- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- e2-45-669/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00878-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- A. N., V. N.
- Atsakovas
- D. P., G. G., V. G., R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
atsakovams D. P. ir jos atstovei advokatei V. Š., atsakovams G. G., V. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Jonaičiui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) “Plungės matininkai” atstovui A. K., UAB „Geolandas“ atstovui R. K. (R. K.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. N. ir V. N. patikslintą ieškinį atsakovams D. P., R. B., G. G., V. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras, UAB „Geolandas“, UAB „Plungės matininkai“, Plungės rajono savivaldybės administracija, dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai ieškiniu prašo (1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašytą ieškovo A. N.; (2) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Geolandas“, ir panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, įregistruotus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013-12-18 sprendimo Nr., 36SK-(14.36.110.)-1391 pagrindu; (3) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Plungės matininkai“ ir panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, įregistruotus Telšių apskrities viršininko 2007-11-19 įsakymu Nr. Pl.Ž-2013; (4) nustatyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), riba ties ribos posūkio tašku Nr. 1 (žemės sklypo planas 2013-11-26 parengtas UAB „Geolandas“) turi sutapti su vietovėje esančia betonine atramine sienele ir ties ribos posūkio tašku Nr. 2 turi sutapti su vietovėje esančia tinklo tvora ir įpareigoti atsakovę D. P. savo sąskaita atlikti naujus jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; (5) nustatyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr., (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), riba ties ribos posūkio tašku Nr. 6 ir ties ribos posūkio tašku Nr. 5 (žemės sklypo planas parengtas 2006-05-30 UAB „Plungės matininkai“) turi sutapti su vietovėje esančia tinklo tvora ir įpareigoti atsakovus R. B., G. G. ir V. G. savo sąskaita atlikti naujus jiems priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; (6) išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą.
2. Nurodė, kad ieškovas nuo 2020 m. lapkričio 17 d. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atlikus su minėtu žemės sklypu besiribojančio, atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatytos žemės sklypų ribos nesutampa su faktinio naudojimosi žemės sklypais ribomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius (toliau – Skyrius) atlikęs patikrinimą nustatė, kad atsakovei D. P. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1-2 riboženkliai nerasti, todėl jai pasiūlyta kreiptis į matininkus dėl šių riboženklių atstatymo. 2015 m. birželio 30 d. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) atsakydama į ieškovo skundą nurodė, kad minėto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ieškovas pasirašė, taip su juo sutikdamas, be to šio sklypo ribos neženklintos, nes sutampa su natūraliais dirbtiniais objektais. Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriaus A. K. parengtame plane ir 1990 m. lapkričio 27 d. plane nurodyti ribų linijų ilgiai skiriasi, ir NŽT atsakyme nurodė, kad ribų linijų ilgiai skiriasi dėl skirtingų matavimo priemonių naudojimo. 2016 m. kovo 3 d. NŽT rašte nurodyta, kad NŽT Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausiesiems specialistams atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad UAB „Geolandas“ matininko R. K. padarytas žemės sklypo planas parengtas neįvertinus faktiškai naudojamo žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų; taip pat A. K. parengtame plane žemės sklypo ribos posūkio taškai Nr. 6 ir Nr. 5 neatitinka vietovėje esančios tinklo tvoros. NŽT pavedė Skyriui suorganizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (teisingas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų susitikimą ir patikslinti žemės sklypų duomenis, tačiau susitikime šalims susitarti nepavyko. Ieškovui formuoto žemės sklypo ribos nėra aiškios, sklypo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. D-658 „Dėl žemės sklypų pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintos ieškovui suformuoto 0,1304 ha ploto žemės sklypo ribos, kai 2015 m. rugsėjo 16 d. Žemėtvarkos planavimo patikrinimo akte Nr. FPA-25-(8.24) – plotas yra 0,1278 ha. Jau daug metų šalys naudojasi žemės sklypais pagal faktines šių sklypų ribas, kurias apibrėžia sklypus skirianti tvora bei betoninė atraminė sienelė. Atsakovų užsakymais atlikti kadastriniai matavimai ir jų pagrindu parengti žemės sklypų planai neatitinka faktiškai ieškovo ir atsakovų valdomų sklypų ribų, be to, yra pablogintos ieškovo naudojimosi žemės sklypu sąlygos, nes šiaurinė žemės sklypo riba yra pasislinkusi į šlaitą, ant kurio auga dideli medžiai ir faktiškai naudotis šia žemės sklypo dalimi ieškovas negali. Ieškovas moka žemės nuomos mokestį už 0,1305 ha ploto žemės sklypą. UAB „Geolandas“ parengtas žemės sklypo, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), planas pripažintinas negaliojančiu, o tuo pačiu pripažintini negaliojančiais ir naikintini VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, įregistruoti Skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1391. Taip pat, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)planas parengtas nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, o kartu pripažinti negaliojančiais ir naikintini VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, įregistruoti Telšių apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. P 1.Ž-2013. Faktiškai naudojamų žemės sklypų ribos neatitinka kadastriniais matavimais nustatytų sklypų ribų, be to Plungės r. sav. administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakyme Nr. D-658 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ nurodyti nevienodi ieškovui formuotini žemės sklypo plotai: patikrinimo akte – 0,1278 ha, o įsakyme 0,1304 ha, todėl žemės sklypus skiriančios ribos nėra aiškios. Taip pat ieškovas nurodė, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte ieškovas pasirašė suklydęs, t. y. būdamas tikras, kad žemės sklypų ribos dokumentuose sutaps su faktiškai naudojamomis žemės sklypų ribomis, todėl ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu jo parašą ant aukščiau nurodyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra tik žemės sklypų valdytojas nuomos pagrindu, o ne savininkas. Jo valdomo žemės sklypo plotas 1992 m. atliktų matavimų metu nustatytas 0,1278 ha, tik 2015 m. ieškovo užsakymu atlikus naujus kadastrinius matavimus, nustatytas didesnis sklypo plotas – 1304 kv. m. 2015 m. gruodžio 15 d. įvykusio patikrinimo vietoje metu NŽT specialistai nenustatė, kad ieškovo naudojamo žemės sklypo dydis yra sumažėjęs ar, kad sklypai tarpusavyje persidengia, ar yra kitos aplinkybės, kurios teismų praktikoje yra pripažįstamos reikšmingomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo teisės bei teisėti interesai ginčijamais sandoriais yra pažeisti. UAB „Geolandas“ žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko tinkamai, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir 2013 m. lapkričio 15 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-701 patvirtintas detalusis šios teritorijos planas. Ieškovo teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti, jo naudojamas žemės sklypas – nesumažėjęs. Pagal 1992 m. birželio 17 d. Plungės rajono valdybos potvarkį ir žemės įkainojimo aktą už ieškovo naudojamą 0,1278 ha ploto žemės sklypą, buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis. 2015 m. balandžio 3 d. Plungės rajono savivaldybės administratoriaus įsakymu ieškovui leidus rengti jo naudojamo žemės sklypo projektą, 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu patvirtintas UAB „Profilena“ parengtas sklypo formavimo projektas ir suformuotas 0,1304 ha ploto žemės sklypas. Atsakovės D. P. sklypo ribos nėra pasislinkusios į ieškovo valdomą žemės sklypą, atvirkščiai, ieškovas naudojasi didesnio ploto žemės sklypų nei nustatytos jo sklypo ribos. Tai kad UAB „Geolandas“ matininko R. K. nustatytos žemės sklypų ribos neatitinka žemės sklype esančios tinklo tvoros, nereiškia, kad ta tinklo tvora yra ieškovo valdomame žemės sklype. Ieškovo nurodoma betoninė atrama – sienelė, atsakovės žemės sklype atsirado vėliau, nei buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos ginčija atsakovas. Betoninė atrama įrengta 2014 m. pabaigoje, tai patvirtino ir pats ieškovas, siekiant, kad lietaus vanduo nenutekėtų ant ūkinių pastatų pamatų, o ne žymėtų žemės sklypo ribą. Ieškovas, pasirašydamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)paženklinimo-parodymo aktą 2013 m. lapkričio 26 d. atliekant ribų nustatymą, negalėjo būti suklaidintas, manydamas, jog nustatytos žemės sklypų ribos sutampa su atramine betonine sienele, kadangi, kaip jau minėta, betoninės atraminės sienelės nebuvo, ji pastatyta vėliau, 2014 m. vasaros pabaigoje. O tvora, pagal kurią buvo nustatytos sklypo ribos, 2014 m. vykdant rekonstrukcijos darbus, buvo įrengta naują, ją perkeliant į savo (atsakovės) sklypo ribas apie 20-28 cm. Nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo parodymo aktą ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė teismo A. N. ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovas 2020 m. lapkričio 17 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas, nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys. Iki žemės sklypo įsigijimo A. N. buvo apmokestintas tik kaip žemės naudotojas. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriuje (toliau – Plungės ir Rietavo skyriuje) yra archyviniai duomenys, kad pagal 1992 m. birželio 17 d. Plungės rajono valdybos potvarkį prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)., yra sumokėta už 0,1278 ha ploto žemės sklypą. A. N. 2015-04-01 prašymu 2015 m. balandžio 3 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-226 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo“, A. N. buvo leista rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ((duomenys neskelbtini)). 2015 m. rugsėjo 17 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-658 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų patvirtinimo“ buvo patvirtintas UAB „Profilena“ parengtas sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Minėtame įsakyme nurodyta, kad žemėvaldos projektu suformuojamas sklypas prie A. N. nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). (sklypo plotas – 0,1304 ha). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ginčija (siekia pripažinti negaliojančiais) kaimyninių žemės sklypų, kadastro (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, patvirtintus atitinkamai 2013-12-18, 2007-11-27 ir 2003-07-10, teigia, kad yra praleisti tokių reikalavimų pateikimo terminai, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atstovaujamas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į patikslintą ieškinį bei VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsiliepime Nr. S-53955 nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1026 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė nuo 2014 m. kovo 12 d. įregistruota D. P.. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data yra 2013 m. lapkričio 26 d. Minėti duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2014 m. sausio 10 d. 2013 m. gruodžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1391, buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB ,,Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0880 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)dalis įregistruota R. B., gim. (duomenys neskelbtini); - 440/880 dalis įregistruota G. G., gim. (duomenys neskelbtini)ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data yra 2006 m. gegužės 2 d. Minėti duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2007 m. gruodžio 3 d. 2007 m. lapkričio 19 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. P1.Ž-2013, buvo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB ,,Plungės matininkai“ 2006 m. gegužės 2 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) A. N. nuosavybės teise nuo 1998 m. rugsėjo 8 d. yra įregistruoti: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Registrų centro duomenimis, žemės sklypas, kuriame yra pastatyti ieškovui nuosavybės teise priklausantys Statiniai, (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objektas yra nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Ieškiniu keliami reikalavimai nėra susiję su Registrų centrui teisės aktais suteikta kompetencija, todėl ieškinio reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTKĮ 3 straipsnio 4 dalis).
6. Trečiasis asmuo UAB „Geolandas“ matininkas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su nurodė, kad jis 1999 m. atliko ieškovo A. N. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ženklinimą (už kurį ieškovas nėra atsiskaitęs); 2003 m. balandžio 8 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ženklinimą, 2004 m. birželio 1 d. atliko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ženklinimą; 2013 m. lapkričio 28 d. atliko (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo formavimo projektą. Atlikus matavimus ir nustačius kadastro duomenis, paruoštos žemės sklypo kadastro duomenų bylas patikrino Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus ir žemės sklypo planus suderino skyriaus vedėjas.
7. Trečiasis asmuo UAB „Plungės matininkai“ matininkas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, kad jis 2006 m. gegužės 2 d. atliko ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ženklinimą. Atlikus matavimus ir nustačius kadastro duomenis, paruoštą žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrino Telšių apskrities viršininko administracijos Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus ir žemės sklypo planus suderino skyriaus vedėjas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje ieškovas A. N. nurodė, kad norėtų, kad būtų atstatytos žemės sklypo ribos. Jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 1998 m. matavimus jų sklypo ribos padidėjo iki 1305 kv. m. ir nuo 2003 m. moka mokesčius už tokio ploto žemės sklypą. Pagal senąjį planą buvo patvirtintas 0,1282 ha sklypo plotas, dar prieš jam įsigyjant žemės sklypą. Jis žemės sklypą įsigijo 1998 m. Po detaliųjų planų, jam priklausantis sklypas nuo 2003 m. sudarė 0,1305 ha nes toks plotas detaliajame plane. 2015 m. nustatytas žemės sklypo plotas – iš detaliųjų planų, pagal raudonąsias linijas, kurių negali jie gauti ir pamatyti. Pagal šias linijas, jo žemės sklypo ribos būtų pagal tvorą, o dabar nusikėlė už medžių į kelio pusę link griovio ir į kitą pusę link „bėdnesnių“ kaimynų. Norėtų atgauti savo žemę užgrobtą kaimyninių sklypų. Kaimynai panaudojo psichologinį smurtą, sakydami, kad čia greitai reikia pasirašyti, todėl buvo apgautas. Padėto parašo atsisakė po matavimų praėjus gal mėnesiu, 2015 metais. Parašo atsisakė, supratęs, kad pasinaudojo juo pasitikėjimu ir apgavo. O parašas buvo paimtas pažeidus visas procedūras, jam sakė, kad žemės sklypo ribos tos pačios, t. y. ties jo tvora. Toje vietoje, gal 2014 m., pakeitus seną tvorą buvo padėtas minimas betoninis 20 m. blokas. O į A. K. atliekamus matavimus jis kviečiamas nebuvo. Vienintelė riba nugriauta yra iš P. pusės, kvietė ir policiją. Iš kaimyninių sklypų netinka žemės sklypų ribos, tai jų žemės sklypo ribas vis kilnojo į skirtingas puses. Dabar jų žemės sklypą nukėlė į kelią. Sutinka, kad jo žemės sklypo plotas 0,1305 ha, tačiau nesutinka su sklypo ribomis. Apie terminą kadastrinių matavimų ginčijimui terminą nežino.
9. Teismo posėdyje ieškovė V. N. ieškinį palaikė. Nurodė, kad A. K. atliktuose matavimuose esančią M. tvorą, A. K. 0,70 cm. pamatavo į jų sklypą. Parašą K. ji padėjo, nes sakė, kad savininkas yra vyras, tai ji ir pasirašė, Ji sakė vyrui, kad P. su K. kažką rezga. P. sakė, kad jam per arti tvora prie namo, todėl jie pasiėmė žemę.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdyje atsakovė D. P. atsiliepimą palaikė. Nurodė, kad 2013 m. nusipirko gyvenamąjį namą, ir 2013 m. lapkričio 26 d. buvo tikslinami kadastriniai matavimai. Ieškovai buvo kviečiami į matavimus, vidury jazmino krūmo buvo įkaltas medinis stulpelis, kur šalys sutarė, kad bus riboženklis. Jos žemės sklype buvo ilgas ūkinis pastatas, lauko tualetas ir atlikinėję remontus suderino su ieškovais, kad ištrauks medinį kuolą, ir R. K. susitarus įdėjo riboženklį. Kadangi jų žemės sklypas žemiau nei kaimyninis ieškovų sklypas, visas vanduo rinkdavosi jų sklype, todėl jie 2014 m. pabaigoje įdėjo betoninį bloką, atitraukiant tą bloką nuo kaimyno ribos. Jiems apie 2015 m. norint ant ribos pasistatyti tvorą, bet kaimynams nesutikus, tvorą jie nukėlė per 20 cm. į savo sklypą, nors ieškovai ta jų žeme naudojasi ir dabar. Jų žemės sklypas taip pat yra pastumtas į šlaito pusę. Keisti žemės sklypo ribų nenori, nes už matavimus sumokėti nemaži pinigai.
11. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Donatas Jonaitis su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pasilieka prie pirminio bei vėlesnių atsiliepimų argumentų. Ieškinį reikalinga atmesti, kadangi praleisti visi terminai apskųsti norimus pripažinti sprendimus. 2013 m. buvo suformuotas sklypas (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas, numatyta apskundimo tvarka. 2015 m. NŽT atsakė į ieškovo skunda, numatyta apskundimo tvarka, 2016 m. kovo 3 d. ieškovui buvo atsakyta dėl tų pačių klausimų, numatyta apskundimo tvarka, bet nė vienu atveju nebuvo sureaguota ir nebuvo skųsti minėti dokumentai. 2016 m. balandžio mėn. šalis bandyta sutaikyti, susitarti, tačiau taikaus sprendimo būdo nebuvo. Yra praleisti visi terminai procesinių dokumentų skundimui. Reikia nustatyti, kodėl tie terminai praleisti ar buvo svarbios priežastys. 2015 m. NŽT buvo užfiksuoti minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų neatitikimai, tačiau neatitikimai nebuvo tokie reikšmingi, kad keisti viską kardinaliai, todėl rašte buvo nurodyta, kad ieškovas gali kreiptis dėl šių matavimų teisminio proceso tvarka. Raudonosios linijos turi būti nurodytos, kai yra suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas viešajame registre. Raudonosios linijos žymi žemės sklypo ribas, paklaidos ribas, gal labiau matininkai patikslintų kas yra raudonosios linijos.
12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Geolandas“ atstotas matininkas A. K. nurodė, kad yra šios srities specialistas, nes su matavimais dirba nuo 1970 metų. Ieškovas šiai dienai (2021 m. gegužės 26 d.) žemės sklypo nepirko ir yra tik jo naudotojas. Į matavimus kviečiami tik žemės sklypų savininkai, kuriais ieškovai nebuvo. Minimo žemės sklypo savininkai – Lietuvos valstybė, kurią atstovauja Nacionalinė Žemės tarnyba. Raudonos linijos yra sąvoka – sklypo ribos, naudojama dar sovietiniais laikai, kadangi nebūdavo tokių sklypo ribų, būdavo apibrėždavo tik tą teritoriją, o dabar naudojama sąvoka – sklypo ribos. Nuostatose yra parašyta, kad sklypo ribos nebūtinai atitinką tvorą. Ieškovams jokių detaliųjų planų nieko nebuvo, buvo tik žemės sklypo formavimo projektas, jame pasirašė, kad sutinka su projekto sprendiniais. Nurodyti visos ribos objektai. Tuo pagrindu projektas buvo patvirtintas. Ieškovai su atliktais žemės sklypo matavimais sutiko, planas užregistruotas, juos patikrino NŽT, Registrų centras ir tik tada jie buvo užregistruotas. Jei ieškovai su tokiais matavimai nesutiko, reikėjo nepasirašyti, prašyti keisti žemės sklypų ribas. Jų žemės sklypo ribas sutapdino su gretimų žemės sklypų ribomis, nes sklypas negali būti pagal gatvę „iškandžiotas“, turi būtų sklypų ribų viena linija. Kai formuojamas žemės sklypas, atsižvelgiama į kitų sklypų jau esamas ir įregistruotas ribas. Buvo vadovaujamasi inventorizacijos byla, be to, tada buvo ne tokie tikslūs matavimo prietaisai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Plungės matininkai“ atstovas matininkas R. K. nurodė, kad atsakovė kreipėsi į jį prašydama padaryti topografinę nuotrauką, gavus visus reikalingus dokumentus buvo išbraižytos žemės sklypo ribos, pagal nustatytus vietoje riboženklius, informuoti visi besiribojančių sklypų savininkai ir projektas buvo patikrintas ir patvirtintas savivaldybės sprendimu. Po to buvo įgyvendinamas, sužymėti riboženkliai. Po to buvo tarp savininkų konfliktas, dėl to, kad buvo sunaikinti riboženkliai, jis dar buvo atvykęs jų atstatyti. 2016 m. buvo riboženklių patikra ir kadangi jie buvo sunaikinti. Visus darbus atliko sąžiningai, jokio intereso kažkam padaryti gero arba blogo neturėjo. Matavimų metu dalyvavo užsakovai ir ėjo paimti iš N. parašo, kvietė dalyvauti matavimuose, buvo kalami metaliniai riboženkliai. Riboženkliai buvo sunaikinti, todėl atsakovė jį kvietėsi riboženklių atstatymui. Kai atsakovai statė naują tvorą, jis buvo kviečiamas statybininkų prašymu, kad parodytų žemės sklypo ribas. Tvora buvo pastatyta atsakovės žemės sklype, kad nebūtų pažeisti kaimynų interesai.
14. Teismo posėdžio metu atsakovas V. G. prašė palikti tas ribas kaip buvo nuo senovei, kad nereikėtų nieko keisti. Kai jis pirko 1998 m. namą (duomenys neskelbtini), taip viskuo ir naudojosi. Dabar esantys žemės sklypų ribojimai tenkina. Sutinka su ieškovo reikalavimu, kad būtų ribos paliktos pagal tą seną tinklinę tvorą, pakeitus reikėtų kelti tą tvorą. Jis nieko nereikalauja. Jeigu jam reikės pasidaryti naujus matavimus jis neprieštarautų ir galėtų pasidaryti. P. tvarkydama savo sklypą keitė ir tvorą, kur ją perkėlė, nesidomėjo.
15. Teismo posėdžio metu atsakovė G. G. parodė, kad jos ir kaimyninį sklypą skiria tvora. Perkant sklypą vertino bendrą vaizdą, tvoros ribas. Jie sutinka su ta pačia tvora ir tomis ribomis. Keisti nieko nenori. Žino, kad dabar riboženklis perkeltas per žingsnį į ieškovų pusę. Dabar jie nori parduoti namą, bet nebegali, jie patiria nuostolį. Norėtų, kad tiesiog išsispręstų greičiau visos problemos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys atmetamas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. N. 1998 m. kovo 31 d. prikimo pardavimo sutarties Nr. 1300 ir 1998 m. liepos 30 d. teismo sprendimo Nr. 2-833/1998 pagrindais nuosavybės teise priklauso statiniai (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas ir kiti kiemo statiniai), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas (ginčo laikotarpiu) naudojosi šalia/po statiniais esančiu 0,1305 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 101, Sklypas Nr. 101,) nuo 2003 m. apmokestintas kaip Sklypo Nr. 101 naudotojas, o nuo 2020 m. lapkričio 18 d. ieškovai šį (po žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų 0,1304 ha) ploto Sklypą Nr. 101, įsigijo nuosavybės teise 2020 m. lapkričio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6038 pagrindu. Atsakovei D. P. nuosavybės teise priklauso 0,1026 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 12, Sklypas Nr. 12). Atsakovui R. B. nuosavybės teise priklauso 440/880 dalys ir atsakovams G. G. ir V. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 440/880 dalys 0,0880 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 198 ir Sklypas Nr. 198). Tiek ieškovų tiek ir atsakovų žemės sklypams atlikti kadastriniai matavimai, suformuoti žemės sklypai ir įregistruoti VĮ Registrų centras registruose.
17. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu Sklypo Nr. 12 ribų paženklinimo-parodymo aktą, pasirašytą ieškovo A. N.; panaikinti atsakovų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei kadastrinius matavimus patvirtinusius administracinius aktus ir nustatyti naujas šalims priklausančių Sklypų ribas pagal sklypuose esančius objektus: betonine atramine sienele ir vietovėje esančia tinklo tvora. Taigi ieškovai prašo apginti jų pažeistas teises panaikinant, jų nuomone, neteisingai atliktus matavimus, tuo pačiu ir panaikinant įsakymus, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys ir nustatant žemės sklypų ribas pagal jų nurodytus vietovėje esančius objektus, tai yra iš esmės savo pažeistas teises siekia ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 str. numatytu pagrindu.
18. CK 4.45 straipsnyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
19. Dėl ieškinio senaties taikymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo sutikti su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Nagrinėjamu atveju administracinio akto ginčijimo terminai praleisti, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Terminų neprašoma atnaujinti, tačiau teismo nuomone atsižvelgtina į tai, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinio akto galiojimu. Ieškovai ieškiniu iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemę, kurios buvo jų nuomone pažeistos po atliktų matavimų pasislinkus sklypų ribai į jų žemės sklypą. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo.
20. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais, o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Taigi, nagrinėjamu atveju esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos yra pakankamas pagrindas teismui nagrinėti ginčą, atsižvelgiant į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą, nes nagrinėjant kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia svarbu, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis LR CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.
21. Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis bei įrodymus nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovų poziciją pagrįsta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų 2013 m. lapkričio 26 d. atlikti atsakovei D. P. priklausančio Sklypo Nr. 12, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai kurie 2014 m. sausio 10 d. buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, pagal UAB ,,Geolandas“ 2013 m. lapkričio 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o 2006 m. gegužės 2 d. atlikti atsakovams R. B., G. G. ir V. G. priklausančio žemės sklypo Nr. 198 kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti 2007 m. lapkričio 26 d., pagal UAB ,,Plungės matininkai“ 2006 m. gegužės 2 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
22. 2020 m. liepos mėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau- NŽT Plungės skyrius) vedėjo sprendimu suformuotas atsakovui nuo 2020 m. lapkričio 18 d. priklausantis Žemės sklypas Nr. 101 ir patvirtinti šio Žemės sklypo kadastriniai duomenys, nustatyti pagal VĮ Registrų centro matininko R. D. 2020 m. birželio 19 d. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1666119. Kadastro duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 19 d. prisijungimo prie valstybinio tinklo ir žemės sklypo paklaidos duomenų suprojektuotas žemės sklypo, proj. Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 101), plotas – 1304 kv. m., po matavimų apskaičiuotas žemės sklypo plotas – 1304 kv. m. Plotų skirtumas 0 kv. m., kai maksimali leistina ploto paklaida – 72 kv. m.
23. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, kad nors suformuotas jam priklausančio žemės sklypo plotas didesnis nei lyginant su 1992 m. birželio 17 d. Plungės rajono valdybos potvarkiu prie pastatų nustatytu 0,1278 ha Žemės sklypo plotu, jo žemės sklypo ribos ties kaimyniniais Žemės sklypais Nr. 12 ir Nr. 198, po anksčiau minėtų 2013 m ir 2006 m. atliktų kaimyninių sklypų kadastrinių matavimų, pasislinko į jo žemės sklypo pusę bei išdidėjo į gatvės pusę link šlaito, kuriame yra dideli medžiai, trukdantys jam tinkamai naudotis žemės sklypu. Ieškovo teigimu jam priklausančio Žemės sklypo Nr. 101 ribos su Žemės sklypo Nr. 12 ribomis turi sutapti su vietovėje esančiais objektais: betonine atramine sienele ir tinklo tvora, atitinkamai Sklypo Nr. 101 ir Sklypo Nr. 198 ribos turėtų taip pat sutapti su sklypus skiriančia tinklo tvora, kadangi būtent tokiomis ribomis šalys faktiškai naudojosi. Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, bei šalių nurodytas aplinkybes su tuo sutikti nėra pakankamo pagrindo byloje nesant pakankamai tokias sklypų ribas patvirtinančių įrodymų.
24. Kaip minėta Žemės sklypas Nr. 12 suformuotas pagal UAB „Geolandas“ matininko R. K. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. 2013 m. gruodžio 10 d. ją pateikė NŽT Plungės skyriaus specialistas tikrinti. NŽT Plungės skyriaus specialistui patikrinus pateiktą minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, bei nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti minėto žemės sklypo planą, 2013-12-06 NŽT Plungės skyriaus vedėjas jį suderino pasirašydamas. NŽT Plungės skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys.
25. NŽT 2015 m. birželio 30 d. rašte dėl skundo nagrinėjimo nurodyta, kad palyginus Žemės sklypo Nr. 12 plane M 1:500 (0,1026 ha), UAB „Geolandas“ matininko R. K. atliktus kadastrinius matavimus, nurodytus ribų linijų ilgius su šio Žemės sklypo Nr. 12 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniuose nurodytais ribų linijų ilgiais, nustatė, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti Žemės sklypo Nr. 12 ribų linijų ilgiai atitinka minėtuose sprendiniuose nurodytus linijų ilgius. Taip pat nurodė, kad Žemės sklypo Nr. 12 ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte nurodyta, kad Žemės sklypo Nr. 12 ribos neženklintos, nes sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, tačiau Žemės sklypo Nr. 12 plane M 1:500 (0,1026 ha) sutartiniais ženklais nėra pažymėti minėto žemės sklypo šiaurės vakarinę ribą žymintys stabilūs objektai.
26. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia trečiųjų asmenų teisę reikalauti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes jie yra žemės sklypo savininkai, kuris suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Kadastrinių matavimų paskirtis – tik nustatyti tikslias žemės sklypo ribas vietoje, tačiau dėl to viešame registre įregistruotas žemės sklypo bendras plotas ir kiekvieno bendraturčio dalis bendroje nuosavybėje nepasikeičia, išskyrus leistiną teisės aktuose numatytą paklaidą dėl skirtingo tikslumo matavimų.
27. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.
28. Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju, žemės sklypo Nr. 12 kadastrinius matavimus atliko UAB „Geolandas“ matininkas R. K., o Žemės sklypo Nr. 198 kadastrinius matavimus – UAB „Plungės matininkai“ matininkas A. K..
29. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5. papunktį kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypu ribu paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus.
30. Nagrinėjamu atveju kaimyninio atsakovei priklausančio Žemės sklypo Nr. 12 kadastriniai matavimai buvo atliekami UAB ,,Geolandas" matininko R. K. 2013 m. lapkričio 26 d. Ir bylos duomenimis ieškovas Žemės sklypo Nr. 12 ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė, taip sutikdamas su žemės sklypo ribomis. Nors ieškovas ginčijo šį savo sutikimą, nurodydamas, kad jį suklaidino teigiant, kad žemės sklypų ribos po matavimų nepakito, tačiau nei atliktų kadastrinių matavimų, nei NŽT Plungės skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) neskundė. Nesutikimą dėl žemės ribų ieškovas išreiškė tik 2015 m. balandžio 7 d. (pateiktas skundas NŽT). NŽT Plungės skyrius 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 30 d. taip pat ir 2016 m. kovo 3 d. atsakydama į ieškovo pateiktus skundus ir netenkinus ieškovo prašymų, nurodė, kad ieškovas nesutikdamas su pateiktais atsakymais ar kadastriniais matavimais, administraciniais dokumentais, juos turėtų skųsti administracinių bylų teisenos tvarka, tačiau ieškovas, nė vieno iš šių NŽT Plungės skyriaus pateiktų raštų neskundė ir į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 2 d. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl žemės sklypų ribas, kadastrinius matavimus bei administracinius aktus ginčija tik dabar, nenurodė ir šias priežastis patvirtinančių įrodymų neteikė. Juolab, kad ieškovas nurodo, jog atsakovė D. P. apie 2014 – 2015 m. statydama tvorą (pagal 2013 m. lapkričio 26 d. atliktais Žemės sklypo Nr. 12 matavimais nustatytas šio Žemės sklypo Nr. 12 ribas) „įlindo“ į jo žemės sklypą, t. y. tvorą pasistatė jam priklausančiame žemės sklype, tačiau jokių aktyvių veiksmų savo pažeistai teisei ginti nuo pat 2016 m. nesiėmė.
31. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 7 punktuose nustatyta, kad įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
32. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta registro nuostatų 1 priede. Pagal nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų konfigūracijos, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo konkrečiu ginčo atveju, nėra pakankamai duomenų bei nepateikta įrodymų leidžiančių konstatuoti, kad pagal konkrečiuose dokumentuose nustatytas ribas Žemės sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, ar, kad pagal esamus dokumentus Žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“ ir pan. Byloje nepateikta pakankamai įrodymų apie kitokias Žemės sklypų ribas, nei kad nustatyta, atliktais kadastriniais matavimais. Teismo posėdžio metu apklausti Žemės sklypų kadastrinius matavimus atlikę matininkai taip pat nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami atsižvelgiant į kaimyninių sklypų atliktus ir įregistruotus kadastrinius matavimus, inventorizacijos bylą.
33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).
34. Ieškovų argumentai, kad atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytos Žemės sklypų ribos turi būti nustatytos pagal faktinį sklypų valdymą, t. y. pagal buvusią seną tinklinę tvorą ir pagal betoninę atraminė sienelę, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad matininkai neteisingai nustatė žemės sklypų ribas ir kad būtent ties šiais vietovės objektais yra žemės sklypus skiriančios ribos.
35. Atsakovė D. P. nurodė, kad ji tvorą statė atsižvelgdama į šalių susitartas jos ir ieškovų žemės sklypų ribas, tvorą perkeldama į savo žemės sklypo pusę, siekiant išvengti konfliktų. UAB “Geolandas” matininkas R. K. teismo posėdyje, taip pat patvirtino, kad statant tvorą atsakovei D. P. priklausančiame sklype, jis buvo kviečiamas, siekiant dar kartą patikslinti sklypų ribos ir tvora buvo statoma atsakovės sklype, ją atitraukiant į ieškovei priklausantį žemės sklypą.
36. Byloje nėra pakankamai duomenų siekiant tiksliai nustatyti kur tiksliai yra nusistovėjusi ieškovų žemės sklypų naudojimosi riba. Be to, naudojant tikslesnes matavimo priemones preliminarus žemės sklypų duomenys gali pasikeisti ir tokia galimybė yra numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Kaip teismo posėdžio metu nurodė matininkai, žemės sklypų ribos nustatomos atsižvelgiant ne tik į vietovėje esančius objektus, tvoras ir pan., tačiau taip pat ir į besiribojančių žemės sklypų anksčiau nustatytas ribas, atlikus tų sklypų kadastrinius matavimus, dėl kurių ginčo sklypo besiribojančios kraštinės jau negali būti kitokios nei nustatyta šių kadastrinių matavimų metu, todėl teismas konstatuoja, kad įvertinus ieškovų pateiktus įrodymus, ieškovų akcentuojamas nustatytų Žemės sklypų ribų neatitikimas Žemės sklypuose esantiems objektams nesudaro pagrindo pripažinti kadastrinius matavimus neteisingais.
37. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
38. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).
39. Be to, pažymėtina, kad ieškovo užsakymu matininkas R. D. 2020 m. birželio 19 d. parengė elektroninę žemės sklypo Nr. 101 kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo 101 kadastriniai matavimai atlikti atsižvelgiant į nustatytas kaimyninių žemės sklypų ribas, suformuotas 0,1304 ha, Žemės sklypo Nr. 101, plotas. Kadastro duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre. Todėl, darytina išvada, kad teismui tenkinus ieškovo ieškinį susidarytų teisiškai neapibrėžta situacija. Iš ieškovo pateiktų duomenų, nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kokių žemės sklypo ribų siekia ieškovas, nes projektinės medžiagos neteikia, savo kadastrinių matavimų neginčija, tuo pačiu neaišku ar suformuoto žemės sklypo ribos atitiktų žemės sklypo plotus ir ar ieškovų valdomas žemės sklypo plotas nepagrįstai neišdidėtų, tuo pažeisdamas greta esančių Žemės sklypų savininkų teises.
40. Ieškovai nepateikė jokių kadastrinių matavimų, kurie apibrėžtų ieškovų pageidaujamas Žemės sklypo Nr. 101 ribas , išskyrus nupieštą aiškinamąjį žemės sklypo planą, koks būtų žemės sklypas, jeigu Žemės sklypo Nr. 101 ribos atitiktų ieškovų nurodytiems vietovėje esantiems objektams.
41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).
42. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 19 d. prisijungimo prie valstybinio tinklo ir žemės sklypo paklaidos duomenų suprojektuotas žemės sklypo, proj. Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 101), plotas – 1304 kv. m., po matavimų apskaičiuotas žemės sklypo plotas – 1304 kv. m. Plotų skirtumas 0 kv. m., kai maksimali leistina ploto paklaida – 72 kv. m. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų valdomas žemės sklypas atliekant kadastrinius matavimus iš esmės nepakito. Priešingai, lyginant su 1992 m. byloje esančiais duomenimis šiuo metu ieškovų valdomas Žemės sklypo Nr. 101 plotas buvo 0,1278, o atliekamų kadastrinių matavimų metu plotas padidėjo iki 0,1304 ha. Todėl darytina išvada, kad ieškovo nuosavybės teisės nepažeistos. Juolab, kad jis 2020 m. lapkričio 26 d. nuosavybės teises įgijo į būtent 0,1304 ha žemės sklypo plotą ir būtent po 2020 m. birželio 19 d. atliktais kadastriniais matavimais nustatytomis Žemės sklypo Nr. 101 ribomis, kokios jos nustatytos, šiais kadastriniais matavimais. Taip pat įvertintina ir tai, kad ieškovo sklypo ribos į kelio pusę (kaip nurodo ieškovas: link šlaito, apimant ant šlaito augančius medžius) perkeltos, kaip nurodė matininkas A. K., siekiant suvienodinti visų žemės sklypų ribas ties kelio riba. Atsakovė taip pat teigė, kad jai priklausančio Žemės sklypo riba taip pat perkelta į šlaito pusę.
43. Įvertinta, kad UAB „Geolandas“ matininkas R. K. ir UAB „Plungės matininkai“ matininkas A. K. atlikdami matavimus vadovavosi turimais teritorijų planavimo dokumentais (inventorizacijos byla), esamais žemės sklypų plotais ir gretimų žemės sklypų ribomis, todėl kitokios žemės sklypo ribos negalėjo būti nustatytos pagal ieškovų norą ir faktinį žemės sklypo naudojimą. Vien deklaratyvus teigimas, apie buvusias nustatytas Žemės sklypų ribas, nepatvirtina, kad būtent tokios ribos ir buvo nustatytos ankstesniuose kadastriniuose matavimuose.
44. Atsižvelgdamas į ieškovų argumentus, pateiktus įrodymus, pasirinktą savo teisių gynimo būdą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovai prašo panaikinti NŽT sprendimą bei kadastrinius matavimus remdamiesi tik subjektyviais argumentais, ieškovai nepateikė pakankamai neabejotinų bei pagrįstų įrodymų, apie tai, kad Žemės sklypo ribos ar plotas turėtų būti kitokie nei šiuo metu kadastriniais matavimais nustatytos šio Žemės sklypo ribos.
45. Pagal Nuostatų 32.1.1 punktą atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
46. Nagrinėjamu atveju, NŽT 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. 1Ss-650-(10.1.) NŽT nustatė, kad žemės sklypo Nr. 198 ribos nebuvo derinamos su Žemės sklypo Nr. 101 naudotoju ieškovu. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, padarė išvadą, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Nagrinėjamos bylos atveju, NŽT tuo pačiu, jau minėtu raštu siūlė tarp šalių kilusį ginčą, dėl žemės sklypų ribų, spręsti taikiai, susitariant, tačiau šį ginčą, dėl žemės sklypų ribų sprendžiant administracine tvarka, susitarti dėl žemės sklypų ribų keitimo nepavyko. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš 2016 m. balandžio 4 d. NŽT Plungės skyriaus posėdžio protokolo Nr. 36PRT-(14.36.6) „Dėl kadastro duomenų tikslinimo administracine tvarka galimybių aptarimo“ nurodyta, jog ieškovai V. N. ir A. N. akcentavo, jog jie reikalauja koreguoti tik atsakovei D. P. priklausančio žemės sklypo Nr. 12 ribą, atitraukiant ją iki D. P. sklype esančios atraminės sienutės. T. y. ir nors ieškovai 2006 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo Nr. 198 kadastriniuose matavimuose nedalyvavo, tačiau ginčą bandant spręsti taikiai, prašymo dėl Žemės sklypo Nr. 198 ribų keitimo nereiškė, todėl manytina, turėjo galimybę išreikšti valią, pastabas, dėl minimų kadastrinių matavimų ir Žemės sklypų ribų nustatymo, kaip tai numatyta Nuostatų 32.1.1 punkte.
47. Esant minėtoms aplinkybėms, remiantis nurodytais motyvais ieškinys jame nurodytais teisiniais ir faktiniais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą.
49. Bylos duomenimis atsakovė D. P. už atsiliepimų į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.12 punkte nurodyto dydžio, todėl atsakovės D. P. patirtos 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct), bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.