Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-41-618/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-18
Bylos Nr.: e2A-41-618/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00878-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: A. N., V. N.
Atsakovas: D. P., R. B., G. G., V. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-41-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00878-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.5; 3.3.1.20; 3.2.8.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-45-669/2021 pagal ieškovų A. N. ir V. N. patikslintą ieškinį atsakovams D. P., R. B., G. G., V. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Geolandas“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės matininkai“, Plungės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. N. ir V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą, pasirašytą ieškovo A. N.; 2) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Geolandas“; 3) panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įregistruotus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 36SK-(14.36.110.)-1391 pagrindu; 4) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Plungės matininkai“; 5) panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įregistruotus NŽT Telšių apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-2013, pagrindu; 6) nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), riba ties ribos posūkio tašku Nr. 1 (UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo planas) turi sutapti su vietovėje esančia betonine atramine sienele ir ties ribos posūkio tašku Nr. 2 turi sutapti su vietovėje esančia tinklo tvora ir įpareigoti atsakovę D. P. atlikti naujus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; 7) nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), riba ties ribos posūkio tašku Nr. 6 ir ties ribos posūkio tašku Nr. 5 (UAB „Plungės matininkai“ 2006 m. gegužės 30 d. žemės sklypo panas) turi sutapti su vietovėje esančia tinklo tvora ir įpareigoti atsakovus R. B., G. G. ir V. G. atlikti naujus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

1.1. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams R. B., G. G. ir V. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei D. P. – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus minėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos žemės sklypų ribos nesutampa su faktiškai naudojamomis žemės sklypų ribomis. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad UAB „Geolandas“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta riba ties posūkio tašku Nr. 1 neatitinka vietovėje esančios betoninės atraminės sienelės (0,95 m), ties posūkio tašku Nr. 2 neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros (0,28 m), t. y. atsakovė D. P. faktiškai naudojasi ieškovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius patikrinimo metu atsakovei D. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riboženklių Nr. 1 ir Nr. 2 nerado, todėl jai pasiūlė kreiptis į matininkus dėl šių riboženklių atstatymo. 2015 m. birželio 30 d. raštu NŽT nurodė, kad ieškovas pasirašė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo akte, taip sutikdamas su akte nustatytomis ribomis. Be to, minėto žemės sklypo ribos nėra paženklintos, kadangi jos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Nagrinėjamu atveju tinklo tvora tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano rengimo metu, t. y. 2013 m. rugpjūčio 19 d., tačiau UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane ji nėra pažymėta, todėl darytina išvada, kad minėtas planas parengtas neįvertinus faktiškai susiklosčiusių žemės sklypo ribų. UAB „Geolandas“, nustačiusi, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodytų sklypo ribų, turėjo apie tai informuoti NŽT ir užsakovą, darbus tęsti gavus NŽT išvadą, tačiau šių veiksmų neatliko. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo akte ieškovas pasirašė, kadangi buvo suklaidintas, t. y. manė, jog dokumentuose nurodytos žemės sklypų ribos sutampa su faktiškai susiklosčiusiomis žemės sklypų ribomis.

1.2. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo patvirtinti Telšių apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu, kadastrinius matavimus atliko ir žemės sklypo planą parengė UAB „Plungės matininkai“, jame nurodyta, kad žemės sklypo riba ties posūkio taškais Nr. 6 ir Nr. 5 sutampa su tvora. Vis dėlto, atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad žemės sklypo ribų posūkio taškai Nr. 6 ir Nr. 5 neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros. Taigi žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas parengtas neįvertinus faktiškai susiklosčiusių žemės sklypo ribų. Be to, atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos nebuvo derinamos su ieškovais. NŽT 2015 m. birželio 30 d. rašte nurodyta, kad inžinieriaus A. K. parengtame plane ir 1990 m. lapkričio 27 d. plane nurodytas žemės sklypo ribų linijų ilgis skiriasi, tačiau šį skirtumas susidarė dėl matavimų metu panaudotų skirtingų matavimo priemonių.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, jog 1992 m. matavimų metu nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,1278 ha. 2015 m. buvo atlikti nauji šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, jų metu nustatyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra 1304 m². 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo vietoje metu NŽT specialistai nenustatė, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra sumažėjęs ar kad žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), persidengia. UAB „Geolandas“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko tinkamai. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D-701 buvo patvirtintas šios teritorijos detalusis planas. Aplinkybė, jog UAB „Geolandas“ parengtame plane nustatyta žemės sklypų riba neatitinka žemės sklype esančios tinklo tvoros, nereiškia, kad pastaroji yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovų nurodyta betoninė atrama – sienelė, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta 2014 m. pabaigoje, t. y. atlikus ginčo kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad, pasirašydamas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą, ieškovas negalėjo manyti, jog jame nustatytos ribos sutampa su atramine betonine sienele, kadangi pastaroji dar nebuvo pastatyta. Be to minėta sienelė yra skirta užtikrinti, kad vanduo nenutekėtų ant ūkinių pastatų pamatų, o ne žemės sklypo ribai žymėti. Ieškovo nurodyta tvora buvo įrengta 2014 m. atsakovei atliekant rekonstrukciją. Atlikdama minėtus darbus atsakovė, be kita ko, panaikino anksčiau buvusią tvorą ir naująją tvorą įrengė savo žemės sklype, apie 20-28 cm nuo žemės sklypų ribos.

3. Atsakovė NŽT atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai ginčija žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, patvirtintus 2007 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d., todėl laikytina, kad jie yra praleidę ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. D-658 buvo patvirtintas UAB „Profilena“ sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Minėtame įsakyme nurodyta, kad žemėvaldos projektu suformuojamas 0,1304 ha sklypas prie ieškovui A. N. nuosavybės teise priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 36SK-982-(14.36.110 E.) suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jo kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Registrų centro matininko R. D. 2020 m. birželio 19 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

4.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškiniu keliami reikalavimai nėra susiję su VĮ Registrų centro teisės aktais suteikta kompetencija. Pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus turi nuginčyti ne tik nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktus, bet ir administracinius aktus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Geolandas“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad UAB „Geolandas“ matininkas R. K. 1999 m. atliko žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ženklinimą, 2003 m. balandžio 8 d. – žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ženklinimą, 2013 m. lapkričio 28 d. – žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo projektą. Atlikus matavimus ir nustačius kadastro duomenis, žemės sklypų kadastro duomenų bylas patikrino Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, žemės sklypų paženklinimo–parodymo aktus ir žemės sklypo planus suderino skyriaus vedėjas.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Plungės matininkai“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad matininkas A. K. 2006 m. gegužės 2 d. atliko žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ženklinimą. Atlikus matavimus ir nustačius kadastro duomenis, kadastro duomenų bylą patikrino Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktus ir žemės sklypo planus suderino skyriaus vedėjas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškovų A. N. ir V. N. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų A. N. ir V. N. po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. P. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

7.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Šiuo atveju ieškovai praleido terminą administraciniam aktui nuginčyti, šio termino atnaujinti neprašo, tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareikštu ieškiniu jie siekia apginti nuosavybės teises į žemę, teigdami, jog minėta teisė buvo pažeista dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų, ginčo žemės sklypų ribą nepagrįstai perkeliant ieškovų žemės sklypo link, darytina išvada, jog yra pagrindas ginčą nagrinėti iš esmės.

7.2. Teismas pažymėjo, jog, remiantis bylos duomenis, 2013 m. lapkričio 26 d. buvo atlikti atsakovei D. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, 2013 m. lapkričio 26 d. UAB ,,Geolandas“ parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2014 m. sausio 10 d. minėti kadastriniai duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2006 m. gegužės 2 d. buvo atlikti atsakovams R. B., G. G. ir V. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, UAB ,,Plungės matininkai“ 2006 m. gegužės 2 d. parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2007 m. lapkričio 26 d. minėti kadastriniai duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. NŽT Plungės ir Rietavo vedėjo skyriaus 2020 m. liepos mėn. sprendimu buvo suformuotas ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jo kadastriniai duomenys, nustatyti pagal VĮ Registrų centro matininko R. D. 2020 m. birželio 19 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėti kadastriniai duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre. Remiantis bylos duomenimis, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas buvo 1304 m², atlikus matavimus nustatyta, kad šio žemės sklypo plotas taip pat yra 1304 m², t. y. minėti duomenys sutampa, nors maksimali leistina ploto paklaida yra 72 m². Taigi ieškovų valdomo žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės nepakito. Priešingai, palyginus minėtus duomenis su 1992 m. duomenimis, ieškovų valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas padidėjo nuo 0,1278 ha iki 0,1304 ha, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovų nuosavybės teisės buvo pažeistos. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 19 d. kadastrinių matavimų metu nustatytų ribų pagrindu ieškovai nuosavybės teise valdo būtent 0,1304 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Matininkas A. K. nurodė, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba perkelta kelio link, siekiant sulygiuoti visų žemės sklypų ribas ties kelio riba.

7.3. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas žemės sklypų ribas, t. y. kad žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba turi sutapti betonine atramine sienele ir tinklo tvora, o žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba turi sutapti sklypus skiriančia tinklo tvora. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas pagal UAB „Geolandas“ parengtą kadastro duomenų bylą, kuri 2013 m. gruodžio 10 d. buvo pateikta patikrinti NŽT Plungės skyriaus specialistams. Pastarieji nenustatė aplinkybių, sudarančių kliūtis žemės sklypo planui suderinti, NŽT Plungės skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 16 d. minėtą žemės sklypo planą suderino, NŽT Plungės skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys. NŽT 2015 m. birželio 30 d. rašte nurodyta, jog palyginus UAB „Geolandas“ parengtame žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane pateiktus ribų linijų ilgius su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniuose nurodytais ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad UAB „Geolandas“ kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai atitinka minėtuose sprendiniuose nurodytus linijų ilgius. NŽT taip pat nurodė, kad pagal žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo akto 6 punktą žemės sklypo ribos neženklintos, nes sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, tačiau žemės sklypo plane jo šiaurės vakarinę ribą žymintys stabilūs objektai nėra pažymėti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, vadovaujantis ginčo dokumentuose nustatytomis žemės sklypų ribomis, žemės sklypų plotas neatitinka šalių įsigyto ploto, žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“ ir pan. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra įrodymų apie tai, kad kadastriniais matavimais nustatytos ginčo žemės sklypų ribos būtų nepagrįstos. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti kadastrinius matavimus atlikę matininkai patvirtino, jog kadastrinius matavimus atliko atsižvelgdami į kaimyninių sklypų kadastrinius matavimus ir inventorizacijos bylas. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas UAB „Geolandas“ matininkas R. K. patvirtino atsakovės D. P. nurodytas aplinkybes, jog, keisdama tvorą, atsakovė kvietė jį, siekdama dar kartą patikslinti žemės sklypų ribas. Minėta tvora buvo statoma atsakovei priklausančiame žemės sklype, ją atitraukiant šio žemės sklypo link.

7.4. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus 2013 m. lapkričio 26 d. atliko UAB ,,Geolandas“ matininkas R. K. Ieškovas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą pasirašė. Nors ieškovas teigė, kad minėta aktą pasirašė suklaidintas, jog, tačiau nei atliktų kadastrinių matavimų, nei NŽT Plungės skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo neskundė, o nesutikimą su žemės sklypų ribomis išreiškė tik 2015 m. balandžio 7 d. pateikdamas skundą NŽT. NŽT Plungės skyrius 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. birželio 30 d. ir 2016 m. kovo 3 d. ieškovo skundų netenkino, tačiau pastarasis šių sprendimų neginčijo, į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 2 d. Pažymėtina, jog, ieškovo teigimu, atsakovė D. P. tvorą ieškovo žemės sklypo dalyje pastatė 2014-2015 m., tačiau nenurodė, kodėl teisės aktų nustatyta tvarka jis iki šiol neginčijo žemės sklypų ribų, kadastrinių matavimų ir administracinių aktų.

7.5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti faktinę, t. y. bendru sutarimu nustatytą, ginčo žemės sklypų ribą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė projektinės dokumentacijos, jam priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų neginčija, todėl nėra aišku, kokias konkrečias žemės sklypų ribas ieškovas siekia nustatyti, ar šios ribos atitiktų ginčo žemės sklypų plotus, ar ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas nepagrįstai nepadidėtų, taip pažeidžiant greta esančių žemės sklypų savininkų teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. N. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino to, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1998 m., jo plotas sudarė 0,1282 ha. 2003 m. atlikus naujus kadastrinius matavimus buvo atliktas žemės sklypo ribų ženklinimas, pagal kurį žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba buvo ties 1998 m. įrengta tvora su betoniniais stulpeliais, o žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas padidėjo iki 0,1305 ha. 2013 m. atsakovė D. P. įsigijo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir savavališkai nugriovė minėtą tvorą, atliko naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir ribų ženklinimą, tačiau jie neatitiko ankstesniųjų matavimų, kadangi ieškovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba buvo nukelta atitinkamai kelio ir kitos greta esančios namų valdos link. Dėl šios priežasties, ieškovai, siekdami naudotis žemės sklypu pagal 2003 m. kadastrinius matavimus, turi nugriauti atsakovų V. G. ir G. G. tvorą. Be to, ieškovų žemės sklypo riba (taškai Nr. 4 ir Nr. 1) yra griovyje, dėl to ieškovai šia žemės sklypo dalimi faktiškai naudotis negali. Pažymėtina, kad atsakovai patvirtino nurodytas aplinkybes, prašė teismo palikti ankstesnių matavimų metu nustatytas žemės sklypų ribas.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kadastrinių matavimų metu nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos nesutampa su faktiškai naudojamomis žemės sklypų ribomis. NŽT 2015 m. rašte nurodė, kad UAB „Geolandas“ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane ribos neženklintos, nes sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, tačiau žemės sklypo plane jo šiaurės vakarinę ribą žymintys stabilūs objektai sutartiniais ženklais nepažymėti. Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog 2006 m. gegužės 2 d. UAB „Plungės matininkai“ (anksčiau – A. K. įmonė) inžinierius A. K. atliko žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Telšių apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jo kadastro duomenys. Palyginus inžinieriaus A. K. atliktus kadastrinius matavimus su 1990 m. lapkričio 27 d. plane nurodytais ribų linijų ilgiais, nustatyta, jog pastarieji skiriasi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ribos buvo fiksuojamos skirtingomis matavimo priemonėmis, šie neatitikimai vertintini kaip dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. NŽT 2016 m. kovo 3 d. rašte nurodė, jog, NŽT specialistams atlikus ginčo žemės sklypų ribų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad UAB „Geolandas“ pažymėtos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka vietovėje esančių natūralių ir dirbtinių objektų (betoninės atraminės sienelės ir tinklo tvoros), minėtas planas buvo parengtas neįvertinus faktiškai naudojamo žemės sklypo kadastro ribų. Byloje pateiktas Plungės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 3 d. raštas patvirtina, jog žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos ir plotai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose (raudonųjų linijų planai) buvo pažymėti pagal tikslinę statinių naudojimo paskirtį. Nors šiame rašte paminėti raudonųjų linijų planai byloje nepateikti, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad pastarieji buvo sudaryti.

8.3. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Geolandas“ plane nustatyta riba ties posūkio tašku Nr. 1 neatitinka vietovėje esančios betoninės atraminės sienelės (0,95 m), ties posūkio tašku Nr. 2 neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros (0,28 m), atsakovė D. P. faktiškai naudojasi ieškovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi. UAB „Geolandas“, nustačiusi, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodytų sklypo ribų, turėjo apie tai informuoti NŽT ir užsakovą, darbus tęsti gavus NŽT išvadą, tačiau šių veiksmų neatliko.

8.4. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo patvirtinti Telšių apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu, kadastrinius matavimus atliko ir žemės sklypo planą parengė UAB „Plungės matininkai“, jame nurodyta, kad žemės sklypo riba ties posūkio taškais Nr. 6 ir Nr. 5 sutampa su tvora. Vis dėlto, atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad žemės sklypo riba neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros. Taigi žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas parengtas neįvertinus faktiškai susiklosčiusių žemės sklypo ribų. Be to, atliekant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos su ieškovais nebuvo suderintos.

8.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkės, jog ieškovas UAB „Geolandas“ parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą pasirašė suklaidintas, manydamas, kad žemės sklypų ribos sutaps su faktiškai naudojamomis žemės sklypų ribomis.

Atsiliepimas

9. Atsakovė D. P. atsiliepimu į ieškovo A. N. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokie 2003 m. atlikti ieškovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir ribų paženklinimas minimi apeliaciniame skunde, kadangi duomenų apie juos byloje nėra. Minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovo užsakymu 2015 m. atliko UAB „Profilena“, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu, tačiau ieškovas su projektu nesutiko, todėl pastarasis nebuvo įgyvendintas. Nauji žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti 2020 m. vasarą ir 2020 m. lapkričio 18 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Pažymėtina, kad 1992 m. atlikti žemės sklypų matavimai buvo preliminarūs, jų metu buvo naudojami netikslūs matavimo prietaisai.

9.2. Atsakovei D. P. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas buvo patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu, tačiau šio tesės akto ieškovas neginčija. 2014-2015 m. atsakovė atliko žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstrukciją, žemės sklypo tvarkymo darbus. Minėtą žemės sklypą juosianti tvora buvo sena, dalis jos buvo neišlikusi, todėl atsakovė savo lėšomis pastatė naują tvorą su betoniniais stulpeliais. Siekdama išvengti konfliktų su ieškovais ir nenorėdama prašyti jų sutikimo tvorai įrengti, atsakovė 2015 m. tvorą pastatė jai priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 0,28 m atstumu nuo šiaurinėje sklypo dalyje esančios žemės sklypų ribos ir 0,95 m atstumu nuo pietinėje sklypo dalyje esančios žemės sklypų ribos. 2021 m. birželio 22 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atsakovė parodė, kad 2013 m. atliktų kadastrinių matavimų metu įrengtas riboženklis yra toliau nuo tvoros, ieškovo žemės sklypo pusės link. NŽT 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo vietoje metu parengtoje situacijos schemoje geodeziniais prietaisais užfiksuotos tvoros kontūras atvaizduotas atsakovei priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovė tvorą perkėlė į ieškovo žemės sklypą, taip sumažindama jo žemės sklypo dydį.

Šalies argumentai

9.3. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane matininkas sutartiniais ženklais nepažymėjo stabilių objektų, su kuriais sutampa žemės sklypo riba, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši riba nustatyta netinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat remiasi NŽT 2016 m. kovo 3 d. raštu, tačiau jame pateiktos išvados padarytos vadovaujantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog, patvirtinus detalųjį planą, žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skiriančios tinklo tvoros vieta nepakito, o matininkas R. K. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane tinklo tvoros sutartiniu ženklu nepažymėjo. Vis dėlto šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė 2015 m. minėtos tinklo tvoros vietą pakeitė, t. y. perkėlė ją į savo žemės sklypą. Keičiant tvorą įvyko konfliktas su ieškovu, todėl atsakovė kreipėsi į matininką R. K., kuris dar kartą nurodė kadastriniais matavimais nustatytą žemės sklypų ribą. 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo vietoje metu ir nagrinėdama vėlesnius ieškovo skundus NŽT nenustatė, jos ieškovo žemės sklypo dydis sumažėjos ar kad sklypai tarpusavyje „persidengia“ ir pan., todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

9.4. Ieškovai faktiškai valdo 2020 m. vasarą matininko R. D. kadastriniais matavimais suformuoto dydžio žemės sklypą, pagal šiuose kadastriniuose matavimuose užfiksuotas sklypo ribas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija minėtų kadastrinių matavimų, todėl, teismui pripažinus negaliojančiais žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, panaikinus NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus šio žemės sklypo kadastro duomenis ir atitinkamai nustačius kitą žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribą, pastaroji nebus suderinama su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis (sklypo riba). 2021 m. birželio 22 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio nustatyta, kad visų ginčo žemės sklypų šiaurinė riba, esanti ties (duomenys neskelbtini), suformuota kaip besitęsianti vienoje linijoje, todėl į šalia gatvės esantį griovį patenka ne tik ieškovo, bet ir kitų žemės sklypų savininkų, įskaitant atsakovę D. P., žemės sklypai.

9.5. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribą žymi betoninė atrama (sienelė). Minėtas objektas buvo pastatytas 2014-2015 m., t. y. vėliau nei buvo atlikti UAB „Geolandas“ kadastriniai matavimai ir parengtas 2013 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas. Šias aplinkybes ieškovas nurodė 2015 m. gegužės 12 d. NŽT pateiktame skunde.

9.6. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia, jog žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos atitiktų 1999 m. nustatytas ribas. 1999 m. rugpjūčio mėn. R. K. gamybinės–komercinės įmonės parengtame plane žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skirianti riba pažymėta tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4. Šių taškų koordinatės visiškai sutampa su 2013 m. atliktų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu nustatytų taškų Nr. 1 ir Nr. 2 koordinatėmis. Tai patvirtina, jog minėtų žemės sklypų riba nėra pakitusi.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepimu į ieškovo A. N. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovas ginčija žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, patvirtintus 2007 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d., todėl laikytina, kad jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus 2013 m. lapkričio 26 d. atliko UAB ,,Geolandas“ matininkas R. K., ieškovas pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, tačiau, nors teigia, kad minėtą aktą pasirašė dėl suklydimo, nei atliktų kadastrinių matavimų, nei NŽT Plungės skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo neskundė, o nesutikimą su žemės sklypų ribomis išreiškė tik 2015 m. balandžio 7 d. pateikdamas skundą NŽT. NŽT Plungės skyrius 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. birželio 30 d. ir 2016 m. kovo 3 d. ieškovo skundų netenkino, tačiau pastarasis šių sprendimų neginčijo, į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 2 d.

11. Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms

15. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovei D. P. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovams R. B., G. G. ir V. G. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo. Ieškovas pareikštu ieškiniu ir apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą ir UAB „Geolandas“ atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip pat UAB „Plungės matininkai“ atliktus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai.

17. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Taigi tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai.

18. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Procesine prasme tai leidžia daryti išvadą, kad šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties.

Žemesnės instancijos teismas

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kt.) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

20. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl dokumento ar teisės akto, kuriame aiškiai suformuluotos asmenų, dėl kurių priimamas sprendimas, teisės bei pareigos ir jei asmuo mano, kad tokiu sprendimu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje ieškovų ginčijami žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktas, UAB „Geolandas“ atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir UAB „Plungės matininkai“ atlikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ieškovams jokių teisinių pasekmių nesukelia, toks ieškovų reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.

21. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

22. Konstatavus, kad ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą, UAB „Geolandas“ atliktus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir UAB „Plungės matininkai“ atliktus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šie ieškinio reikalavimai atmesti ir pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukti šią nagrinėjamos civilinės bylos dalį, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)

23. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovei D. P. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos nustatymo, t. y. ieškovai prašo nustatyti, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba ties ribos posūkio tašku Nr. 1 (UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo planas) turi sutapti su vietovėje esančia betonine atramine sienele ir ties ribos posūkio tašku Nr. 2 turi sutapti su vietovėje esančia tinklo tvora, įpareigoti atsakovę D. P. atlikti naujus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

24. Apelianto teigimu teigimu, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba, nustatyta UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane, neatitinka ankstesnių kadastrinių matavimų, nesutampa su faktiškai naudojama žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba. Minėtų žemės sklypų riba turi būti ties tvora su betoniniais stulpeliais, tačiau UAB „Geolandas“ plane nustatyta riba ties posūkio tašku Nr. 1 neatitinka vietovėje esančios betoninės atraminės sienelės (0,95 m), ties posūkio tašku Nr. 2 neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros (0,28 m), t. y. atsakovė D. P. yra užvaldžiusi dalį ieškovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

26. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

27. Taigi CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019).

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).

29. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016).

30. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

31. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

32. Faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).

33. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. parengtame žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane netinkamai nustatyta žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba, patvirtinta tai, jog nors šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, jog plane riba neženklinta, nes sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais (betonine atramine sienele ir tinklo tvora), tačiau žemės sklypo plane jo šiaurės vakarinę ribą žymintys stabilūs objektai sutartiniais ženklais nepažymėti. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pasirašė 2013 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą. Minėto akto 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų ribos riboženkliais nepaženklintos, kadangi sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Taigi minėtame akte yra aptariamos aplinkybės, susijusios su žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos ženklinimu riboženkliais, o ne dėl šios ribos ženklinimo UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane, t. y. akte nurodyta, kad riboženkliai, žymintys žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribą faktiškai nebuvo pastatyti, kadangi šią ribą žymėjo natūralūs ir dirbtiniai objektai. NŽT 2015 m. birželio 30 d. rašte nurodė, kad pagal žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo akto 6 punktą žemės sklypo ribos neženklintos, nes sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, tačiau UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinę ribą žymintys stabilūs objektai nepažymėti. Įvertinus minėtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą, matyti, kad žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba jame pažymėta (taškai Nr. 1 ir Nr. 2), tačiau nėra sutartinių ženklų, nurodančių, kokie konkrečiai stabilūs objektą yra faktiškai ties šia riba. Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog minėta aplinkybė yra laikytina UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plano trūkumu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiame plane nurodyta žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba (taškai Nr. 1 ir Nr. 2) (jos koordinatės) nustatyta netinkamai.

35. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D-701 buvo patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui. Juo buvo suformuotas 0,1026 ha žemės sklypas prie atsakovei D. P. nuosavybes teise priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2013 m. rugpjūčio 18 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, sprendinius, minėtas žemės sklypas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi ties taškais Nr. 1 (koordinatės: X – 6200039.26; Y – 366043.38) ir Nr. 2 (koordinatės: X – 6200079.31; Y – 366076.14). UAB „Geolandas“ inžinierius R. K. 2013 m. lapkričio 26 d. atliko žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengė šio žemės sklypo planą. Remiantis minėtu planu, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ribojasi ties taškais Nr. 1 (koordinatės: X – 6200039.26; Y – 366043.38) ir Nr. 2 (koordinatės: X – 6200079.31; Y – 366076.14). Remiantis UAB „Eurometras“ matininko E. Labženčio 2019 m. spalio 8 d. parengtu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planu, minėtas žemės sklypas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi ties taškais Nr. 1 (koordinatės: X – 6200039.26; Y – 366043.38) ir Nr. 2 (koordinatės: X – 6200079.31; Y – 366076.14). Pažymėtina, kad byloje taip pat pateiktas 1999 m. rugpjūčio mėn. R. K. gamybinės–komercinės įmonės parengtas ir Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas, kuriame nurodyta, jog minėtas žemės sklypas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi ties taškais Nr. 3 (koordinatės: X – 6200079.31; Y – 366076.14) ir Nr. 4 (koordinatės: X – 6200039.26; Y – 366043.38).

36. Taigi tiek 2013 m. rugpjūčio 18 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniuose, tiek UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. ir UAB „Eurometras“ 2019 m. spalio 8 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planuose, tiek 1999 m. rugpjūčio mėn. R. K. gamybinės–komercinės įmonės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane nurodyta identiška žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba, t. y. toje pačioje vietoje, ir, priešingai nei teigia ieškovas, ši riba nuo 1999 m. rugpjūčio mėn. nėra pakitusi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal šią ribą žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarpusavyje nepersidengia, šalims nėra sudaromos kliūtys naudotis žemės sklypuose esančiais statiniais ir pan. Priešingai, kiekviena iš šalių gali faktiškai valdyti tokio dydžio žemės sklypą, koks jiems priklauso nuosavybės teise, t. y. anksčiau nurodyta žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba užtikrina ieškovų teisę valdyti 0,1304 ha žemės sklypą ir atsakovės teisę valdyti 0,1026 ha žemės sklypą. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad minėtuose planuose žemės sklypų riba pažymėta netinkamai, ribą žyminčių taškų koordinatės yra neteisingos ir pan., ieškovas nepateikė.

37. Remiantis NŽT 2016 m. kovo 3 d. rašto duomenimis nustatyta, kad NŽT specialistai 2015 m. gruodžio 15 d. atliko patikrinimą vietoje. Šio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane nurodyta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba ties posūkio tašku Nr. 1 neatitinka vietovėje esančios betoninės atraminės sienelės (0,95 m), ties posūkio tašku Nr. 2 – neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros (0,28 m). Vis dėlto, priešingai nei teigia apeliantas, minėtame rašte nėra nustatyta, kad minėti objektai (betoninė atraminė sienelė ir tinklo tvora) patenka į jo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo metu parengtos situacijos schemos, minėta betoninė atraminė sienelė ir tinklo tvora yra pastatytos būtent atsakovei D. P. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai 0,95 m ir 0,28 m atstumu nuo žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos. Šias aplinkybes pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė D. P., nurodydama, kad 2014-2015 m., t. y. po UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. atliktų kadastrinių matavimų, ji vykdė rekonstrukcijos darbus, keitė žemės sklype esančią tvorą. Siekdama išvengti konfliktų su ieškovais, ji nusprendė naująją tvorą statyti savo žemės sklype, šiek tiek toliau nuo žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos. Aplinkybę, kad atsakovė nugriovė senąją tvorą ir pastatė naują tvorą, patvirtino ir ieškovas, tačiau teigė, jog naujoji tvora buvo pastatyta jo žemės sklype. Atsakovės nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina atsakovei išduotas Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. leidimas atlikti gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad nurodyta betoninė atraminė sienelė buvo pastatyta vėliau nei buvo atlikti UAB „Geolandas“ kadastriniai matavimai ir parengtas 2013 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas, patvirtino ir pats ieškovas 2015 m. gegužės 12 d. skunde NŽT, nurodydamas, jog „betoninis blokas buvo pastatytas 2014 m. vasaros pabaigoje“. Taigi, akivaizdu, kad, vadovaujantis UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. planu, žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba, neturėjo sutapti su betonine atramine sienele, kadangi šio objekto rengiant planą nebuvo.

38. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba sutapo su sklypus skiriančia tvora, tačiau, atsakovei šią tvorą rekonstravus, naujoji tvora buvo pastatyta ne ties UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane pažymėta ginčo žemės sklypų riba, o atsakovei D. P. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 0,28 m nuo ginčo žemės sklypų ribos. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba pažymėta netinkamai ir atitinkamai nustatyti kitos žemės sklypų ribos, t. y. nustatyti, kad sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba ties tašku Nr. 1, pažymėtu UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane, turi sutapti su vietovėje esančia betonine atramine sienele, o ties tašku Nr. 2 – su vietovėje esančia tinklo tvora.

39. Apeliantas nurodo, jog, vadovaujantis UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. atliktais kadastriniais matavimais ir planu, matininkui R. D. 2020 m. birželio 19 d. atlikus ieškovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengus žemės sklypo planą, minėto žemės sklypo riba ties taškais Nr. 4 ir Nr. 1 yra griovyje, dėl to ieškovai šia žemės sklypo dalimi faktiškai naudotis negali. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 1999 m. rugpjūčio mėn. R. K. gamybinės–komercinės įmonės parengtą ir Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą minėto žemės sklypo riba (duomenys neskelbtini) (kelio) pusėje yra ties taškais Nr. 2 (koordinatės: X – 6200093.64; Y – 366054.99) ir Nr. 3 (koordinatės: X – 6200079.31; Y – 366076.14). Matininko R. D. parengtame 2020 m. birželio 19 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane minėta riba pažymėta ties taškais Nr. 4 (koordinatės: X – 6200093.64; Y – 366054.99) ir Nr. 1 (koordinatės: X – 6200079.31; Y – 366076.14). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba (duomenys neskelbtini) (kelio) pusėje nuo 1999 m. rugpjūčio mėn. nėra pakitusi. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, interneto svetainės www.regia.lt duomenų, kurie buvo tiriami 2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu, visų greta (duomenys neskelbtini) (kelio) esančių žemės sklypų riba ties (duomenys neskelbtini) (keliu) yra vienoje linijoje, todėl šių žemės sklypų dalis patenka į griovį, t. y. į griovį patenka ne tik ieškovų žemės sklypo dalis.

40. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles (toliau – Žemės sklypų formavimo taisyklės) 34 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių bei įrenginių išdėstymu. Žemės sklypo riba prie privačių arba galimų privatizuoti upelių ir griovių nustatoma upelio ar griovio viduriu. Žemės sklypas prie geležinkelio kelių, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, turinčių nustatytas kelio juostas, formuojamas sklypo ribas sutapatinus su kelių juostų ribomis. Prie kitų kelių žemės sklypų ribos planuojamos per 1 m nuo kelio sankasos ar iškasos išorinių kraštų arba per 2–3 m nuo kelio želdinių, arba 1 m nuo pakelės griovio krašto (Žemės sklypų formavimo taisyklių 36-37 punktai). Taigi aplinkybė, jog, vadovaujantis kadastriniais matavimais ir jų pagrindu parengtais žemės sklypo planais, dalis ieškovams priklausančio žemės sklypo apima griovį, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 23 punkte nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta šiame Taisyklių punkte (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Nuo 2020 m. birželio 10 d. galiojančios redakcijos Taisyklėse minėta paklaida reglamentuojama Taisyklių antrajame skirsnyje. Pagal byloje pateiktus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 19 d. prisijungimo prie valstybinio geodezinio tinklo ir žemės sklypo ploto paklaidos duomenis, maksimali leistina minėto žemės sklypo paklaida yra 72 m², faktinė paklaida – 0 m², t. y. pagal šiuo metu galiojančias žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribas, šio žemės sklypo paklaida neviršija maksimalios leistinos paklaidos. Taigi net ir nustačius, kad, vadovaujantis žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribomis, nustatytomis ginčo planuose, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio žemės sklypo ploto, tai nesudaro pagrindo pakeisti minėtų žemės sklypų ribų, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl šių ribų susidariusi ploto paklaida viršija teisės aktuose nustatytą maksimalų dydį.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareikštą reikalavimą taip grindžia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), „raudonųjų linijų“ planu, kuris, anot ieškovų, buvo sudarytas iki 1999 m. rugpjūčio mėn. R. K. gamybinės–komercinės įmonės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano parengimo.

43. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu UAB „Plungės matininkai“ atstotas matininkas A. K. nurodė, kad „raudonosios linijos“ yra šiuo metu nebevartojama sąvoka, t. y. minėta sąvoka buvo vartojama sovietmečiu, ji reiškia sklypo ribas. „Raudonųjų linijų“ planai būdavo rengiami vadovaujantis inventorizacijos bylomis, juose nustatyti duomenis būdavo netikslūs. Šiuo atveju ieškovas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), „raudonųjų linijų“ plano nepateikė. Plungės rajono savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 3 d. rašte nurodė, kad „raudonųjų linijų“ planai buvo parengti žemės sklypams, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nėra duomenų apie ieškovo nurodytą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), „raudonųjų linijų“ planą. Be to, byloje pateiktas 1997 m. sausio 16 d. J. G. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog pastaroji sutinka sumokėti 69,01 Lt vienkartinių išmokų už 1278 m² žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad, vadovaujantis ankstesniais, t. y. iki 1999 m. rugpjūčio mėn. atliktais matavimais, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas sudarė 0,1278 ha. Plungės rajono savivaldybės administracija 2019 m. sausio 6 d. rašte nurodė, kad minėtas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas (0,1278 ha) buvo nurodytas inventorinėje byloje, jis yra preliminarus (orientacinis), neparemtas kadastriniais matavimais ar formavimo projektu koordinačių sistemoje. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms apie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), „raudonųjų linijų“ planą, pastarasis buvo netikslus, neparemtas kadastriniais matavimais ir neatspindėjo tikrųjų ginčo žemės sklypų ribų.

45. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra įtvirtinta dokumentuose, ji yra aiški, UAB „Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. plane minėta riba nustatyta tinkamai, nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti Nekilnojamojo turto registre NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu įregistruotus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatyti ieškinyje nurodytą žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribą, ir įpareigoti atsakovę D. P. atlikti naujus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šios sprendimo dalies keisti ar naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)

46. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams R. B., G. G. ir V. G. priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo, t. y. ieškovas prašo nustatyti, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba ties ribos posūkio taškais Nr. 6 ir Nr. 5 (pagal UAB „Plungės matininkai“ 2006 m. gegužės 30 d. planą) turi sutapti su vietovėje esančia tinklo tvora ir įpareigoti atsakovus R. B., G. G. ir V. G. atlikti naujus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

47. Apelianto teigimu, pagal UAB „Plungės matininkai“ parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba ties posūkio taškais Nr. 6 ir Nr. 5 sutampa su tvora, tačiau NŽT 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad žemės sklypo riba ties posūkio tašku Nr. 6 neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros (0,72 m). Tai reiškia, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas parengtas neįvertinus faktiškai susiklosčiusios minėtų žemės sklypų ribos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

48. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jo kadastro duomenys. 2006 m. gegužės 2 d. A. K. įmonė parengė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą. Remiantis NŽT 2015 m. birželio 30 d. rašto duomenimis, statinio inventorizacinės byloje esančiame 1990 m. lapkričio 27 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane nurodyta, kad žemės sklypas šiaurės rytų ir pietryčių dalyse ribojasi su stabiliu objektu – tvora. Palyginus A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane pateiktus duomenis su 1990 m. lapkričio 27 d. žemės sklypo planu, nustatyta, jog A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. plane šiaurės rytinės ribos linijos ilgis 39,16 m. ilgesnis nei nurodyta 1990 m. lapkričio 27 d. plane; pietrytinės ribos linijos ilgis atitinka 1990 m. lapkričio 27 d. plane nurodytą šios linijos ilgį; pietvakarinės dalies ribos linijos ilgis 0,08 m ir 0,87 m ilgesnis nei 1990 m. lapkričio 27 d. plane; šiaurės vakarinės dalies ribos linijos ilgis 0,03 m ir 0,43 m ilgesnis nei 1990 m. lapkričio 27 d. plane. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), konfigūracija pagal A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. atliktus kadastrinius matavimus atitinka 1990 m. lapkričio 27 d. plane nurodytą konfigūraciją ir tai, kad šio žemės sklypo ribos 2006 m. gegužės 2 d. matuotos pagal stabilius objektus – tvoras, manytina, kad inžinierius A. K., atlikdamas kadastrinius matavimus, vadovavosi Taisyklių 11 punktu ir žemės sklypo ribas nustatė vadovaudamasis 1990 m. lapkričio 27 d. planu. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų linijų ilgių neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.

49. Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT 2015 m. birželio 30 d. rašte aptariamas žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų linijų ilgių skirtumas, tačiau šiame rašte nenustatyta, kad A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. parengtame plane minėtų žemės sklypų riba pažymėta netinkamoje vietoje.

50. NŽT 2016 m. kovo 3 d. rašte nurodyta, jog A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. parengtame žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos ties ribos posūkio taškais Nr. 5 ir Nr. 6 sutampa su vietovės objektu – tvora. Remiantis minėtu raštu, nustatyta, kad NŽT specialistai 2015 m. gruodžio 15 d. atliko patikrinimą vietoje. Šio patikrinimo metu nustatė, kad A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. plane nurodyta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba ties tašku Nr. 6 neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros (0,76 m), ties tašku Nr. 5 taip neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros (0,72 m). Vis dėlto, šiame rašte nėra nustatyta, kad minėtas objektas (tvora) patenka į ieškovų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo metu parengtos situacijos schemos, minėta tvora yra pastatyta būtent atsakovams R. B., G. G. ir V. G. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai 0,76 m ir 0,72 m atstumu nuo žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos.

51. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. parengtame žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane klaidinga nurodyta, jog žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra ties vietovėje esančia tinklo tvora, plane pažymėti taškai Nr. 5 ir Nr. 6 neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros. Vis dėlto ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčo žemės sklypų riba minėtame plane nustatyta netinkamai. Kaip jau minėta, A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. plane žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra ties taškais Nr. 5 ir Nr. 6. Kaip matyti iš NŽT 2015 m. gruodžio 15 d. atliko patikrinimo ir jo metu parengtos schemos duomenų, minėti taškai yra ties ginčo žemės sklypų riba, todėl laikytina, kad plane ši riba nustatyta tinkamai.

52. Byloje taip pat pateiktas 1999 m. rugpjūčio mėn. R. K. gamybinės–komercinės įmonės parengtas ir Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planas, kuriame nurodyta, jog minėtas žemės sklypas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi ties taškais Nr. 1 (koordinatės: X – 6200053.34; Y – 366022.62) ir Nr. 4 (koordinatės: X – 6200039.26; Y – 366043.38). Matininko R. D. parengtame 2020 m. birželio 19 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane parengtame 2020 m. birželio 19 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane minėta riba pažymėta ties taškais Nr. 3 (koordinatės: X – 6200053.34; Y – 366022.62) ir Nr. 2 (koordinatės: X – 6200039.26; Y – 366043.38). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba nuo 1999 m. rugpjūčio mėn. nėra pakitusi.

53. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. parengtame žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane ir atitinkamai matininko R. D. parengtame 2020 m. birželio 19 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plane nustatytą žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribą šie žemės sklypai tarpusavyje nepersidengia, šalims nėra sudaromos kliūtys naudotis žemės sklypuose esančiais statiniais ir pan. Priešingai, kiekviena iš šalių gali faktiškai valdyti tokio dydžio žemės sklypą, koks jiems priklauso nuosavybės teise, t. y. anksčiau nurodyta žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba užtikrina ieškovų teisę valdyti 0,1304 ha žemės sklypą ir atsakovų R. B., G. G. ir V. G. teisę valdyti 0,0880 ha žemės sklypą. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad minėtuose planuose žemės sklypų riba pažymėta netinkamai, ribą žyminčių taškų koordinatės yra neteisingos ir pan., ieškovas nepateikė.

54. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riba yra įtvirtinta dokumentuose, ji yra aiški, A. K. įmonės 2006 m. gegužės 2 d. plane minėta riba (taškai Nr. 5 ir Nr. 6) nustatyta tinkamai, nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą panaikinti Nekilnojamojo turto registre NŽT Telšių apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu įregistruotus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatyti ieškinyje nurodytą žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribą, ir įpareigoti atsakovus R. B., G. G. ir V. G. atlikti naujus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šios sprendimo dalies keisti ar naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisines pasekmes asmens teisėms ir pareigoms, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas tačiau tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo ribų nustatymą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrindo naikinti teismo priimtus procesinius dokumentus pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovas 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 37,50 Eur išlaidų už žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo jis nebuvo atleistas, sumokėjimą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus2022 m. sausio 24 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovui suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 305,25 Eur advokato užmokestis. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovui valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, iš atsakovų nepriteistinos.

59. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. P. patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei D. P. iš ieškovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

60. Atsakovai R. B., G. G., V. G., NŽT ir tretieji asmenys VĮ Registrų centras UAB „Geolandas“, UAB „Plungės matininkai“ ir Plungės rajono savivaldybės administracija duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų A. N. ir V. N. patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą, pasirašytą ieškovo A. N., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Geolandas“, ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Plungės matininkai“, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. N. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei D. P.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė