Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-1010/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-28
Bylos Nr.
1-44-1010/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13588-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
D. V.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas, Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-1010/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13588-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.9.1.; 1.1.9.9.; 1.1.9.11.; 1.1.9.13.; 1.2.4.6.2.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Linai Dabulskienei, Jolitai Kelinskienei, Erikai Grigišienei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Rimkutei,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,nukentėjusiajai D. V., jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

uždaruose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilnius, faktinės gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Panevėžys, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, t. y. jis, 2023 m. balandžio 16 d., apie 04:00 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kilusio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė savo sugyventinei D. V., su kuria tuo metu gyveno neįregistravęs santuokos, į dešinę kaktos pusę, ne mažiau kaip keturis kartus ranka sudavė jai į veidą, vieną smūgį sudavė į krūtinės srityje esantį saulės rezginį, po ko, bandydamas atimti iš nukentėjusiosios rankų rankinę, pradėjo ją sukti ratu, dėl to nukentėjusioji parkrito ant žemės, bei, jai pakritus ant žemės, nukentėjusiąją kurį laiką tempė, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame kelyje, dešinio žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus dešinėje rankose, kairiame rieše, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viso įvykio pilnai neatsimena. Buvo šoko būsenoje, nes prieš įvykį jį sumušė jo pažįstamas D. V.. Tą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 16 d. atvažiavo pas savo pažįstamus. Dėl ko buvo sumuštas negali atsakyti, nes D. V. buvo agresyvus – jo atžvilgiu naudojo psichologinę agresiją ir neleido jam su D. apsirengti, ko pasėkoje, jį sumušė iki sąmonės netekimo. Pavyko ištrūkti iš buto. D. matė, kad jis buvo sumuštas. Jiems būnant lauke, D. pati jį išprovokavo, paklausdama ar dabar jis suprantantis, kas yra bejėgiškumas. Nukentėjusiosios nemušė, tiesiog norėjo pasiimti savo daiktus, kurie buvo sudėti kuprinėje. Nežino, kas galėjo ją sužaloti. Abu tampė daiktus, ji buvo suklupusi ar pakritusi ant žemės ir nenorėjo atiduoti jo daiktus. Jis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos todėl, kad juto grėsmę savo gyvybei. Nukentėjusiajai jokių smūgių suduota nebuvo, nei į veidą, nei į krūtinės sritį. D. davė melagingus parodymus prieš jį. Civilio ieškinio nepripažįsta ir mano, kad tai bandymas pasipelnyti. Po įvykio, nukentėjusioji ėjo į šokių renginius, matė, kad jos būsena stabili. Su D. gyveno pusantrų metų. Kartais nukentėjusioji prieš jį naudojo psichologinį smurtą. Po įvykio, jis su D. automobiliu išvažiavo namo. Prie Gargždų jį sustabdė policiją. Kaip jau ir minėja, jog ant D. kūno jokių sužalojimų nematė. Pats buvo sumuštas, buvo šoko būsenoje. Iš D. rankinės norėjo pasiimti tik tavo daiktus.

Kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su sugyventine D. atvyko pas bendrus pažįstamus D. ir M., kur vartojo alkoholį, gėrė degtinės kokteilius. Kiek tiksliai išgėrė, neprisimena. Jiems jau gerokai apgirtus, tarp jo ir D. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko negali pasakyti. Jie su D. bute susimušė, todėl su D. iš jų buto išėjo. Jis iškvietė policijos pareigūnus, netrukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri jį apžiūrėjo, buvo visas kruvinas. D. jį atkalbinėjo, kad nerašytų pareiškimo D. atžvilgiu. Nusileidęs D. aiškino policijos pareigūnams, kad tai jis jį sumušė. Po kurio laiko pareigūnai išvyko, medikai jį apžiūrėjo. Lauke prie minėto namo su D. liko dviese, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad ji atkalbinėjo rašyti pareiškimą. D. jam kažką negražaus pasakė ir jie susistumdė, tuomet išvažiavo automobiliu ir Klaipėdos rajone buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl vairavimo automobiliu būnant neblaiviam. Jis jokių smūgių D. nesudavė ir jos nesužalojo, jie tik apsistumdė. Ji niekur nekrito ir nesusižalojo, neatsitrenkė. Su D. yra pažįstami ir kartu gyvena bei veda bendrą ūkį apie 1,5 metų. Būstas, kuriame laikinai buvo apsistoję gyventi, (duomenys neskelbtini), Palanga, buvo laikinai išnuomotas, ten gyveno keletą mėnesių, tačiau jau išsikraustė. Kur toliau gyvens, nežino. Toks įvykis jų šeimoje, kuomet buvo kviesta policija, yra pirmas (2 t., b. l. 11-14). Papildomos apklausos metu A. M. prašė remtis akistatos metu su D. V. duotais jo parodymais, nes ten jis smulkiai viską nurodė. D. jis jokių smūgių nesudavė. Tuo metu jis norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš vietos, kurioje jo gyvybei grėsė pavojus. D. rankoje laikė jo kuprinę ir savo rankinę. D. jam geranoriškai neatidavė jo daiktų. Norėdamas pasiimti savo daiktus, jis iš D. rankų tempė savo kuprinę ir jos rankinę, nes jos abi buvo kartu. Tempiant iš D. rankų rankinę su kuprine, D. nugriuvo. Neatmeta galimybės, kad ji galėjo susižaloti koją su ranka. Jis norėjo pasiimti savo daiktus ir kuo greičiau iš ten išvažiuoti, nes juto didelę grėsmę savo gyvybei ir turėjo bėgti (2 t., b. l. 18-20). A. M. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas, suprato. Kaltės nepripažino ir prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (2 t., b. l. 39-41).

Nukentėjusioji D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą, t. y. balandžio 16 d., atvažiavo pas D. ir M. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp A. ir D. įvyko muštinės. Ji, tuo metu, buvo kitame kambario gale. Norėjo susirinkti daiktus ir išeiti iš įvykio vietos. Jiems išeinant iš buto, D. pasivijo A. koridoriuje, ir jie vėl susikabino. A. bandė kviesti policiją. Ji prisiminė, jog jos telefonas liko bute, todėl vėl grįžo jo pasiimti. Po ko išėjo į lauką pas A.. Jam buvo prakirstas antakis, kraujas varvėjo per smakrą. Atvykus pareigūnams, A. atsisakė pūsti į alkotesterį. Atvyko greitoji, A. atsisakė vykti su jais. Vėliau į lauką nusileido D. ir M., po ko jie nuėjo su pareigūnais į butą. Išvažiavus policijos pareigūnams, ji A. pasiūlė eiti į viešbutį, kur galėtų pernakvoti. Jis liepė jai sėstis į automobilį ir važiuoti. Ji nesutiko važiuoti, nes jie buvo išgėrę ir negalėjo vairuoti. Po to jai buvo suduoti 4 smūgiai į veidą, bei pajuto stiprų smūgį į saulės rezginį. Tada ji susirietė, o A. pasiėmė visus daiktus ir pasidėjo juos į mašiną. Ji priėjo ir pasiėmė savo rankinę ir pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Spėjo nueiti iki perėjos A. ją pasivijo ir norėjo pasiimti rankinę ir pradėjo sukti ratu. Ji neišlaikė pusiausvyros, nukrito ant grindinio. Tada jis tempė šaligatviu. Nesugebėjo išlaikyti rankinės ir jis paėmęs jos rankinę nuėjo į automobilį. Prašė, kad jis nevažiuotų, bet jis nuvažiavo. Rankinėje buvo bendri pinigai, viso 1 000 Eur, jos mobilusis telefonas. Tada jį nubėgo į viešbutį, kur jai suteikė pirmą pagalbą. Vėliau ją nuvežė į ligoninę apžiūrai. Labai skaudėjo veido sritį. Vartojo gydytojų paskirtus migdomuosius vaistus ir vaistus nuo skausmo. Po įvykio buvo sukrėsta tiek emociškai, tiek psichologiškai. Lankėsi pas psichologą, turėjo 5 konsultacijas, vėliau kreipėsi į Vilniaus krizės centrą.

Nukentėjusioji D. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d., apie 21:30 val., kartu su savo sugyventiniu A. M. atvyko pas savo pažįstamus M. ir D.. Po pasibuvimo pas juos, 2023 m. balandžio 16 d., apie 04:00 val., jiems dviese būnant lauke prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jo sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis pageidavo, kad ji atsisėstų į automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant, kad jie išvažiuotų iš šios aikštelės. Ji su juo nesutiko, kadangi, būnant pas pažįstamus, vartojo alkoholinius gėrimus ir tuo metu abu buvo neblaivūs. Jos sugyventinis pasidarė agresyvus, pradėjo šaukti, teigė, kad ji patirs ką reiškią kikboksas. Priartėjęs prie jos trenkė iš rankos kumščio tiesiai jai į veidą, po to sudavė dar apie 4 smūgius į galvos sritį, o vėliau pajuto dar vieną smūgį tiesiai į saulės rezginį. Po suduotų smūgių susilenkė, jai trūko oro. Jis iš jos rankų bandė pagriebti jos rankinę, tačiau ji jam to padaryti neleido ir bandė šalintis link kitoje gatvės pusėje buvusio viešbučio. Einant link pėsčiųjų perėjos, reguliuojamos šviesoforais, sugyventinis ją pasivijo ir dar kartą griebė už jos rankinės. Ji bandė laikyti rankinę, tačiau sugyventinis pradėjo ją sukti ratu ir, jai neišsilaikius ant kojų, ji nukrito nugara ant šaligatvio. Po nugriuvimo jis dar ją vilko šaligatviu ir, jai paleidus rankinę, jis nuėjo link jų automobilio. Ji bandė jį vytis, nes matė, kad jis ketina važiuoti. Jai sugyventinio sustabdyti nepavyko, nes jis jau buvo užtrenkęs automobilio dureles. Jai atsitraukus, sugyventinis pradėjo važiuoti ir išvažiavo. Ji po viso įvykio nubėgo į viešbutį kitoje gatvės pusėje ir paprašė, kad viešbučio registratorė iškviestų pagalbą. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, ją nedelsiant išsivežė į ligoninę apžiūrai. Ji su A. M. kartu gyvena 1,5 metų, su juo veda bendrą ūkį (1 t., b. l. 1-2).

Akistatos metu, nukentėjusioji D. V. parodė, jog 2023 m. balandžio 16 d., apie 04:00 val., su A. liko dviese prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. A. ji pasiūlė eiti pernakvoti į viešbutį. A. nesiklausė ir ėjo link automobilio. Būnant prie automobilio, A. jai sakė lipti į automobilį. Ji atsisakė lipti į automobilį, nes abu buvo pavartoję alkoholio. A. jai pasakė ar ji norini patirti kikboksą. Labai gerai prisimena šią frazę. Ji prašė A. nors kartą jos paklausyti. Tada A. kumščiu smogė jai pirmą smūgį į dešinę kaktos pusę ir keturis kartus ranka sudavė jai į veido sritį. Po to A. ranka sudavė jai vieną smūgį į krūtinės srityje esantį saulės rezginį, smūgis buvo toks stiprus, kad ji neteko kvapo ir visa susirietė. Ant vieno peties ji laikė A. kuprinę su jo daiktais, o ant kito peties - savo rankinę su daiktais. A. nuo jos peties nuėmė savo kuprinę ir jos rankinę ir juos įdėjo automobilį. Iš automobilio ji pasiėmė savo rankinę, atsitraukė nuo automobilio ir nuėjo. Nuėjusi iki sankryžos, kurių gatvių pavadinimo ji nežino, A. ją pasivijo, sugriebė už jos rankinės rankenų ir pradėjo ją sukti ratu, dėl ko ji, neišlaikiusi pusiausvyros, griuvo ant šaligatvio dešine puse ir nusibrozdino dešinės kojos kelį ir dešinės rankos alkūnę. Rankinės ji nepaleido, ją laikė savo rankoje, A. toliau tempė už jos rankinės, ją patempė ant šaligatvio. Nebeišlaikiusi savo rankinės, ją paleido ir A. nuėjo link automobilio. Ji atsikėlė, bandė pasivyti A., kad šis nesėstų ir nevairuotų automobilio. Jai priėjus prie automobilio, A. jau sėdėjo už automobilio vairo, jis užtrenkė automobilio duris ir išvažiavo. Būdama šoko būsenos ir palikta viena pati svetimame mieste be asmeninių daiktų, nuėjo paprašyti pagalbos į artimiausią viešbutį. Viešbučio pavadinimo ji nežino. Nuėjus į viešbutį, viešbučio registratorė jai suteikė pirmąją pagalbą ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją.

Akistatos metu, kaltinamasis A. M. su D. V. parodymais sutiko iš dalies ir nurodė, kad su D. prieš tai buvo pas pažįstamus D. V. ir M. G., jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Bute tarp jo ir D. įvyko konfliktas. D. jį mušė, jis buvo netekęs sąmonės. Prie jų pribėgo D. ir D. atstojo nuo jo. Su D. liftu nusileido į apačią. Leidžiantis liftu, pasakė D., kad reikia kviesti policiją, nes jo vos neužmušė. D. pasakė, ar reikia tų problemų, kad nereikalinga policija. Nusileidus į apačią, jis iškvietė policiją. Po sumušimo jis buvo nesąmoningas, labai daug ko neprisimena, jam buvo afekto būsena. Ką kalbėjo su atvykusiais pareigūnais, neprisimena. Atsimena, kad buvo atvykusi greitoji, kuri jam suteikė pagalbą, ant veido užklijavo pleistrą. Greitoji išsivežė D. į ligoninę. Prisimena, kad, išvažiavus tarnyboms, jis D. pasakė, kuo greičiau važiuoti iš čia, kad negrįžtų D., nes juto grėsmę savo gyvybei. Ar D. siūlė jam eiti į viešbutį, to tikrai neprisimena. Ji norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš tos vietos. Prisimena, kad tarp jo ir D. buvo kažkoks susistumdymas, bet tiksliai kaip viskas vyko, neprisimena. D. rankoje laikė jo kuprinę ir savo kuprinę. Prisimena, kad tempė savo kuprinę ir D. rankinę, nes jos abi buvo kartu, jis norėjo pasiimti savo daiktus ir išvažiuoti. Prisimena, kad, tempiant iš D. rankų rankinę su kuprine, D. nugriuvo ir tikrai galėjo susižaloti koją su ranka. Jis norėjo pasiimti savo daiktus ir kuo greičiau iš ten išvažiuoti, nes juto didelę grėsmę savo gyvybei ir turėjo bėgti. Atgavęs savo daiktus, greitai sėdo į mašiną ir iš ten išvažiavo. Jis neprisimena, tačiau ir netiki, kad galėjo D. suduoti smūgius į veidą, krūtinės sritį (saulės rezginį). Mano, kad D. galėjo susižaloti bute, kai jį kumščiais mušė D., nes jis labai mosikavo rankomis, o D. su M. buvo šalia ir labai rėkė (1 t., b. l. 44-49).

Liudytojas D. V. teisimojo posėdžio metu parodė, kad su A. ir D. susipažino per internetą. Tą dieną susitiko pas juos bute, (duomenys neskelbtini). Tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, kaltinamasis labai greitai prisigėrė. Iš pradžių buvo linksma, po to jis pradėjo agresyviai elgtis. Metė į jį iš taurių, iš užkandukų, lėkščių. Tarp jo ir kaltinamojo kilo muštinės. Visas butas buvo kruvinas. Moterys šaukė, kad baigtų muštis. Pas jį bute D. nebuvo sumušta. D. su A. liko su policija, o jis išvažiavo su greitąją. Daugiau nei su A. nei su D. susitikęs nebuvo. Apie tai, kad buvo sumušta D. sužinojo iš tyrėjos.

Liudytojas D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvyko jo mergina, M. G.. Po to į jo namus atvyko D. su A., kurių pavardžių nežino. Kai atvyko D., jis ant jos jokių sužalojimų nematė. Ji buvo sveika. D. nesiskundė, kad jai kažkas skaudėtų. Iš jo namų D. taip pat išėjo sveika. Jo bute D. niekas nemušė ir prieš ją niekas jokio fizinio smurto nenaudojo. Kokiomis aplinkybėmis ji buvo sumušta, nežino (1 t., b. l. 70-72).

Liudytoja M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visi 4 susitiko pašvęsti. A. ypač greitai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrus savo, pradėjo vartoti jų alkoholinius gėrimus. Ji, tuo momentu, bendravo su D., A. su D.. Buvo lažybos ir tarp vyrų kilo konfliktas. Konfliktas kilo po lažybų. A. pradėjo agresyviai kalbėti, agresyvi kūno kalba. Ir matėsi, jog nepavykus jam D. išvesti iš kantrybės, griebė lėkštę su užkandžiais ir metė į D.. Paskui metė stiklinę. Ir D. sužeidė koją, po to vyrai „susikibo“. Jos pradėjo šaukti, kad jie sustotų. Vėliau veiksmas persikėlę į koridorių, bet ten jokio smurto nebuvo. Tiesiog D. stūmė A. lauk. O A. daužė į kaimynų duris, prašydamas pagalbos. Sąmonės nebuvo praradęs. D. dar buvo grįžusi pasiimti savo daiktų, nes ji buvo palikusi. Dar galvojo, ką su D. koją daryti, išsikvietė Bolt‘ą. Jiems nusileidus į apačią, pamatė, kad stovi policija ir greitoji. D. buvo visiškai sveika, nesumušta. Po to, su D. išvažiavo su greitąja. Po įvykio nebendravo.

Liudytoja M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, atvyko pas savo vaikiną, D. V. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Po to, į D. namus atvyko D. su A.. Jų pavardžių nežino. Kai D. atvyko į D. namus, ant jos veido ar kūno jokių sužalojimų nematė. D. nesiskundė, kad jai kažkas skaudėtų ar ją būtų kažkas mušęs. Iš D. namų D. išėjo sveika. Prie jo akių D. niekas nemušė. Kokiomis aplinkybėmis D. buvo sumušta, nežino (1 t., b. l. 75-77).

Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po vidurnakčio įbėgo moteris, D., į viešbutį su akivaizdžiu psichologiniu šoku. Ant veido buvo iššokęs guzas, rankos buvo kruvinos, nubrozdinti keliai. Ji buvo šoke, nesuvokė kas vyksta. Buvo labai sunku nuraminti ją. Jai pačiai kilo panika. Todėl ji užrakino viešbučio duris, paklausė moters ar asmuo ją (D.) persekioja. Ji pasakė, kad ne. Moterį pasodino viešbučio salėje, suteikė pirmąją pagalbą. Pasidomėjo ar moteris rašys pareiškimą ar tik iškviesti paramedikus. Todėl iškvietė visas tarnybas. Kaip moteris apsiramino, tai papasakojo kas jai nutiko. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja I. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba administratore „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2023 m. balandžio 16 d., apie 00:00 val., dirbdama minėtame viešbutyje, išgirdo, kaip prie VĮ „Registrų centras“ pastato atvyko policijos ekipažas su įjungtais švyturėliais. Nepraėjus nei 5 minutėms, policijos ekipažas išvažiavo su įjungtais švyturėliais. Apie 03:00 val. į viešbutį įbėgo moteris, apie 29-32 metų amžiaus, šviesių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo. Moteris buvo ištikta panikos, ji buvo šoke, nes negalėjo net prakalbėti. Moteris visa drebėjo, ji kratėsi iš baimės. Paklausė moters, kas atsitiko. Moteris atsakė, kad jai trenkė, jai skauda. Pasiteiravo, kas trenkė. Moteris nieko neatsakė. Ji parodė savo rankas, kurios buvo kruvinos. Užrakino viešbučio pagrindines duris. Pasiteiravo moters, ar ją šiuo metu kažkas seka. Moteris nurodė, kad neseka. Apžiūrėjo moters rankas, ar nėra gilių pjūvių. Abi moters plaštakos buvo su purvo žymėmis ir nubrozdintos. Dešinės rankos krumpliai taip pat buvo nubrozdinti. Moters kaktos dešinėje pusėje matėsi guzas. Pakvietė moterį atsisėsti į viešbučio fojė. Paėmė medicininę dėžutę ir pradėjo valyti jos žaizdas. Moteriai davė vandens. Atsisėdusi moteris pradėjo pasakoti, kad jie buvo keturiese, visi gėrė. Du vyrai iš šios grupės, t. y. jos mylimasis ir kitas vyras, sukonfliktavo ir pradėjo smūgiuoti vienas kitam į veidą ir kt. Toliau moteris pasakojo, kad jos mylimasis pasiliko su ja prie VĮ „Registrų centras“ pastato ir jai pasakė važiuoti toliau gerti. Moteris jam nurodė, kad ji nenori su juo važiuoti, kadangi jis buvo neblaivus ir pasiūlė jam eiti į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį, nes jis buvo šalia. Jam netiko jos atsakymas ir jis trenkė jai į galvą. Moteris nurodė, kad ji suklykė iš skausmo ir jis dar kartą jai trenkė į veidą. Moteris bandė nuo mylimojo atsitraukti, tačiau jis ją sugriebė, pradėjo ją tempti link mašinos ir ji nukrito. Tada jis pradėjo ją tempti asfaltu ir tada jai pavyko išsivaduoti iš jo rankų. Vyriškis iš moters pagrobė jos rankinę, nuėjo iki jos automobilio, atsirakino ir išvažiavo. Tada moteris atbėgo į viešbutį. Moteris paprašė iškviesti pagalbą. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, moteris buvo išvežta į ligoninę (1 t., b. l. 80-83).

Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate reagavimo skyriuje. Gavo iškvietimą, kad susipyko dvi poros tarpusavyje. Iškvietė vyriškis, kuris laukė pastato apačioje Minijos g. tikslaus adreso nepamena. Atvykus stovėjo vyras kuris su pareigūnai nebendravo, taip pat buvo mergina kuri bendravo. Iš veidų negali pasakyti ar posėdyje dalyvaujantys asmenys tie patys. Vyriškis nieko jiems neaiškino, mergina paaiškino, kad vyriškiai susikonfliktavo tarpusavyje. Pirmai porai sužalojimų nebuvo, tai tie asmenys kurie juos pasitiko. Antrajai porai kraujavo, kiek pamena, kojos pirštas. Pirma pora atsisakė vykti į ligoninę. Antra pora išvažiavo į ligoninę. Pasitikęs vyras nei su pareigūnais nei su greitąja nebendravo, iš viso nieko nesakė. Moteris nebuvo sužeista. Po laiko, matė moterį policijos komisariate. Žino kad buvo gautas iškvietimas „smurtas artimoje aplinkoje“. Ant moters veido matėsi guzas, kuris didėjo.

Liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 16 d., apie 02:00-03:00 val., dirbant Klaipėdos mieste buvo gautas pranešimas, jog vyriškį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sumušė pažįstamas. Atvykus į įvykio vietą, kieme stovėjo vyriškis su moterimi. Asmenų duomenų neprisimena. Vyriškis buvo su barzda, o moteris buvo šviesių plaukų. Vyriškis su barzda buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, įvykio aplinkybių nepasakojo, vengė pasitikrinti blaivumą. Šviesių plaukų moteris elgėsi ramiai, ant jos veido ar kūno jokių išorinių sužalojimų nesimatė. Moteris nieko nesiskundė, kad kažkas būtų ją sumušęs. Moteris jai papasakojo, kad vyriškis, esantis su barzda, yra jos draugas, jog jie susipažino su viena pora ir bute visi keturiese leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus, o po to tarp jos draugo su barzda ir kito vyriškio kilo konfliktas ir jie tarpusavyje susimušė. Tarp vyriškių vykusio konflikto metu minėta moteris nenukentėjo, ji jokio fizinio smurto nepatyrė. Prisimena, kad su moterimi buvusiam vyriškiui buvo siūlyta vykti į ligoninę, tačiau jis atsisakė. Bendraujant su minėtais asmenimis, prie jų atėjo vyriškis su moterimi. Vėliau paaiškėjo, jog tai ta pora, su kuriais vyriškis su barzda ir šviesių plaukų moteris leido laiką. Atėjusio vyriškio koja buvo sužalota, buvo apvyniota su tvarsčiu. Užfiksavus įvykį, vyriškis su sužalota koja ir mergina išvažiavo su greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę. Vyriškis su barzda atsisakė vykti su greitosios pagalbos automobiliu. Jis su šviesių plaukų moterimi pasiliko kieme, o jie išvažiavo (1 t., b. l. 86-89).

Iš 2023 m. balandžio 16 d. proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 16 d. 04:00 val., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, A. M., žodinio konflikto metu sudavė D. V. apie 5 smūgius kumščiu į galvos sritį, 1 smūgį į saulės rezginį. Smūgių metu pajuto tęstinį stiprų fizinį skausmą, patyrę galvos ir veido sužalojimus. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( 1t., b. l. 1-20).

Iš 2023 m. balandžio 16 d. VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, jog D. V. diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas ( 1t., b. l. 21).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 16 d., 04:15 val. gautas pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)), jog moteris prieš 10 minučių, atbėgusi į viešbutį, pasakė, kad vyriškis iš jos atėmė automobilį ir prieš tai ją sumušė. Moteriai šokas, beveik nekalba. Pranešė viešbučio administratorė I. J., pagalbos laukia registratūroje (duomenys neskelbtini), Klaipėda. (1 t., b. l. 101-102).

Iš 2023 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio tyrėjo E. Ž. tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-1042283-23 nustatyta, kad 2023 m. balandžio 16 d., apie 04:22 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog atbėgo moteris į viešbutį ir pasakė, kad vyriškis iš jos atėmė automobilį ir prieš tai ją sumušė. Atvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad nukentėjusią D. V.(alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,34 promilių girtumas), išvežė į gydymo įstaigą. Pabendravus su viešbučio administratore, ši paaiškino, kad į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ atbėgo moteris, kuri prašė pagalbos, teigė, kad ją sumušė sugyventinis. Administratorė iškvietė moteriai pagalbą, o vyriškis pasišalino su automobiliu. Pabendravus su D. V., ši paaiškino, kad sugyventinis A. M. prieš ją smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. Būdamas neblaivus, pasišalino su automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po kurio laiko per radijo ryšį išgirdo, jog tas pats vyriškis A. M. su minėtu automobiliu buvo pagautas Klaipėdos rajone, kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus (1 t., b. l. 103-104).

Iš 2023 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230416-043150UTC+0300‘, užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta prie viešbučio ir įeina į vidų. Moteris (past. viešbučio darbuotoja) pasakoja, kad ką tik, prieš 3 minutes, moteris išvažiavo į ligoninę, ji atbėgo supanikavusi. Moteris nurodo kad neseniai čia buvo įvykis, pamatė susimušusius du vyriškius, vienas iš jų atsisakė važiuoti į ligoninę, tas kuris atsisakė, nusprendė primušti savo moterį ir ją šaligatviu dar patempti, tai ji iš panikos išsigandusi atbėgo į viešbutį pagalbos. Pareigūnas paprašo moters pateikti dokumentą, kad galėtų užsirašyti jos duomenis. Pareigūnas pasiteirauja, kur yra vyras. Moteris nurodo, kad vyras pavogė į viešbutį atbėgusios moters mašiną, paėmė jos rankinę su telefonu ir išvažiavo. Pareigūnas pasiteirauja, ar vyriškis buvo blaivas. Moteris nurodo, kad absoliučiai girtas. Moteris nurodo, kad į viešbutį atbėgusi mergina atsisakė su juo važiuoti, nes abu buvo neblaivūs. Darbuotoja nurodo, kad moteris buvo tokioje panikoje, šoke, ji visa drebėjo sėdėdama. Darbuotoja nurodo, kad įvykio nematė, ji buvo čia kambaryje. Jai viską papasakojo atbėgusi moteris, ji sėdėjo ir verkė. Darbuotoja nurodo, kad prieš tai čia jau buvo atvažiavęs ekipažas. Asmenys buvo keturiese ir jie visi prisigėrė, vyrai susimušė, vienas užkrito ant stiklo dūžio, kitas prasiskėlęs antakį, atvažiavo greitoji, kurios atsisakė. Du vyrai išsiskirstė, moteris pasiliko su vienu iš jų ir tas užsipuolė ją, nes ji atsisakė važiuoti girta.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230416-050641UTC+0300“, užfiksuota, kaip pareigūnai yra ligoninėje. Prie pareigūnų prieina moteris. Pareigūnai su moterimi ir ligoninės darbuotoja nueina į kabinetą. Pareigūnai paprašo dokumento. Moteris nurodo, kad neturi. Pareigūnas paprašo nuo pradžių pasakoti aplinkybes. Moteris pasakoja, kad yra susiję du įvykiai, jie buvo prie (duomenys neskelbtini), ten buvo iškviestas ekipažas dėl muštynių, jie buvo su pora, leido vakarą, vyrai susimušė tarpusavyje, kilo agresija, bandė juos raminti, jie viską išstumdė, abu kalti, nes vienas kitą provokavo, vienas prasikirto kojos pirštą ir jį vežė ten siūti tą pirštą, o jos draugui prakirto antakį, bet jis atsisakė, kad jį vežtų. Pareigūnas pasiteirauja draugo duomenų. Moteris nurodo, kad A. M.. Pareigūnas pasiteirauja, kokie tarpusavio santykiai. Moteris nurodo, kad buvo sugyventiniai iki šios dienos, kartu gyveno 1,5 metų. Moteris toliau pasakoja, kad policija surinko parodymus, draugas atsisakė pūsti. Pareigūnas pasiteirauja, kur viskas vyko. Moteris nurodo, kad prie to daugiaaukščio (duomenys neskelbtini), ten stovėjo „Audi A3“, jos automobilis, jis jai trenkė kelis kartus iš kumščio (ranka rodo, kur trenkė) į galvą, į vieną žandą, į kitą žandą. Pareigūnas pasiteirauja, kiek smūgių sudavė. Moteris nurodo, kad kokius keturis, nelabai skaičiavo, kumščiais, tada dar gavo į saulės rezginį, nematė iš ko, tada susirietė, nes neteko amo, kvapo. Pareigūnas pasiteirauja, dėl ko jis trenkė. Moteris nurodo, kad nesutiko sėsti į mašiną, jam sakė eiti geriau į viešbutį pernakvoti ir kitą dieną nuveš, kur reikia ir skirstosi, tada jis atėmė iš jos daiktus, spėjo savo tašę pasiimti ir pasitraukė, nuėjo toliau. Tada jis ją pasivijo, suko ratais bandė atimti tašę bet bandė laikyti ją, nes buvo jos dokumentai, telefonas, tačiau nesugebėjo, jis stipresnis už ją, jis atėmė, dar ją realiai patempė šaligatviu kažkiek ir tada ji dar bandė jį vytis, kad jis nevairuotų. Pareigūnas pasiteirauja, ar jis išgėręs vairavo. Moteris nurodo, kad taip, ją paliko kaip stovi ir jis išvažiavo, tada nuėjo į viešbutį, jai suteikė pirmąją pagalbą ir iškvietė tarnybas. Pareigūnas paklausia moters vardo ir pavardės. Moteris nurodo esanti D. V.. Pareigūnai nufotografuoja D. V. sužalojimus. Pareigūnas pasiteirauja, kur dar yra sužalojimų. D. V. nurodo, kad smakras. Pareigūnas pasiteirauja dėl rankų. D. V. nurodo, kad jos apibraižytos, nedideli sužalojimai. Pareigūnas nufotografuoja D. V. rankas (1 t., b. l. 107-110).

Iš 2023 m. balandžio 16 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta nukentėjusioji D. V.. Nustatyta, kad vizualiai apžiūrėjus D. V., matosi ant jos kaktos, dešinėje pusėje, yra patinimas, didelis guzas, ant smakro yra patinimas. Moters abi rankos yra paraudusios. Daugiau sužalojimų nėra matyti ( 1 t., b. l. 111-117).

Iš 2023 m. balandžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1153/2023 (01) nustatyta, kad remiantis D. V. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis D. V. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame kelyje, dešinio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairiame rieše, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, kietu būdu daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. balandžio 16 d. Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1t., b. l. 125-126).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 16 d., 02:49 val. gautas pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)), jog pranešėją prieš kelias minutes bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sumušė pažįstamas vyras, prakirstas antakis. Daugiau informacijos nesuteikė, neprisistatė (1 t., b. l. 127-128).

Iš 2023 m. liepos 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašas. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230416-025740UTC+0300“, užfiksuota, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu privažiuoja prie (duomenys neskelbtini) namo, kur laukia vyras su moterimi, kaip nustatyta tyrimo metu A. M. ir D. V.. Pareigūnė klausia, ar jie kvietė policiją. A. M. sako, kad jis kvietė. Ant jo veido matosi sužalojimo žymės. Pareigūnė klausia, kas jį sumušė. A. M. sako, kad jie susipažino su žmonėmis, šventė su jais ir taip baigėsi. Pareigūnė klausia, ar žino, kas jį sumušė. A. M. sako, kad žino. Pareigūnė klausia, iš kelinto buto. D. V. sako, kad iš 53 buto. Pareigūnai bendrauja su A. M., visą laiką šalia stovi D. V.. Vaizdo įraše jokių sužalojimų ant D. V. veido ar kitų kūno dalių nematyti. A. M. ir D. V. pareigūnams nurodo įvykio aplinkybes. Pokalbio metu prie pareigūnų prieina vyras su moterimi, kaip nustatyta tyrimo metu D. V. ir M. G.. Pareigūnė klausia, ar jie ir buvo visi kartu. D. V. sako, kad taip ir klausia, kuo A. skundžiasi. D. V. pareigūnams taip pat nurodo įvykio aplinkybes. Atvyksta greitoji pagalba ir D. V. išvyksta į gydymo įstaigą. A. M. medikų pagalbos atsisako ir lieka kartu su D. V. lauke (1 t., b. l. 129-131).

Iš 2023 m. rugsėjo 26 d. pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 20 d. UAB „Vivus sanus“ ambulatorinio apsilankymo metu A. M. diagnozuota ūminė reakcija į stresą. 2023 m. gegužės 12 d. Respublikiniame priklausomybės ligų centre ambulatorinio apsilankymo metu A. M. diagnozuota kitos reakcijos į stiprų stresą. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ 2023 m. balandžio 16 d. medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad A. M. diagnozuotas OD antakio lateralinio krašto muštinė žaizda. ( 2 t., b. l. 75-82).

Iš 2023 m. birželio 19 d. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro pažymų nustatyta, jog D. V. laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. birželio 5 d. nuotoliniu būdu buvo suteiktos penkios nemokamos psichologinės konsultacijos, kurių metu siekta stabilizuoti moters emocinę būseną po išgyvento smurto, sustiprinti psichinę sveikatą ir taip pat pagerinti gyvenimo kokybę ( 2t., b. l. 92).

Iš 2023 m. liepos 13 d. Asociacijos moterų informacijos centro pažymos nustatyta, kad nukentėjusioji D. V. 2023 m. balandžio 25 d asmeniškai kreipėsi į centrą ir informavo, kad prieš ją fiziškai smurtavo jos sugyventinis A. M.. Laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki liepos 13 d. D. V. suteiktos keturios SKPC konsultanto, viena SKLC teisininko ir penkios SKPC psichologo pagalbos( 2t., b. l. 93).

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-24017-608/2023, patenkintas pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymas. A. M. leista priverstinai gydyti viešoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo hospitalizavimo dienos 2023 m. gruodžio 14 d. (2t., b. l. 123-124).

Iš 2024 vasario 20 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 95TPK-44 nustatyta, kad A. M. tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ( 2t., b. l. 135-136).

Iš 2024 m. vasario 1 d. PSC Žirmūnų psichikos sveikatos centro pranešimo nustatyta, kad A. M. VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės epikrizėje nurodyta, kad stacionare nustatytos diagnozės: F23.30 – kiti ūminiai psichozoniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, be susijusio ūminio streso; R45.81 – mintys apie savižudybę. Rekomenduotas ambulatorinis gydymo terminas. Buvo užregistruotas pas gyd. psichiatrę, tačiau paskirtu laiku neatvyko. Pacientas paslaugų atsisakė ( 2 t., b. l. 152).

Iš 2024 m. gegužė 9 – birželio 7d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-94/2024 nustatyta, kad A. M. įvykio metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje – jam konstatuojama paprasto girtumo būsena – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, nekomplektuota (F10.0), dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. M. yra psichiškai sveikas, dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. A. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo ( 3 t., b. l. 55-62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda tada, kai asmeniui tyčiniais veiksmais sukeliamas fizinis skausmas ir (ar) padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyčiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad veiką darantis asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. M. ir nukentėjusioji D. V. įvykio metu buvo sugyventiniai, t. y. asmenys, kurie kartu gyvena ir tvarko namų, tačiau nėra susituokę. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2023 m. balandžio 16 d. apie 04:00 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kilo konfliktas dėl ankstesnių šios dienos įvykių, kai kaltinamasis ir liudytojas D. V. susimušė, bei nukentėjusioji pasiūlė kaltinamajam tą naktį nevažiuoti, o pasilikti ir pernakvoti viešbutyje. Kaltinamasis neigia savo kaltę ir teigia, jog nukentėjusiosios jis nemušė, o tik norėjo pasiimti savo daiktus ir nežino kas galėjo sužaloti nukentėjusiąją.

Pažymėtina, kad be šių dviejų asmenų 2023 m. balandžio 16 d. vykusiame jų konflikte niekas nedalyvavo ir jo nematė. Tokiu atveju labai svarbu sulyginti kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami.

Kaltinamasis A. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad likus dviese su D., tarp jų kilo žodinis konfliktas, D. jam kažką negražaus pasakė ir jie susistumdė, tuomet išvažiavo automobiliu. Jokių smūgių D. nesudavė ir jos nesužalojo, jie tik apsistumdė. Kadangi D. jam geranoriškai neatidavė jo daiktų ir norėdamas pasiimti savo daiktus, jis iš D. rankų tempė savo kuprinę ir jos rankinę, nes jos abi buvo kartu. Tempiant iš D. rankų rankinę su kuprine, D. nugriuvo. Taip pat kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji pati jį išprovokavo, paklausdama ar dabar suprantantis, kas yra bejėgiškumas.

Iš nuoseklių nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad po žodinio konflikto, kai nukentėjusioji nesutiko kartu su kaltinamuoju važiuoti automobiliu, kaltinamasis priartėjęs prie jos trenkė kumščiu tiesiai į veidą, po to sudavė 4 smūgius į galvos sritį, o vėliau smūgį į saulės rezginį. Jai einant link pėsčiųjų perėjos, kaltinamasis ją pasivijo ir bandė ištraukti rankinę iš jos rankų. Ji bandė laikyti rankinę, tačiau sugyventinis pradėjo ją sukti ratu ir, jai neišsilaikius ant kojų, ji nukrito nugara ant šaligatvio. Po nugriuvimo jis dar ją vilko šaligatviu ir, jai paleidus rankinę, jis nuėjo link jų automobilio.

Vertinant parodymų patikimumą teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą sustiprina jos išvaizda, fizinė ir emocinė būsena po įvykio, ką patvirtina liudytojos I. J. parodymai, kuri nurodė, kad į viešbutį įbėgo nukentėjusioji, su akivaizdžiu psichologiniu šoku. Moteris buvo ištikta panikos, ji buvo šoke, nes negalėjo net prakalbėti. Moteris visa drebėjo, ji kratėsi iš baimės. Moteris atsakė, kad jai trenkė, jai skauda. Ant veido buvo iššokęs guzas, rankos buvo kruvinos, nubrozdinti keliai.

Aplinkybę, jog nukentėjusioji D. V. nežymiai sužalota būtent kaltinamojo veiksmais patvirtina byloje esanti 2023 m. balandžio 18 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad D. V. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame kelyje, dešinio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairiame rieše, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, kietu būdu daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. balandžio 16 d. Ši specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiosios kūno sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo konflikto metu. Minėtas nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes papildoma patvirtina: proceso veiksmų atlikimo protokole (1t., b. l. 1-20); 2023 m. balandžio 16 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajai diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas ( 1t., b. l. 21); 2023 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1042283-23 ( 1t., b. l. 103-104); 2023 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole, nors filmuotoje medžiagoje smurto naudojimas neužfiksuotas, tačiau matyti susijaudinimas, emocinė būsena (1 t., b. l. 107-110). Teismo vertinimu tokioje būsenoje pirminiai parodymai yra patikimiausi. Vadovaujantis išdėstytais teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais teismas sprendžia įrodyta, kad kaltinamasis A. M. 2023 m. balandžio 16 d., apie 04:00 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kilusio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė savo sugyventinei D. V., su kuria tuo metu gyveno neįregistravęs santuokos, į dešinę kaktos pusę, ne mažiau kaip keturis kartus ranka sudavė jai į veidą, vieną smūgį sudavė į krūtinės srityje esantį saulės rezginį, po ko, bandydamas atimti iš nukentėjusiosios rankų rankinę, pradėjo ją sukti ratu, dėl to nukentėjusioji parkrito ant žemės, bei, jai pakritus ant žemės, nukentėjusiąją kurį laiką tempė, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame kelyje, dešinio žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus dešinėje rankose, kairiame rieše, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas konstatuoja, kad aptartis kaltinamojo A. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo sugyventinės – D. V. sveikatą, todėl yra kvalifikuoti tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. M. anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtavo prieš savo sugyventinę. Kaltinamajam A. M. diagnozuota: (F43.0) ūminė reakcija į stresą; (F43.8) kitos reakcijos į stiprų stresą; (F23.30) kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, be susijusi ūminio streso; (R45.81) mintys apie savižudybę. Tačiau įvykio metu, jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, vadinasi kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika iš asmeninių paskatų. Nusikalstama veika yra baigta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį ( pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei daromos veikos ir jos padarinių santykį. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios išsakyti žodžiai ar dabar kaltinamasis suprantanti, kas yra bejėgiškumas, nelaikomi provokuojančiu rizikingu elgesiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismui įvertinus bylos duomenis, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančių nebuvimą į vieną nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pavojingumo lygį, sukeltas pasekmes, į tai kad neatlyginta žala, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas artimas bausmės vidurkiui bausmę be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 2 dalis). Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis BK 48 straipsnio, 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, A. M. skirtini įpareigojimai: visą bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. M. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, A. M. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę ( 2 t., b. l. 21-25).

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 94,94 Eur turitės žalos atlyginimo ( 1t., b. l. 135-138); nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo ( 2 t., b. l. 88-91).

Klaipėdos teritorinės ligonių kasų pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi nukentėjusioji D. V. buvo sužalota kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas visiškai.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Nustatydamas nukentėjusiajai D. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltinamojo A. M. veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sužalota sveikata – specialisto išvadoje konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, akių vokuose, kairiame skruoste, kairiame kelyje, dešinio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kairiame rieše, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame kelyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą ir pažeminimą, jai buvo suteiktos psichologinės konsultacijos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismų praktikoje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kai buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, baudžiamosiose bylose svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-142-303/2021, Nr. 2K-236-495/2021, Nr. 2K-256-648/2022, Nr. 2K-21-697/2022, Nr. 2K-188-303/2023, Nr. 2K-29-648/2023, Nr. 2K-63-942/2023 ir kt.). Paminėtina, kad, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-926/2022 nukentėjusiajai už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų abiejose blauzdose, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, nosies sumušimo pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 2 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-929/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą, dešiniu kumščiu suduodant į kairę akį, bei tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarant jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, kraujosruvą akies junginyje, kai neliko liekamųjų padarinių, priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų įvairiose veido vietose, dantų panirimą, ir kt. pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 2 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-908/2023 nukentėjusiajam už nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia sudavus kumščiu vieną smūgį į veidą ir padarius danties panirimą ir randu sugijusią nedidelę žaizdą viršutinėje lūpoje, priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-557/2023 nukentėjusiajai už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje – antakyje – akies vokuose – skruoste, kairiame žande – pažandyje, dešiniame žande, kraujosruvas ir nubrozdinimus apatinėje lūpoje pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo priteistą 3 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, ir kt. Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.

Teismas atsižvelgęs, į tai, kad žala padaryta sveikatai kaip absoliučiai vertybei, liekamųjų padarinių matomoje kūno vietoje, ant veido, nėra, į aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai D. V. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 2000 Eur suma. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Tokio dydžio sumos priteisimas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek šios veikos sukeltoms pasekmėms. Šis dydis, teismo vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė.

Nukentėjusiąją D. V. atstovavo advokatė Aušrinė Zaburienė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 28 sprendimu Nr. (81Mr)TP-23-T-10545. Iš 2024 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. APD-2024-05695, kad D. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 630,83 Eur (3t., b. l. 38-39). Įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiosios interesus, ir tai, kad teismas pripažino A. M. kaltu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 630,83 Eur suma yra pagrįsta, todėl tenkintina. Valstybei iš A. M. priteisiamos antrinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 630,83 Eur.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai su skaitmeninėmis laikmenomis,- nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio, būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš kaltinamojo A. M. priteisti 94,94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus, 94 ct) turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasų naudai.

Nukentėjusiosios D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš kaltinamojo A. M. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2000 Eur sumos nuo nuosprendžio įsitiesėjimo dienos iki visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. M. valstybės naudai nukentėjusiosios D. V. patirtų atstovavimo išlaidų - 630,83 Eur ( šešių šimtų trisdešimt eurų, 83 ct).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus su skaitmeninėmis laikmenomis – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė