Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. vykusiose varžytynėse ieškovas už 35 040,00 Eur nusipirko atsakovei S. B. priklausiusį 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2018 m. vasario 5 d. minėtas turtas buvo įregistruotas kaip nuosavybės teise priklausantis ieškovui. Gyventojų registro duomenimis, minėtame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai S. B., K. B., E. B., A. J., G. J.. 2018 m. vasario 6 d. ieškovas ir A. K. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo 2018 m. vasario 21 d. perduoti nuomotis A. K. minėtą butą už 310,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Ieškovas 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į atsakovus ragindamas atlaisvinti ieškovui priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovai būtų atlaisvinę aukščiau nurodytą ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Minėtos gyvenamosios patalpos savininkas – ieškovas, gindama savo teises naudotis gyvenamąja patalpa, ją valdyti ir disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovę. Remiantis CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tokiu būdu įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas, pareiškiant negatorinį ieškinį. Negatorinio ieškinio pagrindas yra aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo kaip savininko teisę naudotis turtu, o taip pat patvirtinimas, kad kito asmens veiksmai kliudo normaliam naudojimuisi savo nuosavybe. Savo esme negatorinio ieškinio patenkinimas – pašalinimas kliūčių naudotis savo nuosavybės teise – nepriklausomai nuo kliudančio asmens kaltės. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe yra apribota, turi įrodyti patį kliudymo faktą, nurodyti asmenį, kurio elgesys trukdo naudotis nuosavybe ir turi teisę reikalauti pašalinti tokį trukdymą. Taigi CK 4.98 straipsnio pagrindu savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovus, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamos gyvenamos patalpos atlaisvinimas.

P. N. turto registro duomenis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovai, nesant tam teisinio pagrindo, nėra išsikėlę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Pažymėtina, jog bylos duomenimis, atsakovė G. J. yra nepilnametė. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnametės G. J., tarnyba neturi duomenų apie atsakovės A. J. (įstatyminės G. J. atstovės) netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą savo nepilnametės dukters G. J. atžvilgiu. Į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą nei į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą ši šeima nebuvo įrašyta.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį, vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Todėl atsakovė A. J., kaip įstatyminė nepilnametės dukters atstovė visų pirma turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamete dukra ir užtikrinti jos teises į būstą. Prioritetinės vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo šiuo principu, pažeidžiant būsto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip aukščiau nurodyto turto savininko, teises ir teisėtus interesus savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad atsakovai būtų atlaisvinę ginčo butą, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad ieškovo teisė naudotis jam nuosavybės teisė priklausančiu butu atsakovų veiksmais yra apribota ir ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinti atsakovus iš užimamo buto (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės S. B. 826,60 Eur nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos dėl ieškovo ir A. K. pasirašytos buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti minėtą butą nuomotis A. K. 2018 m. vasario 21 d. už 310,00 Eur mėnesinį nuomos mokestį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kadangi numatytu terminu butas nebuvo atlaisvintas dėl buvusios jo savininkės atsakovės S. B. nesutikimo išsikelti iš jai nuosavybės teise nebepriklausančio buto, ieškovas negalėjo įvykdyti nuomos sutarties. Atsižvelgiant į tai, iki ieškinio surašymo dienos (t. y. už 2 mėnesius ir 20 dienų) ieškovas negavo iš viso 826,60 Eur nuomos mokesčio. Šios negautos pajamos laikytinos jo nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Konstatuotina, jog tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovės S. B. veiksmų yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovei atlaisvinus jai nepriklausiančias patalpas, ieškovas būtų galėjęs perduoti butą pagal nuomos sutartį ir būtų gavęs nuomos mokestį. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl atsakovės S. B. kaltės ieškovas patyrė nuostolių, kurie privalo būti atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės S. B. ieškovui priteistina jo patirta nuostolių suma, t. y. 826,60 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).