Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui J. D. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Po varžytynių, įregistravęs nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre, ieškovas kreipėsi į UAB „Užupio statyba“ savininką J. D. (atsakovą) dėl patalpų atlaisvinimo. Telefonu atsakovas atlaisvinti patalpas atsisakė.

4. 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio iškraustymo.

5. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Patalpos buvo perduotos, tačiau jos buvo suniokotos – išimtos ir pasisavintos elektros rozetės, jungtukai (67 vnt.), išpjauti ir pasisavinti visi Patalpų instaliaciniai laidai, nukirpti taip, kad nebūtų įmanoma pajungti sienose esančių laidų, išardytos ir pasisavintos plaukiojančio parketo grindys (180 kv. m.), išardytos ir išneštos stiklinės integruotos sieninės konstrukcijos (184 kv. m.), stiklinės integruotos durys (8 vnt.), išmontuotos ir pasisavintos integruotos ventiliacinės ir kondicionavimo sistemos, išardytos ir pasisavintos integruotos pakabinamos lubos (187 kv. m.), išmontuotos ir pasisavintos vidinės durys (4 vnt.), išmontuoti ir pasisavinti klozetai (2 vnt.), išmontuotos ir pasisavintos kriauklės (2 vnt.), išmontuoti ir pasisavinti šildymo sistemos radiatoriai (3 vnt.), paliktos atviros skylės, vedančios nuo stogo ir iš laukinės sienos.

6. 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas dėl vagystės kreipėsi į policiją.

7. Antstolis V. Č. 2018 m. rugpjūčio 30 d. atliko Patalpų faktinių aplinkybių konstatavimą. 2018 m. spalio 9 d. antstolio aiškinamajame rašte Nr. 0116/16/00139 nurodyta, kad Patalpos parduotos pagal ekspertizės aktą su visa Patalpose buvusia įranga, o ieškovas Patalpų savininku yra nuo 2018 m. sausio 17 d. Antstolis taip pat pažymėjo, kad skolininkas (buvęs Patalpų savininkas) leidimų dėl Patalpų būklės pakeitimo nėra gavęs.

8. Siekdamas įvertinti padarytos žalos dydį ieškovas kreipėsi į įmones, atliekančias elektros instaliavimo ir montavimo, pakabinamų lubų pardavimo ir montavimo, plaukiojančio parketo pardavimo ir montavimo, santechnikos prietaisų pardavimo ir montavimo, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos pardavimo ir montavimo, stiklinių konstrukcijų ir durų pardavimo ir montavimo paslaugas. Gauti atsakymai patvirtino, kad atstatyti padarytą žalą naujomis medžiagomis ir darbais kainuos 75 641,95 Eur. Šią sumą sudaro naujai užsakytų daiktų montavimas, projektavimas, transportavimas, montavimo medžiagos ir naujai užsakyti daiktai.

11. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Byloje kilęs teisinis ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Kadangi proceso šalių nesieja jokie tarpusavio sutartiniai teisiniai santykiai, tai nagrinėjamu atveju taikytinas deliktinės atsakomybės institutas (CK 6.245 – 6.249 str., 6.251 str., 6.253 str., 6.263 str., 6.281 str.).

16.1. UAB „Capital vertinimas“ antstolio V. Č. užsakymu (2016-06-21 patvarkymas Nr. 0116/16/00139) atliko areštuoto turto (gamybinių patalpų (Patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 187,34 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2016 m. liepos 15 d. ekspertizės aktu Nr. 16-NE07-02 (toliau – Ekspertizės aktas) nustatyta Patalpų vertė – 109 000 Eur.

16.2. 2018 m. sausio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-18-116-570 Patalpas už 87 200 Eur įsigijo ieškovas.

16.3. 2018 m. rugpjūčio 30 d. antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog Patalpose nėra elektros rozečių bei jungiklių (67 vnt.), nėra pakabinamų lubų bei vėdinimo sistemos, grindų dangos, vitrinų, trijų šildymo radiatorių, keturių durų su staktomis, dviejų praustuvų bei dviejų klozetų.

16.4. 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 0116/16/00139 antstolis V. Č. ieškovui nurodė, kad jam varžytynių aktu parduotos Patalpos turėjo pilnai atitikti Ekspertizės akte aprašytą Patalpų būklę – su visa sumontuota technika, elektros instaliacija, elektros lizdais, durimis, radiatoriais ir pan. Nebuvo įvertinti tik Patalpose buvę daiktai.

16.5. 2018 m. lapkričio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas Patalpas už 80 000 Eur pardavė VšĮ SANREI.

16.6. UAB „Krivita“ 2020 m. gegužės 20 d. Konsultacinėje pažymoje Nr. 2020/02, atlikus retrospektyvinės Patalpų vertės 2018 m. lapkričio 14 dienai vertinimą, nustatyta vertė – 100 000 Eur.

17. Taikant deliktinę civilinę atsakomybę, t. y. turtinę prievolę atlyginti žalą, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.), reikalinga nustatyti visas keturias būtinas sąlygas: žalą padariusio asmens neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str.) ir patį žalos faktą (CK 6.249 str.).

18. Byloje nustatyta, kad ieškovas Patalpas 2018 m. sausio 17 d. įsigijo nusipirkęs jas iš varžytynių. Pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Taigi, antstoliui 2018 m. sausio 17 d. surašius Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-116-570, ieškovas įgijo nuosavybės teisę į Patalpas, o tuo pačiu ir teisę į nuosavybės teisių gynybą (CK 4.93 str.).

19. Tarp proceso šalių yra kilęs ginčas dėl Patalpų būklės tuo metu, kai jas įsigijo ieškovas. Atsakovo teigimu, ieškovas įsigijo Patalpas be vidaus įrangos, stalų, kėdžių, spintų ir t. t. Šie atsakovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti nei fakto, nei teisės taikymo prasme. Visų pirma atmestini, kaip absoliučiai nepagrįsti atsakovo argumentai dėl baldų priklausomybės, nes ieškovas šių daiktų vertės atlyginti ir nereikalauja.

20. Iš į bylą pateikto Ekspertizės akto Nr. 16-NE07-02 matyti, kad iš varžytynių parduodamos Patalpos buvo su visa apdaila: sienos – keraminės plytelės, grindys – keraminės plytelės, laminuota grindų danga, lubos – pakabinamos lubų konstrukcijos, vidaus durys – stiklinės, laminuotos. Be to, Patalpose įrengta ir inžinierinė įranga, be kita ko, ir kondicionieriai. Ekspertizės akte konstatuota, kad Patalpose suformuotos skirtingos paskirties patalpos. Visa tai fiksuota ir ekspertizės objekto nuotraukose. Kad Patalpos susideda iš pertvaromis atskirtų 14 skirtingų patalpų patvirtina ir byloje esanti ištrauka iš Patalpos kadastro duomenų. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog minėti kadastro duomenys būtų neteisingi ir / arba dėl jų būtų buvęs kilęs (išnagrinėtas) ginčas. Kad ieškovui Patalpos buvo parduotos tokios, kokios jos buvo užfiksuotos Ekspertizės akte, patvirtino ir Patalpas iš varžytinių realizavęs antstolis V. Č. 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 0116/16/00139. Tai, kad Patalpos prieš jas realizuojant iš varžytynių BUAB „Užupio statyba“ priklausė tokios, kokios jos yra fiksuotos kadastro duomenų bazėje įrodo ir Vilniaus miesto 32 notarų biuro 2012 m. balandžio 27 d. patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Patalpas BUAB „Užupio statyba“ įgijo iš AB „SEB lizingas“.

21. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad tretysis asmuo BUAB „Užupio statyba“, kurio Patalpos ieškovui ir buvo parduotos, jokio ginčo nei dėl turto priklausomybės, nei dėl jo vertės nekelia, jokių savarankiškų reikalavimų nereiškia.

22. Atsakovas, teigdamas, jog jo paimti daiktai ir išardytos konstrukcijos BUAB „Užupio statyba“ nepriklausė, jokių objektyvių įrodymų dėl to nepateikė. Kad paimtas turtas priklauso (priklausė) jam (J. D.) asmeniškai, į bylą nepateikta apskirtai jokių įrodymų. O atsakovo argumentus, kad Patalpų įranga priklausė šiuo metu nebeegzistuojančiai UAB „Jondras“, paneigia byloje surinkti duomenys: 2012 m. balandžio 2 d. prikimo – pardavimo sutartis, 2014 m. vasario 7 d. priėmimo – perdavimo aktas ir, kas ypač pabrėžtina, UAB „Jondras“ bankroto procedūrą vykdžiusio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto centras“ 2020 m. birželio 15 d. pareiškimas, kad laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 17 d. (kai Patalpos perėjo ieškovo nuosavybėn) iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. (kai ieškovas buvo įleistas į Patalpas) J. D. (atsakovas) bankroto administratoriui neperdavė jokio bankrutavusiai UAB „Jondras“ priklausančio kilnojamojo turto.

23. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Atsakovas nepaneigė šios įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, t. y. kad Ekspertizės akte fiksuotos būklės Patalpos priklausė būtent UAB „Užupio statyba“ ir nei J. D., nei UAB „Jondras“ į Patalpas jokių daiktinių teisių neturėjo.

24. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste aktualus ir CK 4.2 straipsnio 4 dalies reglamentavimas. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, tampa nekilnojamojo daikto dalimi. Teismo vertinimu, elektros instaliacija, stiklinės vidinės sienos, pakabinamos lubos, laminuota grindų danga, vėdinimo sistema yra nuolatiniu funkciniu ryšiu susiję su Patalpomis, pagrindinio daikto (Patalpų) funkcionavimas nesant šių kilnojamųjų daiktų tampa apsunkintas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad aptarti daiktai yra praradę savo individualius požymius ir yra neatskiriama Patalpų dalimi.

25. CK 4.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. Pagal CK 1.139 straipsnį savigyna galima tik CK numatytais atvejais, ėmusis savigynos įstatymo nenumatytais atvejais, taip pat peržengus savigynos leistinas ribas, padaryta žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Žala taip pat turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan. Atsakovas, teigdamas apie savo tariamas daiktines teises į iš Patalpų paimtus daiktus, nesiėmė jokių teisėtų veiksmų, siekdamas nuginčyti 2018 m. sausio 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-116-570, pvz. CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl jo veiksmai, be Patalpų savininko žinios ir leidimo paimant ne tik kilnojamuosius daiktus, tačiau ir Patalpų funkcines dalis, laikytini neteisėtais.

26. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (CK 4.93 str.). Šią nuostatą atsakovas akivaizdžiai sąmoningais kaltais veiksmais pažeidė. Kad Patalpos būklę pakeitė (pablogino) J. D. ginčo byloje nėra, todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp Patalpų savininko (ieškovo) patirtos turtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.).

27. Be to, neteisėtais veiksmais laikytinas ir trukdymas ieškovui naudotis ir valdyti nuosavybės teise priklausančias Patalpas. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 17 d., kai Patalpas įsigijo nuosavybėn, iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. kai buvo į Patalpas įleistas, ieškovas neturėjo galimybės įgyvendinti savo daiktinių teisių (valdymo, naudojimo) į savo turtą. Įstatymo yra ginamas tik sąžiningas valdymas, tačiau tuo atveju, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą, toks valdymas laikomas nesąžiningu (CK 4.26 str. 4 d.). G. B. nuosavybės teisės į Patalpas viešame registre įregistruotos nuo 2018 m. vasario 1 d., taigi nuo šios datos šis faktas sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir tretiesiems asmenims. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo už akių Nr. e2-14067-808/2018 matyti, kad šį ieškovo valdymo pažeidimą padarė, t. y. turėdamas pareigą Patalpų neatlaisvino, ne J. D., o buvęs patalpų savininkas BUAB „Užupio statyba“. Ši aplinkybė yra aktuali vertinant reikalavimą dėl ieškovo sumokėtų komunalinių mokesčių tuo laikotarpiu, kai jis naudotis Patalpomis neturėjo realios galimybės. Todėl, nenustačius priežastinio ryšio tarp J. D. veiksmų ir ieškovo patirtų pagal į bylą pateiktas LDS UAB „Vilniaus dailė“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ir mokėjimo nurodymais ieškovo sumokėtų Patalpų eksploatavimo (neturinti galimybės Patalpomis naudotis) išlaidų 444,09 Eur sumai, ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip pareikštas ne tam subjektui.

28. Be to, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 52 501,30 Eur žalą, kurią sudaro Patalpų atstatymui į jų įsigijimo metu buvusią būklę, t. y. elektros instaliavimui, santechnikos montavimui, stiklinių pertvarų tarp patalpų sumontavimui, ventiliacijos, kondicionavimo sistemos įrengimui, pakabinamų lubų montavimui, laminato grindų sudėjimui, reikalingos medžiagos. Šį reikalavimą ieškovas grindžia UAB „Stiklita Šiauliai“ Lokaline sąmata Nr. 09-17/2 (stiklinės pertvaros – 25 943,73 Eur sumai), UAB „Bauschmidt“ (pakabinamos lubos, PVC grindų danga, elektros instaliacija – 18 113,76 Eur sumai) 2018 m. rugsėjo 5 d. komerciniu pasiūlymu, UAB „Valdoras“ (rekuperacinė vėdinimo sistema – 8 087,46 Eur sumai, kondicionavimo sistema – 20 652,42 Eur sumai, santechnikos prietaisų ir radiatorių montavimas – 2 844,58 Eur sumai) 2018 m. rugsėjo 5 d. komerciniais pasiūlymais Nr. 180905N1, Nr. 180905N2 ir Nr. 180905N3. Ieškinyje ieškovas nurodo nereikalaujantis atlyginti išlaidų, kurias būtų patyręs atlikęs atstatymo (montavimo) darbus, kas, jo teigimu, pagal pateiktus komercinius siūlymus sudaro 23 140,65 Eur. Nurodo šių išlaidų nepatyręs, nes Patalpas tokios būklės, kokios jam buvo perduotos, jis 2018 m. lapkričio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė (už 80 000 Eur). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nėra patyręs (to neįrodinėjo) ir išlaidų, susijusių su pačios įrangos (medžiagų) verte (52 501,30 Eur).

29. Atsakovas nesutikdamas su šiuo reikalavimu nurodo, kad ieškovui turtą įsigijus už 87 200 Eur ir pardavus už 80 000 Eur, pastarasis neteko tik 7 200 Eur.

30. Dėl atsakovo į bylą pateiktos 2020 m. gegužės 26 d. Konsultacinės pažymos Nr. 2020/02 dėl patalpų retrospektyvinės vertės nustatymo, pagal kurią Patalpų vertė 2018 m. lapkričio 14 d. (kai ieškovas Patalpas pardavė) buvo 100 000 Eur, vertinimo nagrinėjamų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad ji nelaikytina vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme. Tokio pobūdžio dokumentas yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, įtvirtinančiame turto arba verslo vertės nustatymo principus, vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, teises, pareigas ir atsakomybę, keliamus reikalavimus (1 str.), numatyta, kad turto arba verslo vertinimas yra turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (2 str. 12 d.). Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje be kitų privalomų nurodyti duomenų (TVVPĮ 22 str. 4 d. 1- 9 p.) turi būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai; vertinamo turto arba verslo aprašymas; turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus; išvada dėl turto arba verslo vertės (TVVPĮ 22 str. 4 dalies 10-14 punktai). Visa tai leidžia spręsti, kad šiuo atveju į bylą pateikta konsultacinė pažyma nepatvirtina ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto realios rinkos vertės, o yra tik informacinis dokumentas. Konsultacinėje pažymoje nustatyta, kad joje informacija nustatyta pagal užsakovo (atsakovo) pateiktą informaciją, turto realiai neapžiūrėjus. Tokia konsultacinė išvada klientui nėra ir negali prilygti turto vertinimo ataskaitai ar ekspertizės aktui, kurie atlikti kompetentingų ekspertų ir laikomi objektyvesni ir patikimesni įrodymai dėl turto verčių nei konsultacinio pobūdžio dokumentai, dėl to šis atsakovo į bylą pateiktas rašytinis įrodymas nepaneigia antstolio užsakymo atlikto Patalpų vertinimo Ekspertizės aktu Nr. 16-NE07-02 nustatytos ieškovo įsigytų Patalpų vertės.

31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.). Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.).

32. Vertinant ieškovo patirtą žalą dar kartą svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju yra taikomas deliktinės civilinės atsakomybės institutas. Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui priteistina tokio dydžio turtinė žala, kuri sugrąžintų jį į padėtį iki dėl atsakovo neteisėtais kaltais veiksmais atlikto turto (Patalpų) sugadinimo.

33. Žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų ieškovo Patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios Patalpos buvo iki atsakovas jas sugadino. Kaip jau minėta (sprendimo 28 p.) ieškovas prašo priteisti 52 945,39 Eur, kuriuos sudaro Patalpų atstatymui į buvusią padėtį reikalingų įrangos ir medžiagų kaina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo į bylą pateiktais duomenimis apie medžiagų ir įrangos kainas remtis nėra pagrindo, nes nėra jokių duomenų, jog jos būtų buvę apskaičiuotos įvertinus jų nusidėvėjimą. Taip pat iš ieškovo pateiktų komercinių pasiūlymų neaišku, kokiais techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais remiantis jie parengti. Todėl ieškovo patirtų turtinių netekimų dydis nustatytinas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas –vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2016).

34. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė – ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

35. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais (sprendimo 32 – 34 p.) ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintinas iš dalies, jam priteisiant verčių skirtumą tarp ieškovo įgyto turto vertės (109 000 Eur) ir jo (turto) vertės, kurią ieškovas gavo pardavęs atsakovo sugadintas Patalpas (80 000 Eur).

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, jam bylinėjimosi išlaidos kompensuotinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas byloje patyrė 1 019 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis). Ieškovo ieškinį patenkinus 55 proc. apimtyje, jam iš atsakovo priteistina 560,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą neteikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.2, 4.93, 6.245 – 6.249 ir 6.251 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo G. B. ieškinį atsakovui J. D. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29 000 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius eurų) žalos ir 560,45 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.