Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-100-1132/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-28
Bylos Nr.
eII-100-1132/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01365-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
J. E.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-100-1132/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01365-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. E. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) J. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 18 d. 8.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,87 prom. girtumas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais J. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. E. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę bei paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde nurodoma, jog jis alkoholį vartojo lapkričio 17 d., vakare, o lapkričio 18 d. 8.58 val., pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Jį sustabdžius, vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi 18 metų vairavimo stažą. Jis yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, dukromis, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio mano gyvenimo būdo išraiška.

Pilnu etatu dirba klientų paieškos skyriaus vadovu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)”. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas jis privalo vykti į įmonės biurus, esančius Kaune ir Vilniuje, užtikrinti sklandų darbuotojų darbą, vesti mokymus. Jis charakterizuojamas kaip atsakingas, aktyvus, etiškas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Nėra gavęs jokių papeikimų ar įspėjimų. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti dukromis ir šeima. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo šeimai. Šeimoje dirba tik jis, gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Žmona J. E. niekur nedirba. Jis gyvena Kauno pakraštyje, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Augina dvi dukras, J. E. ir mažametę J. E.. J. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją ir vakarais papildomas matematikos korepetitorės pamokas mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (matematikos mokykla nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 9 kilometrus), J. lanko Kauno lopšelį–darželį „(duomenys neskelbtini) ” ir medicinines procedūras UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos klinikoje (duomenys neskelbtini) (klinika nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 8 kilometrus), teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti dukrų saugų patekimą ir grįžimą iš papildomų matematikos korepetitorės pamokų ir medicininių procedūrų. Žmona J. E. teisės vairuoti neturi.

Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir šeimos nariams. Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog pareiškėjas iš esmės inkriminuojamo nusižengimo sudėties neginčija, tačiau prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimo terminą trumpesniam terminui nei numatytas minimalus. Pareiškėjui alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du patikrinimai laikantis įstatymų tvarkos. Byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos.

Pareiškėjo neblaivumas (0,87 prom. pritaikius paklaidą) viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su šeimyniniais įsipareigojimais ar gyvenimiškais, buitiniais dalykais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas kaip išskirtinės sąlygos taikant švelnesnes sankcijas nei numato įstatymas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo, šeimos poreikiams. Panašaus pobūdžio bylose tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pareiškėją kelyje elgtis drausmingai įpareigoja Kelių eismo taisyklės ir tai, kad jis patirs tam tikrų nepatogumų nesudaro jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas žinojo dar iki darant administracinį nusižengimą. Pareiškėjas prieš vairuodamas transporto priemonę privalėjo įsitikinti, kad jis yra blaivus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio nevairuoti būdamas neblaivus ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairavimas transporto priemonę esant neblaiviam kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Pareiškėjas leistiną alkoholio kiekio ribą (0,40 prom.) viršijo daugiau nei du kartus, kadangi alkoholio kiekio matuokliu, pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, jam buvo nustatytas net 0,87 prom. neblaivumas (pritaikius paklaidą), o pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu, net 0,96 prom. neblaivumas (pritaikius paklaidą), dėl ko galima teigti, kad pareiškėjas automobilį pradėjo vairuoti būdamas dar didesnio neblaivumo iki kol buvo sustabdytas pareigūnų, kadangi, kaip matyti tarp patikrinimų alkotesteriu, neblaivumo laipsnis jam mažėjo. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas elgėsi ypač neatsakingai ir, kad šį pažeidimą padarė ne dėl neatsargumo, o tiesiogine tyčia, kadangi jis privalėjo jausti, kad yra neblaivus ir, kad vairuoti negali. Atitinkamai pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui buvo nustatytas ir neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Aptariamuoju atveju pareiškėjo neblaivumas ženkliai viršijo leistiną neblaivumo ribą (0,87 prom. pritaikius prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai).

Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjui buvo paskirtas įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir minimali nuobauda – bauda, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Ne tik administracine nuobauda, bet ir administracinio poveikio priemone, kuri skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens nubaudimas gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš vakaro gėrė, o ryte neprasipūtė, nepasitikrino ir pripažįsta, jog vairavo neblaivus, todėl turėjo būti nubaustas. Visgi, jis turi du vaikus, vienai dukrai yra šešeri metai, lanko paruošiamąją darželio grupę, turi neurologinių kalbos sutrikimų, dėl ko labai sunkiai sekasi kalbėti, todėl turi ją vežioti į gydymo įstaigas. Kadangi jie gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nėra tiesioginio susisiekimo su gydymo įstaigomis ir yra sudėtinga vežioti vaiką po darželio. Vyresniajai dukrai yra 14 metų. Jai yra labai prastai su matematika, todėl privalo lankytis pas korepetitorių. Korepetitoriai yra netoli (duomenys neskelbtini), todėl nenori nepilnametės dukros vakarais išleisti vienos. Žmona teisės vairuoti neturi, o kitų giminių, kurie galėtų padėti rūpintis vaikais, nėra. Su „Bolt“ pavežėjais taip pat sudėtinga važinėti, nes tuomet susidaro didelė suma. Didelė jo darbo dalis yra važinėti tarp Kauno ir Vilniaus. Jis yra lektorius, veda paskaitas, apmoko naujai įdarbintus darbuotojus. Visgi, jam svarbiau yra vaikų interesai, todėl, esant galimybei, prašo sumažinti teisės vairuoti atėmimo laikotarpį, tačiau galėtų būti padidintas alkobloko laikotarpis nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių. Teisės vairuoti neturi nuo lapkričio 18 d. ir nuo tada jis alkoholio nevartoja. Šiuo metu keliasi anksčiau, jeigu kažkur veža vieną vaiką, tuomet kito vaiko nuvežti negali. Šiuo metu rizikos prarasti darbo nėra, tačiau gauna komentarų dėl neatvykimo laiku.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu J. E. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 18 d. 8.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,87 prom. girtumas.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones 6 mėnesių terminui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiui, šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas alkoholį vartojo iš vakaro, o ryte nesijautė neblaivus, kitaip nebūtų vairavęs. Nusižengimą padarė ne dėl tyčios, o neatsargumo. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, nebuvo nustatyta jokių išorinių neblaivumo požymių, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Anksčiau nėra baustas dėl analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo. Teisė vairuoti reikalinga nepilnamečių vaikų priežiūrai ir darbo funkcijų atlikimui. Jis yra charakterizuojamas itin teigiamai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiam pareigūnui patikrinus J. E. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo 9.01 val. metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,98 promilės, įvertinus paklaidą 0,96 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo 9.23 val. metu – 0,89 promilės, įvertinus paklaidą – 0,87 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Tai, kad pareiškėjas kritiškai nevertino savo būklės patvirtina ir tai, kad skunde jis teigė, jog jam nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia policijos pareigūno neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės, kad buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir yra neįtikinamas. Be kita ko, įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas 0,89 promilės, įvertinus paklaidą – 0,87 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad J. E. sėdo už vairo kitą rytą po alkoholio vartojimo, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju jis nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu.

Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo J. E. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią baudą ir minimalaus dydžio specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.

Išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę.

J. E. nurodo, kad jam teks pabaigti papildomus vairuotojų mokymus, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį. Šiuo atveju teismas pažymi, kad papildomų vairuotojų mokymų išklausymas, kaip ir prievolė perlaikyti vairavimo egzamino teorinę ir praktinę dalis nėra administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-530/2020).

Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas J. E. nebuvo pradedantysis vairuotojas, kaip teigia pats pareiškėjas, jos vairavimo stažas yra 18 metų. Taigi, J. E., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog didelė jo darbo dalis yra važinėti tarp Kauno ir Vilniaus. Visgi pažymėtina, jog infrastruktūra tarp šių miestų yra gerai išvystyta, todėl pareiškėjas darbo funkcijoms atlikti gali pasinaudoti viešuoju ir tarpmiestiniu transportu, taip pat ir pasinaudodamas pavežėjų paslaugomis, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypač apsunkinta, juolab, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti ir jam tenka mažametę dukrą vežti į gydymo įstaigą, o nepilnametė dukra vakarais lanko papildomas korepetitorės pamokas, todėl pareiškėjui neturint teisės vairuoti, nuvežus vieną vaiką į atitinkamą įstaigą, nėra galimybės nuvežti kito. Sutiktina, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas ir jo šeimos nariai patirs tam tikrų nepatogumų. Kita vertus, šios aplinkybės pareiškėjui jau buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti administracinio nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Be to, iš pareiškėjo pateiktos švietimo paslaugų sutarties Nr. MM-25-10-15-1 nustatyta, kad korepetitoriaus paslaugos gali būti teikiamos ir elektroninių ryšių priemonėmis, taigi, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės toliau atlikti savo darbinių funkcijų ir nebus tinkamai užtikrinti pareiškėjo šeimos narių interesai, o būtent – nepilnametė dukra negalės lankyti korepetitoriaus pamokas. Pareiškėjas J. E., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad J. E., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kitose administracinio nusižengimo bylose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos poveikio priemonės arba skiriamos trumpesniam terminui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. Visgi, faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose bylose (žr. pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-98-593/2023, AN2-231-348/2023, AN2-268-634/2024, eAN2-135-919/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-234-360/2024) aukštesnės instancijos teismai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui J. E. paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą. J. E. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas bei artimas minimaliam draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir J. E. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė