Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-2969-1067/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-14
Bylos Nr.: e2-2969-1067/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01130-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Visakavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „LIT services“
Atsakovas: G. R.
Advokatai: Andris Košel, Aivaras Velutis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2969-1067/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01130-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.16; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Mildai Gricienei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Renatai Garuolienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT services“ atstovams advokatui Aivarui Velučiui, direktoriui M. V.,

atsakovui G. R., jo atstovui advokatui Andriui Košel,liudytojui V. J.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT services“ ieškinį atsakovui G. R. dėl pažeistų pirkėjo teisių gynybos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LIT services“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 685,84 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė, atstovaujama direktoriaus M. V., ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudarė standartinės formos naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovas ieškovei pardavė už 1 900,00 Eur nuosavybėn naudotą automobilį – Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. gegužės 4 d., automobilio rida 228 374 km. Sutarties sudarymo metu pardavėjas pirkėją patikino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, esminių trūkumų neturi. Nurodė, kad iš automobilio nežymiai laša aušinimo skystis, tačiau toks trūkumas yra lengvai sutvarkomas, pakeitus aušinimo skysčio bakelio žarnelę. Ieškovės atstovas neturėjo pagrindo netikėti atsakovu, kadangi automobilis atrodė tvarkingas, juo labiau, kad 2021 m. balandžio 21 d. automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti. Kadangi automobilio techninė būklė nekėlė abejonių, nebuvo pagrindo kreiptis į specializuotą servisą. Patvirtindamas nurodomas aplinkybes transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje informacijos apie transporto priemonės trūkumus pardavėjas G. R. nenurodė. Taigi šalys sulygo galutinę automobilio pardavimo kainą bei sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė atsakovui už perkamą automobilį sumokėjo 1 900 Eur. Ieškovė įsigijusi automobilį nuvyko į autoservisą, kuriame ketino pakeisti automobilio aušinimo bakelio žarnelę, kaip ir nurodė pardavėjas. Tačiau atlikus automobilio diagnostiką buvo nustatyta, kad į transporto priemonės variklio aušinimo sistemą patenka CO2 dujos, taigi automobilis yra techniškai netvarkingas ir jį yra nesaugu bei nerekomenduotina eksploatuoti. Pažymėtina tai, kad šias faktines aplinkybes dėl fiksuojamų automobilių gedimo patvirtino ir kito autoserviso pažyma-sąmata. UAB „Toregas“ specialistai apžiūrėję minėtą automobilį patvirtino tą patį automobilio defektą. Be kita ko, ieškovės atstovas buvo informuotas, kad preliminari automobilio remonto kaina siekia net 2 000 Eur. Taigi ieškovei tapo žinoma, kad automobilio pardavėjas G. R. nurodęs, kad automobilis turi menkavertį gedimą, pardavė ieškovei transporto priemonę su rimtu variklio gedimu, apie kurį pardavėjui neabejotinai buvo žinoma. Ieškovės atstovas, supratęs, kad jam parduotas automobilis yra su esminiais gedimais, dėl kurių transporto priemonės negalima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, nedelsiant kreipėsi SMS žinute į automobilio pardavėją, kuris pripažindamas, kad automobilis buvo parduotas su paslėptu trūkumu, iš karto pasiūlė ieškovei 400 Eur kompensaciją. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tikėdamasi susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Tačiau atsakovas su ieškovės pretenzija nesutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė reiškia ieškinį, kuriuo siekia apginti savo pažeistas teises ir prašo teismo iš atsakovo priteisti nuostolius, ieškovės patirtus remontuojant automobilį. Esminių automobilio defektų šalinimo išlaidos sudaro 2 685,84 Eur (automobilio remonto ir detalių kaina be PVM). Į šią kainą įeina automobilio detalių kaina – 1 355,84 Eur bei atliktų remonto darbų kaina – 1 330,00 Eur, ką patvirtina pridedama UAB „Toregas“ 2022 m. sausio 18 d. sąskaita-faktūra. Ieškovė taipogi pažymi, kad šių defektų nepašalinus automobilio eksploatavimas buvo neįmanomas. Ieškovės įsigytas automobilis buvo netinkamas ir nesaugus eksploatuoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, ieškovės ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, jog atsakovas jai nenurodė ir pati ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis yra su trūkumu. Atsakovas ir ieškovės atstovas susitiko 2021 m. rugpjūčio 16 d. automobilio apžiūrai bei techninės būklės įvertinimui. Pradinė atsakovo pasiūlyta ieškovei automobilio pardavimo kaina sudarė 2 100 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad nors automobilį jis pats iki šiol naudoja pagal jo tiesioginę paskirtį, dėl nežinomos jam priežasties iš variklio srities išbėga aušinimo skystis. Į tai ieškovės atstovas nurodė, kad ši problema jo sprendimui įsigyti automobilį neturi įtakos. Dėl trūkumo šalys susitarė sumažinti automobilio pardavimo kainą iki 1 900 Eur. Kitą po susitikimo dieną, atsakovas dar kartą atkreipė ieškovės atstovo dėmesį į trūkumą ir pasiteiravo apie ieškovės ketinimą automobilį įsigyti. Ieškovės atsakymas į tai buvo teigiamas. Priimti automobilio 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės atstovas atvyko su asmeniu, kuris prisistatė mechaniku. Jie dar kartą apžiūrėjo automobilį ir be pastabų priėmė, tokiu būdu patvirtindami, kad trūkumas jiems suprantamas ir priimtinas. Pažymėjo, kad ieškovė, vykdydama ūkinę veiklą, valdo net 25 transporto priemones ir ši aplinkybė leidžia teigti, kad ji turi ir turėjo būtinas žinias bei išteklius, kad galėtų įvertinti ir įsitikinti tuo, kad sutarties sudarymas atitinka jos interesus. Automobilio su trūkumu įsigijimas atitiko tinkamai informuoto ir profesionalaus pirkėjo valią. Sąžiningas techninės būklės atskleidimas taip pat lėmė automobilio kainos sumažinimą. Taip pat nurodė, jog automobilio pirmos registracijos data yra 2005 m. gegužės 4 d., o jo rida sudarė ne mažiau 228 374 km; nepaisant trūkumo, ieškovė naudojo automobilį pagal jo tiesioginę paskirtį nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. sausio 18 d., t. y. 5 mėnesius, kol nebuvo atliktas automobilio variklio remontas. Įvertinus tai, kad remontas buvo atliktas tik po 5 mėnesių, leidžia spręsti, kad tikėtina jo būtinumą lėmė ne automobilio trūkumas savaime, bet jo eksploatavimo sąlygos po įsigijimo bei natūralus nusidėvėjimas. Akcentavo, jog jei automobilio trūkumas buvo esminis, kaip teigia pati ieškovė, akivaizdu, kad ne vienašališkas ieškovės sprendimas remontuoti automobilį už dvigubai didesnę nei automobilio vertė kainą, o sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas turėjo tapti vieninteliu įmanomu protingu abiejų šalių interesus atitinkančiu teisių gynimo būdu. Pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti. Yra visiškai natūralu ir suprantama, kad atsakovas nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad perleidęs automobilį, jis galėtų likti dar ir skolingas. Automobilio remonto išlaidų pagrįstumo kontekste taip pat pažymėjo, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys faktinį trūkumo pašalinimą bei remonto apmokėjimą. Nesant duomenų apie faktines remonto išlaidas, reikalavimas dėl jų atlyginimo priteisimo negalėtų būti tenkinamas.

Šalies argumentai

Ieškovė dubliku atsikirsdama į atsakovo nurodytus argumentus pažymėjo, jog atsakovas susirašinėjimo su ieškovės atstovu metu ieškovės vadovą informavo, kad parduodama transporto priemonė turi defektą - „kažkas su antifrizu“. Atsižvelgiant į ginčo transporto priemones defektą, atsakovas ieškovei nuo parduodamos transporto priemonės kainos nuleidžia 200 Eur, taip sudarydamas įspūdį, kad transporto priemonės defektas yra minimalus ir lengvai pašalinamas. Dar daugiau, transporto priemonės perdavimo ieškovės vadovui metu atsakovas paaiškino, kad defektas minimalus – esą reikia tik pakeisti „šlangelę“. Atkreipė dėmesį, kad transporto priemonę su minimaliu defektu kaip kad nurodė atsakovas – bėgančiu „antifrizu“ – galima naudoti pagal paskirtį, tačiau neabejotina, kad transporto priemonės su variklio gedimu, kaip šioje situacijoje, naudoti pagal paskirtį nėra galimybių. Ieškovei įsigijus transporto priemonę ir nuvykus į autoservisą tapo žinoma, kad transporto priemonės defektai yra rimti – reikalingas remontas transporto priemonės varikliui, o transporto priemonės neįmanoma eksploatuoti pagal paskirtį. Šiuo aspektu akivaizdu tai, kad negalima pripažinti, kad atsakovas tinkamai ir sąžiningai informavo ieškovę apie ginčo transporto priemonės trūkumus, nes atsakovas pardavė transporto priemonę su esminiu trūkumu – variklio gedimu – apie tai ieškovė akivaizdžiai informuota nebuvo. Dar daugiau, nei ieškovė, nei kitas pirkėjas akivaizdžiai nebūtų pirkęs ginčo transporto priemonės, žinodamas, kad transporto priemonės remonto sąnaudos yra kur kas didesnės, nei transporto priemonės vertė. Neabejotinai, atsakovui buvo žinomi transporto priemonės defektai, tačiau atsakovas siekė transporto priemonę parduoti, nuslėpęs jos esminius defektus, dėl kurios transporto priemonės neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovės vadovui susisiekus su atsakovu, šis nustatytų defektų neginčijo, pasiūlė dalį sumos ieškovei grąžinti. Iš nurodyto seka, kad atsakovas parduodamas transporto priemonę veikė nesąžiningai, jo veiksmuose esanti tyčia suponuoja pareigą atlyginti visas ieškovės faktiškai patirtas remonto išlaidas. Nurodė, jog ieškovė savalaikiai kreipėsi į pardavėją dėl transporto priemonės trūkumų, tačiau atsakovas transporto priemonės priimti grąžinant ieškovei sumokėtą ginčo automobilio kainą nesutiko. Todėl šiuo atveju, atsakovas turi prievolę padengti ieškovės remonto išlaidas, nes nuostoliai buvo sąlygoti nesąžiningų, tyčinių atsakovo veiksmų, atsakovas turėjo galimybę imtis priemonių išvengti didesnių nuostolių. Taipogi pažymėjo, kad ieškovė transporto priemone, priešingai nei teigiama atsiliepime į ieškinį, iki jos remonto nesinaudojo, nes transporto priemonės dėl gedimų eksploatuoti nebuvo galima. Priminė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, į kurią atsakovė pateikė atsiliepimą tik 2021 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas transporto priemonę atsiims bei grąžins ieškovei sumokėtus pinigus, todėl jos neremontavo ir nenaudojo. Taigi, tik po to, kai buvo aišku, kad atsakovas neketina imtis veiksmų ir transporto priemonę priimti, ieškovė kreipėsi į autoservisą. Pažymėtina, kad autoservise teko laukti eilės, o sąmata buvo parengta tik suradus ginčo transporto priemonei visas reikalingas dalis, visą šį laiką ieškovė transporto priemonės nenaudojo, nes kaip jau minėta, transporto priemonės būklė buvo kritinė.

Atsiliepimas

Atsakovas tripliku toliau nesutiko su ieškovės pareikštais reikalavimais. Pabrėžė, jog iki automobilio perleidimo atsakovas juo naudojosi įprasta tvarka, nežinodamas apie jokius esminius jo trūkumus. Atsakovas taip pat nesiekė nuslėpti nuo ieškovės automobilio techninės būklės, jo pastebėto ir ieškovei nurodyto trūkumo masto ar jo nuvertinti; jis niekada neminėjo, kad pakeitus aušinimo skysčio bakelio žarnelę, problema būtų pašalinta. Priešingai, atsakovas atvirai ir sąžiningai deklaravo automobilio techninę būklę, sudarė galimybę ieškovei, o ieškovė ja pasinaudojo, pasitelkti specialistą automobilio ir trūkumo masto įvertinimui. Nurodė, jog ieškovė atliko automobilio remontą nepranešusi apie tai atsakovui, dėl ko pastarasis negrįžtamai neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, kurio kaštai tapo neprotingais - beveik dvigubai viršijo automobilio pardavimo kainą. Atsakovo vertinimu, pasirinkusi automobilio remontą, ieškovė galėjo ir turėjo pranešti atsakovui apie faktiškai nustatytus trūkumus, sudaryti galimybę juos betarpiškai įvertinti ir pateikti pastabas dėl planuojamų jų šalinimo kaštų; tokiomis aplinkybėmis ji, tikėtina, sąmoningai piktnaudžiavo savo teise bei užkirto kelią galimybei nustatyti trūkumo faktą ir tikrąsias priežastis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, rėmėsi nurodytomis aplinkybėmis, papildomai nurodydami, jog ieškovė automobilį pirko darbui, tikėjosi iš karto naudoti kaip pakaitinį automobilį. Nusipirkus automobilį jį naudojo tik tiek, kiek reikia nuvykti iki autoserviso, buvo važiuota maršrutu Klaipėda – Gargždai – Plungė, bei tarp servisų UAB „Autoalvus“ ir UAB „Toregas“, taigi galėjo nuvažiuoti iš viso ne daugiau nei 150 km. Iš pradžių galvojo vykti iki ofiso su automobiliu, bet degalinėje įsipylęs kuro pamatė, kad aušinimo skystis varva, tiesiai važiavo į autoservisą išspręsti problemą. Autoservise UAB „Toregas“ ieškovas buvo informuotas, jog gedimai daug rimtesni nei žarnelės pakeitimas, įtarė variklio galvutės tarpinės defektus, pasitikrinimui nusiuntė į kitą įmonę, kuri turėjo specialią įrangą. UAB „Autoalvus“ nustačius, jog į transporto priemonės variklio aušinimo sistemą patenka CO2 dujos, pasitvirtino variklio galvutės tarpinės defektas, serviso darbuotojai rekomendavo neeksploatuoti automobilio, nes kitaip bus perkaitintas variklis. Automobilis visą laiką iki atlikto variklio remonto ir sumokėjimo už remontą stovėjo aikštelėje prie remonto įmonės UAB „Toregas“ ir nebuvo eksploatuojamas. Paaiškino, jog remontą atlikusiai UAB „Toregas“ sąskaitą už automobilio remontą apmokėjo po kelių mėnesių nuo sąskaitos išrašymo, nes iš karto neturėjo tokios sumos einamųjų pinigų įmonėje, visos išlaidos yra planuojamos ir nurodytą sumą reikėjo sutaupyti. Remontas kainavo daug, nes šiame automobilyje galingas variklis, V formos, kuriame variklio galvučių tarpinių neišeitų pakeisti neišėmus viso variklio. Su UAB „Toregas“ buvo susitarimas, jog automobilį ieškovei atiduos, kai ieškovė apmokės sąskaitą, kas įvyko tik 2022 m. balandžio 25 d. Pažymėjo, jog automobilio trūkumas nebuvo toks akivaizdus, jog iš karto eiliniam pirkėjui būtų pastebėtas, automobilio trūkumus nustatė serviso darbuotojai. Perkant automobilį į specializuotą servisą nesikreipė pasitikrinimui, pasitikėjo pardavėju ir pateikta galiojančia automobilio technikine apžiūra, tačiau mano, jog automobilio variklio defektai pardavėjui buvo žinomi ir nuslėpti. Pažymėjo, jog pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyti atvyko su draugu, draugas jį atvežė savo automobiliu, tačiau draugas nebuvo mechanikas kaip nurodė atsakovas ir specialių žinių neturėjo. Nurodė, jog būtent ieškovės atstovas pirkimo pardavimo sutartyje užpildė automobilio ridos grafą. Negali pasakyti kokia buvo automobilio rida, užrašė pirmus numerius „230“, taip suapvalinant skaičių iki 230000 Km, bet galėjo būti 230800 km ar 230500 km. Teismo posėdžio metu naujų prašymų ir reikalavimų nereiškė, tačiau baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas teismo prašė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 685,84 Eur (- 785,00 Eur už grandinės detalės bei -150 Eur už grandinės pakeitimo darbus), t. y. 1 750, 84 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, bei grąžinti ieškovui dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo patirtą žyminio mokesčio permoką.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas rėmėsi atsiliepime ir triplike nurodytomis aplinkybėmis, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, jog parduodamas automobilis jo šeimai buvo nereikalingas, paskutiniu metu stovėjo nenaudojamas, nes šeima turi kitą geresnį automobilį, tačiau, kol buvo naudojamas – jokių ieškovės nurodomų variklio gedimų nebuvo, aušinimo skystis niekada nėra išbėgęs, į aušinimo sistemą niekada nėra pylęs vandens. Balutę po mašina pastebėjo kartu su pirkėju 2021 m. rugpjūčio 16 d., šiam apžiūrint automobilį prieš pirkimą. Dėl bėgančio aušinimo skysčio pirkėjui padarė nuolaidą, šio trūkumo neslėpė. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį leido ieškovei visapusiškai apžiūrėti, išbandyti automobilį, nedraudė vežti automobilio į autoservisą. Ieškovę vertina kaip profesionalų pirkėją, valdantį 25 transporto priemones, turintį savo darbuotojus mechanikus, o perkant automobilį ieškovės atstovas matydamas išbėgusį aušinimo skystį nurodė, jog jo darbuotojai dar ne tokias bėdas išsprendžia. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė automobilį įsigijo rugpjūtį, o remontavo tik po pusmečio, per tą laikotarpį galėjo nuvažiuoti nuo 1 000 iki 2 600 km. Kelia abejones dėl ieškovės nurodytų duomenų apie automobilio stovėjimo iki remonto vietą. Pažymėjo, jog nusipirkęs automobilį ieškovės atstovas juo nuvažiavo iki Plungės ir variklis neužkaito, mano, jog variklio trūkumai galėjo atsirasti vėliau pačiai ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį. Taip pat nesutinka su automobilio remonto paskaičiuotomis išlaidomis, nurodo, jog nelogiška seną naudotą automobilį remontuoti naujomis brangiomis detalėmis, remonto išlaidos dvigubai viršija automobilio vertę, remonto metu galėjo būti naudojamos dėvėtos detalės ir išlaidos būti mažesnės. Be to kelia abejonę ar ieškovei išrašyta UAB „Toregas“ sąskaita buvo įtraukta į apskaitą ir realiai apmokėta, o taip pat ar automobilis iš tikrųjų buvo remontuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. rugpjūčio 17 d., 13 val. 15 min. Klaipėdoje sudarė standartinės formos naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas ieškovei pardavė už 1 900,00 Eur nuosavybėn naudotą automobilį – Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad šalių sudarytos sutarties pagrindu ieškovei buvo perduotas naudotas automobilis, kurio pirmosios registracijos data 2005 m. gegužės 4 d., automobilis 16 metų senumo, pirmosios registracijos Lietuvoje data 2019 m. gegužės 4 d. Automobilio rida pirkimo-pardavimo dieną Sutartyje nurodyta 230 000 km. Sutartyje eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti.

Byloje pateikta Sutartimi, šalių atstovų paaiškinimais, privaloma transporto priemonių techninės apžiūros ataskaita Nr. 401-0639942 nustatyta, jog automobilio pardavimo metu galiojo transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, atlikta 2021 m. balandžio 21 d., kuri galiojo iki 2023 m. balandžio 15 d. Techninės apžiūros metu 2021 m. balandžio 21 d. automobilio rida užfiksuota 228 374 km. Automobilio rida 2022 m. birželio 10 d. užfiksuota ieškovės fotonuotrauka yra 231 002 km.

Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Autoalvus“ defektinio akto nustatyta, jog UAB „Autoalvus“ nustatė automobilio defektą: į variklio aušinimo sistemą patenka CO2 dujos.

Iš 2022 m. liepos 1 d. UAB „Toregas“ direktoriaus V. J. pranešimo nustatyta, jog automobilis nuo pat pristatymo defektacijai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki sąskaitos apmokėjimo, t. y. 2022 m. balandžio 25 d., stovėjo UAB „Toregas“ kiemo teritorijoje ir nebuvo naudojamas.

2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovo atstovas parengė pretenziją atsakovui „Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo“, kurioje nurodė, jog atlikus transporto priemonės auto diagnostiką nustatyta, kad į transporto priemonės aušinimo sistemą patenka CO2 dujos, taigi automobilis yra techniškai netvarkingas ir jį yra nesaugu bei nerekomenduotina eksploatuoti. UAB „Toregas“ pateikė transporto priemonės remonto sąmatą. Remiantis UAB „Toregas“ pateikta sąmata, transporto priemonės remonto išlaidos sudaro 2 049,60 Eur, t. y. transporto priemonės remonto sąnaudos viršija transporto priemonės kainą. Gavus nurodytų autoservisų išvadas tapo žinoma, jog dėl pardavėjo nesąžiningumo pirkėjas buvo apgautas, pardavėjas nuslėpė, kad parduodama transporto priemonė turi esminių trūkumų. Tuo remiantis informavo atsakovą jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukiama praėjus 30 kalendorinių dienų terminui nuo šios pretenzijos gavimo dienos. Pažymėjo, kad jei suėjus 30 kalendorinių dienų terminui pardavėjas transporto priemonės iš pirkėjo neatsiims ir negrąžins Klientės sumokėtų pinigų, Klientė UAB „LIT services“ imsis neatidėliotinų ir skubių teisinių priemonių jų atžvilgiu.

2021 m. rugsėjo 28 d. atsakovo atstovas išsiuntė elektroniniu paštu ieškovės atstovui atsakymą į 2021 m. rugpjūčio 30 d. pretenziją, kuriame nurodė, jog su pretenzija nesutinka, pažymint, jog pirkėjui buvo žinoma apie variklio defektą, kuris be kita ko buvo betarpiškai įvertintas ir pirkėjo tam tikslui pasitelkto automechaniko eksperto; dėl nustatyto trūkumo automobilio kaina šalių susitarimu iki jo perdavimo pirkėjui buvo sumažinta nuo 2 100 Eur iki 1 900 Eur. Mano, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta atliepiant tinkamai informuoto apie automobilio techninę būklę pirkėjo valią, todėl nutraukti jos pagrindo nėra.

2022 m. sausio 18 d. UAB „Toregas“ ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TOR0008791 už automobilio (duomenys neskelbtini) remonto detales ir atliktus remonto darbus 3 249,86 Eur sumai, iš kurių PVM sudaro 564,03 Eur, suma be PVM 2 685,83 Eur.

2022 m. balandžio 25 d. pavedimas patvirtina, jog ieškovė UAB „Toregas“ pervedė 3 249,86 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „laisva forma, TOR0008791“. Pinigų gavimo faktą patvirtino ir UAB „Toregas“ direktorius teikdamas parodymus kaip liudytojas.

Ieškovės informacinės mokesčių apskaitos sistemos (i.MAS) sąskaitų faktūrų registro duomenys už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. patvirtina, jog UAB „Toregas“ sąskaita faktūra Nr. TOR0008791 buvo įtraukta į ieškovės sąskaitų registrą.

2022 m. spalio 25 d. teismo posėdyje liudytojas V. J. teikdamas parodymus paaiškino, jog jis yra UAB „Toregas“ direktorius, turi automobilių mechaniko kvalifikaciją ir dalyvavo tiesiogiai atliekant ginčo automobilio remonto darbus. Liudytojas pateikė profesinio mokymo diplomą K Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina jog liudytojas 2018 m. yra įgijęs automobilių mechaniko kvalifikaciją. Nurodė, jog klientas (ieškovas) atvežė automobilį 2021 m. rugpjūčio gale dėl bėgančio aušinimo skysčio. Meistrams pakėlus automobilį, nutrūkusių žarnelių ar kitų akivaizdžių aušinimo skysčio pratekėjimo priežasčių nebuvo matyti, kilo įtarimas dėl CO2 patekimo į aušinimo sistemą. Automobilis buvo perduotas UAB „Autoalvus“ siekiant nustatyti ar CO2 nepatenka į aušinimo sistemą. UAB „Toregas“ tokiam tyrimui neturėjo įrangos. Spėjimas pasitvirtino. Nustatytas pagrindinis gedimas – variklio galvutės tarpinės pradegimas. Automobilis toliau stovėjo UAB „Toregas“ teritorijoje aptvertoje saugomoje aikštelėje. Iš karto nebuvo remontuojamas, nes tarp šalių vyko ginčai, klientas nebuvo apsisprendęs dėl remonto. Patvirtino, jog tokio gedimo vizualiai apžiūrint automobilį nustatyti negalima. Tokio gedimo priežastys galėjo būti užsikirtęs automobilio termostatas, buvo aukšta variklio temperatūra ir pradegė tarpinė. Remontuojant šį konkretų automobilį nustatyta, jog išsiplėtimo bakelyje buvo pilamas ne „antifrizas“, o vanduo. Variklyje, aušinimo sistemoje buvo labai daug rūdžių, visa sistema buvo užteršta, kas patvirtina, jog į aušinimo sistemą ilgą laiką – metus, pusantrų – turėjo būti pilamas vanduo. Esant tokiam gedimui automobilio negalima eksploatuoti, nes aušinimo skystyje buvo kompresija, CO2, važiuojant išbėgtų aušinimo skystis, variklis užkaistų ir užsikirstų. Neaušinant variklio, jis nustotų dirbti. Pastoviai pilant aušinimo skystį galima važiuoti, tačiau tai tik laikinas sprendimas, nes tarpinės pradegimo tarpelis vis didėtų, aušinimo skysčio nepakaktų ir variklis vis tiek sugestų šiam užkaitus. Didesnio atstumo negalima būtų važiuoti. Šiuo konkrečiu atveju buvo būtini remonto darbai, tokie kaip nurodyti detalių / darbų aprašyme. Iš esmės detalizuojant remonto detalių panaudojimo pagrindimą, nurodė, jog automobilis turėjo būti neteisingai eksploatuojamas mažiausiai pusė metų pilant vandenį į aušinimo sistemą ir to pakanka, kad būtų pakenkta varikliui, buvo užsikišusi, užteršta visa aušinimo sistema rūdimis, pakenkta tiek radiatoriui, tiek variklio blokui, perkaitintas variklis. Varikliui dirbant aukštesnėje nei įprastinėje temperatūroje deformuojasi detalės, perdega tarpinės, kaip šiuo atveju perdegė variklio galvos tarpinė, buvo įtrūkęs įsiurbimo kolektorius. Prie dyzelinio 3 litrų V formos variklio sunku prieiti, jį reikėjo iškelti, todėl darbų kaina didesnė. Dėl aukštos temperatūros deformacijos nebuvo galima palikti senų detalių, buvo būtina keisti tiek sukietėjusias tarpines, tiek ištįsusius deformuotus varžtus naujais, o dėl užterštos aušinimo sistemos, buvo būtina keisti radiatorių ir variklio radiatorių, nes šių detalių praplovimai neatliekami, detalės keičiamos naujomis. Nurodė, jog su gedimu buvo nesusijęs pavarų grandinės komplekto keitimas, kuris įkainotas 785 Eur už detalę ir kai dėl kitų defektų jau yra išimtas variklis darbų kaina vien už grandinės keitimą liudytojo įvertinta 150 Eur. Patvirtino, jog visi kiti darbai buvo būtini su nustatytu defektu CO2 aušinimo sistemoje, perdegusia variklio galvutės tarpine, užteršta aušinimo sistema ilgalaikiai naudojant vandenį, o ne aušinimo skystį.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo (atsakovo) atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo (ieškovės) teisių gynimą įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėpto variklio defekto negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas po jo įsigijimo ir ieškovė dėl to patyrė tiesioginius nuostolius, atsakovui nurodant, kad ginčo automobilio trūkumai buvo atskleisti automobilio įsigijimo metu, o kiti gedimai galėjo atsirasti dėl netinkamo automobilio eksploatavimo po jo įsigijimo ir bendro automobilio nusidėvėjimo.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai yra išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28, 29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas).

Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo automobilis turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, t. y. valstybinės įstaigos buvo pripažinta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tai, teismo vertinimu, reiškia, jog sudarant pirkimo–pardavimo sutartį automobilis kompetentingos institucijos buvo pripažintas tinkamu naudoti Lietuvos Respublikoje, parduota transporto priemonė bendrąja / plačiąja prasme atitiko techninius reikalavimus, nes jai galiojo techninė apžiūra. Byloje nėra ginčo, jog šalys pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo ginčo automobilio trūkumų raštu neaptarė. 2021 m. rugpjūčio 17 d. šalims sudarant transporto pirkimo-pardavimo sutartį žodžiu buvo aptarti automobilio turimi trūkumai dėl greičio dėžės, dėl kurio šalys nekelia ginčo, ir trūkumas dėl išbėgančio aušinimo skysčio, šį trūkumą ginčo šalims skirtingai vertinant. Viso proceso metu atsakovas teigė, kad parduodamas tvarkingas automobilis, o defektas dėl lašančio „antifrizo“ pirkėjui buvo atskleistas žodžiu iki sutarties sudarymo, dėl šio defekto atsakovas padarė 200 Eur nuolaidą, todėl atsakovo vertinimu ieškovė, įsivertinusi gedimą, sutikusi su nustatyta mažesne automobilio kaina, prisiėmė defekto šalinimo riziką. Taigi atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovei apie gedimą buvo pranešta laiku ir tinkamai, ši informacija ieškovės apsisprendimui įsigyti automobilį įtakos nepadarė. Ieškovės vertinimu, automobilio defektas atsakovo buvo atskleistas, tik tada, kai abi sutarties šalys pamatė aušinimo skysčio balutę po automobiliu 2021 m. rugpjūčio 16 d., ir ieškovės atstovas atkreipė į tai dėmesį. Atsakovas patikino, jog jokių trūkumų automobilis neturi, pats nustebo dėl išbėgusio aušinimo skysčio, patikino, jog jo šeimoje eksploatuojant automobilį to nėra nutikę. Atsakovas ieškovės vadovą SMS žinute informavo, kad parduodama transporto priemonė turi defektą - „kažkas su antifrizu“, dėl to parduodamos transporto priemonės kainą „nuleidžia“, t. y. kainą sumažina 200 Eur, taip ieškovės atstovo nuomone sudarydamas įspūdį, kad transporto priemonės defektas yra minimalus ir lengvai pašalinamas. Ieškovė nurodo, jog transporto priemonės perdavimo ieškovės vadovui metu atsakovas paaiškino, kad defektas minimalus - esą galimai tereikia tik pakeisti automobilio variklio aušinimo sistemos skysčio žarnelę, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu neigia tokius žodžius, nurodė, jog svarstymus apie galimą gedimą - žarnelės keitimą - turėjo pats ieškovės atstovas.

Bylos duomenimis iš šalių susirašinėjimo, autoservisų pažymų nustatyta, jog ieškovės atstovui sumokėjus už automobilį, nusprendus iš karto tą pačią dieną sutvarkyti defektą dėl aušinimo skysčio pratekėjimo ir nuvykus į autoservisą paaiškėjo, jog automobilis turi variklio defektą, taigi minimalus, kaip ieškovės atstovas vertino, defektas dėl aušinimo skysčio lašėjimo dar to pačios automobilio įsigijimo dienos vakare atskleidė rimtą variklio gedimą, variklio galvos tarpinės defektą. Ieškovė informavo atsakovą apie rimtą autoservise nustatytą gedimą, galimą tokio defekto tvarkymo kainą 2 100 Eur, atsakovas reaguodamas į tai buvo linkęs daryti didesnę nuolaidą (dar 400 Eur), nurodė, jog tikrai apie variklio gedimą nežinojo.

Įvertinus laikotarpį kada buvo nustatytas variklio defektas, o būtent jog variklio galvutės tarpinės defektas išsiaiškintas automobilio pirkimo-pardavimo dieną, atmestini visi atsakovo ir jo atstovo samprotavimai, kad nurodyti defektai galėjo priklausyti nuo ieškovės veiksmų jai eksploatuojat automobilį. Pažymėtina, jog atsakovo keliamos abejonės dėl automobilio ridos, nurodant, kad ieškovė galėjo nuvažiuoti automobiliu nuo 1 000 km iki 2 600 km niekuo nepagrįstos, priešingai, šalių paaiškinimai patvirtina, jog pirkimo pardavimo sutartyje automobilio ridos grafą pildė ieškovės atstovas, šią grafą pildė suapvalindamas iš didesnio rodmens į 320 000 km, duomenų apie automobilio ridą jo remonto metu nėra, o duomenys 2022 m. birželio 10 d. rodo nuvažiuotus vos 1002 Km (kurių didžioji dalis galimai papuola į suapvalintos ridos apimtį). Tuo tarpu ieškovės paaiškinimai, jog automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumą nuo Klaipėdos iki Plungės ir toliau automobilio neeksploatavo pagrįsti ne tik pačios šalies paaiškinimais, ridos fiksavimu, bet ir UAB „Toregas“ pažyma ir liudytojo paaiškinimais, apie tai, jog automobilis buvo saugojamas jų aikštelėje nuo pat 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. ir ieškovės nebuvo naudotas, išskyrus kiek tai buvo būtina vykti į UAB „Autoalvus“ bei perstatant UAB „Toregas“ teritorijoje automobilį į kitą vietą.

Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti jog automobilio įsigijimo metu šalys neaptarinėjo variklio defektų: automobilį apžiūrint vizualiai variklio galvutės tarpinės defekto, įtrūkusio įsiurbimo kolektoriaus, užterštos rūdimis aušinimo sistemos nebuvo matyti, tarpinės defektas nustatytas autoservise pasitelkiant specializuotą CO2 testavimo įrangą, kiti defektai nustatyti tik išėmus variklį remonto metu. Teismo vertinimu, tokie defektai negali būti laikomi akivaizdžiais ir normaliomis aplinkybėmis lengvai pastebimais, todėl atsakovo argumentai, kad pirkėjas pats turi prisiimti riziką įsigydamas naudotą transporto priemonę, net jei pardavėjas nurodė, jog „kažkas su antifrizu“ atmestini kaip nepakankami ir nepagrįsti. Dėl lašančio aušinimo skysčio vizualiai apžiūrėjus automobilį nebuvo galima nustatyti, jog automobiliui būtinas variklio remontas. Atsakovo nurodomi argumentai, jog ieškovės atstovas atvyko su mechaniku, yra įmonės direktorius, kuri valdo 25 transporto priemones, turi savo mechanikus įmonėje, nepanaikina atsakovo pareigos parduoti automobilį, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Be to ieškovės atstovas pažymėjo, jog automobilį atvyko pirkti kartu su draugu, o ne mechaniku, kuris tiesiog jį pavežė savo automobiliu; ieškovės firma užsiima miškų kirtimais, o ne užsiima automobilių remonto darbais; įmonės mechanikai prižiūri įmonei priklausančius traktorius, gali atlikti eilinę priežiūrą, pavyzdžiui tokią kaip tepalų keitimas, tačiau neremontuoja valdomų transporto priemonių gedimų.

Parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį: važiuoti, atitikti techninius reikalavimus, smarkiai neviršyti įprastinių eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių. Teismas pažymi, jog pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už jus tiek sumokėjęs.

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovės pozicija, jog transporto priemonę su minimaliu defektu kaip kad nurodė atsakovas – „bėgančiu antifrizu“ - galima naudoti pagal paskirtį, tačiau transporto priemonės su variklio gedimu, kaip nustatytoje situacijoje, naudoti pagal paskirtį nėra galimybių. Automobilio su variklio defektu, apie tokį defektą ir jo šalinimo kaštus žinant, ieškovė nebūtų pirkusi. Ieškovo pateikti duomenys apie UAB „Toregas“ nustatytus transporto priemonės trūkumus, taip pat atlikta automobilio apžiūra autoservisuose, patvirtina kad ieškovė be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Tokios transporto priemonės naudojimas jos neremontuojant, naudojant tausojančiai, nuolat ir vis didesniais kiekiais pildant aušinimo skystį galėjo būti tik laikinas, su didele tikimybe užkaitinti variklį ir jį sugadinti negrįžtamai, keičiant patį variklį, dar daugiau detalių, patiriant dar daugiau išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir, kad ji negalėjo žinoti apie tokius parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės naudotą daiktą.

Dėl žalos dydžio

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.

Vertinant ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą atsakovas nesutinka su juo, nurodydamas, jog toks teisių gynimo būdas yra neadekvatus, įvertinus automobilio kainą ir jo remonto kaštus. Mano, jog ieškovė privalėjo reikalauti grąžinti pinigus sumokėtus už automobilį, o pati atiduoti transporto priemonę atsakovui dar iki nusprendžiant vienašališkai atlikti brangų remontą. Pažymėtina, jog ieškovė bandė pasinaudoti tokiu teisių gynimo būdu, SMS žinute siūlė pačiam atsakovui suremontuoti automobilį, o siųstoje atsakovui pretenzijoje nurodė, jog nutraukia automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, reikalauja grąžinti pinigus. Atsakovo argumentai jog ieškiniu ieškovė nepagrįstai nusprendė reikalauti atlyginti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti atmestini kaip nepagrįsti, tuo pačiu pažymint, jog pats atsakovas atsiliepimu į pretenziją nepasinaudojo kitu siūlomu ieškovės ginčo išsprendimo būdu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą, kurį sudaro 2 685,84 Eur nuostolių atlyginimas. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio dalykas yra ieškovo suformuluotas reikalavimas, t. y. teisinis rezultatas, kurio ieškovas siekia besikreipdamas į teismą dėl pažeistų ar ginčijamų savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, o ieškinio faktinis pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ar reikalavimus). Taigi ieškovas, suformuluodamas ieškinio dalyką, pats pasirenka kokiu būdu, t. y. kokiomis teisinėmis priemonėmis, ir kokias pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus jis nori ginti, o teismo pareiga yra priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ar turint atsakovo sutikimą, reikalavimo dalies atsiėmimo (CPK 139 ir 140 straipsniai), o teismas tokius klausimus būtų įstatymo nustatyta tvarka išsprendęs iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Išklausęs proceso šalių paaiškinimus ir ištyręs įrodymus teismas negavo prašymų dėl bylos medžiagos papildymo ar naujų procesinių prašymų, todėl baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovo nurodytas prašymas ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 685,84 Eur (-785,00 Eur už grandinės detalės bei -150 Eur už grandinės pakeitimo darbus), t. y. 1 750, 84 Eur nuostolių atlyginimo bei grąžinti ieškovui dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo patirtą žyminio mokesčio permoką, vertintinas kaip nesavalaikis, pareikštas bylą išnagrinėjus iš esmės, šalims nesudarius galimybių dėl tokio reikalavimo sumažinimo pasisakyti, todėl nepriimtinas, ieškovės reikalavimai nagrinėtini procesiniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų apimtyje.

Ieškinyje esantis UAB „Toregas“ 2021 m sausio 18 d. darbų, detalių detalizavimas Nr. 10, 2021 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOR0008791, patvirtina, jog automobilio atlikti remonto darbai įvertinti 1 330 Eur (už variklio remonto darbus, variklio galvų šlifavimą ir tikrinimą, variklio radiatoriaus keitimą ir radiatoriaus (salono) keitimą), remonto metu naudotos detalės už 1 355,84 Eur sumą (vožtuvo dangtelio tarpinės 2 vnt., galvos tarpinės 2 vnt., galvos varžtų komplektų 2 vnt., išmetimo kolektoriaus varžtai 4 vnt., išsiurbimo kolektoriaus tarpiklis 1 vnt., išsiurbimo kolektorius 1 vnt., vožtuvo riebokšliai 24 vnt., išsiurbimo kolektorius tarpinė 1 vnt., išmetimo tarpinės 2 vnt., purkštukų tarpinių komplektai 6 vnt., purkštukų varžtai 12 vnt., alyvos filtras 1 vnt., aušinimo skysčio siurblys 1 vnt., variklio alyva 8 vnt., aušinimo skystis 2 vnt., pavaros grandinės komplektas 1 vnt., radiatorius 1 vnt., variklio radiatorius 1 vnt.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovas kėlė klausimą dėl išlaidų pagrįstumo, nurodant jog remontas galėjo būti atliktas už mažesnę kainą, galėjo būti naudojamos padėvėtos, o ne naujos detalės, tačiau šių aplinkybių negrindė jokiais įrodymais, skaičiavimais, ekspertų išvadomis. Priešingai, ieškovės kviestas liudytojas aptardamas kiekvieną atliktą darbą, kiekvieną panaudotą detalę pagrindė jų būtinumą ir sietinumą su nustatytu variklio galvutės tarpinės defektu, CO2 patekimu į aušinimo sistemą, paaiškino, jog šio remonto metu negalėjo būti paliekamos susidėvėję detalės ar naudojamos kitos dėvėtos detalės, nes visa sistema turi būti sandari, tarpinės nesukietėję, varžtai neišsitempę, o radiatoriai keičiami, o ne išplaunami, pažymint, jog bet kurios detalės palikimas nepakeista, panaudojant seną, sąlygotų greitą automobilio aušinimo sistemos gedimą. Iš visų detalių liudytojas išskyrė grandinių komplektą, kurio pakeitimą iniciavo ieškovas ir kuris nebuvo įtakotas nustatytų gedimų.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo argumentų, jog automobilio variklio gedimai galėjo būti atlikti už mažesnę kainą, nenurodė galimų remonto įkainių, todėl atsakovo argumentai dėl „pigesnio“ remonto naudojant ne naujas detales atmestini kaip deklaratyvūs.

Vertindamas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su patirtos turtinės žalos dydžiu teismas pripažįsta, jog pavaros grandinės keitimas, kuris kainavo 785 Eur už pavaros grandinės komplektą ir 150 Eur už darbą keičiant grandinę nėra susiję su byloje nustatytomis variklio gedimo priežastimis, todėl ši suma negali būti priteisiama iš atsakovo.

Analizuojant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas 1 750,84 Eur ieškovės patirtų turtinių nuostolių, kurie tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, kitoje dalyje ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 831,50 Eur išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti, 61 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1 892,5 Eur. Atsakovas patyrė 1 694 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistini 65 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 230,13 Eur (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Netenkinus dalies ieškovės reikalavimų, proporcingai netenkintų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 35 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 592,90 Eur.

Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, tai šios išlaidos priteistinos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai t. y. 8,74 Eur iš atsakovo ir 4,70 Eur iš ieškovės. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. R. 1 750,84 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų 84 centus) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 230,13 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų 13 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „LIT services“ naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „LIT services“, 592,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. R. naudai.

Priteisti iš atsakovo G. R. 8,74 Eur (aštuonių eurų 74 centų) bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „LIT services“ 4,70 Eur (keturių eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai.

Informuoti ieškovę ir atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė