Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-853-807/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2YT-853-807/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43219-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Pareiškėjas
O. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-853-807/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43219-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.12.; 3.5.18.; 3.5.19.; 3.5.21.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, po skundo pateikimo, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), pakeisti pateiktus patvarkymus Marijampolės pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nustatant ribojimą leisti naudotis 1 MMA įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų iš lėšų pervedamų pareiškėjo artimųjų.

Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (c. b. l. 5-8) nurodo, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, kadangi skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija ar ne vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.

Antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo (c. b. l. 1-3) nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą nutarimą Nr. 2A.6-5524-78/09 dėl 1303,29 Eur (4500,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko O. V. išieškotojos valstybės naudai. Antstolė nurodo, kad tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose nurodytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teigia jog išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK 688 str. ir jokie apribojimai susiję su galimybe įsigyti maisto produktų ar būtiniausių reikmenų patvarkyme nėra nustatyti. LR CPK 688 str. 1 d. įtvirtina, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Taip pat nurodo, kad skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas LR CPK 739 str., iš kurių išieškojimas yra negalimas. Skolininkas apskritai nepateikia jokių įrodymų apie sąskaitoje esančias ar gautinas pinigines lėšas, nepateikia tokių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą pagrindžiančių įrodymų, poreikių, kuriems lėšos reikalingos pagrįstumą, o dėsto tik deklaratyvius teiginius ir pasamprotavimus. Atkreipia dėmesį, kad skolininkas klysta nurodydamas, kad išieškojimas iš skolininko lėšų gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA, kadangi LR CPK 668 str. teisės norma nėra absoliuti. Pabrėžtina, kad skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, jokių duomenų apie pataisos namuose gaunamą darbo užmokestį skolininkas antstolei nepateikia. LR CPK 668 str. ir SVI V skyriuje nustatyti apribojimai nukreipti išieškojimą į skolininko grynųjų pinigų sumą (turtą), taip pat sumas, likusias po išskaitų iš skolininko pajamų. LR CPK 736 str. nustatyta tvarka išskaitų iš skolininko pajamų pataisos namai neatlieka. Piniginės lėšos gautinos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje savaime nepatenka į LR CPK 738 str. ir LR CPK 739 str. išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą, todėl šiuo atveju jokio pagrindo taikyti LR CPK 668 str. 1 d. įtvirtintą apribojimą išieškant iš lėšų, neviršijančių 1 MMA, nėra.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2018 m. sausio 23 d., 09.00 val. (c. b. l. 146). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 146) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/10/00794 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą nutarimą Nr. 2A.6-5524-78/09 dėl 1303,29 Eur (4500,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko O. V. išieškotojos valstybės naudai. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-25507, kuriuo, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, antstolė areštavo 1212,10 Eur skolą ir 264,81 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 1 476,91 Eur lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias Marijampolės pataisos namų sąskaitoje (v. b. l. 19).

Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA. Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas gautų darbo užmokestį nėra, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Antstolė 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-25507 nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 1212,10 Eur skolą ir 264,81 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 1 476,91 Eur lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, savo patvarkyme antstolis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolė pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Esant šioms aplinkybėms, antstolės 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-25507, pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-580-577/2017; 2017 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-384-881/2017, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2346-803/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2163-232/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2283-803/2016; 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1477-560/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo O. V. skundas tenkintas – naikintinas antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-25507, o antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

Pareiškėjas pateiktame skunde taip pat prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, po skundo pateikimo, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Teismas neturi duomenų ar buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, po skundo pateikimo, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo O. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų patenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-25507.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė