- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-215-613/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LIT services“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT services“ ieškinį atsakovui G. R. dėl pažeistų pirkėjo teisių gynybos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LIT services“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 685,84 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė, atstovaujama direktoriaus M. V., ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudarė standartinės formos naudotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovas ieškovei pardavė už 1 900,00 Eur nuosavybėn naudotą automobilį – Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. gegužės 4 d., automobilio rida 228 374 km. Sutarties sudarymo metu pardavėjas pirkėją patikino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, esminių trūkumų neturi. Nurodė, kad iš automobilio nežymiai laša aušinimo skystis, tačiau toks trūkumas yra lengvai sutvarkomas, pakeitus aušinimo skysčio bakelio žarnelę. Ieškovės atstovas neturėjo pagrindo netikėti atsakovu, kadangi automobilis atrodė tvarkingas, juo labiau, kad 2021 m. balandžio 21 d. automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti. Kadangi automobilio techninė būklė nekėlė abejonių, nebuvo pagrindo kreiptis į specializuotą servisą. Patvirtindamas nurodomas aplinkybes transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje informacijos apie transporto priemonės trūkumus pardavėjas G. R. nenurodė. Taigi šalys sulygo galutinę automobilio pardavimo kainą bei sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė atsakovui už perkamą automobilį sumokėjo 1 900,00 Eur. Ieškovė įsigijusi automobilį nuvyko į autoservisą, kuriame ketino pakeisti automobilio aušinimo bakelio žarnelę, kaip ir nurodė pardavėjas. Tačiau atlikus automobilio diagnostiką buvo nustatyta, kad į transporto priemonės variklio aušinimo sistemą patenka CO2 dujos, taigi automobilis yra techniškai netvarkingas ir jį yra nesaugu bei nerekomenduotina eksploatuoti. Pažymėjo tai, kad šias faktines aplinkybes dėl fiksuojamų automobilių gedimo patvirtino ir kito autoserviso pažyma - sąmata. UAB „Toregas“ specialistai apžiūrėję minėtą automobilį patvirtino tą patį automobilio defektą. Be kita ko, ieškovės atstovas buvo informuotas, kad preliminari automobilio remonto kaina siekia net 2 000,00 Eur. Taigi ieškovei tapo žinoma, kad automobilio pardavėjas G. R. nurodęs, kad automobilis turi menkavertį gedimą, pardavė ieškovei transporto priemonę su rimtu variklio gedimu, apie kurį pardavėjui neabejotinai buvo žinoma. Ieškovės atstovas, supratęs, kad jam parduotas automobilis yra su esminiais gedimais, dėl kurių transporto priemonės negalima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, nedelsiant kreipėsi SMS žinute į automobilio pardavėją, kuris pripažindamas, kad automobilis buvo parduotas su paslėptu trūkumu, iš karto pasiūlė ieškovei 400 Eur kompensaciją. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tikėdamasi susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Tačiau atsakovas su ieškovės pretenzija nesutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė reiškia ieškinį, kuriuo siekia apginti savo pažeistas teises ir prašo teismo iš atsakovo priteisti nuostolius, ieškovės patirtus remontuojant automobilį.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, ieškovės ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, jog atsakovas jai nenurodė ir pati ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis yra su trūkumu. Atsakovas ir ieškovės atstovas susitiko 2021 m. rugpjūčio 16 d. automobilio apžiūrai bei techninės būklės įvertinimui. Pradinė atsakovo pasiūlyta ieškovei automobilio pardavimo kaina sudarė 2 100,00 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors automobilį jis pats iki šiol naudoja pagal jo tiesioginę paskirtį, dėl nežinomos jam priežasties iš variklio srities išbėga aušinimo skystis. Į tai ieškovės atstovas nurodė, kad ši problema jo sprendimui įsigyti automobilį neturi įtakos. Dėl trūkumo šalys susitarė sumažinti automobilio pardavimo kainą iki 1 900,00 Eur. Kitą po susitikimo dieną, atsakovas dar kartą atkreipė ieškovės atstovo dėmesį į trūkumą ir pasiteiravo apie ieškovės ketinimą automobilį įsigyti. Ieškovės atsakymas į tai buvo teigiamas. Priimti automobilio 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės atstovas atvyko su asmeniu, kuris prisistatė mechaniku. Jie dar kartą apžiūrėjo automobilį ir be pastabų priėmė, tokiu būdu patvirtindami, kad trūkumas jiems suprantamas ir priimtinas. Pažymėjo, kad ieškovė, vykdydama ūkinę veiklą, valdo net 25 transporto priemones ir ši aplinkybė leidžia teigti, kad ji turi ir turėjo būtinas žinias bei išteklius, kad galėtų įvertinti ir įsitikinti tuo, kad sutarties sudarymas atitinka jos interesus. Automobilio su trūkumu įsigijimas atitiko tinkamai informuoto ir profesionalaus pirkėjo valią. Sąžiningas techninės būklės atskleidimas taip pat lėmė automobilio kainos sumažinimą. Taip pat nurodė, jog automobilio pirmos registracijos data yra 2005 m. gegužės 4 d., o jo rida sudarė ne mažiau 228 374 km. nepaisant trūkumo, ieškovė naudojo automobilį pagal jo tiesioginę paskirtį nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. sausio 18 d., t. y. 5 mėnesius, kol nebuvo atliktas automobilio variklio remontas. Įvertinus tai, kad remontas buvo atliktas tik po 5 mėnesių, leidžia spręsti, kad tikėtina jo būtinumą lėmė ne automobilio trūkumas savaime, bet jo eksploatavimo sąlygos po įsigijimo bei natūralus nusidėvėjimas. Akcentavo, jog jei automobilio trūkumas buvo esminis, kaip teigia pati ieškovė, akivaizdu, kad ne vienašališkas ieškovės sprendimas remontuoti automobilį už dvigubai didesnę nei automobilio vertė kainą, o sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas turėjo tapti vieninteliu įmanomu protingu abiejų šalių interesus atitinkančiu teisių gynimo būdu.
Šalies argumentai
3. Ieškovė dubliku atsikirsdama į atsakovo nurodytus argumentus pažymėjo, jog atsakovas susirašinėjimo su ieškovės atstovu metu ieškovės vadovą informavo, kad parduodama transporto priemonė turi defektą - „kažkas su antifrizu“. Atsižvelgiant į ginčo transporto priemones defektą, atsakovas ieškovei nuo parduodamos transporto priemonės kainos nuleidžia 200,00 Eur, taip sudarydamas įspūdį, kad transporto priemonės defektas yra minimalus ir lengvai pašalinamas. Dar daugiau, transporto priemonės perdavimo ieškovės vadovui metu atsakovas paaiškino, kad defektas minimalus – esą reikia tik pakeisti „šlangelę“. Atkreipė dėmesį, kad transporto priemonę su minimaliu defektu kaip nurodė atsakovas – bėgančiu „antifrizu“ – galima naudoti pagal paskirtį, tačiau neabejotina, kad transporto priemonės su variklio gedimu, kaip šioje situacijoje, naudoti pagal paskirtį nėra galimybių. Ieškovei įsigijus transporto priemonę ir nuvykus į autoservisą tapo žinoma, kad transporto priemonės defektai yra rimti – reikalingas remontas transporto priemonės varikliui, o transporto priemonės neįmanoma eksploatuoti pagal paskirtį. Šiuo aspektu akivaizdu tai, kad negalima pripažinti, kad atsakovas tinkamai ir sąžiningai informavo ieškovę apie ginčo transporto priemonės trūkumus, nes atsakovas pardavė transporto priemonę su esminiu trūkumu – variklio gedimu – apie tai ieškovė akivaizdžiai informuota nebuvo. Dar daugiau, nei ieškovė, nei kitas pirkėjas akivaizdžiai nebūtų pirkęs ginčo transporto priemonės, žinodamas, kad transporto priemonės remonto sąnaudos yra kur kas didesnės, nei transporto priemonės vertė. Neabejotinai, atsakovui buvo žinomi transporto priemonės defektai, tačiau atsakovas siekė transporto priemonę parduoti, nuslėpęs jos esminius defektus, dėl kurios transporto priemonės neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovės vadovui susisiekus su atsakovu, šis nustatytų defektų neginčijo, pasiūlė dalį sumos ieškovei grąžinti. Iš nurodyto seka, kad atsakovas parduodamas transporto priemonę veikė nesąžiningai, jo veiksmuose esanti tyčia suponuoja pareigą atlyginti visas ieškovės faktiškai patirtas remonto išlaidas. Nurodė, jog ieškovė savalaikiai kreipėsi į pardavėją dėl transporto priemonės trūkumų, tačiau atsakovas transporto priemonės priimti grąžinant ieškovei sumokėtą ginčo automobilio kainą nesutiko. Todėl šiuo atveju, atsakovas turi prievolę padengti ieškovės remonto išlaidas, nes nuostoliai buvo sąlygoti nesąžiningų, tyčinių atsakovo veiksmų, atsakovas turėjo galimybę imtis priemonių išvengti didesnių nuostolių. Taipogi pažymėjo, kad ieškovė transporto priemone, priešingai nei teigiama atsiliepime į ieškinį, iki jos remonto nesinaudojo, nes transporto priemonės dėl gedimų eksploatuoti nebuvo galima. Pažymėjo, kad autoservise teko laukti eilės, o sąmata buvo parengta tik suradus ginčo transporto priemonei visas reikalingas dalis, visą šį laiką ieškovė transporto priemonės nenaudojo, nes kaip jau minėta, transporto priemonės būklė buvo kritinė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas tripliku nesutiko su ieškovės pareikštais reikalavimais. Pabrėžė, jog iki automobilio perleidimo atsakovas juo naudojosi įprasta tvarka, nežinodamas apie jokius esminius jo trūkumus. Atsakovas taip pat nesiekė nuslėpti nuo ieškovės automobilio techninės būklės, jo pastebėto ir ieškovei nurodyto trūkumo masto ar jo nuvertinti, jis niekada neminėjo, kad pakeitus aušinimo skysčio bakelio žarnelę, problema būtų pašalinta. Priešingai, atsakovas atvirai ir sąžiningai deklaravo automobilio techninę būklę, sudarė galimybę ieškovei, o ieškovė ja pasinaudojo, pasitelkti specialistą automobilio ir trūkumo masto įvertinimui. Nurodė, jog ieškovė atliko automobilio remontą nepranešusi apie tai atsakovui, dėl ko pastarasis negrįžtamai neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, kurio kaštai tapo neprotingais – beveik dvigubai viršijo automobilio pardavimo kainą. Atsakovo vertinimu, pasirinkusi automobilio remontą, ieškovė galėjo ir turėjo pranešti atsakovui apie faktiškai nustatytus trūkumus, sudaryti galimybę juos betarpiškai įvertinti ir pateikti pastabas dėl planuojamų jų šalinimo kaštų, tokiomis aplinkybėmis ji, tikėtina, sąmoningai piktnaudžiavo savo teise bei užkirto kelią galimybei nustatyti trūkumo faktą ir tikrąsias priežastis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo G. R. 1 750,84 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 230,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „LIT services“ naudai. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 17 d., 13 val. 15 min. Klaipėdoje sudarė standartinės formos naudotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas ieškovei pardavė už 1 900,00 Eur nuosavybėn naudotą automobilį – Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio rida pirkimo –pardavimo dieną Sutartyje nurodyta 230 000 km. Sutartyje eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti.
5.2. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog šalys pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo ginčo automobilio trūkumų raštu neaptarė, tačiau sudarant transporto pirkimo – pardavimo sutartį žodžiu buvo aptarti automobilio turimi trūkumai dėl greičio dėžės ir trūkumas dėl išbėgančio aušinimo skysčio.
5.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovės atstovui sumokėjus už automobilį, buvo nuspręsta tą pačią dieną sutvarkyti defektą dėl aušinimo skysčio pratekėjimo ir nuvykus į autoservisą paaiškėjo, jog automobilis turi variklio defektą, o ieškovei informavus atsakovą apie rimtą autoservise nustatytą gedimą, galimą tokio defekto tvarkymo kainą 2 100,00 Eur, atsakovas reaguodamas į tai buvo linkęs daryti didesnę nuolaidą (dar 400 Eur), nurodė, jog tikrai apie variklio gedimą nežinojo.
5.4. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs laikotarpį kada buvo nustatytas variklio defektas, o būtent tai, kad variklio galvutės tarpinės defektas išsiaiškintas automobilio pirkimo –pardavimo dieną, atmetė visus atsakovo ir jo atstovo samprotavimus, kad nurodyti defektai galėjo priklausyti nuo ieškovės veiksmų.
5.5. Teismas pažymėjo, kad atsakovo keliamos abejonės dėl automobilio ridos, nurodant, kad ieškovė galėjo nuvažiuoti automobiliu nuo 1 000 km iki 2 600 km niekuo nepagrįstos, kadangi šalių paaiškinimai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio ridos grafą pildė ieškovės atstovas suapvalindamas iš didesnio rodmens į 230 000 km, o duomenys 2022 m. birželio 10 d. rodo nuvažiuotus vos 1002 km (kurių didžioji dalis galimai papuola į suapvalintos ridos apimtį). Taip pat teismas remdamasis UAB „Toregas“ pažyma ir liudytojo paaiškinimais, apie tai, jog automobilis buvo saugojamas jų aikštelėje nuo pat 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. ir ieškovės nebuvo naudotas, išskyrus kiek tai buvo būtina vykti į UAB „Autoalvus“ bei perstatant UAB „Toregas“ teritorijoje automobilį į kitą vietą, atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
5.6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, jog automobilio įsigijimo metu šalys neaptarinėjo variklio defektų: automobilį apžiūrint vizualiai variklio galvutės tarpinės defekto, įtrūkusio įsiurbimo kolektoriaus, užterštos rūdimis aušinimo sistemos nebuvo matyti, tarpinės defektas nustatytas autoservise pasitelkiant specializuotą CO2 testavimo įrangą, kiti defektai nustatyti tik išėmus variklį remonto metu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie defektai negali būti laikomi akivaizdžiais ir normaliomis aplinkybėmis lengvai pastebimais, todėl atsakovo argumentus, kad pirkėjas pats turi prisiimti riziką įsigydamas naudotą transporto priemonę, net jei pardavėjas nurodė, jog „kažkas su antifrizu“ atmetė kaip nepakankamus ir nepagrįstus.
5.7. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog transporto priemonę su minimaliu defektu kaip kad nurodė atsakovas – „bėgančiu antifrizu“ – galima naudoti pagal paskirtį, tačiau transporto priemonės su variklio gedimu, kaip nustatytoje situacijoje, naudoti pagal paskirtį nėra galimybių.
5.8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatavo jog nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir, kad ji negalėjo žinoti apie tokius parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės naudotą daiktą.
5.9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo argumentų, jog automobilio variklio gedimai galėjo būti atlikti už mažesnę kainą, nenurodė galimų remonto įkainių, todėl atsakovo argumentai dėl „pigesnio“ remonto naudojant ne naujas detales atmetė kaip deklaratyvius.
5.10. Teismas vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su patirtos turtinės žalos dydžiu pripažino, jog pavaros grandinės keitimas, kuris kainavo 785,00 Eur už pavaros grandinės komplektą ir 150,00 Eur už darbą keičiant grandinę nėra susiję su byloje nustatytomis variklio gedimo priežastimis, todėl ši suma negali būti priteisiama iš atsakovo, todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 1 750,84 Eur ieškovės patirtų turtinių nuostolių, kurie tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, kitoje dalyje ieškovės reikalavimai atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:
6.1. Nurodo, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad apeliantas neturėjo tikslo klaidinti ieškovės dėl faktinės transporto priemonės techninės būklės ir tinkamai atskleidė ieškovei visą žinomą jam ir turinčią reikšmės ieškovės apsisprendimui sudaryti sandorį informaciją, o tai, kad transporto priemonės techninė būklė buvo pripažinta tinkama vos prieš kelis mėnesius iki sandorio leidžia spręsti, kad pats apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, apie kokius nors rimtesnius jos trūkumus pardavimo metu.
6.2. Pažymi, kad apeliantas ne tik nurodė ieškovei, valdančiai net 25 transporto priemonių autoparką, t. y. pripažintinai profesionalia valdytoja (kuriai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai), visus jam žinomus transporto priemonės trūkumus, bet ir sudarė nevaržomą galimybę įvertinti transporto priemonės techninę būklę ne tik dviem ieškovės atstovams, vienas iš kurių prisistatė mechaniku, tačiau ir bet kuriuo ieškovės pasirinktu būdu.
6.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė galėjo būti suklaidinta apelianto dėl transporto priemonės techninio trūkumo mažareikšmiškumo paaiškinimais „apie bėgantį aušinimo skystį“ ir dėl jo kartu su ieškove suderėtos „mažareikšmės“ 200 Eur (10 proc. pardavimo kainos) nuolaidos.
6.4. Nurodo, kad transporto priemonė buvo perduota ieškovei su tuščiu aušinimo skysčio bakeliu, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai duomenys – apelianto pranešimas ieškovei raštu, kad aušinimo skystis per naktį po jo apžiūros iš dalies ar visiškai ištekėjo. Transporto priemonė po įsigijimo buvo valdoma išimtinai ieškovės transporto priemonės dalyvavimas eisme buvo uždraustas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. birželio 13 d., o jo spidometro parodymai 2022 m. birželio 10 d. sudarė 231 002 km., šie duomenys patvirtina, kad nuo transporto priemonės įsigijimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. transporto priemone buvo nuvažiuota 1 002 km., todėl galima spręsti, kad transporto priemonės trūkumas atsirado ar paūmėjo dėl aplinkybių, už kurias yra atsakinga pati ieškovė, t. y. dėl variklio perkaitinimo eksploatuojant ar vandens naudojimo jo aušinimui.
6.5. Pažymi, kad nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pateikusi klaidinančius duomenis apie transporto priemonės remonto atlikimo priežastis tik po 5 mėnesių, ieškovė siekė vienintelio tikslo – nuslėpti faktą, kad transporto priemonė ieškovės iki jos remonto vis dėlto buvo naudojama, o UAB „Toregas“ remonto metu aptikti vandens likučiai variklio aušinimo sistemoje leidžia teigti, kad transporto priemonė galėjo būti ieškovės eksploatuojama netinkamai dėl ko kilo būtinybė ją remontuoti 2022 m. sausio 18 d.
6.6. Nurodo, kad tai jog vėliau transporto priemonė, nepaisant pačios ieškovės nutrauktos pirkimo – pardavimo sutarties, buvo remontuojama apie tai neinformavus apelianto, tokiu būdu užkertant jo galimybei betarpiškai įvertinti transporto priemonės variklio būklę, remonto apimties būtinumo ir sąnaudų, leidžia teigti, kad tokiu būdu ieškovė siekė nuslėpti nuo apelianto tikrąjį gedimo mastą ir priežastis.
6.7. Akcentuoja, kad nurodytas aplinkybes netinkamai įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad transporto priemonės gedimas neatsirado po to, kai ją perėmė ieškovė.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „LIT services“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas apie važiuojant automobiliu nustatytą trūkumą buvo informuotas nedelsiant, tai patvirtina, kad ieškovo atstovas automobiliu tinkamai negalėjo naudotis iš esmės iš karto po jos įsigijimo, siekiant užtikrinti galimybę tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę ieškovė siekdama ištaisyti nustatytus defektus, turėjo papildomų išlaidų įsigyto automobilio aušinimo sistemos remontui.
7.2. Nurodo, kad ieškovės pateikti duomenys apie UAB „Toregas“ nustatytus transporto priemonės trūkumus, taip pat atlikta automobilio apžiūra, patvirtina kad ieškovė dėl nustatyto automobilio aušinimo sistemos gedimo be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį.
7.3. Pardavimo metu pardavėjas patikino ieškovę, kad automobilis trūkumų, nepaisant nedidelio aušinimo skysčio prasisunkimo neturi. Šio prasisunkimo tikrosios priežasties atsakovas ieškovui nenurodė, tačiau išreiškė manymą, kad tai neturėtų būti kažkas rimto ir automobiliui sutaisyti pakaktų pakeisti kažkurią aušinimo sistemos žarnelę.
7.4. Ieškovė neginčija, jog atsakovas jį informavo apie skysčio automobilio aušinimo sistemoje dingimą, t. y., apie galimą transporto priemonės gedimą, tačiau ne tokį (t. y. ne tokio turinio ir apimties), dėl kurio transporto priemonės eksploatacija iš viso pagal jos paskirtį nebūtų galima ir todėl tokia informacija negali būti laikoma pakankama tam, kad ieškovė galėtų priimti apgalvotą ir jo tikrąją valią atitinkantį sprendimą dėl daikto įsigijimo, kadangi automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo.
7.5. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas UAB „Toregas“ atstovas V. J., turintis automobilių mechaniko kvalifikaciją ir tiesiogiai dalyvavęs atliekant ginčo automobilio remonto darbus, parodė, kad buvusiam automobilio gedimui nustatyti buvo būtina panaudoti specialią automobilio išmetimų dujų sudėtį analizuojančią įrangą, kurios jo vadovaujama įmonė tuo metu, kai buvo pristatytas ieškovės įsigytas automobilis, neturėjo, todėl patikrą atliko kita įmonė, o tai dar kartą patvirtina, kad nustatytas automobilio trūkumas nebuvo toks akivaizdus, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialios apžiūros, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą kokybės reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis), o pardavėjas jam daikto trūkumų neatskleidė, yra pagrįsta, tuo tarpu priešingi apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis.
7.6. Akcentuoja, kad odometro rodmenų klausimas buvo tiriamas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o liudytoju apklaustas ieškovės atstovas M. V. parodė, kad surašant 2021 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį, joje odometro parodymai buvo užfiksuoti netiksliai, juos suapvalinant iki sveikųjų skaičių, nurodant 230 000 km. Todėl šiuo atveju reikšmingas yra UAB „Toregas“ į bylą pateiktas 2022 m. liepos 1 d. pranešimas, kuriuo bendrovės direktorius, apklaustas byloje kaip liudytojas, patvirtino, kad automobilis nuo pat jo pristatymo defektacijai dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki sąskaitos už atliktus remonto darbus apmokėjimo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 25 d. stovėjo UAB „Toregas“ aikštelėje ir eksploatuojamas nebuvo.
7.7. Nurodo, kad ginčo situacijoje trūkumas buvo nustatytas iš karto po daikto perdavimo ieškovo atstovui, o apie jį apeliantas buvo informuotas nedelsiant. Atlikus detalią defektaciją identifikuotą gedimą – CO2 dujų patekimą į automobilio aušinimo sistemą apeliantas buvo informuotas ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. jam pateikta pretenzija. Visi šie duomenys paneigia apelianto samprotavimų pagrindu daromos išvados apie tai, kad po automobilio perdavimo jis buvo eksploatuojamas, o gedimas atsirado dėl ieškovo kaltės, šitai darant netinkamai (naudojant neleistiną aušinimo skystį) teisingumą bei patvirtina teisinio pagrindo už nustatytus daikto trūkumus atsakingu laikyti apeliantą buvimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 17 d., 13 val. 15 min. Klaipėdoje sudarė standartinės formos naudotos transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas ieškovei pardavė naudotą automobilį – Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 900,00 Eur. Automobilio rida pirkimo – pardavimo dieną Sutartyje nurodyta 230 000 km.
12. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną nuvykusi į autoservisą UAB „Autoalvus“, kuriame ketino pakeisti automobilio aušinimo bakelio šlangutę ir atlikus automobilio diagnostiką, kurioje buvo nustatyta, kad į transporto priemonės variklio aušinimo sistemą patenka CO2 dujos, dėl ko ieškovė negali automobiliu naudotis pagal jo paskirtį ir todėl tai yra esminis sudarytos daikto pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas. Kreipėsi į atsakovą su pretenzija ir atsakovui nesutikus nutraukti pirkimo – pardavimo sutarties ieškovė nustatytus trūkumus pašalino savo sąskaita, o jo patirtos dėl atliktų remonto darbų išlaidos (patirti nuostoliai) sudarė 2 685,84 Eur. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo G. R. be kita ko priteisė 1 750,84 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 230,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „LIT services“ naudai.
13. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė įsigydama automobilį žinojo apie jo trūkumus, todėl apeliantas negali būti laikomas atsakingu už vėliau nustatytus automobilio trūkumus be kita ko teigia, kad variklio aušinimo sistemos trūkumas galėjo būti sąlygotas pačios ieškovės dėl netinkamos transporto priemonės eksploatacijos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų variklio trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovas nurodo, kad ieškovo nurodomi automobilio defektai atsirado po automobilio pardavimo.
15. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.
16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
17. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
18. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti.
19. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog šalys pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo ginčo automobilio trūkumų raštu neaptarė. 2021 m. rugpjūčio 17 d. šalims sudarant transporto pirkimo – pardavimo sutartį žodžiu buvo aptarti automobilio turimi trūkumai dėl greičio dėžės, dėl kurio šalys nekelia ginčo ir trūkumas dėl išbėgančio aušinimo skysčio. Apeliantas teigia, kad parduodamas tvarkingas automobilis, o defektas dėl lašančio aušinimo skysčio pirkėjui buvo atskleistas žodžiu iki sutarties sudarymo, dėl šio defekto atsakovas padarė 200,00 Eur nuolaidą, todėl atsakovo vertinimu ieškovė, įsivertinusi gedimą, sutikusi su nustatyta mažesne automobilio kaina, prisiėmė defekto šalinimo riziką. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad nors ir transporto priemonės perdavimo ieškovės vadovui metu atsakovas paaiškino, kad automobilio vienas iš turimų trūkumų yra išbėgantis aušinimo skystis, tačiau neinformavo, kad iš esmės į variklio aušinimo sistemą patenka CO2 dujos, kas sudaro pagrindą spręsti, jog pardavėjas prieš tai naudodamas ir eksploatuodamas automobilį ir be kita ko turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikti, šią informaciją privalėjo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar iš esmės ieškovė reikalavo tokios informacijos. Todėl šiuo atveju atsakovas būdamas informuotas ieškovės apie rimtą autoservise nustatytą gedimą, galimą tokio defekto tvarkymo kainą (2 100,00 Eur), ir reaguodamas į tai buvo linkęs daryti didesnę nuolaidą (400 Eur), kas sudaro pagrindą manyti, kad atsakovui šis defektas galėjo būti žinomas. Apeliacinės instancijos vertinimu iš esmės atsakovas pareigos dėl daikto kokybės užtikrinimo neįvykdė, nors tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės tai paslėpti daikto trūkumai, kadangi nustatyti defektai negalėjo būti laikomi akivaizdžiais ir lengvai pastebimais, todėl atsakovo argumentai, kad pirkėjas pats turi prisiimti riziką įsigydamas naudotą transporto priemonę, atmetami kaip nepagrįsti.
21. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo samprotavimus, kad nurodyti defektai galėjo priklausyti nuo ieškovės veiksmų jai eksploatuojat automobilį, kadangi įvertinus laikotarpį kada buvo nustatytas variklio defektas, o būtent, jog variklio galvutės tarpinės defektas išsiaiškintas automobilio pirkimo – pardavimo dieną.
23. Apeliantas teigia, kad transporto priemonė po įsigijimo buvo valdoma išimtinai ieškovės, o transporto priemonės dalyvavimas eisme buvo uždraustas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. birželio 13 d., o automobilio spidometro parodymai 2022 m. birželio 10 d. sudarė 231 002 km., o tai patvirtina, kad nuo transporto priemonės įsigijimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d., iki 2021 m. lapkričio 15 d. transporto priemone buvo nuvažiuota 1 002 km. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio rida nurodyta 230 000 km., o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilio ridos grafą pildė ieškovės atstovas šią grafą suapvalindamas iš didesnio rodmens į 230 000 km., nors duomenų apie automobilio ridą jo remonto metu nėra, tačiau iš byloje 2022 m. liepos 1 d. pateikto UAB „Toregas“ direktoriaus V. J. pranešimo matyti, kad automobilis nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. stovėjo UAB „Toregas“ saugojimo aikštelėje ir nebuvo naudotas, išskyrus kiek tai buvo būtina vykti į UAB „Autoalvus“ bei perstatant UAB „Toregas“ teritorijoje automobilį į kitą vietą. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad variklio defektas atsirado ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį.
24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį: važiuoti, atitikti techninius reikalavimus, smarkiai neviršyti įprastinių eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių, o pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už jus tiek sumokėjęs.
25. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).
26. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad ieškovė įsigijusi automobilį negalėjo naudoti jo pagal paskirtį, kadangi jis neatitiko kokybės reikalavimų, o byloje atsakovas neįrodė, kad variklio defekto atsiradimas vienareikšmiškai buvo sąlygotas ieškovės netinkamu automobilio eksploatavimu bei neįrodė aplinkybių mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę.
28. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
31. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos, jas vertinant kompleksiškai, neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LIT services“ iš atsakovo G. R. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.