamas el. virdulį, sužalojo E. C.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nuotraukoje esančiai moteriai (I. L.) yra padaryta muštinė plėštinė tarpuakio srities odos žaizda. Šis sužalojimas padarytas kietu, briauną turinčiu daiktu ir jėgos poveikis buvo iš priekio atgal ir iš apačios į viršų. Trauma padaryta apie keletas/keliolika valandų iki fotografuojant. Sužalojimas padarytas vienu poveikiu (t.1, b. l. 199). Taigi išvadoje konstatuota, jog žaizda padaryta briauną turinčiu daiktu, kas iš esmės atitinka ir L. L. nurodytą aplinkybę dėl įrankio, kuriuo pasak mamos, ji buvo sužalota. Nors E. C. teigė, kad šį sužalojimą I. L. padarė nenustatyta moteris, girtaujant kilus tarpusavio konfliktui, suduodama bokalu, tačiau kaip jau minėta, pati I. L. sūnui nurodė, kad buvo sužalota E. C..

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. 11 val. iki balandžio 19 d. 17 val.

2020 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019-04-19, 17 val. 50 min. ir 2019-04-20, 09 val. 20 min. VšĮ (duomenys neskelbtini) GMP stotyje buvo registruoti kvietimai pacientei I. L. (t. 2, b. l. 87 - 88). Kaip matyti iš 2019-04-19 ir 2019-04-20 kvietimo kortelių, greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama nurodant, kad yra sutrikusi jos sveikata, o ne dėl kokių nors sužalojimų (t. 2, b. l. 90 – 91, 92 - 94). Ši aplinkybė atsispindi ir 2020 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuotas greitosios medicinos pagalbos kvietimų turinys (t. 2, b. l. 95 - 99). Pažymėtina, kad I. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-20 parodė, kad 2019-04-19 apie 20:30 val. eidama (duomenys neskelbtini) prarado pusiausvyrą, nes lipdama nuo šaligatvio bortelio blogai pastatė koją ir praradusi pusiausvyrą parkrito. GMP medikų buvo nuvežta į Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas kairės kojos padikaulio lūžimas. Kairį žandą bei kairę ranką užsigavo namuose 2019-04-16 apie 11 val., kai maudėsi vonioje ir paslydusi krito bei trenkėsi į dušo laikiklį. Jokia nusikalstama veika prieš ją padaryta nebuvo, niekam pretenzijų dėl to neturi, nes susižalojo pati (t. 2, b. l. 13 - 15). Tuo tarpu 2019 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išraše užfiksuota, jog po to kai buvo pristatyta į gydymo įstaigą, I. L. iš jos pasišalino (t. 2, b. l. 27). Pacientės pirminės apžiūros PSPS metu užfiksuotos hematomos po dešine akimi, kairėje pėdoje, 2019-04-20 diagnozuotas kairės pėdos V padikaulio lūžis, įrašyta, jog I. L. nurodė, kad prieš 3 dienas buvo sumušta namuose (t. 2, b. l. 33), taigi gydymo įstaigoje ji nurodė visai kitas sužalojimų padarymo aplinkybes nei apklausiama liudytoja. 2019 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. L. nustatyta: kraujosruva po dešine akimi, kraujosruva kairėje pėdoje, kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžis, kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti krentant bei atsitrenkiant į daiktą, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (t. 2, b. l. 18 - 19). Apklausiamas teisme specialistas G. A. C. paaiškino, kad I. L. konstatuotas penkto padikaulio distalinio galo lūžis be dislokacijos negali atsirasti žmogui einant, griūnant, atsitrenkiant į daiktą. Taip, kaip tiriamoji teigė, jog eidama griuvo, krito kur nors, jokiu būdu jis negali lūžti, reikėjo išorinio poveikio. Liudytoja I. B., kuri atvyko pagal šį iškvietimą, nurodė, kad I. L. skundėsi kojos skausmu, sakė, jog traumos nebuvo, neminėjo ir to, kad būtų patyrusi smurtą. Taigi nurodytos aplinkybės bei pačios I. L. nurodytų sužalojimų aplinkybių nenuoseklumas tik patvirtina, jog ji ne susižalojo pati, tačiau buvo sužalota.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. liepos 5 d.

2019 m. liepos 7 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše įrašyta, kad I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019-07-07, 12:40 val. ir nurodė, kad 2019-07-05 vakare patyrė traumą - paslydusi nukrito nuo laiptų (t. 2, b. l. 131 - 132). 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog I. L. dešinės pusės VIII - X šonkaulių lūžiai išsivystė nuo vieno gan didelės energijos smūgio kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo išsivystyti tiek griūnant, tiek ir stipriai smūgiuojant (pvz. spiriant) į krūtinę (t. 2, b. l. 129 - 130). Kaip matyti iš specialisto išvadoje nurodytų duomenų, sužalojimas galėjo išsivystyti tiek griūnant, tiek stipriai smūgiuojant, tačiau šį sužalojimą vertinant kartu su nukentėjusiųjų/liudytojų K. L., V. A., L. L., R. N., A. G., R. T., R. U. parodymų visuma, tai, kad konstatuotas net trijų šonkaulių lūžis, o I. L. medikams nurodyta susižalojimo aplinkybė iš esmės kartojasi dėl beveik visų sužalojimų (neva susižalojo pati krisdama), leidžia daryti išvadą, kad ir nagrinėjamu atveju I. L. buvo sužalota, o ne susižalojo pati.

2019 m. lapkričio 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019-11-04, 07:43 val. ir nurodė, kad prieš kelias dienas, įlipant į viešojo transporto mikroautobusiuką, dešinę plaštaką prispaudė slankiojančiomis durimis (t. 2, b. l. 159 - 160). 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. dešinės plaštakos V delnakaulio nekomplikuotas pamato lūžis išsivystė kieto buko daikto poveikyje. Toks lūžis būdingas ne tiesioginei traumai, o išilginiam delnakaulio apkrovimui esant sulenktam riešui. Toks delnakaulio lūžis negalėjo būti padarytas prispaudžiant plaštaką slankiojančiomis autobuso durimis (t. 2, b. l. 157 - 158). Taigi specialisto išvada paneigtos I. L. medikams nurodytos sužalojimo padarymo aplinkybės, todėl ir aptariamu atveju, kaip ir ankstesnių sužalojimų atvejais, nėra pagrindo abejoti tuo, kad I. L. buvo sužalota, o ne susižalojo pati.

Kaltinamasis E. C. nusikalstamų veikų padarymo metu oficialiai nedirbo (t. 4, b. l. 92-94), Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. birželio 27 d. (t. 4, b. l. 96). Administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 4, b. l. 69, 103-106). Pažymėtina, kad E. C.

2010 m. gruodžio 31 d. buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (teistumas išnykęs, t. 4, b. l. 107-108, 112-119), o 2017 m. sausio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti/sužaloti tėvą P. C.) nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 4, b. l. 123-128). Šių aplinkybių visuma jį charakterizuoja labiau neigiamai, kaip smurtauti linkusį asmenį.

Nukentėjusioji V. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašo priteisti 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai dėl mamos mirties (t. 3, b. l. 127 - 128).