Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. (D. D.) ieškinį atsakovams K. B., E. B., S. B., A. J., G. J. (įstatyminė atstovė A. J.) dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

9. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir priimto sprendimo už akių peržiūrėjimą.

10. Nors apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo aiškaus prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantė kelia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka klausimą, nurodydama, jog tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, išklausius visus proceso dalyvius, byla būtų išspręsta teisingai. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, visus argumentus apeliantė turėjo galimybę pateikti atskirajame skunde.

11. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

12. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

13. Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas už akių priimtas atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).

15. Bylos duomenys patvirtina, jog teismo procesiniai dokumentai su priedais atsakovams buvo įteikti 2018 m. gegužės 12 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš byloje esančių pažymų apie teismo procesinių dokumentų įteikimą (el. b. priedo l. 2–5) nustatyta, kad ieškinys kartu su priedais bei teismo pranešimas (el. b. T. I., b.l. 28–37), kuriame buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės 2018 m. gegužės 12 d. įteikti: atsakovei E. B. (įteikimo pažymą pasirašė E. B. motina atsakovė S. B.); atsakovui K. B. (įteikimo pažymą pasirašė K. B. žmona atsakovė S. B.); atsakovei A. J. (įteikimo pažymą pasirašė A. J. motina atsakovė S. B.), kuri yra ir nepilnametės G. J. įstatyminė atstovė, atsakovei S. B. (įteikimo pažymą pasirašė atsakovė S. B.). Atsakovei A. J. dokumentai siųsti ir asmeniškai (e. b. T. I. b. l. 28, 36–37), ir kaip G. J. atstovei (e. b. T. I. l. 40–42), ir į darbovietę UAB „Skonio kodas“ (e. b. T. I. b. l. 43–44), taip pat dėl bylos pas atsakovę asmeniškai lankėsi vaiko teisių apsaugos darbuotojai (e. b. T. I. b. l. 47–48).

16. Procesinių dokumentų įteikimas šeimos nariams yra laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui, adresatas negali ginčyti procesinių dokumentų įteikimo fakto, remdamasis tuo, kad šeimos nariai, kuriems buvo įteiktas jam adresuotas dokumentas, apie gautą procesinį dokumentą jo neinformavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai apie inicijuotą teisminį procesą buvo informuoti tinkamai ir jiems neįvykdžius procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Bylos duomenys paneigia atskirojo skundo argumentus, jog apeliantė S. B. nežinojo, kad teisme bus nagrinėjama byla dėl iškeldinimo ir neturėjo galimybės gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, nes kaip minėta, pati atsakovė pasirašė procesinių dokumentų įteikimo pažymas. Apeliantė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, pateisinančių atsiliepimo į jai pareikštą ieškinį nepateikimo faktą per teismo nustatytą terminą (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus pareiškime turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

19. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nustatyta, jog ieškovui D. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2018-02-05 (el. b. T. I. b. l. 8 – 9). Iš 2018-02-01 Turto pardavimo iš varžytynių akto nustatyta, jog minėtą butą ieškovas įsigijo 2018-02-01 įvykusiose antstolio Valdo Čegliko organizuotose varžytynėse Nr. 147294 (el. b. T. I. b. l. 25). 2018-04-19 pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovus, nurodydamas, jog atsakovai piktybiškai nereaguoja į ieškovo raginimus, neatlaisvina ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto ir įpareigojo atsakovus per 24 valandas nuo šio pranešimo gavimo dienos, atlaisvinti butą ir informuoti ieškovą bei perduoti buto raktus. Atsakovai įspėti, jog neatlaisvinus gyvenamųjų patalpų, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Minėtas pranešimas atsakovams išsiųstas registruotu laišku (el. b. T. I. b. l. 14–15). Byloje pateikta 2018-02-06 ieškovo D. D. ir A. K. sudaryta buto Nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo 2018-02-21 perduoti nuomotis A. K. butą 12 mėnesių laikotarpiui, tai yra iki 2019-02-21, už 310,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį (el. b. T. I. b. l. 16–18), kuria remiantis pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo prašomus atlyginti nuostolius (negautas pajamas). 2018-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) patvirtina, jog bute (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo K. B., E. B., A. J., G. J. (el. b. T. I. b. l. 12).

20. Apeliantė, siekdama, jog sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti argumentus ar pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju yra įrodytos abi aplinkybės: 2018-02-01 Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu ieškovas yra teisėtas buto Giedraičių g. 59–86 savininkas; atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytynių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto turto, pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu. Atsakovai ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo kaip šio turto savininko teises (CK 4.37 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus apie turimą nuosavybės teisę į butą, kuriame faktiškai gyvena atsakovai ir atsakovams nepateikus tai paneigiančių įrodymų, ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismo tvarka.

22. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovas nėra teisėtu buto savininku, tol kol Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-583-xx/2019) nebus išnagrinėtas atsakovės S. B. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12708-905/2018. Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-12708-905/2018 duomenų nustatyta, jog atsakovei S. B. priklausęs butas (duomenys neskelbtini) įkeistas 2011-09-29 hipotekos lakštu, buvo parduotas iš varžytynių vykdant skolos išieškojimą iš atsakovės pagal 2015-01-20 vykdomąjį įrašą Nr. DA-446, išieškant solidariai iš skolininkų S. B., E. B. ir A. J. 74 280,91 Eur skolą išieškotojui KB Grigiškių kredito unijai. Atsakovė S. B. neginčija turto pardavimo iš varžytynių akto pagal CPK 602 straipsnį. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nenustatyta, jog minėtoje civilinėje byloje būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ar taikomi kitokie apribojimai ieškovo nuosavybės teisių įgyvendinimui į ginčo butą (laikinąsias apsaugos priemones nurodytoje byloje atsisakyta taikyti). Remiantis nenuginčytais VĮ ,Registrų centro duomenimis ieškovas laikomas teisėtu minėto buto savininku ir pagal CK 4.98 straipsnį turi teise? reikalauti iškeldinti atsakovus.

23. Iš nagrinėjamos bylos „Liteko“ kortelės nustatyta, jog šioje byloje priimta pirmosios instancijos teismo 2018-11-02 nutartimi buvo netenkintas prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą iki atsakovės apeliacinio skundo išnagrinėjimo kitoje byloje (e. b. T. I. b. l. 183–184), ši nutartis atskiruoju skundu neapskųsta. Išaiškintina, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės ir priimti procesiniai sprendimai neužkerta kelio atsakovei S. B. civilinėje byloje, kurioje ji yra pateikusi apeliacinį skundą, prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Atskirajame skunde teigiama, jog teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes teismas kartu su atsakovais iš ginčo buto iškraustė ir nepilnametį vaiką G. J..

25. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje kreipėsi į Valstybe?s vaiko teisiu? apsaugos ir i?vaikinimo tarnybos prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisiu? apsaugos skyrių (el. b. T. I. b. l. 38–39), kuris buvo į bylą įtrauktas kaip kitas asmuo. Byloje yra Vilniaus miesto vaiko teisiu? apsaugos skyriaus 2018-07-12 išvada dėl nepilnametės G. J., Nr. 1SD-94 (8.1.27) (e. b. T. I. b. l. 47), kurioje nurodyta jog Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenu? apie atsakove?s A. J. (i?statymine?s G. J. atstove?s) netinkama? te?vu? valdžios i?gyvendinima? savo nepilnamete?s dukters atžvilgiu. I? socialine?s rizikos šeimu?, auginanc?iu? nepilnamec?ius vaikus, apskaita? nei i? socialiniu? i?gu?džiu? stokojanc?iu? šeimu?, auginanc?iu? nepilnamec?ius vaikus, sa?raša? ši šeima nebuvo i?rašyta. Tarnybos specialistė lankėsi atsakovų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. Į paliktą pašto dėžutėje kvietimą susisiekti su specialistu, atsakovai neatsiliepė, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl objektyvių priežasčių negalėjo pabendrauti su atsakovais ir išklausyti nepilnametės nuomonės (el. b. T. I. b. l. 48). Teismas neturi duomenų, jog atsakovai bandė susisiekti su vaiko teisių apsaugos skyriumi (CPK 178 straipsnis).

26. Pateiktoje vaikų teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, kad būtent tėvams tenka didžiausia atsakomybė už tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, tarp jų – ir teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą (CK 3.163 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11 straipsniai). Tai, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nurodoma ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011). Apeliantės nurodomose kasacinio teismo nutartyse buvo sprendžiama dėl iškeldinimo iš socialinio būsto patalpų, tai yra cituojamų bylų ir šios bylos ratio decidendi yra skirtingos.

27. Įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Atsakovai po turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, jog nepilnametis vaikas turėtų gyvenamąją vietą.

28. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, teismo proceso metu atsakovai nepateikė įrodymų, kad nuo ieškovo nuosavybės teisės į atsakovei S. B. prieš tai priklausiusį butą, įgijimo ėmėsi realių veiksmų, siekdami užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Atsakovams neįrodžius realių pastangų surasti kitą gyvenamąjį būstą, kartu su atsakovais gyvenančio nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovo teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – vaiko motina atsakovė A. J., atskirojo skundo, o taip pat ir atsiliepimo į apeliantės S. B. atskirąjį skundą nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, jog A. J. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įteiktos tinkamai (e. b. priedo l. 71–72).

29. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio turimoje patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Apeliantė žinojo apie parduodamą ir parduotą nekilnojamąjį turtą, tačiau žinodama apie tai nesiėmė veiksmų, kad nepilnamečiui vaikui užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė kreipėsi į ieškovą dėl nuomos, panaudos sutarčių sudarymo ar ėmėsi kitų priemonių užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus – teisę į gyvenamąjį būstą. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

30. Apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, kas savaime sudaro pagrindą nutartį panaikinti, tačiau sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių argumentus. Apeliantė nekonkretizuoja, kokie įrodymai buvo netinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi jie yra daugiau deklaratyvūs, grindžiami emocijomis, o ne įrodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai ir plačiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė turi pareigą atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Nors apeliantei 2018 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl antrinės pagalbos suteikimo Nr. 2.2. (NTP-2)-18-t-3902-19723 suteikta 100 procentų teisinė pagalba (el. B. T. I. b. l. 16–17), tačiau į garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 121 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (el. b. T. II. b. l. 32–33), kurios priteistinos iš apeliantės S. B. (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. D. iš atsakovės S. B. 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.