Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės V. M. ir pareiškėjo P. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotasis asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S1-7327 ir vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/10088 bei Nr. 0015/08/00210 nutraukti suėjus išieškojimo senaties terminui; priverstinio išieškojimo patvarkyme nurodyti nepervedinėti į antstolės sąskaitą piniginių lėšų, kurios neviršija 1 MMA.Nurodė, kad antstolė V. M. jo atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/10088 ir Nr. 0015/08/00210 dėl administracinių baudų išieškojimo, kurios per dvejus metus nebuvo išieškotos, todėl vykdomosios bylos turi būti nutrauktos suėjus jų vykdymo senaties terminui.Pareiškėjas teigė, kad nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlikęs kokius veiksmus, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo ar kaip kitaip trukdęs vykdyti išieškojimą, o piniginių lėšų neturėjimas negali būti prilyginamas vengimui mokėti baudą. Išieškojimo terminas suėjo 2009-2010 m., tačiau antstolė jo sąskaitą nuo 2012 m. esančią Alytaus pataisos namuose, areštavo tik 2016 m.Skundžiamas patvarkymas, nagrinėjamu atveju, apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pavestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms (b.l.4-7).Antstolė V. M. 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. gruodžio 20 d.).Patvarkyme ji nurodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-7329, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-7328, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-7326.Pasisakydama dėl vykdymo senaties termino, antstolė nurodė, kad 3 mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (nuo 2017 m. sausio 1 d. – Administracinių nusižengimų kodeksas) praleistas nebuvo. Teigė, kad skolininkas žinojo apie antstolės vykdomą išieškojimą, kadangi 2014 m. spalio 10 d. buvo pristatęs pažymą dėl socialinės pašalpos paskyrimo, dėl ko skolininkui buvo grąžinta nurašyta piniginių lėšų suma. Skolininkas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas padengti esamą įsiskolinimą, gaudamas pinigines lėšas nė kiek jų neskyrė skoloms padengti.Tai, kad skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose, niekaip nepateisina skolininko pasyvumo, kadangi, būdamas darbingo amžiaus turi ne tik galimybę įkalinimo įstaigoje susirasti darbą, tačiau ir iš artimųjų gaunamas pinigines lėšas paskirti įsiskolinimui dengti, tačiau to nedaro. Antstolė pažymėjo, kad įsiskolinimo išieškojimas užsitęsė ne dėl jos, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobauda. Vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose atlikti sistemingai, vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų, todėl taikyti senaties terminą nėra pagrindo. Nurodė, kad lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, tokios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas nedraudžia nukreipti į jas išieškojimą. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teigė, kad nors CPK 668 straipsnio 1 dalis draudžia nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA, tačiau ši norma nėra absoliuti. Antstolė nurodė, kad skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, piniginės lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje ar kažkada galimai į ją gautinos piniginės lėšos savaime nepatenka į CPK 738 ir 739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas ar ribojamas išieškojimas, sąrašą. Vien tai, kad skolininkas nedirba ir negauna pajamų, nėra pagrindas naikinti areštą sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje (b.l.25-26). Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi pareikėjo P. P. skundą patenkino iš dalies – panaikino antstolės V. M. 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, o likusią skundo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad antstolė per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, patikrindama registrus, bankuose esančias piniginių lėšų sąskaitas, kitus duomenis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolei būtų pavykę įvykdyti išieškojimą iš skolininko turto. Duomenų, kad nutarimai buvo apskųsti, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, turėjo pakankamai laiko geruoju įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas.Pažymėjo, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, 2012 m. kuriam laikui buvo įsidarbinęs, vėliau nebedirbo, taip pat duomenys apie tai, kad pareiškėjui buvo grąžinta išieškota 364 Lt socialinė pašalpa leidžia teigti, kad pareiškėjas, priešingai nei teigia, turėjo piniginių lėšų, tačiau byloje nėra duomenų, kad bent dalį jų ar kitų lėšų savanoriškai būtų skyręs įsiskolinimams dengti.Pareiškėjo teiginiai, kad jis netrukdė vykdyti išieškojimą negali būti siejami vien tik su pareiškėjo aktyviu elgesiu (trukdymu), nes šiuo atveju pasyvus pareiškėjo elgesys (pareigos padengti įsiskolinimą nevykdymas) (pvz.: nedarbas, ar vengimas oficialiai įsidarbinti ir gauti pajamas, kt.) taip pat lemia tai, kad užkertamas kelias realiai įvykdyti išieškojimą, dėl ko pažeidžiami išieškotojo interesai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas – baudas, ir nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo per 2 metų laikotarpį nebuvo atlikta jokių veiksmų, išieškant baudą. Pažymėtina, kad, antstolė vykdo išieškojimą, o ne išieškotojas, todėl būtent jos atlikti veiksmai vertintini, sprendžiant ar nėra suėjęs 2 metų baudų vykdymo senaties terminas.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad baudų 2 vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/10088 bei Nr. 0015/08/00210 CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nėra, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas gautų darbo užmokestį nėra, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 955,75 Eur skolą ir 371,83 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 1 327,58 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA).Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolė pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Esant šioms aplinkybėms, antstolės 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas. Paminėjo, kad 2016 m. gruodžio 6 d. antstolė taip pat priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 40 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Šis patvarkymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu CPK 736 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų (šiuo atveju – artimųjų pervedamų lėšų) po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo P. P. skundas tenkintas iš dalies – naikintinas antstolės V. M. 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, o antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos (b.l.15-22).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas P. P. su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutiko. Prašė panaikinti nutarties dalį, kuria antstolė V. M. buvo įpareigota išduoti patvarkymą nurodydama atlikti išskaitas iš pareiškėjo piniginių lėšų ir priimti naują nutartį, kuria antstolę įpareigotų išduoti patvarkymą, kuriuo išskaitymai būtų daromi tik iš sumos viršijančios 1 MMA. Likusią skundžiamos nutarties dalį (dėl antstolės patvarkymų panaikinimo) pareiškėjas prašė palikti nepakeistą.Nurodė, kad artimųjų skolininkui teikiamos lėšos pragyvenimui taip pat nėra reglamentuojamos CPK LI skyriaus normų, todėl joms turėtų būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas. Tokiu atveju, jeigu nuteistasis į pataisos įstaigos administruojamą sąskaitą gautų tik artimųjų jam skirtas lėšas, bei ginčijamas antstolio 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymas bei 2016 m. vasario 17 d. patvarkymo dalis galėtų būti pripažįstami neteisėtais, nes priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko pinigų sumos dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ignoruoti analogiškoje situacijoje priimto Apygardos teismo sprendimo ar nukrypti nuo juo išaiškintos ankstesnės LAT praktikos. Todėl pareiškėjas mano, kad jo skundas dėl antstolės veiksmų turėjo būti tenkinamas pilnai, t.y. pripažįstant, kad iš artimųjų į jo sąskaitą gaunamos lėšos yra turtas, lėšos kurių CPK LI skyrius nereglamentuoja ir i jų draudžiama išieškoti jei jos neviršija 1 MMA (b.l. 29-30).Antstolė V. M. su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutiko. Prašė, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-12 nutartį dalyje, kuria skolininko skundas patenkintas bei klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti.Nurodė, kad nesutiktina su teismo pozicija, kad skolininko lėšos, galimai pateksiančios į įkalinimo įstaigos sąskaitą, turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos skolininko pajamos. CPK 737 straipsnyje į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautinos piniginės lėšos nėra prilygintinos darbo užmokesčiui, ir tokio prilyginimo negali būti, kadangi apskritai nėra aiški skolininko galimai gautinų piniginių lėšų kilmė. Tokios lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į sąskaitą įkalinimo įstaigoje turėtų gauti pinigines lėšas, susijusias su darbine, autorine ar kita LR CPK 737 straipsnyje nurodyta veikla.Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą, poreikių, kuriems lėšos reikalingos pagrįstumą. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į jo asmeninę sąskaitą pateksiančios lėšos yra LR CPK 739 straipsnio nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Norma, kad negalimas išieškojimas į pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA nėra absoliuti. Tuo labiau, kad nuteistiesiems valstybė garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Valstybė skolininkui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, yra suteikusi visas sąlygas reikalingas pragyvenimui – gyvenamąją vietą, maitinimą, komunalines paslaugas ir kt., kurios apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Pabrėžė, kad skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, apskritai jokie atsiskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra atliekami, jokių piniginių lėšų įkalinimo įstaiga į antstolės depozitinę sąskaitą neperveda. Kadangi sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos priede aiškiai nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko lėšų vykdomas vadovaujantis CPK 688 straipsniu, jokio reikalavimo vykdant išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių sąskaitoje, taikyti CPK 736 straipsnio nuostatas įstatymas neįtvirtina. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti veiksmingesnį išieškojimą iš bausmes atliekančių asmenų, o antstolei nėra suteikta teisė kvestionuoti jos veiklą vykdymo procese reglamentuojančių teisės nuostatų ar įstatymo leidėjo patvirtintos formos dokumentų teisėtumo. Šiuo atveju, skolininkas skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius apie būtinumą panaikinti areštą sąskaitai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių piniginių lėšų gavimą į sąskaitą, galimai gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą, poreikių, kuriems reikalingos piniginės lėšos pagrįstumą.Teismas, konstatuodamas, kad antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, yra neteisėtas ir naikintinas, atsižvelgė tik į deklaratyvius skolininko teiginius, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, pažeidė CPK 178 str. įtvirtintą reikalavimą, neatsižvelgė į teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš skolininko piniginių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdymo procese tvarką, taip paneigdamas skolininko pareigų vykdymo procese institutą bei įtvirtindamas privilegijuotą skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, padėti kitų asmenų, iš kurių vykdomas išieškojimas atžvilgiu (b.l.25-26).Pareiškėjas atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų suteikta teisė turėti grynųjų pinigų. Todėl jo sąskaitoje esantiems pinigams galima taikyti CPK 668 str. 1 d. numatytą ribojimą. Skolininko artimųjų jam savanoriškai teikiamos lėšos negali būti prilyginamos darbo užmokesčio išmokoms. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad CPK 737 straipsnyje yra pateiktas baigtinis kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui sąrašas, kuriame nėra įtrauktos lėšos, artimųjų teikiamos skolininkui savanoriškai. Taigi, skolininkas turėjo teisę teikti antstoliui prašymą tikslinti 2016 m. vasario 17 d. patvarkyme numatytą išieškojimo tvarką, taip pat, teikti skundą dėl antstolio 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą. Todėl teismas turi teisę, nagrinėdamas šio skundo pagrįstumą, patikrinti ir koreguoti antstolio 2016 m. vasario 17 d. patvarkyme nustatytą išieškojimo tvarką. Kadangi nuteistasis į pataisos įstaigos administruojamą sąskaitą gaudavo tik artimųjų jam skirtas lėšas, ginčijamas antstolio 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymas bei 2016 m. vasario 17 d. patvarkymo dalis, gali būti pripažįstami neteisėtais, nes priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko pinigų sumos dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Aplinkybė, kad draudžiama nukreipti išieškojimą į pareikėjo neviršijančias 1 MMA esančias/buvusias įkalinimo įstaigos administruojamoje sąskaitoje yra įrodyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir papildomai to įrodinėti nereikia.Antstolės nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigines lėšas, nesuteikia antstolei teisės nepaisyti CPK 668 straipsnyje nustatytų išieškojimų apribojimų. Antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantis asmuo yra aprūpintas apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimų apribojimų nesilaikymą. Antstolė nepagrįstai nurodė, kad išieškojimas gali būti draudžiamas tik iš lėšų likusių po išskaitų iš darbo užmokesčio bei jam prilyginamų piniginių lėšų, jei jos neviršija 1 MMA. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išniekojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Antstolė nurodydama aplinkybę, kad pareiškėjas turi galimybę naudotis kanceliarinėmis priemonėmis, daryti kopijas, siųsti laiškus, ją įvardija kaip akivaizdžią bei užtikrinančią pareiškėjo papildomus poreikius, tačiau nenurodo kokiu būdų pareiškėjas gali užsitikrinti minėtus poreikius teisėtais būdais, kai įstatymu šių poreikių negali užtikrinti dėl antstolės veiksmų – užblokuotos sąskaitos (b.l. 46-48).Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties sutiko su antstolės V. M. atskirajame skunde išdėstytais motyvais ir prašė šį atskirąjį skundą tenkinti pilna apimtimi, t.y. dalį 2017 m. sausio 12 d. nutarties panaikinti ir priimti naują nutartį - P. P. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmesti (b.l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo P. P. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. E199814 dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) baudos ir 2007 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. E698096 dėl 300 Lt (86,89 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko P. P. išieškotojos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos naudai (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 1; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 1).Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas panaikinti2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą ir nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t.y. panaikino antstolės patvarkymą dėl išieškojimo vykdymo, kitoje dalyje pareiškimą atmetė. Nurodė, kad vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolė pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis).Tiek pareiškėjas, tiek antstolė su teismo priimtu sprendimu nesutiko. Pareiškėjas prašė priimti naują nutartį – įpareigoti antstolę atlikti išskaitymus tik i sumos viršijančios 1 MMA. Antstolė prašė priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjo pareiškime nurodytus reikalavimus ir jos patvarkymų nepanaikinti.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad antstolė per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, patikrindama registrus, bankuose esančias piniginių lėšų sąskaitas, kitus duomenis. 2006 m. liepos 20 d. ir 2007 m. spalio 30 d. nutarimai, atsižvelgiant į patvarkymų juos priimti vykdyti datą (atitinkamai 2006 m. spalio 4 d. ir 2008 m. sausio 7 d.) antstolės kontorai pateikti nepraleidus tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, todėl antstolė pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad priėmus vykdomuosius dokumentus vykdyti, buvo imtasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko turtinę padėtį: 2006 m. spalio 10 d., 2008 m. sausio 7 d., 2009 m. liepos 10 d., 2010 m. lapkričio 10 d., 2011 m. vasario 21 d., 2011 m. balandžio 17 d., 2011 m. spalio 3 d. duomenimis skolininkas nedirbo, 2006 m. spalio 27 d. buvo priimtas patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštuotos piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“) (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 7, 9-10, 20, 22, 24, 27; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 9). 2007 m. sausio 3 d. patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie turimą turtą (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 8). 2009 m. sausio 26 d., 2010 m. vasario 22 d., 2010 m. spalio 18 d., 2011 m. gegužės 24 d., 2015 m. gegužės 13 d., 2016 m. balandžio 12 d. buvo patikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenys apie skolininką (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 11-12, 18, 26, 48, 50), 2010 m. vasario 19 d., 2010 m. lapkričio 10 d., 2011 m. balandžio 17 d., 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2014 m. liepos 30 d. užklausti duomenys apie skolininko vardu atidarytas piniginių lėšų sąskaitas (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 13-15, 19, 21, 23, 25, 29-30, 34-35, 41-42; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 8-10). 2008 m. sausio 24 d., 2010 m. gegužės 14 d. duomenimis skolininkas nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturėjo (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 16-17; v. b. Nr. 0015/08/00210 l. 7). Antstolė, 2012 m. vasario 13 d. nustačiusi, kad skolininkas nuo 2011 m. spalio 5 d. dirba UAB „Aketus Statyba“, 2012 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 28, 31). 2012 m. spalio 10 d. duomenimis skolininkas vis dar dirbo UAB „Aketus Statyba“, tačiau 2013 m. vasario 6 d., 2014 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 1 d., 2015 m. gegužės 13 d., 2016 m. balandžio 12 d., 2016 m. gruodžio 6 d., 2016 m. gruodžio 20 d. duomenimis duomenų apie skolininko darbovietę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nebuvo (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 36-40, 47, 49, 52, 65). Antstolė 2014 m. spalio 6 d. priėmė patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, esančias AB SEB banke, o 2014 m. spalio 10 d. patvarkymu areštą panaikino ir grąžino skolininkui išieškotą 364 Lt sumą (socialinę pašalpą) (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 43-46). Antstolė 2016 m. balandžio 12 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko esamų / būsimų sąskaitų ir nurašytas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 51). Antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. patikrinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 53). Antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-7327, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-7329, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-7328, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-7326 (v. b. Nr. 0015/07/10088 l. 54-57). Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad nutarimai buvo apskųsti, todėl teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, turėjo pakankamai laiko geruoju įvykdyti jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas.Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, antstolė nurodė, kad skolininko lėšos, galimai pateksiančios į įkalinimo įstaigos sąskaitą, neturėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos skolininko pajamos. CPK 737 straipsnyje į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautinos piniginės lėšos nėra prilygintinos darbo užmokesčiui, ir tokio prilyginimo negali būti, kadangi apskritai nėra aiški skolininko galimai gautinų piniginių lėšų kilmė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia antstolės pozicija nesutinka.Pažymėtina, jog sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, jog antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl konstatuotina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Minėtą aplinkybę pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar antstolės vykdomam išieškojimui iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir SVI 93.6 punkte numatytas apribojimas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Minėtoje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, turėjo vykdyti pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, todėl iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog antstolė, priimdama 2016-12-06 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog 2016-12-06 antstolės patvarkymas Nr. S1-7327 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, turi būti pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.