Kauno apygardos teismo nutartis

2023-05-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-98-593/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-263-917/2023Nutartis · 2023-03-21Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-25
Bylos Nr.
AN2-98-593/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00132-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jankauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-98-593/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00132-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. sausio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1507-2023 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. Institucijos 2023 m. sausio 24 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu 1 (vienus) metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad ji 2022 m. gruodžio 24 d., apie 10.05 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, vairavo automobilį, kai jai nustatytas 0,86 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdama su 2023 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimu, E. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau šis 2023 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, nurodydamas, kad E. K. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jos pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Be to, šis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Per penkerius metus ji aštuonis kartus bausta už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, tame tarpe ir tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos poziciją dėl vartotų vaistų, nes šie neturi įtakos alkotesterio duomenims. Pažymėta ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog E. K. teiktų kažkam išlaikymą ar būtų vienintelė šeimos maitintoja. Teismo vertinimu, pažeidėjos interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jos darbu ar šeiminiais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismui E. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies arba ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės arba paskirti švelnesnę poveikio priemonę, nei numatyta inkriminuoto ANK straipsnio sankcijoje.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad tiek apylinkės teismo, tiek Institucijos priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikti argumentai yra formalūs. Teisingumo samprata suponuoja ne nominalų vykdomą teisingumą, ne išorinę vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.2. Apeliantė pažymi, kad alkoholį, putojantį vyną „Prosecco“, vartojo gruodžio 23 dienos vakare, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui dėl skausmą slopinančių nuskausminamųjų, gruodžio 24 dienos ryte vairavo automobilį. Ji nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo. Administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu, be to, jį vairavo trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo viena. Nustatytas lengvas 0,86 promilės neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, visiškai nejautė esanti neblaivi.

3.3. Pažeidėja nurodo, jog policijos pareigūnams ir teisme davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Kelionės tikslą ji nurodė vykimą pas nugaros specialistą, vaistų nuo skausmo suleidimui, masažui, kad atpalaiduotų stuburo išvaržų turinčią nugaros sritį, ištrintų vaistais. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė finansinę naštą. Išgyvena kaltės ir gėdos jausmą, psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo, prieštaraujančio teisės ir moralės normoms.

3.4. Apeliantės teigimu, iki šio įvykio ji nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 25 metų vairavimo stažą. Yra dora visuomenės narė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, besirūpinanti šeima, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Ji yra UAB „S.“ savininkė, dirba įmonės vadove, darbų saugos specialiste. Darbinių funkcijų atlikimui ir pajamų uždirbimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Ji privalo pagal teikiamų paslaugų sutartis vizituoti ir atstovauti įvairias įmones, esančias vidurio ir rytų Lietuvoje, vesti mokymus specialistams, vadovams, tinkamai instruktuoti klientų darbuotojus, atlikti rizikos tyrimus įmonės vardu. Tokias paslaugas pagal teisės aktuose keliamus kompetencijos reikalavimus įmonėje gali teikti tik ji, todėl kiti įmonėje dirbantys asmenys jai padėti negali. Jos sutuoktinis šioje įmonėje dirba tik 1 valandą per dieną, dėl atitinkamos kompetencijos dalyvaujant žinių vertinimo komisijoje kaip narys, jis taip pat negali jai pagelbėti.

3.5. Netekusi teisės vairuoti, E. K. teigia rizikuojanti netekti vykdomos veiklos, dėl sutarčių įsipareigojimo nevykdymo su klientais tektų atleisti darbuotojus, tai pablogintų darbuotojų padėtį, sukeltų finansinę naštą jai ir artimiesiems. Be to, ji gyvena (duomenys neskelbtini), kur viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, kaip mieste. Viešojo transporto stotelė nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 1,5 kilometro atstumu, su retai važiuojančiu vienu maršrutu. Apeliantė pažymi, kad augina dvi dukras E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jaunesnioji duktė lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „A.“ ir krepšinio treniruotes, vyresnioji lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, yra 10 klasės moksleivė, todėl teisė vairuoti jai reikalinga siekiant užtikrinti dukrų saugų patekimą į ugdymo ir mokymo įstaigas bei treniruotes. Jos sutuoktinis dirba tarptautinėje įmonėje, dažnai būna komandiruotėse. Taip pat teisė vairuoti reikalinga norint pasirūpinti pensinio amžiaus, (duomenys neskelbtini) liga sergančiu tėvu R. Ž., kuris gyvena vienas (duomenys neskelbtini). Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jam reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus, kur jam taikomas intensyvus (duomenys neskelbtini) gydymas. Tėvas automobilio neturi. Artimiausia (duomenys neskelbtini) ligų medicinos įstaiga nuo tėvo gyvenamosios vietos yra už 100 kilometrų. Be to, ji prižiūri artimųjų kapus, kurie yra (duomenys neskelbtini), kitų artimųjų, galinčių pasirūpinti tėvu, nėra.

3.6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį, kad jai yra diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas ypač reikšmingas jai privalomai vykstant į gydymo įstaigas, norint sekti ligos eigą, išsirašyti būtinus vaistus, vykti į reabilitacines procedūras. Fizinis aktyvumas jai sukelia galvos svaigimą, stuburo skausmą, bendrą silpnumą, todėl specialiosios teisės atėmimas tik pablogintų jos sveikatos būklę. Apeliantės nuomone, paskyrus jai trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba šios poveikio priemonės iš viso neskiriant, ji būtų pakankamai paveikta, tuo pačiu būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai.

3.7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Įstatymas nereikalauja nustatyti ypatingas aplinkybes, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių visumos vertinimu, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį. Toliau skunde nurodoma teismų praktika, kai pažeidėjams buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti, nes jo reikalavimai yra nepagrįsti, ir palikti galioti apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2023 m. sausio 24 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti arba šio draudimo iš viso netaikyti, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

6. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) vairuotojai ar <...>. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, neabejotina, kad E. K. apeliacinio skundo motyvai, susiję su jos sąmoningumu jai vairuojant transporto priemonę (teigia įvykio metu nejautusi esanti neblaivi), jokios reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju E. K. buvo nustatytas daugiau nei du kartus šią ribą viršijantis neblaivumo laipsnis, todėl spręsti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.

7. Sprendžiant pažeidėjai skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad apeliantė padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantę charakterizuoja labiau neigiamai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad praeityje už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus E. K. nebuvo bausta. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju apeliantės atsakomybės nešvelnina. Vairuodama automobilį neblaivi, nors ir žinodama, kad iki to momento ji vartojo alkoholį, E. K. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje ji nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai, vertinti kaip ypatingai jos teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra. Juo labiau, jog apeliantės versija, kad alkoholį vartojo iš vakaro (išgėrė pora taurių vyno), atsižvelgiant į tai, kad net po visos nakties jai vis dar buvo nustatytas 0,86 promilės neblaivumo laipsnis, neįtikima.

8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilį ji vairavo šviesiu paros metu, nedideliu, leistinu greičiu, važiavo trumpą atstumą, žinomoje vietovėje, kas, apeliantės įsitikinimu, mažina jos padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo (ne)padarytos žalos, eismo intensyvumo, paros meto, važiavimo trukmės ar kitų panašių aplinkybių. Į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymų leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant E. K. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskiriant, pagrindo nėra.

9. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliantės darbo pobūdis (vyksta į susitikimus su klientais) ar jos šeimos gerovė (vežioja dukras į švietimo bei ugdymo įstaigas, būrelius, taip pat vežioja tėvą į gydymo įstaigas, pati vyksta į jai po operacijos paskirtas reabilitacijos procedūras ir kt.), kadangi, būdama pakankamai brandi asmenybė, turėdama šeimą ir būdama už ją atsakinga, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jos pačios ar jos šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jai paskirtos administracinio poveikio priemonės naikinimui ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, šis asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su operatyviu susisiekimu, rūpinimusi kitais asmenimis ar darbu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir E. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis.

10. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė apeliantės skundo argumentus, susijusius su jos iš vakaro vartotų vaistų (receptinis vaistas, atpalaiduojantis griaučių raumenis) galimu poveikiu jai nustatytam neblaivumo laipsniui, todėl šie motyvai, E. K. nepateikus jokių naujų vertintinų aplinkybių, šioje nutartyje nebekartojami. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidėją sustabdę pareigūnai, bendraudami su ja, nurodė jautę stiprų alkoholio kvapą, jokių abejonių, kad vairuotoja yra neblaivi, jiems nekilo. Pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,86 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,91 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma, nebent apeliantė yra pripratusi prie dažno svaiginimosi, nors tą ji apeliaciniame skunde kategoriškai neigia, aiškindama, jog yra dora ir sąžiningai teisės aktų reikalavimų besilaikanti pilietė. Vis dėlto, aplinkybę dėl įstatymų imperatyvų laikymosi paneigia Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys, kurie liudija, jog E. K. yra ne kartą bausta už įvairių Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, įskaitant ir nustatyto greičio viršijimą (greitis viršytas atitinkamai 34 km/val., ir du kartus po 28 km/val.), kas laikytina pavojingu bei šiurkščiu pažeidimu. Be to, apeliantė ne kartą bausta ir dėl administracinių nusižengimų, susijusių su netinkamu jos, kaip UAB „S.“ vadovės, pareigų vykdymu, padarymo (policijos pareigūnams neatskleidė, kas nusižengimo metu vairavo įmonei priklausantį automobilį, pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas siųsdama asmenims tiesioginės rinkodaros pasiūlymus). Taigi, nei jos darbinė veikla, nei elgesys kelyje necharakterizuoja apeliantės išimtinai teigiamai ir nesudaro komplekso aplinkybių visumos, leidžiančios švelninti jai pritaikytą administracinę poveikio priemonę.

11. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones E. K. yra sustabdyta nuo 2022 m. gruodžio 24 d., būtent nuo šios datos yra skaičiuojamas šešių mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o jam pasibaigus, bus pradėtas skaičiuoti vienų metų draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas. Vadinasi, iki teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo pabaigos liko tik mėnuo, po to apeliantė galės vairuoti transporto priemones su tam tikrais apribojimais. Duomenų, kad per penkis specialiosios teisės atėmimo taikymo mėnesius E. K. būtų patyrusi neproporcingai didelių nuostolių (pavyzdžiui, netekusi darbo), bylos medžiagoje nėra.

12. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjai paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantei paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta gausi teismų praktika, kuri analizuojamu atveju nėra aktuali, nes absoliuti dauguma nurodytų nutarčių buvo priimta dar iki įsigaliojant naujai, šiuo metu galiojančiai ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalių redakcijai, tuo tarpu naujesnėse cituotose nutartyse pažeidėjams buvo nustatyti ir gerokai mažesni neblaivumo laipsniai, taip pat skiriasi kitos faktinės bylų aplinkybės, todėl taikyti šias nutartis kaip precedentus, nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad minėtos nutartys yra priimtos apylinkės teismų, o ne vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaDaiva Jankauskienė