- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-713-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17283-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1979-950/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. S. 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 362,14 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 26,00 Eur žyminį mokestį, 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ (pradinė kreditorė) ir atsakovo (nuomininko) E. S. 2020 m. birželio 16 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Televizorius (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Kadangi pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, 2020 m. lapkričio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į 289 pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal išperkamosios nuomos sutartį. 2020 m. spalio 10 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukta išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta su atsakovu. Atsakovas per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.
3. Atsakovas E. S. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 804,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 72,43 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103,73 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai iš atsakovo priteisė 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė yra įgijusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nemokėjo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio. Atsakovas nėra grąžinęs nuomojamo daikto, t. y. atsakovas tokiu būdu faktiškai yra išreiškęs poziciją pasilikti nuomotą daiktą savo nuosavybėje. Be to, sutarties skirsnyje „Sutarties galiojimas. Nutraukimas“ numatyta, kad, nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, kreditorė turi teisę arba reikalauti iš atsakovo grąžinti išnuomotą daiktą, arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteista 804,77 Eur nesumokėtos nuomos įmokos.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 362,14 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, taikant sumažintą 0,25 procentų normą. Sutartis – įvertinus jos tikslą, subjektus, yra vartojimo sutartis. Tai nagrinėjamoje byloje konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2037-390/2021. Šalys sutartyje susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procentai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti delspinigius už 180 dienų terminą, taikant jų iniciatyva sumažintą 0,25 procentų normą. Nors ieškovė sumažino sutartyje nustatytą delspinigių normą, tačiau nesilaikė Lietuvos Respublikos kredito vartojimo įstatymo (toliau – VKĮ) vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
7. Teismas pažymėjo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra vartotojas, o sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas. Dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną: iš atsakovo ieškovei priteisė 72,43 Eur (804,77 Eur × 0,05 proc. / 100 × 180 dienų) dydžio delspinigius.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties nuostatos dėl delspinigių dydžio negali būti taikomos formaliai, kaip to pageidauja ieškovė. Priešingu atveju, būtų paneigta teismo teisė kontroliuoti netesybų dydį, o kartu ir iškreipta bylos šalių interesų pusiausvyra. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai (362,14 Eur) yra nepagrįstai dideli ir tuo požiūriu, kad jie sudaro šiek tiek mažiau nei pusę viso prašomo priteisti skolos dydžio (804,77 Eur), o tokio reikalavimo tenkinimas būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui. Juolab, kad ieškovė pripažįsta, jog sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės parengtas standartines sąlygas. Akivaizdu, kad atsakovo galimybės derėtis dėl atskirų sąlygų, įskaitant sąlygą dėl delspinigių dydžio, buvo ribotos.
9. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies (75,17 proc.), todėl teismas, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 103,73 Eur (138,00 Eur × 75,17 procentų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal balance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo E. S. 362,14 Eur delspinigių, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 147,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur“. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai.
1.2. Ieškovė sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (Televizoriumi (duomenys neskelbtini)) atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Nagrinėjamu atveju, teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 362,14 Eur iki 72,43 Eur iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑1455‑259/2021 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 362,14 Eur iki 72,43 Eur iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
1.6. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su ieškove, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, be kita ko, ir joje numatyta delspinigių norma. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ieškovės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
1.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsakovas E. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkinti reikalavimai dėl delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovas E. S. 2020 m. birželio 16 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą – Televizorių (duomenys neskelbtini), 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 34,99 Eur (daikto kaina – 539,00 Eur su PVM), su galimybe pasibaigus sutarties terminui ir išmokėjus visas įmokas išpirkti daiktą už 1,00 Eur. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, liko skolingas 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, todėl kreditorė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.
15. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir ieškovė UAB Legal Balance 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą, įskaitant ir netesybas, pagal išperkamosios nuomos sutartį ieškovei UAB Legal Balance. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino jai išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, ieškovės (apeliantės) UAB Legal Balance teigimu, atsakovas pagal sudarytos sutarties nuostatas ieškovei liko skolingas 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, atitinkamai pagal sutarties nuostatas atsakovui paskaičiavo 362,14 Eur delspinigių.
16. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo tenkino visiškai, tačiau ieškovės prašytus priteisti 362,14 Eur (804,77 Eur x 0,25 proc. / 100 x 180 d.) delspinigius sumažino iki 72,43 Eur (804,77 Eur x 0,05 proc. / 100 x 180 dienų). Teismas šį savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad, nors ieškovė sumažino sutartyje nustatytą delspinigių normą, tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Teismas pažymėjo, kad 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, dėl to, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, konstatavo, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir nesąžiningas. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, būtent ir ginčija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis – tai vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, daiktą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais įgijo fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti iš juridinio asmens – verslo subjekto.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
19. Sutiktina su apeliante, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą aktualią praktiką, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
21. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
22. Pažymėtina, kad vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis tik kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą netesybų kontrolės funkciją, spręsdamas dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio pagrįstumo, turėjo pagrindą vadovautis VKĮ nurodytu delspinigių dydžiu kaip orientaciniu, taip užtikrinant silpnesniosios sutarties šalies interesų apsaugą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nors apeliantė ir sumažino sutartyje nustatytą delspinigių normą iki 0,25 procento (per pusę), tačiau vis tiek nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Pažymėtina, kad atsakovas nesumokėjo 804,77 Eur dydžio nuomos įmokų, o apeliantės prašomi priteisti apeliacinės instancijos teisme delspinigiai yra 362,14 Eur dydžio, kurie sudaro tik šiek tiek mažiau nei pusę susidariusio įsiskolinimo dydžio. Toks, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybų dydis vartojimo teisiniuose santykiuose nelaikytinas teisingu, o apeliantės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei apeliantės nuostoliams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti 0,25 procentų delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas, t. y. sumažino nuo prašomos priteisti 362,14 Eur iki 72,43 sumos.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo, be to, atitinka vartojimo santykiuose taikomą teismų praktiką (pvz. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-89-1043/2022, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-440/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-425/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-524/2021 ir kt.). Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo vyraujančia teismine praktika pripažinti apeliantės apeliaciniame skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, padarytus faktinių bylos aplinkybių vertinimus.
25. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, jos turėtų pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į apeliantės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Apibendrinant anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.