Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-02-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-4869-820/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-23
Bylos Nr.
2YT-4869-820/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00731-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Kategorijos
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-4869-820/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00731-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Gintas Badikonis, (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolio Ginto Badikonio kontoroje vykdymo procese 2023-01-09 gautas skolininkės (pareiškėjos) J. B. skundas, kuriuo prašoma neparduoti išvaržomo turto už nustatytą kainą.

Nurodo, kad 2022-01-07 antstolis Dainius Šidlauskas samdant nepriklausomą ekspertą įvertino turtą 26 800 Eur (29/342 žemės sklypo, žemės sklypo plotas: 0.2052 ha, esančio (duomenys neskelbiami) unikalus Nr. 0101-0059-0150; 1/3 buto/patalpos, bendras plotas: 39.95 kv. m., esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. 4400-0694-8776:8859; 1/3 buto/patalpos, bendras plotas: 35.63 kv. m., esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. 4400- 0694-8700:8858; 1/9 pastato-ūkinio pastato, užstatytas plotas: 26.00 kv. m., esančio (duomenys neskelbiami), unikalus numeris: 1091-3002-1022; 1/9 pastato-ūkinio pastato, užstatytas plotas: 8.00 kv. m., esančio (duomenys neskelbiami), unikalus numeris: 1091-3002-1033; 1/9 pastato-kiemo rūsio, užstatytas plotas: 23.00 kv. m., esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. 1091-3002-1044; 1/9 Kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. 1091- 3002-1122, toliau kartu – Turtas).

Antstolis Gintas Badikonis 2023-01-13 patvarkymu „Atsisakyti tenkinti skundą“ atsisakė tenkinti skolininkės J. B. skundą dėl antstolio veiksmų ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdo 2020-04-10 vykdomąjį dokumentą Nr. e2-8930-433/2020, kurį išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas, dėl 4057,79 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. B., išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ naudai. 2023-01-11 buvo gautas 2023-01-09 skolininkės J. B. skundas dėl antstolio veiksmų. 2022-06-15 buvo surašytas bei skolininkei el. paštu išsiųstas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „Negrita“ teismo ekspertui K. K.. J. B. patvirtino apie procesinio dokumento gavimą. Jokių pareiškimų dėl eksperto nušalinimo pateikta nebuvo. 2022-11-10 buvo gautas 2022-10-26 UAB „Negrita“ ekspertizės aktas Nr. 22-10-26, kuriame yra nustatyta aukščiau minimo turto rinkos vertė, t. y. 12 000,00 Eur. 2022-11-10 buvo surašytas bei skolininkei el. paštu išsiųstas patvarkymas Nr. S-22-40-17675 dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo buvo įvertintas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas 12 000,00 Eur suma. J. B. patvirtino apie procesinio dokumento gavimą. Skolininkė buvo informuota, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Prieštaravimų dėl turto įkainojimo per nurodytą terminą gauta nebuvo. 2022-12-14 skolininkė el. paštu informavo, kad turto įvertinimas jai netinka. Skolininkei buvo paaiškinta, kad terminas pareikšti prieštaravimus dėl turto įvertinimo jau praleistas, motyvų, dėl ko yra netinkamas įvertinimas, skolininkė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad varžytynės dar nebuvo paskelbtos, skolininkei buvo suteikta galimybė iki 2022-12-23 pateikti savo pasirinkto vertintojo turto įvertinimo ekspertizę. Per nustatytą terminą įvertinimas nebuvo pateiktas, tad 2022-12-30 buvo paskelbtos skolininkei priklausančio turto pirmosios varžytynės. Tiek pirmose, tiek antrose varžytynėse skolininkės turtas parduotas nebuvo, nes nebuvo asmenų, norinčių įsigyti parduodamą turtą. Antrose varžytynėse šio turto pradinė pardavimo kaina buvo 16 080,00 Eur (60 procentų nustatytos turto vertės). Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinkos kaina nuolat keičiasi ir yra nestabili, todėl ir buvo kreiptasi į UAB „Negrita“ nustatyti aktualią skolininkės turto rinkos vertę. Skolininkė be pateisinamų bei objektyvių priežasčių yra praleidusi terminus pareikšti nušalinimą ekspertui, terminus pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 22-10-26, kurį atliko teismo ekspertas K. K..

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. B. 2023-01-30 pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo, nurodė, kad turtas parduotas už didesnę kainą, negu buvo įvertintas. Pareiškėja nenurodė, kad jai yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai.

Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-964-459/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą. Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

Pažymėtina, kad įstatymai skolininkui nesuteikia teisės rinktis vertintojo, kuris vykdomojoje byloje atliktų ekspertizę. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (CPK 681, 682 straipsniai), o galiojantys įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas), (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-698-343/2020).

Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Dėl turto pardavimo iš varžytynių specifikos, turto rinkos vertė turtą parduodant laisvoje rinkoje ir turto pardavimo iš varžytinių kaina nėra tapačios kategorijos <...> varžytinių kaip specialios turto realizavimo formos esmė yra ta, kad pradinė turto iš varžytinių pardavimo kaina nustatoma žemesnė nei turto rinkos kaina (pirmųjų varžytinių atveju pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina sudaro 80 procentų turto rinkos kainos, o antrųjų – 60 procentų), (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-267-585/2021).

Vykstant varžytynėms, varžytynių laimėtoją, o kartu ir turto pardavimo kainą lemia didžiausia varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina <...> Kai vykstančiose varžytynėse dalyvavęs varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą ir laimi varžytynes, būtent ši kaina, bet ne antstolio turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, pripažįstama turto rinkos kaina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).

Taip pat kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Priešingai, parduodant iš varžytynių atsiskleidžia tikroji turto rinkos kaina, kuri gali būti didesnė, nei pareiškėjo nurodoma. Todėl teiginiai, jog turtas gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kainą nėra pagrįsti (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-814-258/2021).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolio Ginto Badikonio kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-01 vykdomasis raštas Nr. e2-8930-433/2020, dėl 2144,66 Eur negrąžinto kredito, 1496,43 Eur palūkanų, 327,70 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei išieškojimo iš skolininkės J. B., išieškotos uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ naudai (v. b. Nr. 0040/20/00405). Antstolis 2022-06-15 patvarkymu „Dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti“ Nr. 0040/20/00405-KP8 skyrė pareiškėjos Turtui ekspertizę, kad nustatyti Turto vertę. Ekspertizę pavesta atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Negrita“ (v. b. l. 19). Uždaroji akcinė bendrovė „Negrita“ atliko ekspertizę, 2022-10-26 Ekspertizės akte Nr. 22-10-26 nustatyta Turto vertė – 12 000 Eur (v. b. l. 21-40). 2022-11-10 patvarkymu „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ Nr. S-22-40-17675 antstolis vadovaudamasis minėtu ekspertizės aktu patvarkė, kad išvaržomo turto vertė laikytina 12 000 Eur. 2022-12-30 Pranešimu dėl varžytinių paskelbimo Nr. S-22-40-20510 buvo paskelbtos pirmosios Turto pardavimo varžytinės (Nr. 237176; v. b. l. 63).

Vykdomojoje byloje esančio elektroninių laiškų kopijos patvirtina, kad antstolio procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti tinkamai (v. b. l. 54-62).

Tinklapio https://www.evarzytynes.lt/evs/ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios varžytinės Nr. 237176 yra baigtos (CPK 713 straipsnis), didžiausia pasiūlyta kaina 18648 Eur.

Pažymėtina, kad skunde pareiškėja nurodė, kad nesutinka su parduodamo turto kaina (pradinė pardavimo kaina varžytinėse Nr. 237176 parduodamo Turto buvo 9 600 Eur), tačiau neskundžia 2022-06-15 patvarkymo „Dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti“ Nr. 0040/20/00405-KP8, ar 2022-11-10 patvarkymo „Dėl areštuoto turto įvertinimo“ Nr. S-22-40-17675. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų pateikusi antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl Turto vertės nustatymo įstatyme nustatytais terminais (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad turtas parduotas už brangesnę kainą, negu buvo įvertintas, t. y. tikėtina pareiškėja sutinka su varžytinėse parduoto Turto verte. Byla nebuvo nutraukta, nes pareiškėja nepateikė duomenų, jog jai yra žinomos pareiškimo atsisakymo teisinės pasekmės. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nebeliko ginčo objekto šioje byloje, turtą pardavus ir pareiškėjai nurodžius, kad Turtas buvo išvaržytas už didesnę nei pradinė kainą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus pareiškėjos skundas atmestinas.

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda