Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2A-640-855/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2A-640-855/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14168-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Atsakovas
S. B., K. B., E. B., A. J.
Ieškovas
D. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-640-855/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14168-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.14.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. apeliacinį skundą ir atsakovų K. B., E. B., A. J. prisidėjimus prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams S. B., K. B., E. B., A. J. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų S. B., K. B., E. B., A. J. 309,37 Eur dydžio tiesioginių nuostolių atlyginimą, 3 410,00 Eur dydžio netiesioginių nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2018 m. vasario 1 d. vykusiose varžytinėse ieškovas nusipirko 2 kambarių butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas – 40,64 m², esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jį įregistravo 2018 m. vasario 5 d. Atsakovai neišsikėlė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto ir ieškovui neleido juo naudotis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-18475-566/2018, ieškovo ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo buvo patenkintas, atsakovai iš buto iškeldinti, ieškovui priteista 826,60 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovų prašymai dėl spendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmesti. Kadangi atsakovai teismo sprendimo nevykdė, teismo sprendimas buvo vykdomas priverstinai ir atsakovai tik 2019 m. kovo 27 d. buvo iškeldinti, dalyvaujant policijos pareigūnams bei techniniam personalui, atsakovų veiksmais (neveikimu) ieškovui nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. kovo 27 d. buvo padaryti 309,37 Eur tiesioginiai nuostoliai: atsakovams geranoriškai neišsikėlus, ieškovas ėmėsi veiksmų dėl priverstinio atsakovų iškeldinimo ir patyrė išlaidas - avariniu būdu keitė buto užraktus; apmokėjo iškeldinimo paslaugas suteikusiems asmenims; turėjo nuomoti patalpas (garažą) atsakovų daiktų laikymui; patyrė išlaidas už pretenzijos atsakovams parengimą; remontavo balkono duris. Ieškovas taip pat patyrė netiesioginius nuostolius, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negalėjo naudotis ir disponuoti butu: negalėjo jo perduoti naudotis nuomininkui pagal 2018 m. vasario 6 d. nuomos sutartį, dėl ko negavo nuomos mokesčio, sudarančio 310,00 Eur per mėnesį, viso - 3 410,00 Eur sumos, kuri susidarė per 11 mėnesių iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Papildomai nurodė, kad spynos buvo keičiamos, nes ieškovui nebuvo perduoti raktai. Paaiškino, kad po varžytinių pakeitė spynas, tačiau jo įdėtos spynos buvo vėl pakeistos. Buvo sugadintas lango užraktas, todėl jis taip pat buvo tvarkomas. Atkreipė dėmesį, kad sprendimu už akių buvo priteisti iš atsakovų nuostoliai, kuriuos ieškovas patyrė per 2 mėnesius ir 10 dienų, negalėdamas vykdyti nuomos sutarties. Šiuo gi atveju prašo priteisti negautas pajamas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki faktinio patalpų atlaisvinimo, t. y. už 11 mėnesių, kurių negavo dėl atsakovų neveikimo, nevykdant 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo už akių.

Atsiliepimas

2. Atsakovė S. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti.

2.1. Savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad antstolio 2018 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-l8-116-955 ieškovui buvo perduotas atsakovei priklausęs butas. Ieškovui buvo žinoma, kad butas nėra tuščias ir kad jame gyvena žmonės. Ieškovas nebuvo atėjęs apžiūrėti buto, yra sakęs, kad butą įsigijo ne sau. Kadangi nesutiko su aktu, todėl jį skundė teismui. Jos ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12708-905/2018 buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-583-933/2019 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Visą bylinėjimosi laik, ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, apmokėjo vykdymo išlaidas. Atsakovę iškeldinus iš buto, jame liko tik keli niekam nereikalingi daiktai, kuriuos paliko antstolės leidimu, raktus nuo buto atidavė antstolei, nieko nelaužė. Atsakovei nėra suprantama, ką ieškovas atrakinėjo bute avariniu būdu, nes ji bute gyveno iki iškeldinimo. Atsakovė laiko nepagrįstu reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių priteisimo, nes ieškovui buvo butas perduotas 2018 m. vasario 1 d. kartu su ten gyvenančiais asmenimis ir ieškovas su tuo sutiko, butą priėmė. Atsakovės nuomone, nesusipratimai tarp ieškovo ir buto nuomininko dėl išnuomoto buto galėjo kilti tik tuo atveju, jeigu ieškovas nuo nuomininko buvo nuslėpęs aplinkybę, jog išnuomotame bute gyvena kiti asmenys, vyksta teisminiai ginčai dėl buto pardavimo teisėtumo bei iškeldinimo. Bute ji gyveno, nes jai leido gyventi antrinė teisinė pagalba. Nurodė, kad ir antstolis jai sakė, jog ji gali gyventi bute. Paaiškino, kad po to, kai ji apskundė pardavimo iš varžytinių aktą, buvo susitikusi su ieškovu atsakovės darbovietėje, kadangi bute su ieškovu susitikti nenorėjo, nes jo bijojo. Šio pokalbio metu sakė ieškovui, kad nori gyventi bute. Patvirtino, kad išsikėlimo iš buto dieną buvo atvykęs antstolis, policija, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai, tačiau ji išsikraustė savo jėgomis, reikalingus daiktus susikrovė į savo transporto priemonę, o nereikalingus paliko bute. Buto raktus atidavė antstolei.

Šalies argumentai

3. Atsakovas K. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

3.1. Patvirtino, kad yra atsakovės S. B. sutuoktinis, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl iš buto neišsikėlė anksčiau. Nurodė, kad iki iškeldinimo dienos gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovė A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

5. Nurodė, jog ji yra atsakovės S. B. dukra, kuri kartu su savo šeima gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad butas parduotas iš varžytinių. Su atsakovu nekalbėjo apie tai, kad jai būtų leista gyventi bute. Patvirtino, kad bute gyveno ir jos sesuo E. B.. Ieškovo pretenzijas dėl buto atlaisvinimo, laiškus gavo, į kai kurias jų atsakė. Su ieškovu ne per tesimą nebendravo.

6. Atsakovė E. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš atsakovų S. B., K. B., E. B., A. J. ieškovo D. D. naudai 3 719,37 Eur nuostolių atlyginimo ir lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų K. B., E. B., A. J. 17,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

8. Teismas nurodė, kad byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, turto pardavimo iš varžytinių 2018 m. vasario 1 d. aktas Nr. S-18-116-955 patvirtina, kad ieškovui šio akto pagrindu nuo 2018 m. vasario 1 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikta 2018 m. vasario 6 d. nuomos sutartis patvirtina, kad šia sutartimi ieškovas nuo 2018 m. vasario 21 d. vieneriems metams butą išnuomojo. Sutartyje nustatytas vieno mėnesio nuomos mokestis – 310,00 Eur. Ieškovo pateiktas 2018 m. balandžio 19 d. paskutinis įspėjimas dėl išsikraustymo patvirtina, kad ieškovas ne vieną kartą reikalavo atsakovus atlaisvinti butą.

9. Teismas nurodė, jog įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose yra konstatuota, kad ieškovas nuo 2018 m. vasario 1 d. yra teisėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, kad atsakovai, po įvykusių varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto buto, pažeidė ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu, kad atsakovai ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu naudojasi be teisinio pagrindo, pažeisdami ieškovo teises (CK 4.37 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės S. B. ir kitų atsakovų argumentus, kad jie teisėtai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei atsakovų argumentus, kuriais jie kvestionavo nuomos sutarties teisėtumą.

10. Teismas sprendė, jog kadangi atsakovai neatlaisvino jiems nuosavybės teise nepriklausančio buto, ieškovas negavo pajamų pagal sudarytą nuomos sutartį, nes negalėjo patalpų perduoti nuomininkui, tai sudaro pagrindą konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių, bei pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 3 410,00 Eur nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. kovo 27 d. priteisimo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nėra ginčo, jog ieškovo įsigytame bute iki 2019 m. kovo 27 d. gyveno visi atsakovais į bylą įtraukti asmenys, nuostolių suma iš atsakovų ieškovui priteisiama solidariai (CK 6.6. straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalys).

11. Be to, byloje esantys 2018 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvitas serija BUH1 Nr. 1118152, PVM sąskaita faktūra VIT Nr. 1014584 bei ieškovo atstovo paaiškinimai sudaro pagrindą laikyti pagrįstais ieškovo argumentus, jog jis du kartus turėjo keisti įsigyto buto užraktą ir parytė žalą, kurią sudaro 118,40 Eur išlaidos. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovės S. B. argumentai, jai aiškinant, kad ji įleido asmenis atvykusius 2019 m. kovo 27 d., kad raktus ji atidavė antstolei, nes atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad raktas antstolei buvo perduotas, iškeldinimo protokole taip pat nėra įrašo apie raktų perdavimą, tačiau yra įrašas, kad pakeista įėjimo durų spyna.

12. Teismas sprendė, jog ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad bute liko daug daiktų: baldų, maisto produktų, higienos priemonių, buityje naudojamų kitų daiktų, todėl, protokole esant tik vienos atsakovės pozicijai dėl bute likusių daiktų, ieškovas turėjo pareigą šiuos daiktus saugoti. Kadangi atsakovai visų bute buvusių savo daiktų iš buto neišsinešė, buto neatlaisvino, paliko netvarkingą, ieškovas turėjo daiktus išnešti bei butą sutvarkyti. Todėl teismas laikė, jog yra pagrindas sutikti su ieškovu, kad jam buvo padaryta žala, dėl kurios jis patyrė 130,00 Eur išlaidas.

13. Ieškovo pateiktas įspėjimas ir AB Lietuvos pašto kvitai patvirtina, kad ieškovas patyrė 0,97 Eur išlaidas išsiųsdamas pretenziją atsakovams. Iškeldinimo protokole esantis įrašas, kad neužsidaro balkono durys, ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad buto, esančio pirmajame namo aukšte, balkono durų užrakto nebuvo, todėl yra pagrindas sutikti, kad ieškovui buvo padaryta žala, dėl kurios jis patyrė 60,00 Eur išlaidas.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą tenkinti reikalavimą, kuriuo prašoma solidariai iš atsakovų priteisti ir 309,37 Eur nuotolių atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimų prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu apeliantė S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovas tapo šio buto savininku žinodamas, kad butas nėra tuščias ir tame bute gyvena atsakovų šeima ir moka visus reikiamus buto mokesčius. Ieškovas su tuo sutiko, nes niekada už butą mokesčių nemokėjo.

15.2. Per visą šį laiką gyveno bute, nes teismuose buvo nagrinėjamos bylos dėl varžytinių akto teisėtumo, o taip pat dėl iškeldinimo teisėtumo, elgėsi aktyviai gindama savo subjektines teises.

15.3. Iškeldinus iš buto, iš jos daiktų bute liko tik keli niekam nereikalingi daiktai, kuriuos paliko su antstolės leidimu, raktus nuo buto atidavė antstolei, nieko nelaužė ir negadino. Civilinės atsakomybės sąlygų nėra, nieko nežino, kokias spynas avariniu būdu keitė ieškovas, nes niekam to nereikėjo, nereikėjo ir jokių kraustytojų. Teismas šių aplinkybių netyrė, kaip numato baudžiamojo proceso normos, o perrašė ieškovo ieškinio neįrodytus duomenis dėl neva jam padarytos žalos. Visą šį butą su visais baldais ir ten gyvenančiais žmonėmis ieškovas priėmė tinkamu būdu nuo varžytinių akto pasirašymo.

15.4. Ieškovas žalos dydį įrodinėja 2019 m. kovo 27 d. sąskaita faktūra dėl avarinio atrakinimo ir 2018 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvitu dėl avarinio atrakinimo. Tuo metu bute gyveno su šeima ir niekam nereikėjo avariniu būdu atrakinėti buto durų. Jeigu ieškovas būtų atėjęs, būtų jį įsileidusi į butą. Tik po iškeldinimo buvo pakeista durų spyna, tačiau ne dėl jos kaltės. Mano, kad kvitai neįrodo kokių nors aplinkybių, jog ieškovas turėjo nuostolių iškeldinimo metu, nes sąlygų deliktinei atsakomybei nėra. Dėl šių aplinkybių pirmos instancijos teismas nepasisakė.

15.5. Balkono durys neužsidarinėdavo jau seniai, neturėjo galimybių ir pinigų durims suremontuoti, o teismas visiškai nesigilindamas į bylos esmę pripažino, kad tai, jog durys neužsidaro yra pagrindas konstatuoti priežastiniam ryšiui dėl neva ieškovui padarytos žalos, o apie kitas sąlygas deliktinės atsakomybės nepasisakė, tik padarė nuorodą į įstatymo straipsnius, nurodančius kokiomis sąlygomis yra nustatomos kitos deliktinės atsakomybės sąlygos.

15.6. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Pirmos instancijos teismas sprendimą priėmė ne savarankiškai ištyręs bylą, o atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį. Liko neatsakyta ir svarbi bylos aplinkybė, ar asmuo būtų butą nuomojęs žinodamas tiesą apie jame gyvenančią šeimą.

Atsiliepimas

16. Atsakovai K. B., E. B., A. J. pateikė prisidėjimus prie apeliacinio skundo, kuriuose nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 309 straipsniu, prisideda prie atsakovės S. B. apeliacinio skundo.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti lygiomis dalimis iš visų atsakovų ieškovo D. D. naudai 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

17.1. Ieškovas buvo ne kartą atvykęs į butą, tačiau niekas jo į vidų neįleido. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovas neva yra sakęs, kad butą įsigijo ne sau, tačiau ieškovas to atsakovams niekada nėra sakęs. Ieškovo vertinimu taip pat klaidinantys atsakovų argumentai, kad jie aktyviai ir pagrįstai naudojosi savo teisėmis. Kaip matyti, atsakovai naudodamiesi valstybės garantuojama teisine pagalba, skundė ir varžytinių aktą, ir kitus su jų iškeldinimu susijusius sprendimus, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nei vienas iš šių skundų nebuvo tenkintas, prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Toks elgesys ignoruojant prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimą buvo tikslingas siekiant vilkinti laiką ir teisinius procesus, o ne teisėtai ir pagrįstai naudotis savo subjektinėmis teisėmis.

17.2. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovams be teisinio pagrindo naudojantis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovai tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, taigi tai laikytina ieškovo patirtais nuostoliais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai.

17.3. Nors apeliaciniame skunde yra kvestionuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, tačiau neginčijama, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18475-566/2018 šios bylos šalims turi prejudicinę galią.

17.4. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsiliepimu į ieškinį atsakovai kėlė abejones dėl kraustytojų, vežėjų, avarinio atrakinimo specialistų poreikio, tačiau šios abejonės buvo paneigtos 2019 m. kovo 20 d. antstolės patvarkymu Nr. S-19-11-9561, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas „pasirūpinti transportu, darbo jėga bei patalpomis turto saugojimui.“ Ieškovas privalėjo vykdyti šiuos antstolio įpareigojimus, todėl neišvengiamai patyrė išlaidų. Jeigu atsakovai būtų išsikraustę be priverstinio vykdymo proceso, antstolė nebūtų davusi įpareigojimų ieškovui ir išlaidos nebūtų patirtos.

17.5. 2019 m. kovo 27 d. iškeldinimo protokole užfiksuota, kad pakeista spyna (nebuvo perduoti buto raktai, todėl spyną teko keisti). Iškeldinimo metu nustatyta, kad neužsidaro balkono durys, taip pat, jog net ir po iškeldinimo bute dar liko atsakovų daiktų (tai atsakovai pripažįsta ir apeliaciniame skunde), todėl siekiant apsaugoti daiktus teko atlikti darbus siekiant bent laikinai užkirsti kelią pašaliniams asmenims patekti į butą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Nors apeliantė S. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą, tačiau nei šio, nei kitų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

20. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog bylos esmė nagrinėjamu atveju atskleista nebuvo. Bylą nagrinėjęs teismas pakankamai plačiai ištyrė byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, motyvuotai vertinio svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybės. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo sprendimo motyvais bei teismo daromomis išvadomis bei tuo, jog teismas rėmėsi kitu, prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog bylos esmė šiuo atveju nebuvo atskleista, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

22. Tiek bylos duomenys, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informacija patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18475-556/2018 teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuostolių priteisimo tenkinto, ir nusprendė iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu sprendimu už akių teismas taip pat priteisė iš atsakovės S. B. ieškovui D. D. 826,60 Eur nuostolių atlyginimo. Aptariamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės S. B. 826,60 Eur nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos dėl ieškovo ir A. K. pasirašytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti minėtą butą nuomotis A. K. 2018 m. vasario 21 d. už 310,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Tuo tarpu teismas atsižvelgiant į tai, iki ieškinio surašymo dienos (t. y. už 2 mėnesius ir 20 dienų) ieškovas negavo iš viso 826,60 Eur nuomos mokesčio, šias negautas pajamas laikė ieškovo nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme bei konstatavo, jog tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovės S. B. veiksmų yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovei atlaisvinus jai nepriklausiančias patalpas, ieškovas būtų galėjęs perduoti butą pagal nuomos sutartį ir būtų gavęs nuomos mokestį. 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarta atsakovių S. B., A. J. pareiškimų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti (nutartis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-38-580/2019 palikta nepakeista). Pažymėtina, kad pateikdamos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės S. B., A. J. prašė ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo ieškovui perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šis 2018 m. spalio 16 d. nutartimi buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-2864-565/2018, nutartis nepakeista). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi buvo atmestas ir atsakovės S. B. prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą (nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-688-803/2019).

23. Bylos duomenimis atsakovė S. B., be kita ko reiškė ir ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių 2018 m. vasario 1 d. aktą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12708-905/2018 šis ieškinys buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-583-933/2019 sprendimas paliktas nepakeistas). Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nebuvo patenkintas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – lėšų paskirstymo ir arešto panaikinimo vykdomojoje byloje – taikymo.

24. Įvertinusi tiek aptartus teismo procesus, tiek bylos medžiagą bei faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog byloje tarp šalių apskritai nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė perėjo ieškovui. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad galiausiai, 2019 m. kovo 27 d. surašius iškeldinimo protokolą, atsakovai buvo iškeldinti iš ieškovo buvo. Vis dėlto, pats nuosavybės teisės perėjimas ieškovui D. D. nereiškia, kad jam perėjo ir reali galimybė naudotis varžytinėse įsigytu turtu bei jį valdyti. Byloje ieškovas būtent ir įrodinėjo jo turimos nuosavybės teisės pažeidimą, t. y. teisės naudotis turtu ir jį valdyti pažeidimą. Tuo tarpu aplinkybė, jog nuosavybės teisės perėjimo metu butas nebuvo tuščias, jame gyveno atsakovai, ir apie tai ieškovas žinojo, nepaneigia ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisės savo nuožiūra spręsti dėl buto likimo po nuosavybės teisės perėjimo, savo nuožiūra butą tvarkyti, naudotis juo, išnuomoti ir pan. Apeliantės nurodoma aplinkybė, pateikiami įrodymai apie tai, kad atsakovų šeima mokėjo mokesčius už butui teiktas komunalines ar kitas paslaugas taip pat nepašalina ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, kadangi ieškovas neprašė priteisti iš atsakovų išlaidų už komunalinius mokesčius, o reiškė reikalavimus dėl kitų nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto naudojimosi atsakovams nebepriklausančiu butu.

25. Nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ne savarankiškai ištyręs bylą, pažymima, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18475-556/2018 priimtais sprendimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su nurodytas deklaratyviais argumentais sutikti taip pat neturi pagrindo.

26. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, jog bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi prejudicinę reikšmę ir res judicata galią turinčiais sprendimais ankstesnėse civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys. Nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę neabejotinai turi civilinėje byloje Nr. e2-18475-556/2018 nustatytos faktinės aplinkybės apie ieškovo ir A. K. pasirašytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti minėtą butą nuomotis A. K. 2018 m. vasario 21 d. už 310,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Tuo tarpu apeliantės reikalavimų pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių 2018 m. vasario 1 d. aktą atmetimas rodo būtent atsakovų veiksmų neteisėtumą jiems ir toliau naudojantis ieškovui priklausančiu turtu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kurias bandoma paneigti, kvestionuoti, pakeisti įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes, teismo padarytas išvadas, yra atmestini.

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad butas galimai buvo išnuomotas jo neapžiūrėjus, nepaneigia atsakovų veiksmų neteisėtumo ir neturi jokios reikšmės pačių atsakovų veiksmams. Net ir tuo atveju jeigu nebūtų buvusi sudaryta nuomos sutartis su konkrečiu asmeniu, ieškovas bet kuriuo atveju turėtų teisę reikalauti nuostolių dėl negalėjimo naudotis turtu ir gauti iš jo pajamas, kurių dydis – tikėtina nuomos mokesčio suma, atlyginimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota ir prejudicinę galią turinčiu sprendimu, nuomos sutartis buvo sudaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju, be kita ko, negalima spręsti, kad nuomos kaina būtų neprotinga, neatitiktų realių kainų butų nuomos rinkoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo, kad už vienuolika mėnesių, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. kovo 27 d., mokėtina nuomos mokesčio suma sudarytų 3 410,00 Eur, o šalys pačių skaičiavimų neginčijo. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas ieškovo naudai pagrįstai priteisė ir 3 4100,00 Eur netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos, atlyginimo. Netiesioginių nuostolių priteisimas skundžiamu sprendimu be kita ko visiškai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

29. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai vadovavosi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir pagrįstai sprendė dėl įrodymų pakankamumo daryti išvadoms tiek dėl ieškovo patirtų 130,00 Eur išlaidų baldų ir kitų daiktų išvežimui bei saugojimui, tiek dėl užrakto keitimo būtinumo bei 118,40 Eur išlaidų, tiek dėl 0,97 Eur pašto išlaidų pretenzijų siuntimui bei 60,00 Eur išlaidų, kurias ieškovas patyrė dėl balkono užrakto sugadinimo. Aptariamas išlaidas patvirtina ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - kvitai, pinigų priėmimo kvitai, pakvitavimai rašyti ranka, jų būtinumą rodo ir 2019 m. kovo 27 d. iškeldinimo protokole nurodytos žymos apie bute paliktus daiktus, durų spynos pakeitimą, aplinkybę, jog balkono durys neužsidaro. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos išlaidos, be kita ko, gali būti laikomos ir protingomis, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė šiuos patirtus tiesioginius nuostolius. Be to, pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovai iš esmės neįrodinėjo savo atsikirtimų dėl nuostolių dydžio, netinkamo jų apskaičiavimo ir pan., bei apsiribojo tik deklaratyviais samprotavimais apie tokių nuostolių priteisimo negalimumą, civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą ir pan.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės teiginiai, jog nereikėjo priverstinio iškeldinimo veiksmų, kad ieškovą D. D. jam paprašius ji būtų įsileidusi į butą, yra deklaratyvūs, neatitinkantis faktinės situacijos ir nepagrįsti. Tiek ankstesnės civilinės bylos, jų buvimo faktas, tiek atsakovų elgesys ir pozicija ir šio teismo proceso metu rodo, kad apeliantė ir kiti atsakovai visada priešinosi iškeldinimui, buto atlaisvinimui, nereagavo į nuolatinius ieškovo prašymus atlaisvinti patalpas ir toliau pažeidinėjo D. D. nuosavybės teisę (nurodytas aplinkybes iš esmės pripažino ir teismo posėdžio metu). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui, ir taip jau patyrusiam nemažai nuostolių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nebūtų logiška savo noru siekti dar didesnių nuostolių, neatsižvelgti į apeliantės ir atsakovų geranoriškumą, jų siekį bendradarbiauti ir pan.

32. Sutiktina ir su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog S. B., K. B., E. B. ir A. J. apskritai ignoravo ir tai, jog jų prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmesti, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai savo teisėmis sąžiningai nesinaudojo bei toliau gyveno jiems nepriklausančiame bute apie tai puikiai žinodami. Šiuo atveju būtent atsakovų veiksmai lėmė tokį intensyvų teisminį bylinėjimąsi, vykstant teisminiams procesams jie iš buto neišsikėlė, įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdė ir patys prisidėjo prie vis didėjančių ieškovo patiriamų nuostolių. Kartu sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti apie atsakovų prievolės atlyginti nuostolius D. D. solidarumą, kadangi bylos duomenys iš tiesų patvirtina visų atsakovų gyvenimą bute po nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momento.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

34. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Atmetus apeliacinį skundą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už S. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškovas apeliaciniame procese turėjo 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra protingos, pagrįstos įrodymais, todėl remiantis CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ieškovui priteistinos iš apeliantės S. B..

36. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nurodytų išlaidų priteisti iš visų atsakovų lygiomis dalimis, kaip kad prašo ieškovas, kadangi apeliacinį skundą pateikė vienintelė S. B., o kiti atsakovai tik prisidėjo prie apeliacinio skundo. Tuo tarpu pagal CPK 309 straipsnį už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas, pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Įvertinusi nurodytas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo dalies bylinėjimosi išlaidų priteisti ir iš atsakovų, nereiškiančių, nei savarankiškų reikalavimų, nei nurodančių savarankiškų skundžiamo teismo sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų (be kita ko atleistų ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko