- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-267-585/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00593-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Jūratė Varanauskaitė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui J. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. D. 52 945,39 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 27 d. per elektronines varžytynes nusipirko įrengtas 187,34 kv. m. ploto gamybines patalpas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), buvęs jų savininkas – UAB „Užupio statyba”. E. varžytynėse pardavinėtos Patalpos buvo pilnai įrengtos, tai patvirtina UAB „Capital vertinimas“ atliktos ekspertizės aktas Nr. 16-NE07-02. Po varžytynių, įregistravęs nekilnojamąjį turtą, ieškovas kreipėsi į UAB „Užupio statyba“ savininką J. D. dėl patalpų atlaisvinimo. Atsakovas atlaisvinti patalpas atsisakė, 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio iškraustymo. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Patalpos perduotos, tačiau jos buvo suniokotos. 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas dėl vagystės kreipėsi į policiją. Atstatyti padarytą žalą kainuotų 75 641,95 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad Patalpos parduotos išmontuotos, žalos dydį ieškovas mažina 23 140,65 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, nors ir negalėjęs Patalpomis naudotis, tačiau patyręs 444,09 Eur jų eksploatavimo išlaidų. Viso padarytą žalą ieškovas vertina 52 945,39 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui G. B. iš atsakovo J. D. 29 000 Eur žalos ir 560,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad iš Ekspertizės akto Nr. 16-NE07-02 matyti, kad iš varžytynių parduodamos Patalpos buvo su visa apdaila. Kad Patalpos susideda iš pertvaromis atskirtų 14 skirtingų patalpų patvirtina ir byloje esanti ištrauka iš Patalpos kadastro duomenų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad minėti kadastro duomenys būtų neteisingi ir (arba) dėl jų būtų buvęs kilęs (išnagrinėtas) ginčas. Kad ieškovui Patalpos buvo parduotos tokios, kokios jos buvo užfiksuotos Ekspertizės akte, patvirtino ir Patalpas iš varžytinių realizavęs antstolis 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 0116/16/00139. Tai, kad Patalpos prieš jas realizuojant iš varžytynių BUAB „Užupio statyba“ priklausė tokios, kokios jos yra fiksuotos kadastro duomenų bazėje įrodo ir Vilniaus miesto 32 notarų biuro 2012 m. balandžio 27 d. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
5. Atsakovas, teigdamas, kad jo paimti daiktai ir išardytos konstrukcijos BUAB „Užupio statyba“ nepriklausė, įrodymų dėl to nepateikė. Kad paimtas turtas priklauso (priklausė) atsakovui asmeniškai, nepateikta įrodymų. O atsakovo argumentus, kad Patalpų įranga priklausė šiuo metu nebeegzistuojančiai UAB „Jondras“, paneigia šie duomenys: 2012 m. balandžio 2 d. prikimo-pardavimo sutartis, 2014 m. vasario 7 d. priėmimo-perdavimo aktas ir, kas ypač pabrėžtina, UAB „Jondras“ bankroto procedūrą vykdžiusio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“ 2020 m. birželio 15 d. pareiškimas, kad laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 17 d. (kai Patalpos perėjo ieškovo nuosavybėn) iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. (kai ieškovas buvo įleistas į Patalpas) atsakovas administratoriui neperdavė jokio bankrutavusiai UAB „Jondras“ priklausančio kilnojamojo turto.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Atsakovas nepaneigė šios įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, t. y. kad Ekspertizės akte fiksuotos būklės Patalpos priklausė būtent UAB „Užupio statyba“ ir nei atsakovas, nei UAB „Jondras“ į Patalpas jokių daiktinių teisių neturėjo. Tuo tarpu, teismo vertinimu, elektros instaliacija, stiklinės vidinės sienos, pakabinamos lubos, laminuota grindų danga, vėdinimo sistema yra nuolatiniu funkciniu ryšiu susiję su Patalpomis, pagrindinio daikto (Patalpų) funkcionavimas nesant šių kilnojamųjų daiktų tampa apsunkintas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad aptarti daiktai yra praradę savo individualius požymius ir yra neatskiriama Patalpų dalimi (CK 4.2 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
7. Atsakovas, teigdamas apie savo tariamas daiktines teises į iš Patalpų paimtus daiktus, nesiėmė jokių teisėtų veiksmų, siekdamas nuginčyti 2018 m. sausio 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-116-570. Todėl jo veiksmai, be Patalpų savininko žinios ir leidimo paimant ne tik kilnojamuosius daiktus, tačiau ir Patalpų funkcines dalis, laikytini neteisėtais. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (CK 4.93 straipsnis). Šią nuostatą atsakovas akivaizdžiai sąmoningais kaltais veiksmais pažeidė. Kad Patalpos būklę pakeitė (pablogino) atsakovas ginčo byloje nėra, todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp Patalpų savininko (ieškovo) patirtos turtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Be to, neteisėtais veiksmais laikytinas ir trukdymas ieškovui naudotis ir valdyti nuosavybės teise priklausančias Patalpas. Nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 17 d., kai Patalpas įsigijo nuosavybėn, iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. kai buvo į Patalpas įleistas, ieškovas neturėjo galimybės įgyvendinti savo daiktinių teisių (valdymo, naudojimo) į savo turtą. Įstatymo yra ginamas tik sąžiningas valdymas, tačiau tuo atveju, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą, toks valdymas laikomas nesąžiningu (CK 4.26 straipsnio 4 dalis). Ieškovo nuosavybės teisės į Patalpas viešame registre įregistruotos nuo 2018 m. vasario 1 d., taigi nuo šios datos šis faktas sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir tretiesiems asmenims. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo už akių Nr. e2-14067-808/2018 matyti, kad šį ieškovo valdymo pažeidimą padarė, t. y. turėdamas pareigą Patalpų neatlaisvino, ne atsakovas, o buvęs patalpų savininkas BUAB „Užupio statyba“. Tai aktualu vertinant reikalavimą dėl ieškovo sumokėtų komunalinių mokesčių tuo laikotarpiu, kai jis naudotis Patalpomis neturėjo realios galimybės. Todėl, nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų Patalpų eksploatavimo išlaidų, 444,09 Eur, ieškinys šioje dalyje atmetamas, kaip pareikštas ne tam subjektui.
Šalies argumentai
9. Be to, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 52 501,30 Eur žalą, kurią sudaro Patalpų atstatymui į jų įsigijimo metu buvusią būklę. Šį reikalavimą ieškovas grindžia UAB „Stiklita Šiauliai“ Lokaline sąmata Nr. 09-17/2 (stiklinės pertvaros – 25 943,73 Eur), UAB „Bauschmidt“ (pakabinamos lubos, PVC grindų danga, elektros instaliacija – 18 113,76 Eur) 2018 m. rugsėjo 5 d. komerciniu pasiūlymu, UAB „Valdoras“ (rekuperacinė vėdinimo sistema – 8 087,46 Eur, kondicionavimo sistema – 20 652,42 Eur, santechnikos prietaisų ir radiatorių montavimas – 2 844,58 Eur) 2018 m. rugsėjo 5 d. komerciniais pasiūlymais Nr. 180905N1, Nr. 180905N2 ir Nr. 180905N3. Ieškovas nereikalavo atlyginti išlaidų, kurias būtų patyręs, atlikęs atstatymo darbus, kas sudaro 23 140,65 Eur, nes jų nepatyrė. Ieškovas Patalpas tokios būklės, kokios jam buvo perduotos, 2018 m. lapkričio 14 d. pardavė už 80 000 Eur. Ieškovas nėra patyręs (to neįrodinėjo) ir išlaidų, susijusių su pačios įrangos (medžiagų) verte (52 501,30 Eur). Atsakovas nurodė, kad ieškovui turtą įsigijus už 87 200 Eur ir pardavus už 80 000 Eur, pastarasis neteko tik 7 200 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl 2020 m. gegužės 26 d. konsultacinės pažymos Nr. 2020/02 dėl patalpų retrospektyvinės vertės nustatymo, pagal kurią Patalpų vertė 2018 m. lapkričio 14 d. (kai ieškovas Patalpas pardavė) buvo 100 000 Eur, vertinimo teismas pažymėjo, kad ji nelaikytina vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme (toliau – TVVPĮ). Tokio pobūdžio dokumentas yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra (TVVPĮ 2 straipsnio 12 dalis, 22 straipsnio 4 dalies 1-14 punktai). Tai leidžia spręsti, kad konsultacinė pažyma nepatvirtina ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto realios rinkos vertės, o yra tik informacinis dokumentas. Konsultacinėje pažymoje nustatyta, kad joje informacija nustatyta pagal užsakovo (atsakovo) pateiktą informaciją, turto realiai neapžiūrėjus. Tokia konsultacinė išvada klientui nėra ir negali prilygti turto vertinimo ataskaitai ar ekspertizės aktui, kurie atlikti kompetentingų ekspertų ir laikomi objektyvesni ir patikimesni įrodymai dėl turto verčių nei konsultacinio pobūdžio dokumentai, dėl to šis atsakovo į bylą pateiktas rašytinis įrodymas nepaneigia antstolio užsakymo atlikto Patalpų vertinimo Ekspertizės aktu Nr. 16-NE07-02 nustatytos ieškovo įsigytų Patalpų vertės.
11. Žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų ieškovo Patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios Patalpos buvo iki atsakovas jas sugadino. Minėta, kad ieškovas prašo priteisti 52 945,39 Eur, kuriuos sudaro Patalpų atstatymui į buvusią padėtį reikalingų įrangos ir medžiagų kaina. Tačiau ieškovo pateiktais duomenimis apie medžiagų ir įrangos kainas remtis nėra pagrindo, nes nėra duomenų, kad jos būtų buvę apskaičiuotos įvertinus jų nusidėvėjimą. Taip pat iš ieškovo pateiktų komercinių pasiūlymų neaišku, kokiais techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais remiantis jie parengti. Todėl ieškovo patirtų turtinių netekimų dydis nustatytinas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tad reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintinas iš dalies, ieškovui priteisiant verčių skirtumą tarp ieškovo įgyto turto vertės (109 000 Eur) ir jo (turto) vertės, kurią ieškovas gavo pardavęs atsakovo sugadintas Patalpas (80 000 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas J. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; apklausti liudytoją L. L. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovas neatliko ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų. Teismas neapgrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad Patalpų būklę pakeitė (pablogino) atsakovas.
13.1.1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atitinkamas konstrukcijas ar apdailos elementus išmontavo atsakovas. Taigi byloje nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
13.1.2. Atsakovas nepripažino aplinkybės, kad jis asmeniškai išmontavo atitinkamas konstrukcijas ar apdailos elementus, jis su tuo nesutiko. Todėl ieškovas turėjo įrodyti šią aplinkybę, tačiau jis to nepadarė.
13.1.3. Teismas pripažino, kad Patalpas iki jų perdavimo ieškovui valdė UAB „Užupio statyba“. Tad ieškinio dalis dėl konstrukcijų, apdailos elementų demontavimo pareikšta netinkamam atsakovui.
13.2. Teismas, vertindamas žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi Ekspertizės aktu.
13.2.1. VšĮ „Sanrei“ ieškovui sumokėtos kainos dydžiui neturėjo įtakos tai, kad buvo demontuotos Patalpų konstrukcijos, elementai. Tad VšĮ „Sanrei“ ieškovui sumokėta kaina negali būti naudojama žalos dydžio apskaičiavimui.
13.2.2. Pats ieškovas, parduodamas Patalpas už 80 000 Eur, prisiėmė riziką, susijusią su mažesne Patalpų pardavimo kaina. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų atsiradęs pirkėjas, kuris Patalpas būtų nupirkęs už didesnę sumą, jei jos būtų tokios būklės, kokios buvo iki konstrukcijų, elementų demontavimo.
13.2.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikroji turto, parduodamo iš varžytinių, vertė yra ta, už kurią turtas nuperkamas. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad turto vertė, buvusi iki konstrukcijų, elementų demontavimo, buvo ta, kuri nurodyta Ekspertizės akte bei nepagrįstai šią vertę naudojo apskaičiuodamas žalą.
13.3. Bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes svarbu apklausti liudytoją L. L., buvusią UAB „Užupio statyba“ direktorę ir vienintelę akcininkę. Ji galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su Patalpų konstrukcijų, elementų demontavimu.
13. Ieškovas G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovas 2018 m. gruodžio 19 d. apklausos protokole ikiteisminio proceso byloje Nr. 0220057218 davė rašytinius parodymus, kur prisipažįsta, kad būtent jis pasisavino ieškinyje minimus daiktus, dėl to ginčo nėra.
14.2. Ekspertizės aktas yra dokumentas, nustatantis rinkos vertę ir varžytinių pradinę kainą.
14.3. Atsakovas remiasi prielaidomis, jokia logika neparemtais samprotavimais. Turbūt visiems suprantama, kad negalima siūlyti parduoti to, ko nėra.
14.4. Atsakovas nėra įsigilinęs, kad varžytinių pradinė kaina yra 20 procentų mažesnė už nustatytą ekspertizės akte rinkos kainą. Neabejotinai varžytinėse parduodamo nekilnojamo turto pradinė kaina yra mažesnė nei rinkos vertės, nes kitu atveju varžytinės neturėtų prasmės.
14.5. Pirkimo-pardavimo sutarties 9.2 punkte rašoma, kad pirkėjo atstovas patvirtina, kad pirkėjas susipažino su parduodamo daikto būkle, kokybe, taigi parduodamas turtas pagal pardavimo kainą atspindi savo būklę. Akivaizdu, kad jei turtas nebūtų išmontuotas ir pasisavintas, jo turtinė vertė būtų kitokia ir pirkėjas būtų kitas.
14.6. BUAB „Užupio statyba“ direktorė L. L. trečiuoju asmeniu buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir nei raštiškai, nei žodžiu savo nuomonės dėl bylos aplinkybių nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šį naują įrodymą – VšĮ „Sanrei“ 2020 m. spalio 9 d. rašto kopiją. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors apeliantas nurodo, kad šis naujas įrodymas negalėjo būti gautas iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau nepaaiškina, dėl kokių priežasčių nebuvo galimybės gauti šį įrodymą laiku ir pateikti jį pirmosios instancijos teismui, nenurodo, kodėl šios priežastys yra svarbios, sprendžiant dėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamas apelianto prašymas priimti minėtą naują įrodymą yra nemotyvuotas, todėl šio prašymo netenkina.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra ginčo, kad Patalpų būklę pakeitė (pablogino) apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka, tačiau pažymi, kad tai nedaro įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir (ar) teisėtumui. Iš pirmosios instancijos teismui apelianto pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko), apelianto teiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžių metu matyti, kad apeliantas nepripažįsta, kad jis atliko neteisėtus veiksmus – pablogino Patalpų būklę. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo nebuvimo nagrinėjamu klausimu yra nepagrįsta – apeliantas aiškiai išreiškė savo poziciją dėl Patalpų būklės pokyčio, kas lemia, kad ginčas tarp šalių šiuo klausimu egzistuoja.
5. Nepaisant šios nutarties 17 punkte išdėstytų motyvų, minėtos nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados teisinės pasekmės – konstatavimas, kad apeliantas pablogino Patalpų būklę, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) – yra teisėtos. Nors apeliantas neigia atlikęs nurodytus neteisėtus veiksmus, nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. apeliantas buvo apklaustas, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00572-18. Šios apklausos metu apeliantas parodė, kad pakeitė Patalpų būklę, o konkrečiai – kad „Nuo 2017 m. gegužės mėnesio po truputį pradėjau už įsiskolinimus dalinti daiktus, kurie priklausė mano įmonei UAB „Jondras““ (pažymėtina, kad Patalpos iki jų perleidimo UAB „Užupio statyba“ priklausė UAB „Jondras“, kurios vadovu ir savininku buvo apeliantas).
6. 2019 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00572-18. Šiame nutarime inter alia (be kita ko) konstatuota, kad iš ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00572-18 metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. apie 11 val. G. B. pastebėjo, kad iš Patalpų buvo išimtos ir pasisavintos elektros rozetės, instaliaciniai laidai, plaukiojančio parketo grindys, stiklinės integruotos sieninės konstrukcijos ir pan., tuo nukentėjusiajam G. B. buvo padaryta turtinė žala. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalis numato asmens, kuris pagrobė svetimą turtą, atsakomybę. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (vagystė) yra tik tyčinis nusikaltimas. 2018 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu UAB „Užupio statyba“ buvo įpareigota išsikelti iš Patalpų su priklausančiu turtu. J. D., UAB „Užupio statyba“ direktorė L. L. nurodė, kad iš Patalpų išsikraustė su jiems priklausančiais daiktais ir turtu. Taigi dėl daiktų, buvusių Patalpose, priklausomybės tarp šalių (G. B. ir J. D., L. L.) kilo ginčas, kuris, pirmiausia, turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šis nutarimas buvo panaikintas 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, o pastaroji nutartis buvo panaikinta 2020 m. vasario 12 d. Viliaus apygardos teismo nutartimi (baudžiamoji byla Nr. IBPS-V-169172-20). 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00572-18 įsiteisėjo 2020 m. vasario 12 d.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 18 ir 19 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą labiau tikėti, kad apeliantas pablogino Patalpų būklę, išmontuodamas ir pasisavindamas aukščiau nurodytus daiktus, esančius neatskiriama Patalpų dalimi CK 4.2 straipsnio 4 dalies prasme. Tai, kad apeliantas šios bylos nagrinėjimo metu nagrinėjamu klausimu pakeitė savo poziciją, savaime nesudaro pagrindo ja tikėti. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad apeliantas minėtame straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos neįgyvendino – nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo pasikeitusios procesinės pozicijos dėl Patalpų pabloginimo pagrįstumą. Tuo tarpu šiame kontekste nagrinėjamas apelianto pozicijos pasikeitimas – ikiteisminiame tyrime pripažįstant Patalpų pabloginimo faktą, o šioje byloje jį neigiant – vertintinas apelianto nenaudai.
8. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, konstatavo, kad žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų Patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios jos buvo iki apeliantas jas sugadino; todėl ieškovo patirtų turtinių netekimų dydis nustatytinas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, ieškovui priteisiant verčių skirtumą tarp ieškovo įgyto turto vertės (109 000 Eur) ir jo (turto) vertės, kurią ieškovas gavo pardavęs apelianto sugadintas Patalpas (80 000 Eur).
9. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad VšĮ „Sanrei“ ieškovui sumokėtos už Patalpas kainos dydžiui neturėjo įtakos tai, kad buvo demontuotos Patalpų konstrukcijos, elementai, tačiau tai nereiškia, kad ši kaina negali būti naudojama žalos dydžio apskaičiavimui. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, Patalpos VšĮ „Sanrei“ buvo parduotos po jų apgadinimo, todėl už jas ieškovui sumokėta kaina atspindėjo faktinę jų vertę pardavimo momentu, t. y. faktinę apgadintų Patalpų vertę. VšĮ „Sanrei“ neturėjo galimybės vertinti Patalpų iki jų apgadinimo ir svarstyti jų įsigijimo ir, atitinkamai – po jų apgadinimo, palyginti pastarųjų verčių. Antra, būtent dėl to, kad Patalpos VšĮ „Sanrei“ buvo parduotos po jų apgadinimo ir už jas ieškovui sumokėta kaina atspindėjo apgadintų Patalpų vertę, ši kaina gali būti naudojama žalos dydžio nustatymui, taikant atkuriamosios vertės metodą.
10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, anot kurio, pats ieškovas, parduodamas Patalpas už 80 000 Eur, prisiėmė riziką, susijusią su mažesne Patalpų pardavimo kaina. Šiuo atveju ieškovas ne prisiėmė riziką, susijusią su mažesne Patalpų pardavimo kaina, o patyrė nuostolius, nulemtus neteisėtų apelianto veiksmų, pabloginant Patalpų būklę. Ieškovas neturėjo jokių realių galimybių pateikti įrodymus, kad būtų atsiradęs pirkėjas, kuris Patalpas būtų nupirkęs už didesnę sumą, jei jos būtų tokios būklės, kokios buvo iki konstrukcijų, elementų demontavimo, nes Patalpų įranga jų pardavimo metu jau buvo demontuota. Nebuvo galimybių potencialiems pirkėjams aprodyti neapgadintų Patalpų, nes jų būklė, kaip minėta, jau buvo kokybiškai kitokia. Tuo tarpu apeliantas nepateikė kitų įrodymų, iš kurių būtų pagrindas spręsti apie kitokią Patalpų kainą, atsižvelgiant į jų iki apgadinimo buvusią būklę, parduodant Patalpas ne varžytynėse.
11. Apelianto teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad tikroji turto, parduodamo iš varžytinių, vertė yra ta, už kurią turtas nuperkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, nustatydamas priteistinos žalos dydį. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Tą lemia kelios priežastys. Pirma, nagrinėjama ir civilinė byla Nr. 3K-3-189-684/2020 nėra panašios, jų esminės aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl turtinės žalos, kilusios iš delikto, priteisimo, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020 – dėl turto pardavimo kainos nustatymo skolininko pasiūlytam pirkėjui vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020, nėra taikytini šioje byloje. Antra, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti ieškovei padarytos žalos dydį, svarbu yra nustatyti kokia buvo ieškovės įsigyjamo turto rinkos vertė iki žalos turtui padarymo, t y. kokios rinkos vertės turtą paskelbta parduoti varžytynėse, ką (kokios vertės daiktą) pirkėjas tikėjosi įsigyti ir turėjo pagrindą manyti įsigyjantis. Dėl turto pardavimo iš varžytynių specifikos, turto rinkos vertė turtą parduodant laisvoje rinkoje ir turto pardavimo iš varžytinių kaina nėra tapačios kategorijos. Pritartina ieškovui, kuris teigia, kad varžytinių kaip specialios turto realizavimo formos esmė yra ta, kad pradinė turto iš varžytinių pardavimo kaina nustatoma žemesnė nei turto rinkos kaina (pirmųjų varžytinių atveju pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina sudaro 80 procentų turto rinkos kainos, o antrųjų – 60 procentų). Skirtumas tarp varžytynėse sumokėtos kainos ir varžytynėse parduoto turto rinkos vertės yra varžytynes laimėjusio pirkėjo nauda, kurios netekimas yra pirkėjo nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovui iš varžytinių įsigijus Patalpas už 80 procentų jų rinkos kainos (109 000 Eur x 80 proc. ? 87 000 Eur), būtų nepagrįsta teigti, kad jo patirta žala turėtų būti skaičiuojama ne nuo Patalpų rinkos vertės, nustatytos 2016 m. liepos 15 d. ekspertizės aktu Nr. 16-NE07-02, o nuo jų pardavimo iš varžytinių kainos, kuri buvo mažesnė 20 procentų mažesnė nei Patalpų rinkos kaina. Nustačius, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų Patalpų rinkos vertė sumažėjo ne tik iki varžytynėse sumokėtos kainos, bet ir dar daugiau (iki 80 000 Eur, tą patvirtina vėlesnio pirkimo-pardavimo sandorio kaina), tokį vertės sumažėjimą, pasireiškusį kaip ieškovo žala, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, privalo atlyginti apeliantas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus.
14. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tai būtinybe apklausti liudytoja UAB „Užupio statyba“ direktorę L. L. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys teikė išsamius paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu. Be to, šalims buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui raštu apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį forma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų teisingo ir pagrįsto procesinio sprendimo byloje priėmimui. Pažymėtina ir tai, kad šalių teisė būti išklausytoms tiek teikiant paaiškinimus žodžiu, tiek raštu yra užtikrinta ir tinkamai įgyvendinta. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas, todėl šį apelianto prašymą atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
15. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.