Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Virginija Meškauskienė 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. gruodžio 20 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. sausio 12 d., 10.00 val. (c. b. l. 8-9). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 10) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0015/07/10088 ir Nr. 0015/08/00210 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. E199814 dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) baudos ir 2007 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. E698096 dėl 300 Lt (86,89 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko P. P. išieškotojos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos naudai (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 1; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 1). Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, atitinkamai 2006 m. spalio 4 d. ir 2008 m. sausio 7 d. patvarkymais priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 2; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 2).

Iš pareiškėjo skundo turinio, dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, visų pirma, prašo taikyti 2 metų vykdymo senaties terminą ir nutraukti vykdomąsias bylas.

Dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK (nuo 2017 m. sausio 1 d. – Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK)) nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Taigi jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad 2006 m. liepos 20 d. ir 2007 m. spalio 30 d. nutarimai, atsižvelgiant į patvarkymų juos priimti vykdyti datą (atitinkamai 2006 m. spalio 4 d. ir 2008 m. sausio 7 d.) antstolės kontorai pateikti nepraleidus tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, todėl antstolė pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti.

Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad priėmus vykdomuosius dokumentus vykdyti, buvo imtasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį: 2006 m. spalio 10 d., 2008 m. sausio 7 d., 2009 m. liepos 10 d., 2010 m. lapkričio 10 d., 2011 m. vasario 21 d., 2011 m. balandžio 17 d., 2011 m. spalio 3 d. duomenimis skolininkas nedirbo, 2006 m. spalio 27 d. buvo priimtas patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštuotos piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“) (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 7, 9-10, 20, 22, 24, 27; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 9). 2007 m. sausio 3 d. patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie turimą turtą (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 8). 2009 m. sausio 26 d., 2010 m. vasario 22 d., 2010 m. spalio 18 d., 2011 m. gegužės 24 d., 2015 m. gegužės 13 d., 2016 m. balandžio 12 d. buvo patikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenys apie skolininką (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 11-12, 18, 26, 48, 50), 2010 m. vasario 19 d., 2010 m. lapkričio 10 d., 2011 m. balandžio 17 d., 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2014 m. liepos 30 d. užklausti duomenys apie skolininko vardu atidarytas piniginių lėšų sąskaitas (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 13-15, 19, 21, 23, 25, 29-30, 34-35, 41-42; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 8-10). 2008 m. sausio 24 d., 2010 m. gegužės 14 d. duomenimis skolininkas nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturėjo (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 16-17; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 7). Antstolė, 2012 m. vasario 13 d. nustačiusi, kad skolininkas nuo 2011 m. spalio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 28, 31). 2012 m. spalio 10 d. duomenimis skolininkas vis dar dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau 2013 m. vasario 6 d., 2014 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 1 d., 2015 m. gegužės 13 d., 2016 m. balandžio 12 d., 2016 m. gruodžio 6 d., 2016 m. gruodžio 20 d. duomenimis duomenų apie skolininko darbovietę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nebuvo (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 36-40, 47, 49, 52, 65). Antstolė 2014 m. spalio 6 d. priėmė patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, esančias AB SEB banke, o 2014 m. spalio 10 d. patvarkymu areštą panaikino ir grąžino skolininkui išieškotą 364 Lt sumą (socialinę pašalpą) (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 43-46). Antstolė 2016 m. balandžio 12 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko esamų / būsimų sąskaitų ir nurašytas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 51). Antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. patikrinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 53). Antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-7329, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-7328, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-7326 (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 54-57).

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, antstolė per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, patikrindama registrus, bankuose esančias piniginių lėšų sąskaitas, kitus duomenis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolei būtų pavykę įvykdyti išieškojimą iš skolininko turto (CPK 178 straipsnis). Duomenų, kad nutarimai buvo apskųsti, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, turėjo pakankamai laiko geruoju įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas. Pareiškėjas nurodo, kad jis netrukdė vykdyti išieškojimo, o piniginių lėšų neturėjimas negali būti prilyginamas vengimui mokėti baudą. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, 2012 m. kuriam laikui buvo įsidarbinęs, vėliau nebedirbo, taip pat duomenys apie tai, kad pareiškėjui buvo grąžinta išieškota 364 Lt socialinė pašalpa leidžia teigti, kad pareiškėjas, priešingai nei teigia, turėjo piniginių lėšų, tačiau byloje nėra duomenų, kad bent dalį jų ar kitų lėšų savanoriškai būtų skyręs įsiskolinimams dengti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis netrukdė vykdyti išieškojimą negali būti siejami vien tik su pareiškėjo aktyviu elgesiu (trukdymu), nes šiuo atveju pasyvus pareiškėjo elgesys (pareigos padengti įsiskolinimą nevykdymas) (pvz.: nedarbas, ar vengimas oficialiai įsidarbinti ir gauti pajamas, kt.) taip pat lemia tai, kad užkertamas kelias realiai įvykdyti išieškojimą, dėl ko pažeidžiami išieškotojo interesai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas – baudas, ir nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo per 2 metų laikotarpį nebuvo atlikta jokių veiksmų, išieškant baudą. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, pareiškėjas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja valdžios institucijos sampratą, antstolės nelaikydamas tinkamu subjektu vykdymo senaties termino prasme. Pažymėtina, kad, antstolė vykdo išieškojimą, o ne išieškotojas, todėl būtent jos atlikti veiksmai vertintini, sprendžiant ar nėra suėjęs 2 metų baudų vykdymo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad baudų 2 vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/10088 bei Nr. 0015/08/00210 CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nėra, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA. Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas gautų darbo užmokestį nėra, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 955,75 Eur skolą ir 371,83 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 1 327,58 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolė pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Esant šioms aplinkybėms, antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas. Nors pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė išreikalauti pažymą, patvirtinančią į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą jo gaunamų lėšų kilmę, tačiau teismas šio prašymo netenkina, kadangi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, išdėstytas aplinkybes, minėta pažyma neįtakotų priimto teismo sprendimo, kadangi šiuo atveju nėra ginčo dėl lėšų kilmės, o patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327 neteisėtumą lemia tai, kad jame nėra nurodyti galimų daryti išskaitų dydžiai. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2346-803/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2163-232/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2283-803/2016; 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1477-560/2016).

Paminėtina, kad 2016 m. gruodžio 6 d. antstolė taip pat priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 40 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Šis patvarkymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu CPK 736 straipsnio reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų (šiuo atveju – artimųjų pervedamų lėšų) po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo P. P. skundas tenkintas iš dalies – naikintinas antstolės Virginijos Meškauskienės 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, o antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos. Paminėtina, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti antstolę priverstinio išieškojimo patvarkyme nurodyti nepervedinėti į antstolės sąskaitą piniginių lėšų, kurios neviršija vieno MMA, laikytinas pertekliniu, kadangi teismas jau aukščiau pasisakė dėl patvarkymo turinio, t. y. kad jame turi būti nurodytas daromų išskaitų dydis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo P. P. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų patenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327.

Likusias skundo dalis atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei Virginijai Meškauskienei vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/10088 ir Nr. 0015/08/00210.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.