- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-1121-460/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01130-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LIT services“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT services“ ieškinį atsakovui G. R. dėl pažeistų pirkėjo teisių gynybos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LIT services“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 2 685,84 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė, atstovaujama direktoriaus ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudarė standartinės formos naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), jos pagrindu atsakovas ieškovei už 1 900,00 Eur pardavė nuosavybėn naudotą automobilį – Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. gegužės 4 d., automobilio rida 228 374 km. Sutarties sudarymo metu pardavėjas pirkėją patikino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, esminių trūkumų neturi. Nurodė, kad iš automobilio nežymiai laša aušinimo skystis, tačiau toks trūkumas yra lengvai sutvarkomas, pakeitus aušinimo skysčio bakelio žarnelę. Ieškovės atstovas neturėjo pagrindo netikėti atsakovu, kadangi automobilis atrodė tvarkingas, juo labiau, kad 2021 m. balandžio 21 d. automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti. Kadangi automobilio techninė būklė nekėlė abejonių, nebuvo pagrindo kreiptis į specializuotą servisą. Patvirtindamas nurodomas aplinkybes transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje informacijos apie transporto priemonės trūkumus pardavėjas G. R. nenurodė. Taigi šalys sulygo galutinę automobilio pardavimo kainą bei sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė atsakovui už perkamą automobilį sumokėjo 1 900 Eur. Ieškovė, įsigijusi automobilį, nuvyko į autoservisą, kuriame ketino pakeisti automobilio aušinimo bakelio žarnelę, kaip ir nurodė pardavėjas. Tačiau atlikus automobilio diagnostiką buvo nustatyta, kad į transporto priemonės variklio aušinimo sistemą patenka CO2 dujos, taigi automobilis yra techniškai netvarkingas ir jį yra nesaugu bei nerekomenduotina eksploatuoti. Pažymėjo tai, kad šias faktines aplinkybes dėl fiksuojamų automobilių gedimo patvirtino ir kito autoserviso pažyma-sąmata. UAB „Toregas“ specialistai apžiūrėję minėtą automobilį patvirtino tą patį automobilio defektą. Be kita ko, ieškovės atstovas buvo informuotas, kad preliminari automobilio remonto kaina siekia net 2 000 Eur. Taigi ieškovei tapo žinoma, kad automobilio pardavėjas G. R., nurodęs, kad automobilis turi menkavertį gedimą, pardavė ieškovei transporto priemonę su rimtu variklio gedimu, apie kurį pardavėjui neabejotinai buvo žinoma. Ieškovės atstovas, supratęs, kad jam parduotas automobilis yra su esminiais gedimais, dėl kurių transporto priemonės negalima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, nedelsiant kreipėsi SMS žinute į automobilio pardavėją, kuris, pripažindamas, kad automobilis buvo parduotas su paslėptu trūkumu, iš karto pasiūlė ieškovei 400 Eur kompensaciją. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tikėdamasi susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Tačiau atsakovas su ieškovės pretenzija nesutiko. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė reiškia ieškinį, kuriuo siekia apginti savo pažeistas teises ir prašo teismo iš atsakovo priteisti nuostolius, ieškovės patirtus remontuojant automobilį. Esminių automobilio defektų šalinimo išlaidos sudaro 2 685,84 Eur (automobilio remonto ir detalių kaina be PVM). Į šią kainą įeina 1 355,84 Eur automobilio detalių kaina bei 1 330,00 Eur atliktų remonto darbų kaina, tą patvirtina pridedama UAB „Toregas“ 2022 m. sausio 18 d. sąskaita-faktūra. Ieškovė pažymi, kad šių defektų nepašalinus, automobilio eksploatavimas buvo neįmanomas. Ieškovės įsigytas automobilis buvo netinkamas ir nesaugus eksploatuoti.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, ieškovės ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, jog atsakovas jai nenurodė ir pati ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis yra su trūkumu. Atsakovas ir ieškovės atstovas susitiko 2021 m. rugpjūčio 16 d. automobilio apžiūrai bei techninės būklės įvertinimui. Pradinė atsakovo pasiūlyta ieškovei automobilio pardavimo kaina sudarė 2 100 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors automobilį jis pats iki šiol naudoja pagal jo tiesioginę paskirtį, dėl nežinomos jam priežasties iš variklio srities išbėga aušinimo skystis. Į tai ieškovės atstovas nurodė, kad ši problema jo sprendimui įsigyti automobilį neturi įtakos. Dėl trūkumo šalys susitarė sumažinti automobilio pardavimo kainą iki 1 900 Eur. Kitą po susitikimo dieną, atsakovas dar kartą atkreipė ieškovės atstovo dėmesį į trūkumą ir pasiteiravo apie ieškovės ketinimą automobilį įsigyti. Ieškovės atsakymas į tai buvo teigiamas. Priimti automobilio 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės atstovas atvyko su asmeniu, kuris prisistatė mechaniku. Jie dar kartą apžiūrėjo automobilį ir be pastabų priėmė, tokiu būdu patvirtindami, kad trūkumas jiems suprantamas ir priimtinas. Pažymėjo, kad ieškovė, vykdydama ūkinę veiklą, valdo net 25 transporto priemones ir ši aplinkybė leidžia teigti, kad ji turi ir turėjo būtinas žinias bei išteklius, kad galėtų įvertinti ir įsitikinti tuo, kad sutarties sudarymas atitinka jos interesus. Automobilio su trūkumu įsigijimas atitiko tinkamai informuoto ir profesionalaus pirkėjo valią. Sąžiningas techninės būklės atskleidimas taip pat lėmė automobilio kainos sumažinimą. Taip pat nurodė, jog automobilio pirmos registracijos data yra 2005 m. gegužės 4 d., o jo rida sudarė ne mažiau 228 374 km; nepaisant trūkumo, ieškovė naudojo automobilį pagal jo tiesioginę paskirtį nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. sausio 18 d., t. y. 5 mėnesius, kol nebuvo atliktas automobilio variklio remontas. Įvertinus tai, kad remontas buvo atliktas tik po 5 mėnesių, leidžia spręsti, kad tikėtina jo būtinumą lėmė ne automobilio trūkumas savaime, bet jo eksploatavimo sąlygos po įsigijimo bei natūralus nusidėvėjimas. Akcentavo, jog jei automobilio trūkumas buvo esminis, kaip teigia pati ieškovė, akivaizdu, kad ne vienašališkas ieškovės sprendimas remontuoti automobilį už dvigubai didesnę nei automobilio vertė kainą, o sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas turėjo tapti vieninteliu įmanomu protingu abiejų šalių interesus atitinkančiu teisių gynimo būdu. Pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti. Yra visiškai natūralu ir suprantama, kad atsakovas nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad perleidęs automobilį, jis galėtų likti dar ir skolingas. Automobilio remonto išlaidų pagrįstumo kontekste taip pat pažymėjo, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys faktinį trūkumo pašalinimą bei remonto apmokėjimą. Nesant duomenų apie faktines remonto išlaidas, reikalavimas dėl jų atlyginimo priteisimo negalėtų būti tenkinamas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė, dubliku atsikirsdama į atsakovo nurodytus argumentus pažymėjo, jog atsakovas susirašinėjimo su ieškovės atstovu metu ieškovės vadovą informavo, kad parduodama transporto priemonė turi defektą - „kažkas su antifrizu“. Atsižvelgiant į ginčo transporto priemones defektą, atsakovas ieškovei nuo parduodamos transporto priemonės kainos nuleidžia 200 Eur, taip sudarydamas įspūdį, kad transporto priemonės defektas yra minimalus ir lengvai pašalinamas. Dar daugiau, transporto priemonės perdavimo ieškovės vadovui metu atsakovas paaiškino, kad defektas minimalus – esą reikia tik pakeisti „šlangelę“. Atkreipė dėmesį, kad transporto priemonę su minimaliu defektu kaip kad nurodė atsakovas – bėgančiu „antifrizu“ – galima naudoti pagal paskirtį, tačiau neabejotina, kad transporto priemonės su variklio gedimu, kaip šioje situacijoje, naudoti pagal paskirtį nėra galimybių. Ieškovei įsigijus transporto priemonę ir nuvykus į autoservisą tapo žinoma, kad transporto priemonės defektai yra rimti – reikalingas remontas transporto priemonės varikliui, o transporto priemonės neįmanoma eksploatuoti pagal paskirtį. Šiuo aspektu akivaizdu tai, kad negalima pripažinti, kad atsakovas tinkamai ir sąžiningai informavo ieškovę apie ginčo transporto priemonės trūkumus, nes atsakovas pardavė transporto priemonę su esminiu trūkumu – variklio gedimu – apie tai ieškovė akivaizdžiai informuota nebuvo. Dar daugiau, nei ieškovė, nei kitas pirkėjas akivaizdžiai nebūtų pirkęs ginčo transporto priemonės, žinodamas, kad transporto priemonės remonto sąnaudos yra kur kas didesnės, nei transporto priemonės vertė. Neabejotinai, atsakovui buvo žinomi transporto priemonės defektai, tačiau atsakovas siekė transporto priemonę parduoti, nuslėpęs jos esminius defektus, dėl kurios transporto priemonės neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovės vadovui susisiekus su atsakovu, šis nustatytų defektų neginčijo, pasiūlė dalį sumos ieškovei grąžinti. Iš nurodyto seka, kad atsakovas parduodamas transporto priemonę veikė nesąžiningai, jo veiksmuose esanti tyčia suponuoja pareigą atlyginti visas ieškovės faktiškai patirtas remonto išlaidas. Nurodė, jog ieškovė laiku kreipėsi į pardavėją dėl transporto priemonės trūkumų, tačiau atsakovas transporto priemonės priimti grąžinant ieškovei sumokėtą ginčo automobilio kainą nesutiko. Todėl šiuo atveju, atsakovas turi prievolę padengti ieškovės remonto išlaidas, nes nuostoliai buvo sąlygoti nesąžiningų, tyčinių atsakovo veiksmų, atsakovas turėjo galimybę imtis priemonių išvengti didesnių nuostolių. Taipogi pažymėjo, kad ieškovė transporto priemone, priešingai nei teigiama atsiliepime į ieškinį, iki jos remonto nesinaudojo, nes transporto priemonės dėl gedimų eksploatuoti nebuvo galima. Priminė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, į kurią atsakovė pateikė atsiliepimą tik 2021 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas transporto priemonę atsiims bei grąžins ieškovei sumokėtus pinigus, todėl jos neremontavo ir nenaudojo. Taigi, tik po to, kai buvo aišku, kad atsakovas neketina imtis veiksmų ir transporto priemonę priimti, ieškovė kreipėsi į autoservisą. Pažymėtina, kad autoservise teko laukti eilės, o sąmata buvo parengta tik suradus ginčo transporto priemonei visas reikalingas dalis, visą šį laiką ieškovė transporto priemonės nenaudojo, nes kaip jau minėta, transporto priemonės būklė buvo kritinė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas tripliku toliau nesutiko su ieškovės pareikštais reikalavimais. Pabrėžė, jog iki automobilio perleidimo atsakovas juo naudojosi įprasta tvarka, nežinodamas apie jokius esminius jo trūkumus. Atsakovas taip pat nesiekė nuslėpti nuo ieškovės automobilio techninės būklės, jo pastebėto ir ieškovei nurodyto trūkumo masto ar jo nuvertinti; jis niekada neminėjo, kad pakeitus aušinimo skysčio bakelio žarnelę, problema būtų pašalinta. Priešingai, atsakovas atvirai ir sąžiningai deklaravo automobilio techninę būklę, sudarė galimybę ieškovei, o ieškovė ja pasinaudojo, pasitelkti specialistą automobilio ir trūkumo masto įvertinimui. Nurodė, jog ieškovė atliko automobilio remontą nepranešusi apie tai atsakovui, dėl ko pastarasis negrįžtamai neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, kurio kaštai tapo neprotingais - beveik dvigubai viršijo automobilio pardavimo kainą. Atsakovo vertinimu, pasirinkusi automobilio remontą, ieškovė galėjo ir turėjo pranešti atsakovui apie faktiškai nustatytus trūkumus, sudaryti galimybę juos betarpiškai įvertinti ir pateikti pastabas dėl planuojamų jų šalinimo kaštų; tokiomis aplinkybėmis ji, tikėtina, sąmoningai piktnaudžiavo savo teise bei užkirto kelią galimybei nustatyti trūkumo faktą ir tikrąsias priežastis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo G. R. 1 750,84 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 230,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „LIT services“; priteisti iš ieškovės UAB „LIT services“ 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. R.; priteisti iš atsakovo G. R. 8,74 Eur (aštuonių eurų 74 centų) bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybei; priteisti iš ieškovės UAB „LIT services“ 4,70 Eur (keturių eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybei. Sprendimo pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas, įvertinęs laikotarpį, kada buvo nustatytas variklio defektas, o būtent, jog variklio galvutės tarpinės defektas išsiaiškintas automobilio pirkimo-pardavimo dieną, atmetė atsakovo samprotavimus, kad nurodyti defektai galėjo priklausyti nuo ieškovės veiksmų jai eksploatuojat automobilį.
5.2. Teismas nustatė, kad ieškovės paaiškinimai, jog automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumą nuo Klaipėdos iki Plungės ir toliau automobilio neeksploatavo, pagrįsti ne tik pačios šalies paaiškinimais, ridos fiksavimu, bet ir UAB „Toregas“ pažyma ir liudytojo paaiškinimais.
5.3. Teismas nustatė, kad dėl lašančio aušinimo skysčio, vizualiai apžiūrėjus automobilį, nebuvo galima nustatyti, jog automobiliui būtinas variklio remontas. Atsakovo nurodomi argumentai, jog ieškovės atstovas atvyko su mechaniku, yra įmonės direktorius, kuri valdo 25 transporto priemones, turi savo mechanikus įmonėje, nepanaikina atsakovo pareigos parduoti automobilį, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį.
5.4. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog transporto priemonę su minimaliu defektu, kaip kad nurodė atsakovas – „bėgančiu antifrizu“ – galima naudoti pagal paskirtį, tačiau transporto priemonės su variklio gedimu, kaip nustatytoje situacijoje, naudoti pagal paskirtį nebuvo galimybių. Automobilio su variklio defektu, apie tokį defektą ir jo šalinimo kaštus žinant, ieškovė nebūtų pirkusi.
5.5. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir, kad ji negalėjo žinoti apie tokius parduoto naudoto daikto trūkumus.
5.6. Vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su patirtos turtinės žalos dydžiu teismas pripažino, jog pavaros grandinės keitimas, kuris kainavo 785 Eur už pavaros grandinės komplektą ir 150 Eur už darbą keičiant grandinę nėra susiję su byloje nustatytomis variklio gedimo priežastimis, todėl nusprendė, kad ši suma negali būti priteisiama iš atsakovo.
5.7. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei 1 750,84 Eur jos patirtų turtinių nuostolių, kurie tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, kitą ieškinio dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „LIT services“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:
6.1. Apeliantas sąžiningai įvykdė savo pareigą nenuslėpti nuo ieškovės jam žinomos informacijos apie transporto priemonės techninę būklę; nurodyto dydžio nuolaida – 10 proc. įsigijimo kainos, be kita ko, leidžia spręsti, kad ieškovė ne tik žinojo apie transporto priemonės trūkumą, bet suprato ir, turėdama pasirinkimą nepirkti, ar papildomai įvertinti transporto priemonę, prisiėmė su tuo susijusią riziką.
6.2. Nuo transporto priemonės įsigijimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. transporto priemone buvo nuvažiuota 1 002 km. Iš, apelianto nuomone, galima spręsti, kad transporto priemonės trūkumas atsirado ar paūmėjo dėl aplinkybių, už kurias yra atsakinga pati ieškovė, t. y. dėl variklio perkaitinimo eksploatuojant, ar vandens naudojimo jo aušinimui.
6.3. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, iki ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui, nutraukusi Pirkimo-pardavimo sutartį, pasirinko jai priimtiną ir tariamo sutarties pažeidimo pobūdį bei mastą atitinkantį savo teisių gynimo būdą – transporto priemonės pirkimo-pardavimo santykį nutraukė. Atitinkamai teisme galėjo reikšti tik reikalavimą dėl restitucijos taikymo.
6.4. Apeliantas mano, kad tuo atveju, kai transporto priemonės remonto išlaidos viršijo jos įsigijimo kainą, o pats remontas buvo atliktas tik po 5 mėnesių po trūkumo nustatymo, t. y. nesant akivaizdaus būtinumo ieškovei nedelsiant pašalinti gedimą, neatitiko proporcingumo reikalavimo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
7.1. Negalima daryti išvados, kad vidutinis pirkėjas, įsigydamas tokią transporto priemonę, būtų galėjęs numanyti, jog tinkamam jos eksploatavimui bus būtina atlikti variklio remonto darbus, nes, priešingu atveju, jos tinkamas eksploatavimas nebūtų galimas. Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialios apžiūros.
7.2. Trūkumas buvo nustatytas iš karto po daikto perdavimo ieškovės atstovui, o apie trūkumą apeliantas buvo informuotas nedelsiant ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. jam pateikta pretenzija.
7.3. Ieškovė pažymi, kad atsakovo atstovas ieškovės atstovui 2021 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakymą į 2021 m. rugpjūčio 30 d. pretenziją, kuriame nurodė, kad su pretenzija nesutinka pažymint, jog pirkėjui buvo žinoma apie variklio defektą, kuris, be kita ko, buvo betarpiškai įvertintas ir pirkėjo tam tikslui pasitelkto automechaniko eksperto. Šie duomenys, ieškovės vertinimu, patvirtina, jog apeliantas su vienašališku automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimu nesutiko, ginčijo, jog sutartis buvo įvykdyta netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovė prarado teisę nutraukti sutartį vienašališkai (CK 6.218 straipsnio 2 dalis). Tai taip pat reiškia, kad ieškovė turėjo pagrindą sąžiningai manyti, kad sutartis ieškinio pateikimo teismui metu buvo galiojanti ir todėl ieškovės pasirinktas pažeistų, įsigijus netinkamos kokybės daiktą teisių, gynybos būdas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas tinkamu ir taikytinu ginčo situacijai teisingai išspręsti.
7.4. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo protingumo ir proporcingumo klausimui teisingai išspręsti būtina įvertinti ir aplinkybę, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. pretenzija dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, apeliantas, be kito, buvo informuotas ir apie tai, kad UAB „Toregas“ pateikė transporto priemonės remonto sąmatą, sutinkamai su kuria transporto priemonės remonto išlaidos sudaro 2 049,60 Eur, t. y. viršija transporto priemonės kainą. Nepaisant šito, nutraukti sudarytą sutartį apeliantas nesutiko, pasiūlymų alternatyviam taikiam ginčo situacijos sureguliavimu ar prieštaravimų dėl pretenzijoje nurodytų remonto išlaidų dydžio paskaičiavimo teisingumo / pagrįstumo / protingumo / proporcingumo nepateikė, o tai reiškia, kad būdamas informuotu, prisiėmė galimo neigiamo jo atžvilgiu sprendimo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
11.1 Ieškovė ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 17 d., 13 val. 15 min. Klaipėdoje sudarė standartinės formos naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jos pagrindu atsakovas ieškovei už 1 900,00 Eur pardavė nuosavybėn naudotą automobilį – Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
11.2 Nustatyta, kad šalių sudarytos sutarties pagrindu ieškovei buvo perduotas naudotas automobilis, kurio pirmosios registracijos data 2005 m. gegužės 4 d., pirmosios registracijos Lietuvoje data 2019 m. gegužės 4 d. Automobilio rida pirkimo-pardavimo dieną Sutartyje nurodyta 230 000 km. Sutartyje eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti.
11.3 Byloje pateikta privalomoji transporto priemonių techninės apžiūros ataskaita Nr. 401-0639942, iš jos nustatyta, jog automobilio pardavimo metu galiojo transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, atlikta 2021 m. balandžio 21 d., ji galiojo iki 2023 m. balandžio 15 d. Techninės apžiūros metu 2021 m. balandžio 21 d. automobilio rida užfiksuota 228 374 km. Automobilio rida 2022 m. birželio 10 d., užfiksuota ieškovės fotonuotrauka, 231 002 km.
11.4 Iš UAB „Autoalvus“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. defektinio akto nustatyta, jog UAB „Autoalvus“ nustatė automobilio defektą: į variklio aušinimo sistemą patenka CO2 dujos.
11.5 Iš UAB „Toregas“ direktoriaus V. J. 2022 m. liepos 1 d. pranešimo nustatyta, jog automobilis nuo pat pristatymo defektacijai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki sąskaitos apmokėjimo, t. y. 2022 m. balandžio 25 d., stovėjo UAB „Toregas“ kiemo teritorijoje ir nebuvo naudojamas.
11.6 Ieškovo atstovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. parengė pretenziją atsakovui „Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo“, kurioje nurodė, jog atlikus transporto priemonės auto diagnostiką nustatyta, kad į transporto priemonės aušinimo sistemą patenka CO2 dujos, taigi automobilis yra techniškai netvarkingas ir jį yra nesaugu bei nerekomenduotina eksploatuoti. UAB „Toregas“ pateikė transporto priemonės remonto sąmatą. Remiantis UAB „Toregas“ pateikta sąmata, transporto priemonės remonto išlaidos sudaro 2 049,60 Eur, t. y. transporto priemonės remonto sąnaudos viršija transporto priemonės kainą. Tuo remiantis informavo atsakovą jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukiama praėjus 30 kalendorinių dienų terminui nuo šios pretenzijos gavimo dienos. Pažymėjo, kad jei suėjus 30 kalendorinių dienų terminui pardavėjas transporto priemonės iš pirkėjo neatsiims ir negrąžins klientės sumokėtų pinigų, klientė UAB „LIT services“ imsis neatidėliotinų ir skubių teisinių priemonių jo atžvilgiu.
11.7 Atsakovo atstovas 2021 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovės atstovui atsakymą į 2021 m. rugpjūčio 30 d. pretenziją, jame nurodė, jog su pretenzija nesutinka, pažymėjo, jog pirkėjui buvo žinoma apie variklio defektą, kuris, be kita ko, buvo betarpiškai įvertintas ir pirkėjos tam tikslui pasitelkto automechaniko eksperto; dėl nustatyto trūkumo automobilio kaina šalių susitarimu iki jo perdavimo pirkėjui buvo sumažinta nuo 2 100 Eur iki 1 900 Eur. Nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal tinkamai informuoto apie automobilio techninę būklę pirkėjo valią, todėl nutraukti jos pagrindo nėra.
11.8 UAB „Toregas“ 2022 m. sausio 18 d. ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TOR0008791 už automobilio remonto detales ir atliktus remonto darbus 3 249,86 Eur sumai, iš kurių PVM sudaro 564,03 Eur, suma be PVM 2 685,83 Eur.
11.9 2022 m. balandžio 25 d. pavedimas patvirtina, jog ieškovė įmonei UAB „Toregas“ pervedė 3 249,86 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „laisva forma, TOR0008791“. Pinigų gavimo faktą patvirtino ir UAB „Toregas“ direktorius, teikdamas parodymus kaip liudytojas.
11.10 Ieškovės informacinės mokesčių apskaitos sistemos (i.MAS) sąskaitų faktūrų registro duomenys už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. patvirtina, jog UAB „Toregas“ sąskaita faktūra Nr. TOR0008791 buvo įtraukta į ieškovės sąskaitų registrą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo (atsakovo) atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo (ieškovės) teisių gynimą įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėpto defekto (aušinimo skysčio pratekėjimo) negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas po jo įsigijimo ir ieškovė dėl to patyrė tiesioginius nuostolius, atsakovui nurodant, kad ginčo automobilio trūkumai buvo atskleisti automobilio įsigijimo metu, o kiti gedimai galėjo atsirasti dėl netinkamo automobilio eksploatavimo po jo įsigijimo ir bendro automobilio nusidėvėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš esmės tenkino nurodydamas, kad ieškovės reikalavimas dėl remonto išlaidų priteisimo yra pagrįstas, ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie gedimą, dėl to ieškovei iš atsakovės priteisė 1 750,84 Eur nuostolių, kt.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įsigydama transporto priemonę su žinomu trūkumu, ieškovė priėmė informuotą sprendimą. Apeliantas mano, kad variklio aušinimo sistemos trūkumas galėjo būti sąlygotas pačios ieškovės. Teigiama, kad ieškovė vienašališkai nutraukė Pirkimo-pardavimo sutartį (atsisakė transporto priemonės), todėl nebuvo pagrindo jos remontuoti apelianto sąskaita. Apeliantas tikina, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo tariamai ar realiai pažeistų teisių gynimo būdą.
15. Kaip žinoma, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
16. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).
17. Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas).
18. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).
19. Šiuo aspektu svarbu tai, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrąjį kartą. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2969-1067/2022 ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies: teismas nusprendė priteisti iš atsakovo G. R. 1 750,84 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-215-613/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad nagrinėjamu atveju ieškovei buvo perduotas kokybės reikalavimų neatitinkantis daiktas, kurio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ir ieškovei šios aplinkybės nebuvo atskleistos (žinomos) (nutarties 27 punktas). Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog jis atskleidė daikto trūkumą apie išbėgantį aušinimo skystį ir padarė nuolaidą, nepaneigia padarytos išvados, nes aptariami trūkumai yra skirtingo pobūdžio – transporto priemonę su bėgančiu aušinimo skysčiu galima naudoti pagal paskirtį ir šis trūkumas ieškovei buvo žinomas, tačiau transporto priemonės su nagrinėjamoje byloje nustatytu variklio defektu naudoti pagal paskirtį nebuvo galimybės ir šis trūkumas pirkėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo reikalavimus daikto kokybei nustatančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra teisiškai nepagrįsti (nutarties 28-29 punktai).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje po kasacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo yra nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės: 1) ieškovei buvo perduotas kokybės reikalavimų neatitinkantis daiktas, kurio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ir ieškovei šios aplinkybės nebuvo atskleistos (žinomos); 2) atsakovo argumentas, jog jis atskleidė daikto trūkumą apie išbėgantį aušinimo skystį ir padarė nuolaidą, nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl nustatyto daikto trūkumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šios aplinkybės laikomos nustatytomis (prejudiciniai faktai) ir jų nebereikia įrodinėti iš naujo. Atitinkamai, apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis ieškovui pardavė automobilį nurodydamas, kad teka aušinimo skystis, iš naujo nebenagrinėjami bei nebevertinami.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kitą svarbų šios bylos aspektą. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).
23. Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).
24. Kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023).
25. Nagrinėjamu atveju, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, atsakovas (pardavėjas) nurodė, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pretenzija nutraukė pirkimo–pardavimo sutartį, todėl turėjo teisę reikšti ieškinį tik dėl restitucijos taikymo. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovės vėliau pasirinktas ir teismų pritaikytas pirkėjo teisių gynimo būdas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra neproporcingas pardavėjo atžvilgiu, nes trūkumų šalinimo išlaidos beveik atitinka viso daikto (automobilio) pardavimo išlaidas.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2021 m. rugpjūčio 17 d. Šalių susirašinėjimas rodo, kad tą pačią dieną, nustačius paslėptą daikto trūkumą, atsakovas nurodė, jog „sutikčiau su didele nuolaida ir gražinti kažkokią sumą“. Kitą dieną (2021 m. rugpjūčio 18 d.) atsakovas pasiūlė ieškovei kompensuoti 400 Eur remonto išlaidų. Kaip anksčiau nurodyta, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, pranešdama, kad pirkimo–pardavimo sutartį nutraukia, nurodė, kad pardavėjas turi teisę iš anksto susitaręs su ieškove atvykti pasiimti transporto priemonės ir privalo grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakymą į pretenziją (e. b., t. 1, b. l 121). Atsakyme nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad pirkėja (ieškovė) buvo tinkamai informuota apie automobilio būklę, pretenzija yra nepagrįsta, dėl to nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties, nėra pagrindo.
27. Kaip žinoma, UAB „Toregas“ 2022 m. sausio 18 d. išrašė 3249,86 Eur sumos sąskaitą už remonto darbų atlikimą. Teismų nustatyta, kad su variklio defektu susijusios remonto išlaidos sudaro 1750,84 Eur. Dėl šių remonto išlaidų dydžio pagrįstumo ginčo byloje nekilo.
28. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad išaiškėjus paslėptam daikto trūkumui atsakovas (pardavėjas) siūlė taikyti pirkėjo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. sumažinti daikto kainą 400 Eur, o su kitais ieškovės teisių gynimo būdais nesutiko. Ieškovės vertinimu, atsakovo pasiūlytas teisių gynimo būdas buvo neproporcingas trūkumų mastui, todėl ji išreiškė valią sutartį nutraukti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovui automobilio neatsiėmus, ieškovė nusprendė automobilį remontuoti už kainą (1750 Eur), beveik prilygstančią daikto kainai (1900 Eur) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Akcentuotina tai, jog, kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, kai pardavėjo atsakomybės apimtis viršija parduoto naudoto daikto kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023).
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs naudoto daikto kokybės trūkumus, nevertino atsakovo argumentų dėl ieškovės pasirinkto netinkamo pirkėjo teisių gynimo būdo, nesprendė dėl alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįvertinus šių aplinkybių, be kita ko, nesivadovavus nurodyta kasacinio teismo praktika, buvo netinkamai taikytas CK 6.334 straipsnis.
31. Šiuo aspektu svarbu tai, kad ieškovė, išreiškusi valią sutartį nutraukti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), neinformavo atsakovo apie jos keičiamą pažeistų teisių gynybos būdą. Kolegijos vertinimu, ieškovei nusprendus remontuoti automobilį už kainą (1750 Eur), beveik lygią daikto kainai (1900 Eur), neinformavus atsakovo apie keičiamą teisių gynimo būdą, ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad toks ieškovės pasirinktas jos (pirkėjos) teisių gynimo būdas nebuvo tinkamas bei galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio teismo nurodomos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas) bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės lemia tai, jog galima konstatuoti, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta standartinės formos naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (e. b., t. 1, b. l. 6) buvo nutraukta dėl esminio automobilio trūkumo nuo 2021 m. spalio 1 d., arba praėjus 30 kalendorinių dienų terminui nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijos gavimo dienos (tiksli gavimo data nenustatyta). Pabrėžtina tai, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijoje (e. b., t. 1, b. l. 10-12) nurodė, kad jei suėjus 30 kalendorinių dienų terminui pardavėjas transporto priemonės iš pirkėjo neatsiims ir negrąžins ieškovės sumokėtų pinigų, ieškovė UAB „LIT services“ imsis neatidėliotinų ir skubių teisinių priemonių. Ieškovė pasiūlė atsakovui geranoriškai per 30 kalendorinių dienų terminą nuo pretenzijos gavimo dienos atsiimti transporto priemonę ir grąžinti UAB „LIT services“ sumokėtas pinigines lėšas. Pažymėjo, kad atsakovui su ieškove pretenzijoje nurodytais terminais neatsiskaičius, ieškovė imsis visų būtinų teisinių priemonių atsakovo atžvilgiu savo pažeistų teisių gynybai, tarp jų kreipsis į teismą dėl restitucijos taikymo bei nuostolių priteisimo. Kaip žinia, ieškovė atsakovo neinformavo apie keičiamą gynybos būdą, taigi buvo nesąžininga, be to, nesikreipė į teismą dėl restitucijos taikymo, tačiau inicijavo automobilio remonto darbus, kurių kaina beveik sutampa su pirkto automobilio kaina.
Žemesnės instancijos teismas
32. Apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau nurodytų priežasčių konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ir ieškovė neturėjo teisės prašyti pardavėjo atlyginti pirkėjos patirtas 1750 Eur išlaidas automobiliui remontuoti, o nutraukusi Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), turėjo teisę ginti savo pažeistas teises taikydama restituciją.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023 (šią bylą nagrinėdama kasacine tvarka) pažymėjo, kad nustačius, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, spręstina dėl restitucijos taikymo galimybės (CK 6.222 straipsnis), įvertinant, be kita ko, byloje nustatytą daikto pagerinimo aplinkybę.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo atveju aušinimo skysčio pratekėjimas ir iš jo išplaukiančios pasekmės laikytinas esminiu trūkumu ir pirkėja (ieškovė), įsigydama automobilį, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju (atsakovu) pirkimo–pardavimo sutarties – galimybės automobilį eksploatuoti (juo važinėti), šių trūkumų pašalinimas reikštų nepagrįstai dideles išlaidas, t. y. faktiškai sumą, lygią įsigyto automobilio kainai, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ieškovės iš pradžių pasirinktą bei atsakovo siūlytą pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nutraukus šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį grąžinti šalis į buvusią padėtį iki Sutarties sudarymo.
35. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip minėta, byloje turi būti sprendžiama dėl restitucijos taikymo galimybės (CK 6.222 straipsnis), įvertinant, be kita ko, byloje nustatytą daikto pagerinimo aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra papildomų aplinkybių, kurios turėtų būti atskirai įvertintos. Kaip žinoma, Sutartys sudaryta 2021 m. rugpjūčio 17 d., automobilis nuo pat 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. ir ieškovės nebuvo naudotas, tačiau jau nuo 2022 m. balandžio 25 d. ieškovė automobilį eksploatuoja, t. y. automobilis yra eksploatuojamas jau daugiau negu pusantrų metų, automobilio pagerinimo vertę sudaro ne tik 1750 Eur su aušinimo skysčio pratekėjimu susijusios remonto išlaidos, bet ir papildomai ieškovės iniciatyva atlikti kiti su defektu nesusiję automobilio remonto darbai (pvz.: grandinės keitimas). Pridėtina, kad priimant šią nutartį duomenų apie automobilį / jo būklę/ savininką nėra.
38. Svarbu tai, kad šiuo metu priimant procesinį sprendimą nėra žinoma nei ieškovės, nei atsakovo pozicija dėl restitucijos taikymo, t. y., ar šalys sieks taikyti automobilio perdavimą natūra, ar atsakovas reikalaus grąžinti automobilio vertę pinigais, nes galbūt nagrinėjamu atveju taikant dvišalę restituciją natūra yra iš esmės gali būti išbalansuojama sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Kaip minėta, automobilis jau daugiau nei 1,5 metų yra / gali būti eksploatuojamas ir jo tikroji vertė šiuo metu nežinoma.
39. Nurodytas aplinkybes dėl šalių valios, automobilio nuvertėjimo kainos taikant restituciją natūra, įvertinus sumokėtą automobilio pirkimo kainą, remonto (pagerinimo) išlaidas reikia išsiaiškinti bei įvertinti.
40. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias naudoto automobilio pirkimo-pardavimo santykius, ne iki galo visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis ir nustatė ieškinio pagrįstumui įvertinti reikšmingas faktines bylos aplinkybes.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
41. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
42. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trūkumus nustatančias teisės normas (CK 6.333 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, padarė neteisingą išvadą, kad pirkėja turėjo teisę keisti anksčiau pasirinktą gynybos būdą, kas lėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį.
43. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
44. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
45. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau nepagrįstai neįvertino ieškovės prašomo taikyti gynybos būdo, todėl padaręs klaidingą išvadą šiuo aspektu, nenustatinėjo reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su pirkėjos gynybos būdais, Sutarties nutraukimu bei restitucija. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos restitucijos taikymo aspektu negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme dėl restitucijos taikymo būdo bei automobilio nuvertėjimo kainos turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių kasacinės ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir bylą (jos dalį) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.