- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-698-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17517-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., G. L. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, suinteresuoti asmenys – M. M., G. L. M., antstolis V. K., akcinė bendrovė SEB bankas, ekspertas V. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Furnitūra marketingas“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė antstoliui V. K. (toliau – ir antstolis) skundą, kuriame prašė panaikinti antstolio 2019 09 25 patvarkymo Nr. S-5430 2 ir 3 punktus ir įpareigoti antstolį: 1) išreikalauti duomenis iš eksperto V. G. apie jo patirtį vertinant pastatus ir žemės sklypus nuo 2016 10 25; 2) papildomai antstolio 2019 09 19 patvarkyme Nr. S-5242 eksperto pareikalauti, kad atlikdamas vertinimą pagrįstų ir aiškiai nurodytų: a) vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumų pataisas (procentine išraiška), jas aiškiai pagrindžiant; b) kapitalizavimo normos išsamų apskaičiavimą; c) taikytų formulių ir atliktų skaičiavimų sekas; d) nuosavo ir skolinto kapitalo dydžio santykio pagrindimą; e) kaip priedus pridėti šaltinius, kuriais rėmėsi atlikdamas vertinimą. Nurodė, jog antstolis nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie eksperto V. G. patirtį, laikydamas, kad asmens, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą kvalifikacija atlikti tam tikros srities ekspertizes, antstoliui abejonių nekelia, o toks skolininko reikalavimas yra perteklinis. Be to, antstolis nepagrįstai skundžiamo patvarkymo 3 punkte atsisakė ekspertui nurodyti, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti atliekama nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė.
2. Antstolis 2019 10 22 patvarkymu Nr. S-5902 pareiškėjos skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad su skolininkės pateikta faktinių vykdomosios bylos aplinkybių interpretacija kategoriškai nesutinka. Teigia, jog vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 yra atliktos aštuonios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės ir priešingai nei teigia skolininkė, nei viena iš jų teismo nebuvo pripažinta atlikta netinkamai. Tuo tarpu skolininkė nuolat ginčija antstolio veiksmus, nustatant nekilnojamojo turto rinkos kainą. Pažymi, jog skolininkė su išieškotoju kompromiso dėl turto rinkos kainos nustatymo neranda, todėl turto rinkos kaina gali būti nustatyta tik pasitelkiant ekspertus ir skiriant naujas ekspertizes. Teigia, jog skolininkė, reikšdama pretenzijas dėl turto rinkos kainos nustatymo, nuolat painioja turto vertinimo ataskaitas, atliekamas pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir antstolio patvarkymu paskirtas nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizes, atliekamas LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ekspertizes atlieka teismo ekspertai, skiriami LR Teismo ekspertizės nustatymo tvarka, todėl antstolio bandymas reikalauti iš eksperto papildomų duomenų apie jo patirtį būtų nepasitikėjimo reiškimas valstybės institucijoms, skiriančioms teismo ekspertus. Šiuo pagrindu antstolis atsisakė iš eksperto V. G. išreikalauti duomenis apie jo patirtį vertinant pastatus ir žemės sklypus nuo 2016 10 25. Vertindamas antrąjį skolininkės skundo motyvą – įpareigoti ekspertą laikytis tam tikrų nurodymų, susijusių su atliekama ekspertize – antstolis nurodė, jog jo patvarkyme ekspertizės užduotis yra nurodyta tinkamai ir aiškiai – nustatyti turto rinkos vertę apžiūros dieną. Antstoliui šiuo atveju yra svarbus rezultatas – turto rinkos vertė, o ne konkreti metodologija, pagal kurią atliekama turto vertės nustatymo ekspertizė. Antstolio teigimu, skolininkės reiškiami pageidavimai dėl nurodymų ekspertui, kaip turėtų būti atliekama nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, gali būti traktuojami kaip bandymas paveikti eksperto nešališkumą. Be to, skolininkės prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės yra galimi reikšti tik po ekspertizės atlikimo ir tik tada antstolis juos gali išnagrinėti CPK nustatyta tvarka.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 02 11 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 atmetė; priteisė iš pareiškėjos valstybės naudai 14,46Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Nustatė, jog nors pareiškėja pasinaudojo teise reikšti nušalinimą ekspertui V. G., tačiau nei antstolis, nei antstolio patvarkymo teisėtumą nagrinėję teismai neįžvelgė jo šališkumo ar kvalifikacijos stokos. Pažymėjo, jog V. G. yra kvalifikuotas turto vertintojas, į teismo ekspertų sąrašą įrašytas 2016 10 25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taipogi šis ekspertas yra įrašytas ir į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą, kuriame nurodyta, kad jis turi kvalifikaciją atlikti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizes, o jo kaip teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo ar kvalifikaciją liudijančio dokumento galiojimas yra neterminuotas.
5. Nurodė, jog antstolis, prieš priimant patvarkymą dėl ekspertizės atlikimo ir eksperto skyrimo, kreipėsi į tris turto vertintojus (ekspertus), o turto vertintoją parinko atsižvelgdamas į mažiausią kainą pasiūliusį. Teismo vertinimu, ekonomiškumo principu antstolio parinktas ekspertas kaip tik labiau atitiko skolininkės interesus vykdymo procese. Sprendė, jog iš teismo ekspertų sąrašo parinktas ekspertas, įvertinus jo kvalifikaciją bei byloje nesant kitų įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti paskirto eksperto kvalifikacija, leidžia tikėtis kvalifikuotos turto vertinimo ekspertizės išvados.
6. Teismas sutiko su antstolio argumentais, jog bet koks antstolio bandymas reikalauti iš eksperto papildomų duomenų apie jo patirtį būtų nepasitikėjimo reiškimas valstybės institucijoms, skiriančioms teismo ekspertus, be to, tokio pareiškėjos ar antstolio reikalavimo pagrindo nenumato joks teisės aktas. Taip pat teismas pritarė antstolio pozicijai, jog antstolio patvarkyme nurodyta ekspertizės užduotis yra suformuluota konkrečiai ir aiškiai.
7. Sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas, kad ekspertas, atlikęs vertinimą, nurodytų ir pagrįstų būtent pareiškėjos prašomas aplinkybes, suformuluotus klausimus, pateiktų pareiškėjos prašomus dokumentus šioje stadijoje, kai turto vertinimas dar nėra atliktas, yra pertekliniai ir nesavalaikiai. Sutiko su antstolio argumentais, kad tik po teismo ekspertizės atlikimo, įvertinus eksperto pateiktą teismo ekspertizės aktą ir išsamiai su juo susipažinus, bus galima vertinti eksperto atliktą darbą. Be to, antstoliui pritrūkus specialių žinių ar informacijos, norint įvertinti skolininko prieštaravimuose nurodytų argumentų pagrįstumą, antstolis įstatymų nustatyta tvarka iš ekspertizės aktą atlikusio asmens gali pareikalauti raštu pateikti papildomus duomenis dėl atliktos ekspertizės.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 02 11 nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas padarė išvadą, jog turto vertintojo V. G. patirtis yra pakankama, nors byloje nėra jokių duomenų, gautų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, apie turto vertintojo patirtį, t. y. kiek konkrečiai nekilnojamojo turto vertinimų jis atliko pagal turto sritis.
Šalies argumentai
1.2. Pareiškėja nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl antstolio patvarkymo 3 punkto, kuriuo antstolis atsisakė ekspertui nurodyti, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti atliekama nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Teismas vertino, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir nesavalaikis, nes turto vertinimas dar nėra atliktas. Apeliantės teigimu, po turto vertinimo atlikimo jos prašymas dėl konkrečių kriterijų nurodymo turto vertinimo ataskaitoje tikrai bus nesavalaikis, o pateikti papildomus paaiškinimus po turto vertinimo atlikimo turto vertintojas galės tik dėl tų kriterijų, kuriuos vertino ir kuriais rėmėsi, o ne dėl naujų.
1.3. Nesutinka su teismo argumentu, jog papildomos informacijos pareikalavimo iš antstolio pusės nenumato joks teisės aktas. Vadovaudamasi Kauno apylinkės teismo 2019 04 16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3287-615/2019, priimtoje tarp tų pačių šalių, apeliantė teigia, jog antstoliui pareiga būti aktyviam kyla ne tik po turto vertinimo atlikimo, bet ir iki jo, siekiant patikslinti techninę užduotį ir siekti bendro tikslo vykdomojoje byloje – išsamios, aiškios turto vertinimo ekspertizės, supažindinant turto vertintoją su skolininko pageidavimais dėl papildomų duomenų atliekant turto vertinimo ekspertizę. Toks skolininko reikalavimas pareikalauti papildomų duomenų turto vertinimo ekspertizėje, patikslinant patvarkymą, kuriuo skiriamas turto vertinimas, nėra draudžiamas įstatymo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Vykdomosios bylos Nr. 0072/13/00207 duomenimis nustatyta, jog antstolio V. K. kontoroje yra vykdomas 2013 02 25 Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1026-485/2011 dėl 1 053 089,83 Eur skolos, 22 371,67 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 1 053 089,83 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Furnitūra marketingas“ išieškotojos AB SEB bankas naudai (t. 1., v. b. l. 1). Antstolis 2019 09 19 patvarkymu Nr. S-5242 minėtoje vykdomojoje byloje paskyrė 865,64 kv. m. bendro ploto gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto rinkos vertei apžiūros dieną nustatyti; paskyrė 0,6175 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto rinkos vertei apžiūros dieną nustatyti; paskyrė 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto rinkos vertei apžiūros dieną nustatyti, ją pavedant atlikti teismo ekspertui V. G. 2019 09 24 pareiškėja antstoliui pateikė pranešimą dėl antstolio 2019 09 19 patvarkymo Nr. S-5242. 2019 09 25 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-5430, kuriuo iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimus, nurodytus 2019 09 24 pranešime. 2019 10 15 antstolio kontoroje gautas pareiškėjos skundas, kuriuo skundžiami antstolio 2019 09 25 priimto patvarkymo Nr. S-5430 2 ir 3 punktai, ir kuriuo prašoma šiuos punktus panaikinti bei įpareigoti antstolį: 1) išreikalauti duomenis iš eksperto V. G. apie jo patirtį vertinant pastatus ir žemės sklypus nuo 2016 10 25; 2) papildomai antstolio 2019 09 19 patvarkyme Nr. S-5242 eksperto pareikalauti, kad atlikdamas vertinimą pagrįstų ir aiškiai nurodytų: a) vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumų pataisas (procentine išraiška), jas aiškiai pagrindžiant; b) kapitalizavimo normos išsamų apskaičiavimą; c) taikytų formulių ir atliktų skaičiavimų sekas; d) nuosavo ir skolinto kapitalo dydžio santykio pagrindimą; e) kaip priedus pridėti šaltinius, kuriais rėmėsi atlikdamas vertinimą.
12. Skunde pareiškėja teigia, jog antstolis nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie eksperto V. G. patirtį, laikydamas, kad asmens, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą kvalifikacija atlikti tam tikros srities ekspertizes, antstoliui abejonių nekelia, o toks skolininkės reikalavimas yra perteklinis. Be to, antstolis nepagrįstai skundžiamo patvarkymo 3 punkte atsisakė ekspertui nurodyti, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti atliekama nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė.
13. Antstolis 2019 10 22 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos 2019 10 15 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 yra atliktos aštuonios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės ir priešingai nei teigia skolininkė, nei viena iš jų teismo nebuvo pripažinta atlikta netinkamai. Nurodė, jog ekspertizes atlieka teismo ekspertai, skiriami LR Teismo ekspertizės nustatymo tvarka, todėl antstolio bandymas reikalauti iš eksperto papildomų duomenų apie jo patirtį būtų nepasitikėjimo reiškimas valstybės institucijoms, skiriančioms teismo ekspertus. Vertindamas antrąjį skolininkės skundo motyvą – įpareigoti ekspertą laikytis tam tikrų nurodymų, susijusių su atliekama ekspertize, antstolis nurodė, jog jo patvarkyme ekspertizės užduotis yra nurodyta tinkamai ir aiškiai – nustatyti turto rinkos vertę apžiūros dieną. Antstoliui šiuo atveju yra svarbus rezultatas – turto rinkos vertė, o ne konkreti metodologija, pagal kurią atliekama turto vertės nustatymo ekspertizė.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatuodamas, jog pareiškėja buvo pasinaudojusi teise reikšti nušalinimą ekspertui V. G., tačiau nei antstolis, nei antstolio patvarkymo teisėtumą nagrinėję teismai neįžvelgė jo šališkumo ar kvalifikacijos stokos. Pažymėjo, jog V. G. yra kvalifikuotas turto vertintojas, į teismo ekspertų sąrašą įrašytas 2016 10 25 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taipogi šis ekspertas yra įrašytas ir į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Sprendė, jog iš teismo ekspertų sąrašo parinktas ekspertas, įvertinus jo kvalifikaciją bei byloje nesant kitų įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti paskirto eksperto kvalifikacija, leidžia tikėtis kvalifikuotos turto vertinimo ekspertizės išvados.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas.
16. Pažymėtina, kad įstatymai skolininkui nesuteikia teisės rinktis vertintojo, kuris vykdomojoje byloje atliktų ekspertizę. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (CPK 681, 682 straipsniai), o galiojantys įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis turto vertintoją pasirinko iš trijų kandidatų, atsižvelgdamas į mažiausią kainą pasiūliusį V. G., kurį 2019 09 19 patvarkymu ir paskyrė atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Į vykdomąją bylą yra pateikti V. G. kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 10 25 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. G. įrašymo į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. Pagrįstų motyvų ir įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog antstolio paskirtas ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos vertinant pastatus ir žemės sklypus, pareiškėja nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. Be to, primintina, jog pareiškėja jau reiškė minėtam ekspertui nušalinimą, kurį antstolis 2019 09 25 patvarkymu atsisakė tenkinti ir šį klausimą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, jog antstolio patvarkymo teisėtumą nagrinėję teismai, nenustatė eksperto V. G. kvalifikacijos stokos, kas suponuoja išvadą, jog eksperto patirtis yra pakankama.
18. Apeliantė taipogi nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl antstolio patvarkymo 3 punkto, kuriuo antstolis atsisakė ekspertui nurodyti, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti atliekama nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Teismas vertino, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir nesavalaikis, nes turto vertinimas dar nėra atliktas. Apeliantės teigimu, po turto vertinimo atlikimo jos prašymas dėl konkrečių kriterijų nurodymo turto vertinimo ataskaitoje tikrai bus nesavalaikis, o pateikti papildomus paaiškinimus po turto vertinimo atlikimo turto vertintojas galės tik dėl tų kriterijų, kuriuos vertino ir kuriais rėmėsi, o ne dėl naujų. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria ir laiko, jog toks apeliantės elgesys – pageidavimas nurodyti ekspertui kaip turėtų būti atliekama turto vertės nustatymo ekspertizė bei kokiais kriterijais vadovaujantis ji turėtų būti atlikta, gali būti traktuojama kaip siekis paveikti eksperto nešališkumą. Be to, minėta, jog pripažinta, kad ekspertas V. G. turi reikiamą kvalifikaciją, todėl savaime aišku, jog jis žino, kokiais kriterijais vadovaujantis yra atliekamos tokio tipo ekspertizės. Taip pat pažymėtina, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertas, atlikęs ekspertizę privalo pateikti LR Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje nurodytos formos teismo ekspertizės aktą, kuriame bus nurodyta visa tiriamoji medžiaga, jos įvertinimas bei išvados. Pažymėtina ir tai, jog, nesutikdama su ekspertizės akte nurodyta turto verte, apeliantė galės reikšti prieštaravimus ir prašyti paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
20. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.