- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 2YT-3287-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21254-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- UAB „Furnitūra marketingas“
- Kategorijos
viešu skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio V. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis V. K., M. M., G. L. M., akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Antstolio V. K. kontoroje 2017 m. spalio 19 d. buvo gautas skolininko (pareiškėjo) UAB „Furnitūra marketingas“ skundas dėl antstolio V. K. veiksmų. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti antstolio V. K. 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą Nr. S-13644 „Dėl atsisakymo skirti antrąją pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti ir areštuoti turto įkainojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207. Pareiškėjas skunde nurodė:
1.1. antstolis 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu paskyrė gamybinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą Nr. 17/06-173KL surašė UAB „Inreal“. Skolininkas dėl šio ekspertizės akto antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2017 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-11943 sutiko su skolininko prieštaravimais ir paskyrė pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatytą, ją pavedant atlikti UAB „Turto vertė“. Skolininkas 2017 m. liepos 7 d. antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl UAB „Turto vertė“ atlikto ekspertizės akto Nr. 1708-0030.
1.2. Skundžiamu 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu antstolis atsisakė skirti antrąją pakartotiną ekspertizę ir nustatė gamybinių patalpų rinkos kainą vadovaudamasis abiem ekspertizėmis, taikydamas aritmetinį abiejų ekspertizių rezultatų vidurkį. Antstolio veiksmai, nustatant rinkos kainą dviejų ekspertizės aktų pagrindu išvedus aritmetinį vidurkį, laikytini neteisėtais, nes vienas iš šių ekspertizės aktų Nr. 17/06-173KL, atliktas UAB „Inreal“, antstolio 2017 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-11943 buvo pripažintas kaip keliantis rimtų abejonių. Tai reiškia, kad antstolis neturėjo teisės remtis šiuo ekspertizės aktu apskaičiuodamas rinkos kainą, nes pats pripažino skolininko prieštaravimus dėl UAB „Inreal“ ekspertizės akto pagrįstais ir paskyrė pakartotinę ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Turto vertė“. Antstoliui sutikus su skolininko prieštaravimais ir paskyrus pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, laikytina, kad UAB „Inreal“ atliktas ekspertizės aktas Nr. 17/06-173KL kelia pagrįstų abejonių dėl jame nustatytos turto rinkos vertės teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl to šiuo ekspertizės aktu negalima remtis.
1.3. Pakartotinė ekspertizė, kurią atliko UAB „Turto vertė“, buvo atlikta ne su tikslu patikrinti ar įvertinti pirmąjį UAB „Inreal“ atliktą ekspertizės aktą, o iš naujo objektyviai ir tinkamai nustatyti turto rinkos vertę. Pakartotine ekspertize pirminės ekspertizės abejonės nėra išsklaidomos ar patvirtinamos. Antstolis ignoravo pareigą siekti, kad turto vertė būtų nustatyta objektyviai ir teisėtai, prioritetą suteikdamas išieškotojo teisei į greitą ir bet kokios kokybės procesą, nesvarbu, ar turto vertė yra nustatyta teisingai, ar ne. Šiuo aspektu antstolio veiksmai yra neteisėti. Skolininko prieštaravimuose nurodytų UAB „Turto vertė“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 1708-0030 duomenų prieštaravimo teisės normoms antstolis savarankiškai nevertino, taip antstolis nevykdo CPK 681 straipsnyje numatytos pareigos vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą.
1.4. UAB „Turto vertė“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 1708-0030 prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Lyginamųjų objektų pavyzdžiai nėra nei analogiški, nei panašūs, jų plotai skiriasi reikšmingai, dvigubai arba gerokai daugiau negu dvigubai, kas reiškia, jog lyginamieji objektai yra skirtingi vertinamam turtui, todėl parinkti netinkamai ir jais negalėjo būti vadovaujamasi, taikant pajamų metodą. Ekspertas pažeidė Metodikos 58.1 punktą ir nerado ne mažiau kaip 3 analogiško arba panašaus turto sandorių per paskutinius 36 mėnesius, dėl ko eksperto atliktas 1 kv. m. nuomos kainos apskaičiavimas yra neteisėtas ir juo negali būti vadovaujamasi. 1 kv. m. rodiklis yra pagrindas galutinei vertinamo turto rinkos vertei apskaičiuoti, todėl neteisingai apskaičiavus šį rodiklį, neteisinga ir galutinė eksperto išvada dėl turto rinkos vertės dydžio. Taip pat ekspertizės akte nepagrįstai naudojamas pajamų taikymo metodas. Vertintojas nesilaikė Metodikos 83.5 punkto reikalavimo, kuris įpareigoja vadovaujantis pajamų metodu, nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Iš esmės visais atvejais vertintojas yra nurodęs tik gautus rezultatus, kurių be skaičiavimo sekų, negalima suprasti ir patikrinti. Ekspertizės akto prieštaravimai nereikalauja specialių žinių, nes tam, kad įsitikinti Ekspertizės akto neteisingumu, šiuo atveju nereikalinga gilintis į formules ir jų sekas, nes jokios skaičiavimų sekos nėra atliktos, o rezultatai grindžiami neleistinais šaltiniais, kurie, nežinoma, ar yra patikimi ir tikri, kurių turinys nenurodytas nei ekspertizės akte, nei jo prieduose, todėl nėra galimybės jų patikrinti
1.5. UAB „Inreal“ 2017 m. birželio 20 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 17/06-173KL prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Ekspertizės akte turto vertė yra nustatyta nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Metodikos ir Tarptautinių vertinimo standartų imperatyvių nuostatų, vertintojas visais atvejais naudojo vienintelį šaltinį - UAB „Inreal“ apklausoje dalyvavusių įmonių duomenis, kurie kaip konkretūs šaltiniai ekspertizės akte nenurodyti, nepateiktas šių duomenų turinys, negalima šių duomenų patikrinti, neaišku, kelintais metais tie duomenys surinkti, kokie konkrečiai duomenys gauti ir ar šie duomenys yra patikimi. Tarptautiniuose vertinimo standartuose nurodyta, kad vertinime būtina plačiau aptarti duomenų patikimumą ir tikrumą, atskleisti informaciją, kuri pateikta vertinimo ataskaitoje, nes įvairių specialistų konsultantų pateikti duomenys gali reikalauti papildomų klausimų ar tyrimo. 103 tarptautinio vertinimo standarto h punktas numato, kad būtina nurodyti informacijos, kuria atlikdamas vertinimą vertintojas rėmėsi, pobūdį ir šaltinius ir kaip ši informacija buvo tikrinama. Vertintojas nesilaikė Metodikos 83.5 punkto reikalavimo, kuris įpareigoja vadovaujantis pajamų metodu, nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Iš esmės visais atvejais vertintojas yra nurodęs tik gautus rezultatus, kurių be skaičiavimo sekų, negalima suprasti ir patikrinti.
1.6. Antstolis be pagrindo atsisakė skirti antrąją pakartotinę ekspertizę. Vykdymo procese turi būti siekiama nepažeisti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesų. Ekspertizės aktų akivaizdūs prieštaravimai turėjo leisti antstoliui pripažinti, kad egzistuoja objektyvi abejonė ekspertizės aktais. CPK reikalauja, kad antstolis vykdymo procese siektų nustatyti teisingą turto vertę, o CPK 682 straipsnis nenumato riboto kiekio pakartotinių ekspertizių skyrimo. Teisingo vykdymo proceso tikslas yra aukščiau už operatyvaus išieškojimo tikslą. Skolininkas siekia, kad vykdomojoje byloje teisingai ir aiškiai būtų nustatyta turto rinkos vertė, kad skolininkas galėtų patikrinti, kaip ir kokiais teisėtais būdais ši vertė yra nustatyta.
2. Antstolio V. K. patvarkymu skolininko skundas buvo netenkintas ir perduotas Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-13644 dėl atsisakymo skirti antrąją pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti ir areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, ir nustatė turto rinko kainą – 236 000 Eur. Nei viena iš skunde paminėtų ekspertizių įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinta neteisinga, todėl abi ekspertizės yra galiojančios ir antstoliui abejonių nekelia. Turint dvi galiojančias ekspertizes sprendimą dėl turto įkainojimo turi priimti antstolis, būtent tai ir buvo padaryta skundžiamu patvarkymu - turto rinkos kaina nustatyta kaip aritmetinis abiejų ekspertizių rezultatų vidurkis. Antstolis nesutinka, kad 2017 m. liepos 31d. patvarkymu Nr. S-11943 paskirta pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė savaime paneigia UAB „Inreal“ 2017 m. birželio 20 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 17/06-173KL teisingumą. Antstolis savo patvarkyme skolininko prieštaravimų dėl UAB „Inreal“ ekspertizės akto nėra pripažinęs pagrįstais. Pakartotinė ekspertizė buvo paskirta siekiant išsklaidyti skolininkui kilusias abejones dėl galimai netinkamo turto kainos nustatymo. Iš vykdomosios bylos eigos matyti, kad skolininkas niekada nesinaudojo teise pasiūlyti savo pirkėją, nuolat reiškia prieštaravimus dėl jau daugybės šioje vykdomojoje byloje atliktų turto vertės nustatymo ekspertizių, nuolat nepagrįstai skundžia antstolio veiksmus ir taip užkerta kelią tolimesniems vykdymo veiksmams atlikti. Tokiais veiksmais skolininkas galimai vilkina vykdymo procesą, kadangi kol skundo nagrinėjimas praeina visas galimas teismų instancijas, užtrunka ne mažiau kaip metai laiko. Ir nors skolininko skundai yra atmetami, turto vertės nustatymo ekspertizės tampa nebeaktualios dėl praėjusio sąlyginai ilgo laiko tarpo po turto įvertinimo. Pagal 2015 m. birželio 1 d. teismo eksperto J. U. ekspertizės aktą, rinkos vertė 2015 m. gegužės 12 d. datai buvo nustatyta 23 2200 Eur, kuri yra artima antstolio nustatytai kainai.
Atsiliepimas
3. Išieškotojas AB SEB bankas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad skolininkas skundžia visus antstolio patvarkymus, skundai teikiami siekiant užvilkinti vykdomąją bylą. Vykdomojoje byloje yra atliktos dvi ekspertizės ir nei vienos iš jų rezultatai skolininko netenkino. Abejonės dėl ekspertų išvadų paremtos tik skolininko pamąstymais. Skolininkas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje esančią eksperto išvadą, kad turto vertė šiai dienai galėtų būti didesnė, o savo teiginius dėl tariamai kitokios turto vertės grindžia deklaratyviais teiginiais arba eksperto vertinimo nenuneigiančiais bendro pobūdžio įrodymais.
4. Tai, kad civilinė byla bus nagrinėjama bendra šios kategorijos byloms CPK nustatyta rašytinio proceso tvarka, jau yra nuspręsta motyvuota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, dėl to dar kartą skolininko atstovės pareikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, netenkintinas. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
5. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis V. K. vykdo 2013 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1026-485/2011 dėl 1 053 089,83 Eur skolos, 22 371,67 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 1 053 089,83 Eur sumos skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolis 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S-4815, vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 paskyrė 865,64 kv. m. bendro ploto gamybinių patalpų pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Turto vertės nustatymo ekspertizę pavedė atlikti UAB „Inreal“ Kauno biurui. UAB „Inreal“ 2017 m. birželio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 17/06-173KL nustatė, kad nekilnojamojo turto, gamybinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2017 m. birželio 1 d.) yra 213 000 Eur. 2017 m. liepos 14 d. skolininkas UAB „Furnitūra marketingas“ pateikė prieštaravimus dėl 2017 m. birželio 20 d. ekspertizės akto Nr. 17/06-173KL ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę (b. l. 14–16). Antstolis 2017 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-11943, paskyrė pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir ją atlikti pavedė teismo ekspertui G. J. B., dirbančiam UAB „Turto vertė“ (b. l. 17). UAB „Turto vertė“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės aktu Nr. 1708-0030 nustatė, kad nekilnojamojo turto: negyvenamųjų patalpų – gamybinių patalpų, nuo 3-1 iki 3-25, bendro 865,64 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, vertinimo dieną, 2017 m. rugpjūčio 7 d., yra 259 000 Eur. Skolininkas UAB „Furnitūra marketingas“ 2017 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimais Dėl turto vertintojo UAB „Turto vertė“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės akto Nr. 1708-0030, su ekspertizės išvada nesutiko ir prašė skirti pakartotinę gamybinių patalpų ekspertizę (b. l. 18-19). Antstolis 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-13644, atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę ir nustatė, kad gamybinių patalpų rinkos kaina – 236 000 Eur (b. l. 13). Skolininkas UAB „Furnitūra marketingas“ 2017 m. spalio 16 d. skundu prašo panaikinti antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą Nr. S-13644. Antstolio V. K. su skundu nesutikdamas priėmė 2017 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S-15132, kuriuo skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b. l. 3).
6. Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad skolininkas 2017 m. rugsėjo 7 d. antstoliui pateikė išsamius ir motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertintojo UAB „Turto vertė“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės akto Nr. 1708-0030. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymo) 3 straipsnio 1 dalį antstolis, priimdamas patvarkymą dėl skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ 2017 m. rugsėjo 7 d. išsamių ir motyvuotų prieštaravimų, savo pareigas privalėjo atlikti sąžiningai ir privalėjo imtis visų teisėtų priemonių ginti išieškotojo interesus taip, kad nebūtų pažeistos skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ teisės bei teisėti interesai. Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį antstolis taip pat privalėjo vadovautis civilinio proceso principais, tame tarpe Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnyje įtvirtintu ginčų sprendimo pagal galiojančią teisę principu. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turėjo būti motyvuotas. Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai patvirtina, kad antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymas Nr. S-13644, kuriuo antstolis atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, turėjo būti tinkamai motyvuotas. Įvertinus civilinės bylos medžiagą nustatyta, kad antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymas Nr. S-13644 yra priimtas antstolio padarytų išvadų tinkamai, o iš esmės – visai, nemotyvuojant. T.y. antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymas yra priimtas pažeidžiant aukščiau nurodytus įstatymų reikalavimus.
7. Skolininkas UAB „Furnitūra marketingas“ antstoliui pateiktuose 2017 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimuose dėl turto vertintojo UAB „Turto vertė“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. ekspertizės akto Nr. 1708-0030 išsamiai ir motyvuotai nurodė, kad jo nuomone ekspertizė atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 30 punkto, 54.4 punkto, 58.1 punkto, 81 punkto, 83.5 punkto reikalavimų – ekspertizės akto 5.4.2 lentelėje vertinami pavyzdžiai yra pernelyg skirtingi vertinamam objektui ploto požymio prasme, turto vertintojas nenurodė surinktų ir naudotų duomenų šaltinių turinio, nustatant kainą nebuvo atliktas joks pastate esančios įrangos būklės panaudojimo paskirties, pagrindinio ir pagalbinio ploto santykio, išplanavimo vertinimas ir nenurodyta kaip tai įtakojo patalpų nuomos kainos nustatymą, taip pat nenurodyta, kokie yra kiti akte minimi faktoriai, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant patalpų nuomos kainą, nustatant patalpų nuomos kainą niekaip neįvertinta patalpų specifika, ekspertizės akte nėra pateikiamos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti, kaip vertintojas ir kodėl (kokiu pagrindu) nustatė vertinamų patalpų 1 kv.m. nuomos kainą, kas turi esminės reikšmės galutiniam turto vertės dydžiui, turto vertintojas be jokių motyvų ir skaičiavimų nurodė, kad laiko, jog vidutinės valdymo išlaidos yra 5 procentai, tokio savo pasirinkimo niekaip nepagrįsdamas, ekspertizės akte nėra nurodyta, kaip konkrečiai šis 5 procentų dydis yra susijęs su individualiu vertinimu, t.y. turto savininkės patiriamomis vidutinėmis valdymo išlaidomis, nepateikta jokia skaičiuotė ir jos seka, nenurodyta, kodėl vertintojo nurodytame turto valdymo išlaidų intervale nuo 3,5 procento iki 10 procentų šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytos 5 procentų dydžio turto valdymo išlaidos, turto vertintojas remiasi apklausoje dalyvavusių įmonių duomenimis, tačiau šie duomenys nėra pateikti, neaišku kelintais metas ši apklausa buvo atlikta, kas yra jos užsakovas, kokiu tikslųjį buvo atliekama, kokie jos metu buvo vertinami faktoriai, ar jie yra panašūs vertinamo turto savininkės faktoriams, ekspertizės akto 5.4.5 lentelėje nurodyta 10 procentų dydžio atidėjimų kapitaliniam remontui suma nepagrįsta jokiais skaičiavimais, apskaičiuodamas diskonto normą, kuri vėliau naudojama apskaičiuojant kapitalizavimo normą ir nustatant galutinę turto rinkos vertę, turto vertintojas nemotyvuotai nustatė, kad nuosavo ir skolinto kapitalo dydžių santykis yra 40/60 procentų, turto vertintojas be jokių pagrįstų motyvų nustatė, kad nuomojamų patalpų neužimtumo procentas neva sudaro 16,66 procento, neteisingai nustatytų rodiklių pagrindu buvo nustatyta ir nepagrįsta 8,82 procentų kapitalizavimo norma, ekspertizės akto 5.4.11 lentelėje pateikiamas „Vertinamo objekto rinkos vertės skaičiavimas diskontuotų pinigų srautų būdu“, tačiau šioje lentelėje nepateiktos formulės ir skaičiavimų sekos, jų reikšmės, neaišku, kaip vertintojas apskaičiavo šioje lentelėje esančius duomenis, kurių pagrindu apskaičiavo lentelėje nurodytą objekto vertę, lentelės apačioje yra nurodyta pastaba, kad skaičiavimų seka pateikiama ekspertizės akto prieduose, tačiau prieduose tokios sekos nepateikiamos, o ekspertizės akto pabaigoje pateikiama „Pajamų metodo skaičiavimo seka“, kuri nepateikia skaičiavimo sekų, o tik nurodo ekspertizės akte vartojamų sąvokų reikšmes ir trumpinius. Tuo tarpu antstolis 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkyme Nr. S-13644, kuriuo atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, išsamiai aprašė tiktai išieškojimo vykdymo eigą, kas nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą yra ar nėra pagrindas tenkinti skolininko prašymą, o dėl skolininko prieštaravimuose išdėstytų argumentų pagrįstumo ar nepagrįstumo nurodė tiktai tai, kad antstolio nuomone dviejų byloje jau atliktų turto ekspertizių pakanka turto rinkos kainai nustatyti, tačiau nenurodė visiškai jokių, netgi minimalių, motyvų dėl to, kodėl yra nepagrįsti skolininko 2017 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimuose išdėstyti išsamūs argumentai. Iš esmės tą patį antstolis pakartojo ir savo 2017m. spalio 26 d. patvarkyme Nr. S-15132, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko skundą, šiame patvarkyme netgi pažymėdamas, jog spręsti dėl skolininko argumentų pagrįstumo antstolis neturi pakankamai žinių (2017 m. spalio 26 d. patvarkymo pirmo lapo priešpaskutinė pastraipa). Tokiu būdu pats 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą priėmęs antstolis ne tik pripažino, bet netgi savo priimtu 2017 m. spalio 26 d. patvarkymu patvirtino, kad jokių skolininko 2017 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimuose išdėstytų argumentų priimdamas 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą jis iš esmės nevertino (dėl žinių trūkumo) ir skolininko prašymą atmetė net nesprendęs dėl šio prašymo pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad antstolio 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymas Nr. S-13644, kuriuo antstolis atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, yra priimtas pažeidžiant nutartyje aukščiau nurodytus įstatymų reikalavimus, todėl skundžiamas 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymas naikintinas, o antstolis įpareigotinas dėl skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ 2017 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimų priimti CPK 682 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį, t.y. motyvuotą patvarkymą (CPK 513 straipsnis).
8. Kartu atkreiptinas antstolio dėmesys, kad tuo atveju, jeigu antstoliui trūksta specialių žinių norint įvertinti skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ 2017 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimuose išdėstytų argumentų pagrįstumą ir dėl šių prieštaravimų priimti motyvuotą patvarkymą, jis turi teisę Antstolių įstatyme ir Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka pareikalauti iš ekspertizės aktą pateikusio turto vertintojo UAB „Turto vertė“ raštu pateikti papildomus duomenis dėl atliktos ekspertizės, tame tarpe duomenis dėl ekspertizės turinio atitikties skolininko 2017 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimuose nurodytiems teisės aktams ir turto vertės nustatymo procedūroms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais,
nutaria:
skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ atstovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintini.
Skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio V. K. veiksmų tenkinti, panaikinti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 2017 m. rugsėjo 25 d. priimtą patvarkymą Nr. S-13644 ir įpareigoti antstolį dėl skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ 2017 m. rugsėjo 7 d. prieštaravimų priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį, t. y. motyvuotą, patvarkymą.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.