Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys E. S., uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST 2“, antstolis A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis A. S. 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad ne jis sugalvojo skirti ekspertizę, bet šiuo atveju vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartyje nurodytus reikalavimus, kad išieškotojui prieštaraujant antstolio nustatytai parduotino iš varžytynių turto vertei, antstolis turėjo skirti ekspertizę parduotino iš varžytynių turto vertei nustatyti.

5. Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

7.4. Teismas pažymi, kad vykdymo proceso šalys gali susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, todėl teigti, kad antstolio veiksmai yra neteisėti vien dėl to, kad nebuvo persiųstas išieškotojo prašymas, nėra pagrindo, nes skolininkas – vykdymo proceso šalis, bet kuriuo metu gali susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis.

7.5. Teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti 2020 m. kovo 20 d. patvarkymą Nr. S1e-26082 „Dėl ekspertizės skyrimo“ bei Turtą įkainoti 490 000 Eur suma, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-5118-998/2020, panaikinti antstolio A. S. 2020 m. kovo 20 d. patvarkymą Nr. S1e-26082 „Dėl ekspertizės skyrimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01182 bei įpareigoti antstolį A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01182 nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2003 ha, adresas (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą su verslo patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 545,23 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini); inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 363 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini); inžinerinį statinį – tvorą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įkainoti 490 000 Eur suma.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

9.1. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, galėjusių turėti įtakos tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui todėl siekiant pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų gynybos, pakartotinai nagrinėtini argumentai, kurie pagrindžia, jog Turtas ekspertizės aktu buvo įvertintas visiškai pagrįstai ir vykdomojoje byloje skirti pakartotinės ekspertizės nereikia.

9.2. Tinkamas turto įkainojimas yra viena iš esminių sąlygų teisėtam vykdymo procesui, o įkainojant turtą, antstolis savo turimomis teisėmis privalo naudotis ne bet kaip, bet griežtai laikantis antstolio veiklai nustatytu reikalavimų bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Be to, tai, kad šalys nepareiškė pagrįstų prieštaravimų dėl turto įkainojimo, remiantis teisminės praktikos taisyklėmis, absoliučiai nelemia ir nepanaikina antstolio pareigos tinkamai įkainoti turtą ir todėl antstolis yra įpareigotas atlikti tinkamą įkainojimą (rinkos vertėmis).

9.3. Išieškotojo antstoliui pateiktas prašymas yra nepagrįstas jokiais skaičiavimais ir duomenimis, kurie aiškiai rodytų, jog ekspertizės aktu yra netinkamai atliktas Turto vertinimas. Išieškotojas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti UAB „CRE pro“ pateiktu ekspertizės aktu dėl Turto vertės nustatymo. Išieškotojas leistinais įrodymais nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto Turto vertė neatitinka rinkos vertės (CPK 12, 178 straipsniai). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog atliktas Turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui priklausančio Turto vertė yra žymiai didesnė ar žymiai mažesnė, išieškotojas antstoliui nepateikė.

9.4. Antstolis pažeidė imperatyvius reikalavimus dėl Turto įkainojimo ir visiškai ignoravo nekvestionuotiną savo pareigą užtikrinti tinkamą Turto įkainojimą vykdomojoje byloje. Dėl to nebuvo užtikrintas teisėtas ir visų šalių atžvilgiu sąžiningas ir lygiateisiškas vykdymo procesas, dėl to antstolio 2020 m. kovo 20 d. patvarkymas yra priimtas neteisėtai.

9.5. Vykdomosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad šis ekspertizės aktas būtų sudarytas neteisėtai, nei išieškotojas, pateikdamas prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, nei antstolis, priimdamas 2020 m. kovo 20 patvarkymą, nėra nurodę, kodėl ekspertizės aktu nustatyta Turto vertė yra netinkama ir kodėl būtina skirti pakartotinę ekspertizę.

9.6. Nepagrįstas ir neteisėtas antstolio veikimas, pažeidžia pareiškėjo teises, o jis turi teisę tokių pažeidimų pašalinimo siekti teismine tvarka. Vykdomojoje byloje Turtas 2020 m. kovo 19 d. patvarkymu buvo įkainotas tinkamai, o 2020 m. kovo 20 d. patvarkymu yra nepagrįstai nuspręsta dar kartą vertinti Turtą, t. y. skirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę. Priimant 2020 m. kovo 20 d. patvarkymą, nebuvo įvykdyta esminė antstolio pareiga užtikrinti pagrįstą ir teisėtą Turto įkainojimą pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Būtent ekspertizės aktu Turtas yra įkainotas tokia verte, kuri yra artimiausia realiai tokiam turtui taikytinos rinkos vertės.

10. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST 2“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

10.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia jokių aiškių ir konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neištyrė bei neįvertino šioje byloje reikšmingų aplinkybių.

10.2. Vadovaujantis teismų praktika turto įkainojimas ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, todėl turtas turi būti įkainotas objektyviai. Antstolis turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą. Priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą ir būtų gautas kuo didesnis išieškotojo ieškinio patenkinimas.

10.3. Klaipėdos apygardos teismas priimtoje nutartyje nenurodė, jog vykdomosios bylos atveju turi būti nustatyta 490 000 Eur Turto rinkos vertė arba to, kad nėra prielaidų pakartotinei Turto rinkos vertės ekspertizei atlikti. Priešingai, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog išieškotojui nesutinkant su nustatyta Turto rinkos verte, gali būti atlikta pakartotinė ar papildoma Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas antstoliui pateikė motyvuotą prašymą dėl pakartotinės Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimo, antstolis pagrįstai bei remdamasis nutartyje pateiktais išaiškinimais priėmė patvarkymą bei paskyrė minėtą pakartotinę Turto ekspertizę.

10.4. Išieškotojo prašymas dėl pakartotinės Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės yra motyvuotas ir pagrįstas. Ženklus Turto rinkos vertės sumažinimas iki 490 000 Eur nėra paaiškintas jokiais vykdomojoje byloje esančiais duomenimis ar įrodymais (įskaitant ekspertizės aktą).

10.5. Pareiškėjas nepateikė jokių aiškių ir pagrįstų argumentų, kaip pareiškėjo interesai bus pažeisti pakartotiniai nustačius Turto rinkos vertę. Turtą realizuojant varžytynėse, vadovaujantis pagal ekspertizės aktą nustatyta Turto verte, Turtas bus parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei pareiškėjo ir E. S. neįvykdytų įsipareigojimų dydis. Pagal pakartotinę Turto rinkos vertės ekspertizę nustačius, jog tikroji Turto rinkos vertė yra didesnė nei 490 000 Eur, tai sudarytų sąlygas Turtą per varžytynes parduoti didesne kaina, o tai atitiktų tiek išieškotojo, tiek pareiškėjo interesus

10.6. Jokių įrodymų, patvirtinančių realų potencialaus Turto pirkėjo egzistavimą pareiškėjas nepateikė. Net jeigu potencialus pirkėjas ir egzistuoja, pareiškėjo įsipareigojimų dydis išieškotojui yra ženkliai didesnis nei 490 000 Eur. Pareiškėjo teisė pasiūlyti savo pirkėją nėra absoliuti, o net ir atlikus pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę, šis potencialus Turto pirkėjas turės teisę dalyvauti Turto varžytynėse ir šį Turtą įsigyti už realią jo rinkos kainą.

10.7. Pagal 2019 m. birželio 28 d. patvarkymą Nr. S1d-70209 antstolis nepripažino, jog UAB „INREAL“ Turto vertinimas, pagal kurį Turto vertė nustatyta 600 000 Eur buvo atliktas netinkamai. Išieškotojo žiniomis, antstolis, siekdamas apsaugoti tiek išieškotojo, tiek pareiškėjo interesus, pareiškėjo pageidavimu sudarė pareiškėjui galimybę atlikti papildomą Turto vertinimą, kadangi pats pareiškėjas, kaip minėta, teigė, jog nustatyta Turto vertė (600 000 Eur) yra per maža. Visgi vėliau (po Ekspertizės akto parengimo), pareiškėjas nesąžiningai pakeitė savo poziciją. Išieškotojo įsitikinimu, toks pareiškėjo pozicijos pasikeitimas (t. y. siekis, kad Turto vertė vykdomojoje byloje būtų nustatyta kuo mažesnė (nors paprastai skolinių įsipareigojimų turintys asmenys vykdymo procese siekia priešingo rezultato, t. y., jog varžytynėse realizuojamo turto vertė būtų kuo didesnė), susijęs su tuo, kad pareiškėjas galimai siekia, jog Turtas būtų parduotas tam tikram su pareiškėju susijusiam asmeniui, už kuo mažesnę kainą, ir tokiu būdu Turtas būtų išsaugotas pareiškėjo kontrolėje. Pareiškėjas Turtą naudoja pajamoms gauti – vykdo apgyvendinimo veiklą, tačiau šias pajamas nesąžiningai slepia ir jų įsipareigojimams išieškotojui vykdyti neskiria. Tokie galimi pareiškėjo siekiai yra neteisėti ir nesąžiningi, todėl neturėtų būti ginami.

11. Suinteresuoti asmenys E. S. ir antstolis A. S. atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą teismui nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo R. S. skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. antstolio patvarkymo, kuriuo skirta pakartotinė realizuojamo turto vertinimo ekspertizė.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/16/01182, pradėtą pagal 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-4148 dėl 666 737,23 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko R. S., parduodant R. S. ir jo sutuoktinei E. S. nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą – žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą su verslo patalpomis, inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, inžinerinį statinį – tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), iš varžytynių išieškotojo UAB „EDS INVEST 2“ naudai. 2016 m. gegužės 5 d. turto arešto aktais Nr. S1a-29718 ir Nr. S1a-29716 antstolis areštavo pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį pastatą su verslo patalpomis ir inžinerinius statinius (kiemo aikštelė su tvora), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

16. Antstolis 2019 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. Sld-47476 dėl areštuoto Turto vertės nustatymo, atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 29 d. nekilnojamojo turto vertintojo UAB „INREAL“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19/04-158KL, nustatė, kad Turto vertė 600 000 Eur. 2019 m. birželio 27 d. antstolio kontoroje gautas R. S. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo skolininkas prašė panaikinti 2019 m. balandžio 29 d. patvarkymą Nr. S1d-47476 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ ir atlikti pakartotinę nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti ne UAB „INREAL“. 2019 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. S1d-85704 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, buvo paskirta Turto ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertei J. B. (UAB „CRE pro“). 2019 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S1d-106140 dėl areštuoto turto perkainojimo nustatyta, kad atsižvelgiant į teismo ekspertės paruoštą ekspertizės aktą Nr. 2019/09-04EK, perkainojamas 2016 m. gegužės 5 d. turto arešto aktais Nr. S1a-29718 ir Nr. S1a-29716 areštuotas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis Turtas, kurio ekspertizės metu nustatyta vertė yra 490 000 Eur. 2019 m. spalio 23 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos UAB „EDS INVEST 2“ prašymas dėl turto vertės nustatymo, kuriuo nurodė, jog turėtų būti vadovaujamasi ta Turto verte, kuri vykdomosios bylos duomenimis yra didesnė (600 000 Eur). 2019 m. spalio 25 d. patvarkymu „Dėl turto įkainavimo“ Nr. S1d-113067 antstolis nustatė skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio Turto vertę – 600 000 Eur. Pareiškėjas R. S. pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. spalio 25 d. patvarkymą Nr. S1d-113067 „Dėl turto įkainavimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01182.

17. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-755-1030/2020 pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-463-538/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino bei panaikino antstolio A. S. 2019 m. spalio 25 d. patvarkymą Nr. S1d-113067 „Dėl turto įkainavimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/0118. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pagal CPK nuostatas nagrinėjamu atveju antstolis siekdamas nustatyti kitą turto kainą nei buvo nustatyta 2019 m. spalio 3 d. patvarkymu, turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, o ne pakartotinai remtis Turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta Turto vertė 2019 m. birželio 28 d. patvarkymu pripažinta nepagrįsta. Teismas nurodė, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis), todėl pripažintina, kad antstolis nepaskirdamas pakartotinės ekspertizės ir nustatęs ataskaitoje nurodytą Turto vertę pažeidė CPK 681 straipsnio 4 dalies ir CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas bei viršijo jam su suteiktus įgaliojimus, kas sudaro pagrindą skundžiamą patvarkymą panaikinti.

18. Antstolis 2020 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S1e-25591, kuriuo Turtą įkainojo 490 000 Eur. 2020 m. kovo 20 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo UAB „EDS INVEST 2“ prašymas dėl turto vertės ekspertizės, kuriuo prašė skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis priėmė skundžiamą 2020 m. kovo 20 d. patvarkymą Nr. S1e-26082 „Dėl ekspertizės skyrimo“, kuriuo ekspertizę pavedė atlikti UAB „Newsec valuations“.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

20. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę taip pat turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

21. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

23. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

24. Byloje nėra ginčo dėl suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST 2“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, kad Turtas pagal ankstesnius vertinimus (2016 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d.) buvo įvertintas 712 000 Eur ir 732 000 Eur sumomis ir kad pareiškėjas jokių nesutikimų su nustatyta Turto verte vykdomojoje byloje nereiškė. Nagrinėjamoje byloje taip pat nepaneigtos aplinkybės, kad pagal ekspertizės aktą nustatyta 490 000 Eur Turto vertė yra ženkliai mažesnė nei ankstesnių turto vertės nustatymų metu (600 000 Eur, 712 000 Eur ir 736 000 Eur). Du vertinimus (600 000 Eur ir 490 000 Eur) skiria mažiau nei pusę metų, tačiau nustatyta Turto rinkos vertė per šį laikotarpį sumažėjo net 18,33 proc., t. y. 110 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį (mažiau nei pusę metų) nekilnojamojo turto rinkoje būtų įvykę kokie nors esminiai pasikeitimai ar kad Turtui per minėtą laikotarpį būtų padaryta kokia nors žala, kuri galėtų ženkliai sumažinti Turto rinkos vertę.

25. Teismo vertinimu, būtent šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nustatytos Turto 490 000 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai sutiktina, kad antstolis privalėjo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, t. y. skirti pakartotinę ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus, o tuo labiau, kad išieškotojas suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST 2“ tokius prieštaravimus, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pateikė. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau pareiškėjo argumentai, jog nebuvo pateiktas išieškotojo argumentuotas prašymas, atmestini kaip nepagrįsti.

26. Pareiškėjo argumentas, kad pakartotinis Turto vertinimas nepagrįstai didina vykdymo išlaidas, kurias teks dengti realizuojamo Turto sąskaita, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi Turto vertinimo sumos, kaip minėta, paskutiniu atveju skiriasi ženkliai didele suma, t. y. 110 000 Eur. Nėra duomenų, kad Turto vertinimo kaina sudarytų ženklią minėto verčių skirtumo ar bendro Turto vertės dalį, dėl ko būtų ekonomiškai nenaudinga pakartotinai vertinti Turtą.

27. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, kad teisė pasiūlyti savo pirkėją nėra absoliuti. Pareiškėjo argumentai, kad Turtą įvertinus mažesne kaina atsirado potenciali galimybė pasinaudoti numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją vertintinas kaip neturintis reikšmės, kadangi, kaip minėta, išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Kita vertus, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie potencialų pirkėją.

28. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindų, teismas konstatuoja, kad antstolio A. S. 2020 m. kovo 20 d. patvarkymas Nr. S1e-26082 „Dėl ekspertizės skyrimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01182, kuriuo pavesta atlikti pakartotinę Turto vertinimo ekspertizę, o tuo pačiu ir Klaipėdos apylinkės teismo skundžiama 2020 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-5118-998/2020, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl šio patvarkymo, laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.